Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1664-230/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-10-22
Bylos Nr.: 2A-1664-230/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-08234-2014-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Nijolia Indreikienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „BS Technika“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Kadakas“

Civilinė byla Nr. 2A-1664-230/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08234-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.1.5.; 2.5.18.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BS Technika“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-632-752/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kadakas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BS Technika“ dėl skolos priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB „BS Technika“ 281,05 Eur (970,42 Lt) skolą už automobilio remontą, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad teikia krovininių ir lengvųjų automobilių remonto bei prekybos automobiliais paslaugas. 2014-02-27 atsakovės direktorius K. P. su vairuotoju V. S. pristatė transporto priemonę MAN TGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbams atlikti, nurodydamas, jog reikia suremontuoti transporto priemonę privalomajai transporto priemonės techninei apžiūrai. Transporto priemonės remonto darbus buvo pavesta atlikti ieškovo darbuotojui M. B.. 2014-02-28 ieškovės direktorius S. G. susisiekė su K. P. telefonu, nurodydamas, jog transporto priemonėje aptikta labai daug gedimų, todėl K. P. pats atvyko pas atsakovę, prašydamas pateikti transporto priemonės remontui komercinį pasiūlymą, o ant užsakymo remontui savo ranka užrašė savo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Ieškovei pateikus detalių ir darbų preliminarią sąmatą 7 985 Lt plius PVM sumai, atsakovės atstovas susisiekė su ieškove telefonu, nurodydamas, kad pateikta preliminari detalių ir darbų sąmata yra per didelė, todėl paprašė pakeisti transporto priemonės kairės pusės vidurinio tilto stebulę, kurią įsigis pats ir pateiks ieškovei. Ieškovė atsakovės prašomus atlikti transporto priemonės remonto darbus su atsakovės pateikta remontui reikalinga transporto priemonės detale atliko ir už atliktus darbus 2014-03-14 pateikė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą KAD Nr. 0052 970,42 Lt sumai. Kartu su pateikta PVM sąskaita faktūra atsakovei buvo pateiktos pastabos apie rekomenduojamą tolimesnį transporto priemonės remontą. Nepaisant to, kad ieškovė transporto priemonės remonto darbus atliko, atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų ir 2014-03-14 PVM sąskaitos faktūros laiku (iki 2014-03-14) neapmokėjo. 2014-04-02 pranešimu Nr. 45 atsakovė nurodė, jog PVM sąskaitą faktūrą pasirašęs V. S. 2014-03-14 UAB „BS Technika“ neva nedirbo, todėl minėtą PVM sąskaitą faktūrą prašė laikyti negaliojančia. Tačiau tokie atsakovės teiginiai yra visiškai nepagrįsti, kadangi PVM sąskaitą faktūrą pasirašė atsakovės atstovas V. S. ir ieškovei dėl to nekilo jokių abejonių, nes 2014-02-28 transporto priemonę remontui pristatė direktorius K. P. kartu su sąskaitą faktūrą pasirašiusiu asmeniu V. S.. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, atsakovė dėl atlikto transporto priemonės remonto jokių pretenzijų nepareiškė, su reikalaujama apmokėti suma sutiko, kuomet pildė remonto užsakymo lapą bei pasirašė apmokėjimui pateiktą sąskaitą faktūrą, tačiau už suteiktas transporto priemonės remonto paslaugas laiku neatsiskaitė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei UAB „Kadakas“ iš atsakovės UAB „BS Technika“ 281,05 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (281,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-05-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 379,12 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismas byloje nustatė, kad ieškovė 2014-03-14 išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią atsakovė turėjo sumokėti 970,42 Lt už transporto priemonės MAN TGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoklės ir kitų agregatų patikrą, kairės pusės antro tilto rato guolio, salnikų keitimo darbus, galinio tilto ratų, būgnų nuėmimą, uždėjimą, gedimo nustatymą, tepalo keitimą antrame tilte, preliminarią remonto ir dalių sąmatą, bei stebulės žiedą, kurią pasirašė ieškovės direktorius S. G., o prekes (darbus) priėmė ir pasirašė V. S.. V. S. pasirašė ir šios PVM sąskaitos faktūros priedą – ieškovės surašytas pastabas apie minėtai transporto priemonei reikalingą remontą. Ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros atsakovė neapmokėjo, į antstolės S. V. atsiųstą raginimą sumokėti skolą 2014-04-02 pranešime nurodė, kad PVM sąskaitą faktūrą pasirašęs asmuo V. S. 2014-03-14 atsakovės bendrovėje nedirbo, todėl minėtą PVM sąskaitą faktūrą prašė laikyti negaliojančia. Atsiliepime ir teismo posėdyje atsakovės atstovai nurodė, jog PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų darbų, susijusių su nurodytos transporto priemonės remontu, ieškovė neatliko ir atsakovė jų neužsakė, tarp jų nebuvo aptarta darbų apimtis, kaina, tarpusavio įsipareigojimai. Todėl PVM sąskaitos faktūros išrašymas negali būti laikomas susitarimu dėl remonto darbų atlikimo ar atliktų darbų priėmimo aktu bei atsakovės įsipareigojimu už juos apmokėti. Esant šioms aplinkybėms teismas nustatė, jog automobilio remonto darbų ar kitokių paslaugų sutartis (dėl techninės būklės patikrinimo) tarp šalių nebuvo pasirašyta, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad transporto priemonė MAN TGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo pristatyta, tačiau atsakovė pripažino, jog su ieškovės direktoriumi tarėsi dėl transporto priemonės patikrinimo, tikslu įvertinti, kokie remonto darbai yra reikalingi ruošiant automobilį techninei apžiūrai, prašė parengti reikalingų remonto darbų ir detalių sąmatą. Neigė aplinkybę, kad transporto priemonę pristatė su V. S., neigė, kad ieškovei patikrinus automobilio būklę tarėsi dėl rato guolio remonto atlikimo ir kad ieškovė tuos darbus atliko. Teismas pažymėjo, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog 2014-03-07 UAB „Baltema“ pateikė atsakovei komercinį pasiūlymą dėl transporto priemonės MAN TGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų – kabinos įvorių RMK keitimo, tam reikalingų detalių (sąvaržų) ir papildomų darbų. 2014-03-21 UAB „BS Technika“ pateikė šiai bendrovei užsakymą atlikti transporto priemonės MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kabinos įvorių RMK keitimo ir stabilizatoriaus galų restauravimo darbus. Užsakymas tą pačią dieną buvo atliktas, 2014-03-25 išrašyta PVM sąskaita faktūra 522 Lt sumai, kurią atsakovė apmokėjo. Tačiau teismas vertino, jog ta aplinkybė, kad 2014-03-07 UAB „Baltema“ pateikė komercinį pasiūlymą atsakovei dėl transporto priemonės kabinos įvorių RMK keitimo, o 2014-03-21 šiuos darbus atliko, nepaneigia, jog minėtas automobilis nuo 2014 m. vasario pabaigos iki 2014-03-14 buvo paliktas ieškovės įmonėje ir buvo ieškovės remontuojamas. UAB „Baltema“ atliko visai kitus darbus nei ieškovės nurodyti atlikti darbai. UAB „Baltema“ ir UAB „Vabana“ pateikti komerciniai pasiūlymai taip pat neįrodo, jog tų pasiūlymų pateikimo metu atsakovė jau buvo pasiėmusi iš ieškovės automobilį, nes komerciniuose pasiūlymuose nenurodyta, kad transporto priemonė buvo apžiūrėta. Kitų tai patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė. Teismas vertino, jog labiau tikėtina, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodytus darbus ieškovė atliko. Teismas nurodė, kad ieškovo išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, tačiau pagal kasacinio teismo bylų praktiką PVM sąskaita faktūra vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas, kuris vertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas iš byloje apklaustų liudytojų (M. B., L. Č.) parodymų nustatė, jog ieškovės įmonėje atsakovės transporto priemonė stovėjo ne vieną ar kelias dienas, o daugiau kaip savaitę, kol atsakovės atstovas gavo reikiamą detalę ir buvo sutvarkytas rato guolis. Tai, kad atsakovės direktorius nupirko ieškovės sudarytoje sąmatoje nurodytą transporto priemonės remontui reikalingą detalę (paketą guolių, kodas 81934200324), taip pat patvirtina UAB „Adampolis“ 2014-03-12 pirkėjui UAB „BS technika“ išrašyta PVM sąskaita faktūra, serija KNA Nr. 01129237. Nors PVM sąskaita faktūra nepasirašyta, teismas sprendė, jog išrašant PVM sąskaitą faktūrą, parašas nėra būtinas, o joje yra visi privalomi rekvizitai. Todėl šis apskaitos dokumentas (jo kopija) yra tinkamas įrodymas, patvirtinantis, jog transporto priemonės MAN TGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontui reikalinga detalė buvo nupirkta. Kadangi nupirkus minėtą detalę, po dviejų dienų buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra už atliktus remonto darbus, akivaizdu, kad atsakovės direktoriui nupirkus detalę ieškovei paliktas automobilis buvo suremontuotas. Taigi, nors automobilio remonto darbų sutartis tarp šalių nebuvo pasirašyta, tačiau teismas sprendė, jog aptarti įrodymai patvirtina, kad šalis siejo automobilio remonto rangos teisiniai santykiai. Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl konkrečių automobilio remonto darbų – rato guolio bei su tuo susijusių papildomų darbų atlikimo. Be to, teismas vertino, jog nors pagal Sodros pateiktus duomenis PVM sąskaitos faktūros pasirašymo metu V. S. UAB „BS technika“ nedirbo, tačiau tai, kad 2014-03-17 (pirmadienį) Sodrai buvo perduoti duomenys apie jo įdarbinimą ir kad iš darbo ankstesnėje darbovietėje V. S. buvo atleistas 2014-03-12, leidžia daryti išvadą, kad jis 2014-03-14 (penktadienį) dėl darbo atsakovės įmonėje jau buvo susitaręs, žinojo savo darbo funkcijas, todėl ir buvo atsiųstas į ieškovės bendrovę paimti tą transporto priemonę, su kuria vėliau dirbo. Kadangi atsakovė už suteiktas autoserviso darbų paslaugas neatsiskaitė, teismas ieškovės reikalavimus patenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo spendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrįsdama savo reikalavimus nurodo šiuos skundo argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pažeidė imperatyvią nuostatą, kad teismo procesinis sprendimas turi būti grindžiamas įstatymo nustatytos formos ir turinio įrodinėjimo priemonių visetu, o ne pavieniais selektyviai atrinktais dokumentais, kurie civilinio proceso prasme nelaikytini įrodymais, taikė įstatymą, kurio taikyti neturėjo, ir nesivadovavo teisės taikymo išaiškinimais. Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, sudarančias ginčo dalyką, netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko suklydo vertindamas rašytinius įrodymus ir jų įrodomąją reikšmę.Pirmosios instancijos teismas pažeidė nešališkumo principą. Skundžiamo sprendimo motyvų teisinis vertinimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šalių atžvilgiu teismas kėlė nevienodus reikalavimus, ieškovės atžvilgiu buvo itin šališkas ir atlaidus: į bylą priėmė dokumentus, kurie netenkino CPK 113 str. l d., 114 str., 198 str. 2 d. reikalavimų ir šiomis neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis grindė sprendimą (pvz., UAB „Kadakas“ užsakymo remontui kopija, UAB „Adampolis“ 2014-03-12 PVM sąskaitos faktūros kompiuterinio teksto išrašu, detalės specifikacijos šviesokopija, fotonuotraukų šviesokopijomis), be to, šiurkščiai pažeisdamas CPK 212 str. nuostatas, vienasmeniškai ir savo nuožiūra atliko liudytojo V. S. rašysenos/parašo autentiškumo tyrimą, teikė išvadą dėl šio liudytojo parašo tikrumo, savo iniciatyva ir nuožiūra ėmėsi ginčyti oficialaus rašytinio įrodymo VSDFV 2014-05-26 rašto ir Sodros pažymos pagrįstumą, dėl ko netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims, atmetė iš esmės visus atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, tame tarpe ir oficialius, ir nenurodė argumentų dėl tokio vertinimo.Teismas be pagrindo tenkino ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, kadangi UAB „Kadakas“ užsakyme remontui, kuriuo ieškovė grindė savo materialinį reikalavimą, nėra duomenų nei kokiai konkrečiai transporto priemonei šis užsakymo lapas buvo užpildytas, nei koks klientas šį užsakymą teikia, šis užsakymo lapas nėra pasirašytas atsakovės. Be to, užsakymo lape grafoje Pašalinti gedimai, ieškovės parengtoje sąmatoje ir ginčo PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti remonto darbai ir paslaugos, jų apimtys ir trukmė (valandinis tarifas) ženkliai skiriasi/nėra tapatūs. Remiantis nurodytu, teismas neturėjo pagrindo išvadai jog tarp šalių žodinio susitarimo pagrindu buvo susitarta dėl konkrečių darbų.Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių sudarymą, vykdymą ir aiškinimą. Teismo išvada, kad šalis siejo žodiniu susitarimu grįsti prievoliniai automobilio remonto rangos teisiniai santykiai, yra nepagrįsta, kadangi ieškovė UAB „Kadakas“ pati teikė į bylą dokumentus, kurie įrodo, jog priimdami iš UAB „BS Technika“ užsakymą automobilio remonto paslaugai, raštu įformina reikiamus dokumentus, t. y. UAB „BS Technika“ atstovas asmeniškai užpildė užsakymo lapo grafą „Suremontuoti šiuos gedimus“ (pildo klientas), rankraštiniu įrašu ir parašu patvirtino užsakymo tikrumą, o atsiimdamas suremontuotą transporto priemonę, pasirašė UAB „Kadakas“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje, kurios pagrindu atlieka mokėjimą. Žodiniam susitarimui pagrįsti teismas privalėjo nustatyti juridinių faktų visumą ir konstatuoti šį juridinį faktą (žodinį susitarimą dėl prievolinių teisinių