Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo A. Š. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimą Nr. 93-763 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad A. Š. nuteistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu. Šiuo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams.

Bausmės pradžia – 2013-11-14, o pabaiga – 2017-11-13. Neatlikta bausmės dalis 2 metai 1 mėnuo 26 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2015 m. rugsėjo 17 d., dieną).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-10-27 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu. Nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nesielgė nepriekaištingai ir vieną kartą pažeidė nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką nubaustas drausmine tvarka. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, t. y. 52 balai. Apylinkės teismo manymu, nuteistojo neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų sunkumą, dar yra didelė. Teismas laikė, kad įvertinus nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, nuteistojo atlikta bausmės dalis, atsižvelgiant į paskirtos bausmės bendrą trukmę, dar nėra pakankama, siekiant įgyvendinti nuosprendžiu skirtą individualizuotą bausmę bei teisingumo principą. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, kas gali būti viena iš prielaidų rizikuoti nusikalsti ateityje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Š. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818 buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo išeina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Įgyvendinant pakeisto BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 str. pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820 buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 d. numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame BPK 360 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 str. 1 d.), nuteistojo skundas nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. Š. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (b. l. 11), ir nors įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, matyti jog ši rizika nuo 2015-02-12 atlikto vertinimo yra sumažėjusi, tačiau vis dar išlieka vidutinė – 52 balai (b. l. 10). Įstatymų leidėjas BVK 157 str. 1 d. yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju su skundu apygardos teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles, už ką jam buvo pareikštas papeikimas, ir nors du kartus buvo skatintas, tačiau paskatinimai (priešingai nei nurodo nuteistasis savo skunde) nuobaudos nepanaikino. Nors ši nuobauda jau negalioja, tačiau ji rodo, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, o tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad A. Š. nuteistas už BK XXVIII skyriuje nurodytus nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, t. y. už vagystę, plėšimą. Nusikaltimus nuteistasis padarė būdamas bedarbis. Pataisos įstaigoje įdarbintas valgyklos tvarkiniu visuomeniniais pagrindais. Byloje duomenų apie tai, kad išėjęs į laisvę turės darbą, nėra. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nors pagal vykdomąjį raštą iš nuteistojo gaunamos (duomenys neskelbtini) pašalpos yra daromi išskaitymai priteistiems civiliniams ieškiniams atlyginti, tačiau pagal 2015 m. lapkričio 23 d. nuteistojo pateiktus duomenis likusi bendra neišskaityta suma įvertinus visą išskaitymo sumą pagal vykdomuosius dokumentus yra dar pakankamai didelė (viso išskaitytina suma – 3983,37 Eur, o likusi neišskaityta suma - 3637,95 Eur).Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog galimas trumpalaikis taupymas, tačiau nuteistasis neturi specialių planų, kaip susidoroti su netikėtomis problemomis, todėl šis veiksnys negali būti vertinamas kaip riziką mažinantis.

Kaip jau buvo minėta nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o nustatyti kriminogeniniai veiksniai (išsilavinimas, galimybės įsidarbinti, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys) taip pat leidžia abejoti ir nuteistojo pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Šią išvadą sustiprina ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodomos tam tikros aplinkybės, t. y. kad nuteistasis bausmės atlikimo metu apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Nusikaltimo metu nuteistasis vartojo fizinį smurtą. Supranta, kad turi problemų, ir jaučia poreikį jas spręsti. Nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio, nuteistasis, nors ir bandė sumažinti vartojamo alkoholio kiekį ar apskritai nevartoti alkoholio, tačiau sugrįždavo prie gausaus vartojimo. Todėl teismas vertina nuteistojo pastangas sumažinti nustatytą kriminogeninį veiksnį – ankstesnį piktnaudžiavimą alkoholiu (nuteistasis lanko Anoniminių alkoholikų grupę), tačiau šiuo metu spręsti, apie šio kriminogeninio veiksnio sumažėjimą iki minimalaus, dar nėra pagrindo. A. Š. yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu.

Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis bausmę atlieka nuo 2013 m. lapkričio 14 d., tačiau socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad anksčiau su šeima nebendravo ir tik pastaruoju metu atnaujino bendravimą, o tai suponuoja išvadą, kad nuteistojo socialiniai ryšiai nėra labai tvirti.

Nuteistojo skunde ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, charakterizuojančios A. Š. teigiamai, yra svarbios ir sveikintinos, tačiau aukščiau nustatytų aplinkybių, kurios rodo jo nepakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nepaneigia.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. Š. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Šiuo atveju apylinkės teismas minėtose rekomendacijose įtvirtintomis nuostatomis nesivadovavo, o atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą nepagrįstai akcentavo nusikaltimų sunkumą ir likusią neatliktos bausmės dalį. Tačiau įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, kurios rodo nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apygardos teismas daro išvadą, kad teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą. Atsižvelgiant į visą tai daroma išvada, kad skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, o ją naikinti nuteistojo A. Š. skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi teismas

nutarė:

atmesti nuteistojo A. Š. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.