Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, ir paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. birželio 29 d. 22.25 val. iki 2020 m. liepos 1 d. 13.40 val. (dvi dienos) ir sulaikymas pagal Europos arešto orderį bei suėmimas laikas nuo 2021 m. liepos 29 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš M. J. ir A. L. priteista Klaipėdos teritorinės ligonių kasai 105,58 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš M. J. priteista valstybei 198,21 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Iš M. J. priteista Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 735,49 Eur turėtų ekstradicijos išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. J. nuteistas už tai, kad 2020 m. birželio 29 d. apie 2.30 val., veikdamas bendrai su A. L., ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, užpuolė D. Č. (D. Č.), kurio M. J. paprašė cigaretės, o šiam išsiėmus pakelį, M. J. jį išplėšė iš rankos ir pagrobė bei pareikalavo duoti pinigų, nukentėjusiajam nurodžius, kad pinigų neturi, M. J. ranka sugriebė jam už veido, užkišo koją už nukentėjusiojo kojos ir, taip pagriovęs ant žemės, gulinčiam D. Č. vieną kartą spyrė į veidą ir du kartus smogė į jį kumščiu, A. L. apieškojo drabužių kišenes ir iš kairės kelnių kišenės pagrobė 200 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 6S“, po to M. J. du kartus kumščiu smogė nukentėjusiajam į veidą, o A. L. apieškojo drabužių kišenes ir iš dešinės kelnių kišenės pagrobė 20 Eur vertės piniginę, kurioje buvo 50 Eur. Taip M. J. ir A. L., panaudodami fizinį smurtą, padarė D. Č. dešinės akies viršutinio voko muštinę žaizdą, vokų kraujosruvą ir kraujosruvą po akies obuolio jungine, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ir pagrobė D. Č. priklausančio turto už 270 Eur.

2. Be to, M. J. nuteistas už tai, kad su A. L. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. M. J. ir A. L. 2020 m. birželio 29 d. apie 22.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrai, viešoje vietoje baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lauko terasoje, matant pašaliniams asmenims, priekabiavo žodžiais prie V. C. (V. C.), po to M. J. spyrė jam vieną kartą į pakaušį, o A. L. du kartus spyrė į kairį skruostą, po to abu prispaudė nukentėjusįjį prie terasos tvoros ir bendrai abu sudavė ne mažiau kaip aštuonis smūgius kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas. V. C. bandančią apginti V. Š. A. L. bloškė į grindis, jai atsistojus, M. J. prispaudė ją prie terasos tvoros, o A. L. vieną kartą spyrė jai į kairę koją, M. J. išmetė V. Š. per tvorą, ji bloškėsi ant grindinio, taip jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. J. keliu smogė V. C. į krūtinės sritį ir vieną kartą spyrė į dešinę ranką, dėl to nukentėjusysis pargriuvo ant suolo, šalia sėdinčių kitų baro lankytojų, tuomet M. J. abiem kumščiais nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip dvylika smūgių į galvą, o A. L. sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius į sprandą, dėl to V. C. pargriuvo ant grindų, ir M. J. spyrė jam vieną kartą į dešinę koją, vieną kartą į kairę koją ir vieną kartą į galvą, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas krūtinės ląstos ir pilvo kairiajame šoniniame paviršiuje, abiejų klubų srityje, kairio žasto užpakaliniame paviršiuje, nubrozdinimus kairės plaštakos nykščio krumplio srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, A. L. baro salėje tyčia metė į grindis kėdę, taip ją sulaužydamas ir kliudydamas sieną, bei ją apgadino, išmušdamas skylę.