santykių) pagrindžiančius duomenis, kurie pagal galiojančius teisės aktus sukuria prievolinius teisinius santykius. UAB „Kadakas“ direktoriaus S. G. elektroninis pranešimas, kur nurodyta, jog bet kokie remonto darbai bus atliekami tik po to, kai bus pateiktas raštiškas UAB ,,BS Technika užsakymas“ ir konkrečiai bus nurodyta, ką reikėtų remontuoti, patvirtina, kad jokio žodinio susitarimo nebuvo, nes pati ieškovė įpareigojo atsakovę prieš pradedant bet kokius automobilio remonto darbus pateikti užsakymą. Teismas nepagrįstai nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susitarimas, kuris patvirtino, jog UAB „BS Technika“ prašė UAB „Kadakas“ kaip rangovo suremontuoti transporto priemonę, o ieškovė sutiko ar pasisiūlė suremontuoti sugedusį automobilį kaip rangovas. Todėl nesant susitarimo dėl automobilio remonto rangos sutarties, ieškovė negalėjo atlikti remonto darbus nesant atsakovės valios tokiam užsakymui (ofertai). Atsakovė nesitarė su ieškove dėl remonto darbų atlikimo pagrindinių sąlygų (remonto darbų pobūdžio, atlikimo termino, kainos) ir nesudarė rangos ar kitos sutarties, kuria ieškovė būtų prisiėmusi pareigą suremontuoti automobilį sutartomis sąlygomis.Teismo išvada, jog PVM sąskaitoje faktūroje nurodytus darbus ieškovė atliko, yra nepagrįsta ir neįrodyta. Ginčo PVM sąskaita faktūra, nesant joje atsakovės atstovo/pirkėjo parašo ir nesant jokių kitų juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius, negali būti pripažintas pagrindu dėl atsakovės įsipareigojimo apmokėti už šiame dokumente nurodytas nesuteiktas remonto paslaugas. Vien tik PVM sąskaitos faktūros išrašymas nepatvirtina darbų atlikimo ar paslaugos suteikimo fakto, nes tarp šalių turi egzistuoti atlygintinio prekių (paslaugų) perleidimo santykiai. Ieškovei neįrodžius darbų atlikimo, prekių pardavimo ar paslaugos suteikimo fakto, įsiskolinimas išrašyto mokėjimo dokumento pagrindu neatsiranda.Teismo išvada, kad į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog transporto priemonė buvo suremontuota ieškovės autoservise yra nepagrįsta, kadangi fotonuotraukų šviesokopijose esantis vaizdas neturi jokio ryšio su byla – nieko nepatvirtina ir neįrodo, foto vaizdas, kuriame yra fiksuojamas tik automobilio valstybinis numeris, niekaip nepatvirtina ir neįrodo remonto paslaugos atsakovei suteikimo fakto, rangos sutarties sudarymo, darbų apimties ar/ir atsakovės pareigos apmokėti už nesuteiktas paslaugas pagal ginčo PVM sąskaitą faktūrą.Nepagrįsta teismo išvada, kad liudytojų UAB „Kadakas“ autošaltkalvio M. B. ir liudytojos L. Č. paaiškinimai įrodo, jog „atsakovo atstovas gavo reikiamą detalę ir buvo sutvarkytas rato guolis“. Teismas sprendime padarė išvadas, kurių liudytojų parodymai niekaip nepatvirtino. Liudytojo M. B. paaiškinimai prieštaravo tiek bylos rašytinei medžiagai (ginčo PVM sąskaitoje faktūroje ir užsakymo lape fiksuotiems įrašams), tiek ir ieškovės direktoriaus S. G. paaiškinimams. Liudytojo M. B. paaiškinimus teismas turėjo vertinti kritiškai arba šalinti akivaizdžius prieštaravimus. Nepagrįsta yra ir liudytojos L. Č. paaiškinimus iškraipanti teismo išvada, kad L. Č. patvirtino, jog „mašina iš kurios rato bėgo tepalas, stovėjo aikštelėje apie porą savaičių“. Liudytoja tokios informacijos nepatvirtino, apie tai net nekalbėjo.Teismo išvada, kad UAB „Adampolis“ 2014-03-12 pirkėjui UAB „BS Technika“ išrašyta PVM sąskaita faktūra patvirtina, jog atsakovės direktorius nupirko ieškovės sudarytoje sąmatoje nurodytą transporto priemonei reikalingą detalę yra nepagrįsta. Pirmiausia, UAB „Adampolis“ 2014-03-12 PVM sąskaita faktūra yra netinkama įrodinėjimo priemonė, į bylą nebuvo pateiktas šio mokėjimo dokumento originalas, PVM sąskaitoje faktūroje nėra nei pirkėjo, nei pardavėjo parašo, nors grafoje Pardavėjas ir Pirkėjas, yra nurodyta, jog yra būtini ir reikalingi šalių parašai ir tvirtinamieji įrašai. Todėl teismas 2014-03-12 PVM sąskaita faktūra negalėjo grįsti sprendimo išvadų. Pasisakydamas dėl šio įrodymo teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens UAB „Adampolis“ teisių ir pareigų, nes pripažino, kad tarp UAB „Adampolis“ ir atsakovės buvo susiklostę pirkimo–pardavimo santykiai. