- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-31
- Bylos Nr.
- 1S-692-175/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00837-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- A. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Albino Antanaičio, Jūratės Jakubonienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. Š. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2016 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2014-12-12 nuosprendį, kuriuo pakeistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-07-09 nuosprendis ir A. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.
Bausmės pradžia – 2013-11-14, bausmės pabaiga – 2017-11-13.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2016-03-21 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016-04-28 nutartimi atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą konstatavęs, kad nuteistojo A. Š. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. Š. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad teismas nesigilino į bylos esmę, neišanalizavo visos bylos medžiagos, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. A. Š. pažymi, kad įvykdė ir vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs visus reikalingus prašymus dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir daro pažangą šią riziką mažinant. Nuteistojo nuomone, teismas, spręsdamas dėl lygtinio paleidimo, nepagrįstai vertino jo ankstesnius teistumus, kadangi ši aplinkybė pagal BVK nevertintina. Vieną kartą buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, tačiau drausminė nuobauda nebuvo skirta. Skatintas tris kartus, galiojančių nuobaudų neturi. Priteistą civilinį ieškinį dengia pagal vykdomąjį raštą iš gaunamo darbo užmokesčio. A. Š. taip pat nurodo, kad jam yra suteikta teisė vykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų, dirba neizoliuotas, paleistas lygtinai turi realią galimybę įsidarbinti. Šiuo metu mokosi. Su artimaisiais išlikę šilti, palaikantys ryšiai, su jais bendrauja, artimieji padeda finansiškai. Išėjęs į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą. Savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų suvokia, yra nubaustas teisingai, mano, kad šiuo metu bausmės tikslai jau yra pasiekti. A. Š. pažymi, kad yra atlikęs jau 2/3 paskirtos bausmės, bausmės atlikimo metu dirbo, aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, mokosi, palaiko tvirtus socialinius ryšius, suvokia savo veiksmų neleistinumą ir pasekmes, todėl mano, kad bausmės tikslai yra pasiekti ir galima taikyti lygtinį paleidimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą A. Š. šiuo metu dar nėra pagrindo. Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ( ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymima ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas. Tokia nuostata yra aiškiai įtvirtinta BVK 157 str. 1 d. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. Š. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys žema (44 balai). Tačiau pritartina apylinkės teismo nutartyje padarytai išvadai, kad šių aplinkybių nepakanka konstatuoti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, iš kurios jau šiuo metu būtų galima spręsti, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.
Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą ir komisijos numatytas rekomendacijas nuteistasis vykdo – priteistą civilinį ieškinį dengia pagal galimybes, nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų nepažeidė, mokosi, dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose, lankė „Teisinio ir socialinio švietimo“ užsiėmimus, dirba. Paminėtos aplinkybės vertintinos teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos spręsti apie akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).
Šiuo atveju teismui pateikti duomenys patvirtina, kad net ir po daugiau nei pusės bausmės atlikimo vis dar nustatomi A. Š. pakartotinį nusikalstamą elgesį didinantys veiksniai – išsilavinimas, galimybė įsidarbinti, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis linkęs pasiduoti kitų neigiamai įtakai, o ši aplinkybė, įvertinus, kad A. Š. nusikalto bendrininkų grupėje, yra reikšminga sprendžiant, ar nuteistasis jau yra pasiruošęs laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių ir reikalavimų ir daugiau nenusikalsti. Abejones dėl to, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyventi laisvėje, priimti visus jam nustatytus įpareigojimus ir jų laikytis, pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis, nors ir supranta, kad priežiūra jam gali būti naudinga, tačiau jos pilnai nesupranta. Iš nusikaltimų pobūdžio darytina išvada, kad nuostata į visuomenę nėra pagarbi.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, tačiau nėra duomenų, kokią įtaką dalyvavimas atitinkamose programose turėjo nuteistojo mąstymo ir elgesio pokyčiams bei nustatytų kriminogeninių veiksnių įtakos mažinimui. Nesant tokių duomenų, nėra galimybės objektyviai spręsti apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis lanko anoniminių alkoholikų grupę, yra rimtų įrodymų, kad jis rimtai nusprendė sumažinti alkoholio vartojimą, vis tik išlieka nustatytas kriminogeninis veiksnys, susijęs su piktnaudžiavimu alkoholiu. Iš paminėto akivaizdu, kad šio kriminogeninio veiksnio įtakos mažinimui nuteistojo A. Š. pataisos procese buvo skiriama nepakankamai dėmesio, nors šis veiksnys sąlygojo ankstesnius nuteistojo nusikalstamus veiksmus, o taip pat nustatytas kaip kriminogeninis veiksnys, didinantis tikimybę nusikalsti pakartotinai.
Paminėtos aplinkybės sprendžiant apie tai, ar nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals, šiuo konkrečiu atveju yra itin svarbios ir jos patvirtina apylinkės teismo padarytą išvadą, kad jau šiuo metu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą dar nėra pagrindo. Esant tokiam nuteistojo vertinimui socialinio tyrimo išvadoje, pagrįstas manymas, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyventi laisvėje ir nenusikalsti, negalimas.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu dar negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad A. Š. savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis, todėl nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose. Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. Š. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.