3. M. J. taip pat nuteistas už tai, kad 2020 m. birželio 29 d. laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 22.30 val. tame pačiame bare „(duomenys neskelbtini)“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrai su A. L., lauko terasoje iš prie stalo paliktos V. Š. rankinės A. L. pagrobus jai priklausantį 149 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P Smart“ su 12 Eur vertės dėklu ir 10 Eur vertės 64 GB atminties kortele (bendra vertė – 171 Eur), tęsiant nusikalstamus veiksmus, atvirai, matant lauko terasoje esantiems asmenims, A. L. pagrobus iš V. C. kelnių kišenės ant grindų iškritusį šiam priklausantį 170 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A5“, baro patalpų viduje M. J. kartu su A. L. atrakino kasos aparatą ir taip į jį įsibrovė bei pagrobė jame esančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 30 Eur. Tęsdami nusikalstamus veiksmus ir veikdami bendrai, matant bare ir lauko terasoje esantiems asmenims, jie iš baro lentynų pagrobė ir išsinešė įvairių alkoholinių gėrimų butelių, kurių bendra vertė 173,06 Eur. Taip M. J. ir A. L. pagrobė V. Š. turto už 171 Eur, atvirai pagrobė 170 Eur vertės V. C. turtą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 173,06 Eur bei įsibrovę į saugyklą pagrobė 30 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Klaipėdos apygardos teismas pirmą kartą išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, padaręs išvadą, kad, atsižvelgiant į nuteistąjį M. J. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes ir jo jauną amžių, jis gali pasitaisyti ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų, todėl bausmės tikslai bus pasiekti jam atlikus tik dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnio 3 dalį, nustatė dvejų metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą ir paskyrė nedelsiant atlikti dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – aštuonis mėnesius. Nuteistasis M. J. taip pat buvo įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Šią apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį kasacine tvarka apskundė Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Irma Guobytė-Šiaulienė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. vasario 15 d. nutartimi kasacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžio dalį, kuria pakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendis ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Savo nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, privalo patikrinti ją tiek, kiek to prašoma nuteistojo M. J. apeliaciniame skunde, apsvarstyti BK 75 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę ir šiuo klausimu priimti motyvuotą sprendimą.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 386 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinės instancijos teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį, byla turi būti nagrinėjama bendra tvarka. Kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą (BPK 386 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties ši baudžiamosios bylos dalis iš naujo nagrinėjama atsižvelgiant į kasacinio teismo nurodymus 2023 m. vasario 15 d. nutartyje.

9. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjamo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-296-942/2018, 2K-7-39-1073/2022).‏‏‎

10. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutarties turinio matyti, jog ja buvo panaikinta tik Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžio dalis, kuria pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, t. y. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam M. J.. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kurioje buvo pasisakyta M. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio klausimu ir padaryta išvada, jog ji individualizuota tinkamai, panaikinta nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka iš naujo nagrinėja tik galimybės taikyti M. J. BK 75 straipsnio nuostatas klausimu.

11. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali tik iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Be kita ko, to paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, privalo motyvuoti tokį sprendimą

12. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016). Kadangi baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas šį klausimą, teismai turėtų vadovautis bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018 ir kt.). Kitaip tariant, toks sprendimas turi atitikti BK 41, 54 ir kituose straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei. Taigi, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (arba asmeniui atlikus tik jos dalį) ir kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-244-976/2021, 2K-197-719/2022 ir kt.).‏‏‎

13. Taigi priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors M. J. atitinka formalius BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus laisvės atėmimo bausmės atidėjimo pagrindus, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog baudžiamosios bylos medžiaga nesudaro prielaidų manymui, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai M. J. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu šioje byloje apskritai nėra teisinio pagrindo taikyti M. J. BK 75 straipsnio nuostatų ir bausmės vykdymo visiškai ar iš dalies atidėti.

14. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis yra dviejų vaikų tėvas, dirbo ir išlaikė šeimą, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, susisiekė su nukentėjusiaisiais ir jų atsiprašė, atlygino padarytas žalas, jie pretenzijų nereiškia. Teigia, kad jau atliko nemažą dalį bausmės, jam priteista didelė suma ekstradicijos išlaidų, o, būdamas įkalintas, išlaidų atlyginti neturės galimybės, nutrūks socialiniai ryšiai su šeima, jis anksčiau už panašius nusikaltimus neteistas, teistumas išnykęs. Vis dėlto šie nuteistojo argumentai nesuteikia pagrindo taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas.