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad ginčo PVM sąskaitą faktūrą pasirašė V. S. ir tokiu būdu atsakovės vardu prisiėmė pareigą apmokėti už suteiktas paslaugas. Siekiant išsiaiškinti asmens rankraštinio įrašo, parašo autentiškumą, ar jo tapatumą, skiriama rašysenos/grafologinė ekspertizė. Todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai padarė išvadą, kad vizualiai matyti jog PVM sąskaitoje faktūroje ir jos priede bei kituose dokumentuose V. S. braižas yra labai panašus į liudytojo pasižadėjime V. S. braižą. Klausimas dėl liudytojo V. S. parašo tikrumo ginčo PVM sąskaitoje faktūroje bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme iš viso nebuvo keliamas, nes byloje esantys oficialūs įrodymai patvirtino, kad V. S., nebūdamas UAB „BS Technika“ darbuotoju, apskritai negalėjo ginčo PVM sąskaitos faktūros pasirašyti. Į bylą pateikta Sodros pažyma dėl V. S. įdarbinimo 2014-01-01–2014-10-30 ir VSDFV 2014-05-26 raštas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014-02-28 iki 2014-03-14 d. V. S. bendrovėje UAB ,,BS Technika“ nebuvo draustas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad V. S. PVM sąskaitos faktūros išrašymo momentu buvo UAB „BS Technika“ darbuotojas, t. y. nepaneigė fakto, kad VSDFV 2014-05-26 raštas Nr. (7.27) S-36215 ir Sodros pažyma, neatitinka tikrovės, o šie įrodymai yra oficialūs rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Kadakas“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas, motyvuodamas savo sprendimą, tinkamai ir nuosekliai paaiškino tokio sprendimo priežastis, remdamasis įrodymais, kurie gauti nepažeidžiant CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą, vadovaudamasis teisės taikymo išaiškinimais, įtvirtintais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas ginčo dalyką sudarančias faktines aplinkybes, objektyviai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą bei tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, o apelianto argumentai dėl minėtų teismo veiksmų ir sprendimo nepagrįstumo yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Pažymi, kad įstatymas nereikalauja, jog civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo; pagal teismų praktikoje taikomą tikėtinumo taisyklę faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei byloje pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Teismas, remdamasis tuo, jog PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis ir remiantis ja galima tik patvirtinti patį šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti santykių pobūdžio, vėliau tinkamai įvertino PVM sąskaitą faktūrą kartu su kitų byloje esančių įrodymų visuma ir teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, kaip rangą. Taip pat nepagrįsti yra apelianto argumentai, jog PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų darbų ieškovė neatliko, kadangi teismo nustatytos aplinkybės ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina priešingą išvadą. Be to, apeliantas neteisingai interpretuoja teismo sprendimo dalį dėl liudytojų parodymų. Teismo sprendime teigiama, jog iš liudytojų L. Č. ir M. B. parodymų matyti, kad ieškovės įmonėje atsakovės transporto priemonė stovėjo ilgiau nei vieną ar kelias dienas, o daugiau kaip savaitę, kol atsakovės atstovas gavo reikiamą detalę ir buvo sutvarkytas rato guolis. Tačiau tokį sprendimą apsprendžia ne tik šių liudytojų parodymų bet ir kitų įrodymų visuma (UAB „Adampolis“ 2014-03-12 išrašyta PVM sąskaita faktūra ir kt.), t. y. jie savaime dar neįrodo, jog atsakovės atstovas gavo reikiamą detalę ir buvo sutvarkytas rato guolis, taip neteigiama ir teismo sprendime. Apelianto argumentas, jog L. Č. atvyko į teismą turėdama tikslą ir nurodymą pasakyti, kad UAB „Kadakas“ serviso aikštelėje matė „tamsiai žalią mašiną ir aukštą vyrą“, o paklausta, kokią konkrečiai transporto priemonę ji matė – negalėjo paaiškinti, yra nepagrįstas. Sandėlio darbuotoja dirbanti liudytoja neturi specialių žinių apie sunkiasvorį transportą, todėl neprisiminė jo markės ar modelio bei negalėjo jo identifikuoti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje tarp šalių kilo ginčas, ar šalys buvo susitarę dėl automobilio remonto darbų atlikimo ir ar tokie darbai atsakovės užsakymu buvo atlikti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad šalys žodžiu buvo susitarę dėl 2014-03-14 PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų darbų atlikimo ir kad ieškovė šiuos darbus atliko, o atsakovė už juos nesumokėjo. Atsakovė, nesutikdama su teismo sprendime išdėstytomis išvadomis, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, todėl nepagrįstai nustatė, kad šalys buvo susitarę dėl nurodytų remonto darbų atlikimo ir kad tie darbai buvo atlikti. Teigdama, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kartu teigia, kad toks įrodymų vertinimo pažeidimas akivaizdžiai patvirtina apylinkės teismo šališkumą.

