Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-783-383-2014

Teisėjas Vitalijus Krivičius Proceso Nr. 1-56-1-00837-2013-7

2014 m. gruodžio 12 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Albino Antanaičio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorui Aleksui Jurčiui, nuteistajam A. Š., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir paskirta 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. Š., pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. ir paskirta 4 (ketverių) metų ir 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir skirta subendrinta bausmė – 5 (penki) metai terminuoto laisvės atėmimo.

Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., 9 d. subendrinta iš dalies sudedant su 2014-02-13 Marijampolės rajono apylinkės nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2014 m. balandžio 28 d Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta galutine 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme ir skirta 5 (penkių) metų ir 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. subendrinta iš dalies sudedant ją su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-07-15 nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio terminuoto laisvės atėmimo bausme ir A. Š. skirta galutinė subendrinta 6 (šešių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys tenkintas ir priteista solidariai iš A. J. ir A. Š. 104,40 Lt (vienas šimtas keturi litai ir 40 centai) V. L. kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas. Priteista solidariai iš A. J. ir A. Š. - 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) - ieškovui F. P. M..

Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistas A. J., bet jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis ir A. J. 2013 m. lapkričio 11 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio raj. sav., bendrininkaudami tikslu pagrobti svetimą turtą, A. J. išdaužius lango stiklą įsibrovė į Ž. B. priklausantį negyvenamąjį namą ir pagrobė 10 Lt vertės kompaktinių diskų grotuvą „Digital“, 10 Lt vertės kompaktinių diskų dėklą su jame buvusiais 19 vnt. kompaktinių diskų, po 5 litus už kiekvieną kompaktinį diską, viso už 95 Lt, tokiais bendrais veiksmais pagrobė svetimo Ž. B. priklausančio turto už 115 Lt.

Be to, A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. už tai, kad jis ir A. J. 2013 m. lapkričio 11 d. apie 18 val. Stirniškių k. Šeimenos sen. Vilkaviškio r., bendrininkaudami tikslu pagrobti svetimą turtą - pinigus, per duris ir išdaužtą vonios lango stiklą įsibrovė į F. P. M. priklausantį gyvenamąjį namą, A. Š. panaudojant fizinį smurtą F. P. M. atžvilgiu - reikalaujant 100 Lt tyčia A. Š. sudavė vieną kartą rankų kumščiu ir ne mažiau kaip du smūgius medine kėdės koja nukentėjusiajam į galvos, veido sritis, tokiu būdu sukeliant F. P. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau bendrais veiksmais nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis F. P. M. pinigų neturėjo.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti bei įvertinusi visas bylos aplinkybes ir įrodymus, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas dalinai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Teismas remiantis baudžiamuoju įstatymu skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Vadinasi, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo A. Š. nusikalstamą veiką, tačiau individualizuodamas ir skirdamas nuteistajam bausmes, aukščiau paminėtų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nesilaikė, todėl nors ir paskyrė tinkamos rūšies, tačiau savo dydžiu per griežtas bausmes.

Byloje nustatyta, jog A. Š. padaryta nusikalstama veika pagal BK 178 str. 2 d. priskirtina apysunkiam tyčiniam nusikaltimui, minėto straipsnio sankcijoje numatyta bausmė yra bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Nusikalstama veika pagal BK 22str. 1 d., 180 str. 2 d. priskirtina sunkiam tyčiniam nusikaltimui ir šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė yra laisvės atėmimas iki septynerių metų. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į nuteistojo A. Š. asmenybę ir į tai, kad A. Š. anksčiau buvo teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, pagrįstai pripažino jį recidyvistu ir skyrė laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). Nors pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į dvi sunkinančias nuteistojo atsakomybę aplinkybes bei į tai, kad jis pripažįstamas recidyvistu, A. Š. skyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios nežymiai viršija straipsnių sankcijose numatytą bausmės vidurkį (BK 61 str.), tačiau pakankamai neįvertino tų aplinkybių, jog A. Š. įsibraudamas į nukentėjusiosios Ž. B. priklausantį negyvenamąjį namą pagrobė svetimo turto tik už 115 Lt, todėl apylinkės teismo paskirta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė už šį nusikaltimą yra aiškiai per giežta bei neatitinkanti veikos pavojingumo. Be to, apylinkės teismas skirdamas 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę A. Š. už nusikalstamos veikos numatytos BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. padarymą, atsižvelgė vien tik į jo asmenybę, nors nagrinėjamoje byloje yra aktualios ir kitos BK 54 str. 2 d. nurodytos aplinkybės, o būtent padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis ir nusikalstamos veikos stadija. Vadovaujantis BK 57 str. nuostatomis, už pasikėsinimą paprastai skiriama švelnesnė bausmė negu už pabaigtą nusikalstamą veiką. Kolegija sprendžia, kad neatsižvelgus į tai, jog plėšimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir žala šiuo nusikaltimu nebuvo padaryta, už jį bausmė paskirta pažeidžiant BK 54 str. 2 d. reikalavimus, ir paskirta aiškiai per griežta.

Todėl įvertinus visas aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog paskirtoji bausmė yra aiškiai per griežta, neatitinka veikos bei nuteistojo pavojingumo, todėl prieštarauja teisingumo principui. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jų visumą, darytina išvada, jog būtent mažesnis veikos pavojingumas ir nuteistojo pavojingumas turi lemiamą reikšmę skiriant bausmę ir leidžia pagrįstai teigti, jog bausmės tikslams pasiekti skirtina žymiai mažesnė nei sankcijos vidurkis, tačiau didesnė nei minimali sankcijoje numatyta, terminuota laisvės atėmimo bausmė.

Apibendrinant, konstatuojama, jog A. Š. paskirta bausmė neteisingai, todėl Vilkaviškio apylinkės teismo 2014-04-24 nuosprendis šioje dalyje keistinas, paskirtą bausmę atitinkamai švelninant bei paskiriant naują subendrintą bausmę (BPK 328 str. 2 p.).

Taip nuteistasis prašo taikyti LR BK 64¹ straipsnio nuostatas. Šis prašymas netenkintinas, kadangi neatitinka visų sąlygų, numatytų LR BK 64¹ straipsnyje. Iš bylos proceso matyti, kad byloje buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas, todėl minėtas straipsnis netaikomas.

Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam A. Š., išlaidas iki 2014-11-05 sudaro atitinkamai 80 litų (23,17 EUR) dydžio advokato užmokestis (t. 2 b. l. 156). BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., kolegija

nusprendžia:

Nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilkaviškio apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendį pakeisti, skiriant A. Š. naują bausmę: už BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirti – 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę; už BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirti – 2 (dvejų) metų terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti subendrintą bausmę – 3 (trejus) metus terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., 9 d. subendrinti iš dalies sudedant su 2014-02-13 Marijampolės rajono apylinkės nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2014 m. balandžio 28 d Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta galutine 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme ir skirti 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. subendrinti iš dalies sudedant ją su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-07-15 nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio terminuoto laisvės atėmimo bausme ir A. Š. skirti galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų terminuotą laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.