Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-677-357/2012 pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, Šiaulių miesto savivaldybei, UAB „Vakarinis fasadas“, S. K., I. K. dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo, sutarties pripažinimo niekine, pateiktu nušalinimo pareiškimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Šiaulių apygardos teisme pirmąja instancija nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-677-357/2012, kurioje atsakovų S. K. ir I. K. atstovas advokatas M. E. pateikė nušalinimo pareiškimą bylą nagrinėjančiai teisėjai R. B. ir visam Šiaulių apygardos teismui. Nurodo, kad teisėja R. B., grubiai viršydama savo kompetenciją, neteisėtai ir nesant tam pagrindo sujungė dvi civilines bylas ir taip padarė esminę neigiamą įtaką atsakovų S. K. ir I. K. galimybėms gintis nuo pareikšto ieškinio, nes jiems nepateikė kitiems atsakovams – Šiaulių miesto savivaldybės administracijai ir UAB „Vakarinis fasadas“ – pareikšto ieškinio kopijos. Pareiškėjo nuomone, teisėja R. B. nepagrįstai padarė išvadą, kad dvi civilinės bylos yra susijusios, nes vienintelis ieškinius siejantis dalykas – tai, kad abiejose bylose ginčijami sandoriai yra susiję su tuo pačiu nekilnojamojo turto objektu. CPK 136 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o šiuo atveju jokio bylą nagrinėjančio teisėjo prašymo nebuvo. Be to, teisėja R. B. nustatė atsakovams S. K. ir I. K. minimalų 14 dienų terminą atsiliepimui pateikti, o pateikus prašymą jį pratęsti, terminą pratęsė tik viena diena. Pakartotinai paprašius pratęsti terminą, prašymas ignoruojamas, jokios nutarties nei tenkinant, nei atmetant prašymą iki šiol nėra gauta. Pareiškėjui neaišku, pagal kokias – ar bendrąsias ginčo teisenos, ar ypatingosios teisenos – CPK taisykles nagrinėjama byla, nes teismo atsiųstuose procesiniuose dokumentuose nenuosekliai nurodomi skirtingi CPK straipsniai (tiek bendrosios ginčo teisenos, tiek ypatingosios teisenos normos, reglamentuojančios tą patį procesinį veiksmą, t. y. terminą atsiliepimui (dublikui) pateikti). Pareiškėjas nurodo ir kitų, jo nuomone, teisėjos R. B. padarytų procesinių pažeidimų, rodančių šios teisėjos suinteresuotumą nagrinėjamos civilinės bylos baigtimi, dėl kurių ji turi būti nušalinta nuo šios bylos nagrinėjimo. Nušalinimo pareiškime daroma prielaida, kad teismo pranešimą šioje civilinėje byloje Civilinių bylų skyriaus pirmininko, kuris net nenagrinėja šios bylos, vardu pasirašė kažkas iš teismo personalo. Teismo posėdis rašytinio proceso tvarka paskirtas 2012 m. balandžio 27 d., o paskutinė nustatyta diena triplikui pateikti – 2012 m. balandžio 26 d., tai leidžia pagrįstai manyti, kad bylą ruošiamasi nagrinėti net negavus atsakovų S. K. ir I. K. tripliko. Be to, tarp atsakovo S. K. ir Šiaulių apygardos teismo yra kilęs teisinis konfliktas, nes dėl aukščiu išdėstytų procesinių aplinkybių S. K. yra pateikęs skundą Nacionalinei teismų administracijai. Dvi kitos Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos J. B. ir D. B. nuo šios bylos nagrinėjimo nusišalino pačios, R. B. pareikštas nušalinimas, tad, įvertinus, Civilinių bylų skyriaus pirmininko dviprasmišką situaciją ir tai, kad Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje iš viso dirba 9 teisėjai, šią civilinę bylą būtina perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas atmestinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Atkreiptinas dėmesys, kad nušalinimas gali būti pareikštas konkrečiam bylą nagrinėjančiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.), o ne visam teismui.

Nagrinėjamu atveju atsakovų S. K. ir I. K. atstovas advokatas M. E. pateikė nušalinimo pareiškimą Šiaulių apygardos teismui nurodydamas, jo nuomone, suinteresuotumą ir šališkumą liudijančius bylą nagrinėjančios teisėjos R. B. procesinius pažeidimus. Spręsdamas klausimą dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas neturi įgaliojimų tikrinti ir (ar) vertinti teisėjos priimtų konkrečių procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad, sprendžiant pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo; teisėjai vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų; jiems negali būti daromas joks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. Teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos.

Pareiškėjas nenurodo kitų Šiaulių apygardos teismo konkrečių teisėjų, kurie nenusišalino ir kuriems nėra reiškiamas nušalinimas nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo, šališkumą patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjo teiginiai dėl visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų šališkumo vertintini kaip subjektyvia nuomone grindžiama prielaida, nepagrįsta objektyviais duomenimis. Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Taigi, pareiškėjo keliamos abejonės dėl Šiaulių apygardos teismo visų teisėjų galimo šališkumo nesudaro pagrindo išvadai, kad visi šio teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi. Konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui dėl nušalinimo pareiškime nurodomų aplinkybių nekiltų abejonių, jog Šiaulių apygardos teisme civilinė byla Nr. 2-677-357/2012 gali būti nešališkai išnagrinėta.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atsakovų S. K. ir I. K. atstovo advokato M. E. pareiškimas dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-677-357/2012 nagrinėjimo netenkinamas. Atmetus nušalinimo pareiškimą, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Atmesti atsakovų S. K. ir I. K. atstovo advokato M. E. pareiškimą dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-677-357/2012 nagrinėjimo.