Dėl teismo šališkumo

Apeliantė teigia, kad teismas pažeidė nešališkumo principą, kadangi šalių atžvilgiu kėlė nevienodus reikalavimus, ieškovės atžvilgiu buvo itin šališkas ir atlaidus, kadangi priėmė į bylą įrodymus, kurie neatitiko įstatymų reikalavimų, ir remdamasis šiomis neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis grindė sprendimą. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu nereiškė nušalinimo bylą nagrinėjusiai teisėjai, tačiau mano, kad nurodyti teisėjos procesiniai veiksmai rodo jos šališkumą. CPK 65 ir 66 straipsniai nustato pagrindus, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti arba jam gali būti pareikštas nušalinimas. Taigi teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas ir visos abejonės dėl teismo nešališkumo laikomi pagrįstais tuomet, kai egzistuoja įstatymo nurodyti pagrindai teisėjui nušalinti, t. y. kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65, 66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Remiantis EŽTT praktika, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Gautrin and Others v. France, nos. 21257/93; 21258/93; 21259/93, judgment of 20 May 1998, par. 58). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, par. 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Atsakovė nėra pateikusi jokių objektyviai pagrįstų duomenų, kad teismas, priimdamas sprendimą, buvo šališkas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad vien tai, jog teisėjo byloje atlikti procesiniai veiksmai ir sprendimai yra nepalankūs vienai šaliai, negali būti vertinama kaip teisėjo šališkumas ar suinteresuotumas bylos baigtimi ir būti pagrindu teisėjo nušalinimui, o tuo pačiu ir jo šališkumui pagrįsti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad, sprendžiant pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės mėn. 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-63/2012; 2012 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-54/2012; 2012 m. balandžio mėn. 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-49/2012). Nesutikdamas su pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui. Todėl apeliantės nurodyti įstatymo nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai vertintini, nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, tačiau tai nevertintina, kaip bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumas, priimant atsakovei nepalankų sprendimą.

Dėl įrodinėjimo priemonių tinkamumo, jų vertinimo pažeidimų

Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, sudarančias ginčo dalyką, ir todėl netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kaip jau nurodyta, apeliantė, grįsdama savo prielaidas dėl teismo šališkumo, kaip vieną tokio šališkumo įrodymų nurodė tai, kad apylinkės teismas priėmė į bylą netinkamus įrodymus, o būtent UAB „Kadakas“ užsakymo remontui kopiją (b. l. 9–10), UAB „Adampolis“ 2014-03-12 PVM sąskaitos faktūros kompiuterinio teksto išrašą (b. l. 110), detalės specifikacijos šviesokopiją (b. l. 13–14), fotonuotraukų šviesokopijas (b. l. 51–58), kadangi šie įrodymai neatitinka CPK 113 straipsnio 1 dalies, 114, 220 straipsnių reikalavimų. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai atliko V. S. parašo autentiškumo tyrimą ir nepagrįstai ėmėsi ginčyti oficialių rašytinių įrodymų – VSDFV 2014-05-26 rašto ir pažymos (b. l. 28, 66) – pagrįstumą. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai pripažintini nepagrįstais.

Civiliniame procese galiojantys rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13 straipsniai) suteikia teisę bylos šalims spręsti, kokias aplinkybes ir kokiais įrodymais remdamosi jos įrodinės, siekdamos pagrįsti byloje pareikštus reikalavimus ar atsikirtimus į juos. Taigi įrodinėjimo pareiga tenka bylos šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymai – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovės ieškinį ir vėliau tenkindamas ieškovės prašymus, priėmė į bylą ir ieškovės pateiktus nurodytus dokumentus, pripažindamas, kad jie turi įrodomąją reikšmę ir yra susiję su byloje įrodinėtomis aplinkybėmis. Atsakovė, pateikdama atsiliepimą į ieškinį (b. l. 24–25), nereiškė jokių atsikirtimų dėl paminėtų įrodymų netinkamumo, abejones reiškia tik dėl 2014-03-14 PVM sąskaitos faktūros (b. l. 15) įrodomosios vertės, 2014-02-20 d. posėdyje sprendžiant klausimą dėl nuotraukų prijungimo, atsakovės atstovė