15. M. J. šioje byloje padarė tris nusikalstamas veikas. Vieną BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei ir vieną BK 284 straipsnyje numatytą tyčinį nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai), o vieną BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistojo padaryti nusikaltimai buvo susiję su fizinio smurto pavartojimu prieš nukentėjusiuosius, kaip teisingai konstatuota skundžiamame nuosprendyje, jie buvo iššaukiantys ir brutalūs. Nors nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, M. J. padarė būdamas neteistas, tačiau jis buvo ne kartą baustas administracine tvarka ir turėjo galiojančių administracinių nuobaudų tiek prieš jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą 2020 m. birželio 29 d., tiek ir po jų padarymo (t. 2, b. l. 143–145), paskutinį kartą administracine tvarka baustas 2022 m. gruodžio 8 d. už šiurkštų su transporto priemonių vairavimu susijusį administracinį nusižengimą (t. 5, b. l. 107). Taip pat pažymėtina, jog nors jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu M. J. buvo neteistas (teistumas jam buvo išnykęs), tačiau vertinant jo asmenybę vis dėlto dera atsižvelgti į tai, jog praeityje jis yra ne kartą teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat ir susijusias su fizinio smurto pavartojimu, praeityje jam jau buvo skirta realaus terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nors nuteistasis teigia, jog yra dviejų vaikų tėvas, dirbo ir išlaikė šeimą, tačiau byloje nėra jokių duomenų (tokių duomenų nepateikė ir apeliantas), kad M. J. apskritai kada nors būtų dirbęs, išlaikęs savo šeimą, gavęs legalių pajamų. Taip pat jis nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nesimoko (t. 2, b. l. 141–142). Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog M. J. pareiškus įtarimus ir paskyrus kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, jis jos nepaisė, išvyko į Vokietiją, o vėliau ir į Olandiją, vengė dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, dėl to šioje byloje dėl jo buvo išduotas Europos arešto orderis. Nagrinėjamu atveju yra teisiškai reikšminga, jog apeliacinės instancijos teisme buvo gautas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2023 m. balandžio 6 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl M. J., kuriame nurodyta, kad 2023 m. sausio 25 d. Europolo Norvegijos nacionalinis padalinys informavo, jog M. J. buvo sulaikytas Norvegijoje jį įtariant grasinimu ginklu, kūno sužalojimais ir neteisėtu laisvės atėmimu, o 2023 m. kovo 31 d. Europolo Norvegijos nacionalinis padalinys informavo, kad 2023 m. kovo 8 d. M. J. sulaikymas buvo pratęstas iki teismo, kurio data dar nėra žinoma (t. 5, b. l. 103). Tai reiškia, kad nuteistasis M. J., laikotarpiu, kai Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžiu jam buvo pritaikytos BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, o ši skundžiamo nuosprendžio dalis dar nebuvo panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartimi, jis Norvegijoje galbūt vėl padarė panašaus pobūdžio pavojingas su fizinio smurto pavartojimu susijusias nusikalstamas veikas. Aptartos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir suteikia pagrindą išvadai, kad jis yra linkęs nusikalsti, nesilaikyti įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, socialiai pavojingas, jo antivisuomeninės nuostatos jau yra susiformavusios, o jo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog esant išvardytų aplinkybių visumai apeliantui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra jokio pagrindo, nes pasiekti bausmės tikslus – atimti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo – šiuo metu galima tik paskyrus realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

16. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad M. J. nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu buvo neteistas. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailėjosi, atlygino nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos dalį ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Visa tai, be kita ko, sąlygojo, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir lėmė, kad nuteistajam buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir galutinė laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Dar kartą vertinti tų pačių aplinkybių ir jomis remiantis dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį taikant jam BK 75 straipsnio nuostatas teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo.

17. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo M. J. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

18. 2023 m. kovo 31 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodoma, kad iš M. J. valstybei priteistinos iš viso 103,33 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės J. Manako-Galminės užmokestis (t. 5, b. l. 98–100).

19. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

20. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą, kuriuo jis prašė jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, kuris yra atmetamas, nuteistasis yra darbingo amžiaus, ir nėra duomenų apie jo sunkią finansinę būklę, teisinė pagalba nuteistajam buvo suteikta tinkamai, todėl apeliacinės instancijos teismas prašomas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš M. J. priteisia. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš M. J. prašoma valstybei priteisti pinigų suma – 103,33 Eur – žymiai M. J. turtinės padėties nepaveiks, ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati ir proporcinga.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš M. J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 103,33 Eur – valstybei.