prašė jų neprijungti, kadangi ginčo automobilis buvo pateiktas ieškovei apžiūrai, bet ne remontui, todėl nuotraukose užfiksuotas automobilis nepatvirtina reikšmingų bylai aplinkybių. Tokiu būdu prijungiant nuotraukas nebuvo pažeisti CPK 220 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nes jais nustatyta, kad nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, pateikti teismui kaip įrodymai, ištiriami teismo posėdyje, dalyvaujantys byloje asmenys, liudytojai ar ekspertai, kuriems parodyti ar paskelbti minėti įrodymai, gali duoti paaiškinimus, daryti pareiškimus, atkreipti teismo dėmesį į bet kurias pastebėtas ar išgirstas aplinkybes, visa tai įrašoma į teismo posėdžio protokolą. Šalims teisė duoti paaiškinimus dėl nuotraukose užfiksuotų aplinkybių buvo suteikta, o pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus įvertino, vertindamas įrodymų visumą. Sprendžiant klausimą dėl 2014-03-12 PVM sąskaitos faktūros kompiuterinio teksto išrašo (b. l. 110) prijungimo ir jo įrodomosios reikšmės, atsakovės atstovė 2015-03-26 teismo posėdyje išsakė savo argumentus dėl šio įrodymo, kaip nesusijusio su ginčo laikotarpiu, ir atkreipė dėmesį į tai, kad jis nepasirašytas, tačiau teismas išsiaiškinęs jo gavimo aplinkybes įrodymą priėmė į bylą ir jį vertino, remdamasis įrodymų visuma, kartu pasisakydamas ir dėl parašų joje nebuvimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad šie ieškovės pateikti įrodymai yra visiškai netinkami ir neturi įrodomosios reikšmės, šių įrodomoji reikšmė nustatyta sugretinus visus įrodymus ir iš jų visumas padarius labiausiai tikėtinas išvadas dėl bylai reikšmingų faktų konstatavimo. Be to, pažymėtina, kad atsakovė CPK 184 straipsnyje numatyta tvarka nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad ieškovės pateiktos dokumentų kopijos neatitiktų originalių dokumentų ar būtų suklastotos. Tai, kad detalės specifikacija (b. l. 13–14) buvo pateikta ne valstybine kalba, pažeidžiant CPK 198 straipsnio 2 dalies reikalavimus, neteikia pagrindo pripažinti, kad tai turėjo įtakos neteisingam bylos išsprendimui. Šiame rašytiniame įrodyme faktiškai pateikta tik vizualinė informacija, o įrodomosios reikšmės turinti informacija 9 p. pateikta skaitmenine forma (81.93420-0324), leidžianti nustatyti, kad atsakovė iš UAB „Adampolis“ pirko būtent šią detalę (PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas tas pat kodas), kuri ir panaudota automobilio remonto darbams atlikti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovė 2014-03-14 PVM sąskaitoje faktūroje nurodytus darbus atliko, rėmėsi nustatytu faktu, kad ją pasirašė V. S., kuris nuo 2014-03-17 d. pradėjo dirbti pas atsakovę. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai atlikto V. S. parašo autentiškumo tyrimą, kadangi tai galėjo nustatyti tik ekspertizė (CPK 212 straipsnio tvarka). Tačiau šiuo atveju teismas ne atliko V. S. parašo PVM sąskaitoje faktūroje ekspertizę, bet faktiškai nesuabejojo parašo tikrumu. Nors liudytojas V. S. ir teigė, kad tai ne jo parašas, tačiau atsakovė neprašė byloje skirti šio asmens parašo ekspertizės ir nustatyti dokumento suklastojimą CPK 184 straipsnyje numatyta tvarka. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, liudytojo V. S. parodymus apie parašo netikrumą, laikė nepakankamai pagrįstais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad iš įrodymų visumos, vien šio asmens parodymai, kad tai ne jo parašas, nepripažintinas pakankamu šio dokumento suklastojimo įrodymu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į byloje oficialiais rašytiniais įrodymais – VSDFV 2014-05-26 raštu ir pažyma (b. l. 28, 66) – nustatytą aplinkybę, kad S. nuo 2014-03-17 (pirmadienio) dirbo pas atsakovę, todėl visiškai pagrįstai tikėtina, kad 2014-03-14 (vos prieš 3 dienas iki darbo pradžios, kurių 2 dienos – savaitgalio poilsio dienos) jis atvyko paimti automobilio, su kuriuo vėliau dirbo. Tokia apylinkės teismo išvada yra labiausiai tikėtina iš visos įrodymų visumos, ir tai nereiškia, kad teismas tokiu būdu nepagrįstai ėmėsi ginčyti oficialių rašytinių įrodymų – VSDFV 2014-05-26 rašto ir pažymos (b. l. 28, 66) – duomenų pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas neteigė, kad 2014-03-14 V. S. jau dirbo pas atsakovę, tik sprendė, kad vis tik jis pasirašė PVM sąskaitą faktūrą ir pasiėmė suremontuotą automobilį, su kuriuo vėliau ir dirbo pas atsakovę.

Pirmosios instancijos teismo atliktas byloje pateiktų įrodymų vertinimas atitinka įstatymų ir teismų praktikoje suformuotus reikalavimus. EŽTT savo jurisprudencijoje dėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) yra ne kartą nurodęs, kad pirmiausia nacionaliniai teismai turi vertinti visų įrodymų byloje svarbą ir įrodomąją vertę (žr., pvz., Khrabova v. Russia, no. 18498/04, 2 October 2012, par. 40; Mirilashvili v. Russia, no. 6293/04, par. 174, 11 December 2008 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse taip pat yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje S. M. v. UAB „Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas egzistuoja, nei neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“; bylos Nr. 3K-3–416/2007; ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir iš įrodymų visumos padarė labiausiai tikėtinas ir pagrįstas išvadas dėl šalis siejusių sutartinių santykių ir automobilio remonto darbų atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadas esant pagrįstomis ir argumentuotomis, kurios buvo padarytos tinkamai įvertinus įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl nekartoja pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir padarytų išvadų. Atsakovė, be jau nurodytų įrodymų trūkumų ir netinkamo jų įvertinimo, atskirai nurodo, kad teismo išvadas, jog atsakovė susitarė dėl 2014-03-14 PVM sąskaitoje nurodytų automobilio remonto darbų, paneigia tai, kad užsakymas remontui (b. l. 9–10) atsakovės yra nepasirašytas, jame nenurodytas kliento pavadinimas ir transporto priemonę apibūdinantys duomenys, o jame nurodyti pašalinti gedimai ir atlikti remonto darbai (jų apimtys ir trukmė) skiriasi nuo PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų darbų (jų apimties ir trukmės). Tačiau, kaip jau nurodyta, pirmosios instancijos teismas iš visų įrodymų visumos, o ne vien šio įrodymo pagrindu, nustatė tam tikras faktines bylos aplinkybes, todėl tam tikras šiek tiek skirtingas atliktų remonto darbų įvardijimas šiuose rašytiniuose įrodymuose nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Ginčijamų automobilio remonto darbų užsakymą patvirtina ne tik nurodytas užsakymas remontui (b. l. 9–10), 2014-03-14 PVM sąskaita faktūra, pasirašyta V. S. (b. l. 15–16), dėl kurios vertinimo jau pasisakyta, bet ir pačios atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 24–25) pripažinta aplinkybė, kad ji kreipėsi į ieškovę dėl transporto priemonės remonto darbų, būtinų transporto priemonę paruošti techninei apžiūrai, iš dalies ieškovės pateiktos fotonuotraukos (b. l. 51–58), taip pat UAB „Adampolis“ 2014-03-12 PVM sąskaita faktūra (b. l. 110), patvirtinanti, kad ieškovės nurodomu remonto laikotarpiu atsakovė įgijo detalę, reikalingą PVM sąskaitoje faktūroje nurodytiems darbams atlikti, būtent kurios specifikaciją pateikė ieškovė (b. l. 13–14) su nurodytu tapačiu prekės kodu (81.93420-0324), liudytojų M. B., atlikusio remontą, ir pašalinės liudytojos L. Č. parodymai. Šiuos liudytojų parodymus apylinkės teismas įvertino tinkamai ir remdamasis jais pagrįstai nustatė, kad atsakovės automobilis pas ieškovę autoservise stovėjo daugiau kaip savaitę, kol atsakovė gavo reikalingą detalę ir buvo sutvarkytas rato guolis. Negalima sutikti su apeliantės argumentais, kad liudytojo M. B. parodymai prieštaravo rašytiniams įrodymams ar ieškovės direktoriaus S. G. paaiškinimams, kadangi jo parodymai aiškūs, nuoseklūs ir neprieštarauja nurodytiems rašytiniams įrodymams, o liudytojos L. Č. parodymai atitinka teisimo nustatytas aplinkybes. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas savo išvadas nurodytais įrodymais, taip pat pasisakė ir dėl atsakovės pateiktų įrodymų, kuriais atsakovė grindė savo poziciją (b. l. 18–38, 93–95), ir pagrįstai juos vertino, kaip nepaneigiančiais teismo nustatytų aplinkybių

Dėl remonto darbų rangos sutarties sudarymo

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė tarp šalių buvus žodiniam susitarimui dėl transporto priemonės remonto darbų atlikimo. Kadangi ši teismo išvada yra susijusi su faktinių aplinkybių nustatymu, o apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad faktinės aplinkybės buvo nustatytos tinkamai ir pagrįstai, įvertinus įrodymų visumą, todėl teismo išvada, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl konkrečių automobilio remonto darbų, taip pat yra visiškai pagrįsta, nes tai patvirtina surinkti įrodymai. Šalių žodinį susitarimą patvirtina visi įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas,. Atsakovės pateiktas į bylą elektroninis susirašinėjimas (b. l. 92), kuriame ieškovės direktorius prašė atsakovės pateikti užsakymą konkrečiam remontui, nepaneigia, kad toks žodinis užsakymas buvo, dėl ko ir buvo atlikti PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti darbai. Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.644 straipsnio 1 dalimi, 1.64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 1.71 straipsniu, nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu konstatavo buvus sudarytą remonto darbų rangos sutartį, kuria remdamasi ieškovė ir atliko darbus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kadangi apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo panaikinti priimtą teismo sprendimą, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir todėl ieškovės prašymu iš atsakovės priteistinos atstovavimo išlaidos, kurias ieškovė turėjo dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo – 121 Eur (b. 158–160, CPK 93 straipsnio 1 dalis), o valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 3,50 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „BS Technika“ (įmonės kodas 300651829) ieškovei UAB „Kadakas“ (įmonės kodas 303054675) 121 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės UAB „BS Technika“ (įmonės kodas 300651829) valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) 3,50 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Teisėja Nijolia Indreikienė