Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eAS-896-968/2026

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-04-01
Bylos Nr.: eAS-896-968/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00603-2026-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Beata Martišienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Bioenergijos projektai“
Pareiškėjas: Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos

Administracinė byla Nr. eAS-896-968/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00603-2026-2Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. balandžio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bioenergijos projektai“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bioenergijos projektai“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Bioenergijos projektai“ (toliau – ir Bendrovė, atsakovas) 1 599 999,58 Eur sumą ir 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, kurios bus pradėtos skaičiuoti nuo 2026 m. balandžio 15 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones Bendrovės turtui bei piniginėms lėšoms ir taikyti turto areštą 1 599 999,58 Eur dydžio sumai, leidžiant atsakovui iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti su NMA (mokėjimus atliekant tik į NMA sąskaitą Nr. LT304040063610002527), ir šį areštą įregistruoti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Turto arešto aktų registre.

Pareiškėjas nurodė, kad jis priėmė 2026 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. SP1-27 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo vadovaujantis atsakovas privalo grąžinti susidariusią skolą; Sprendimas Bendrovei išsiųstas elektroniniu paštu ir patalpintas NMA informaciniame portale. Nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra nepriklausomas nuo to, ar praėjo 60 kalendorinių dienų skolai apmokėti, bei nuo to, ar Sprendimas yra apskųstas nustatyta tvarka.

Pareiškėjas teigė, kad jis tikėtinai pagrindė savo reikalavimo pagrįstumą. NMA Sprendime pateikė informaciją, iš kurios matoma, kad aplinkybės rodo ne technines klaidas, o tikslingą veikimą siekiant neteisėtai gauti paramos lėšas sukūrus tam reikalingas dirbtines sąlygas. NMA ir prašymų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo praktikoje 1 599 999,58 Eur suma yra beprecedentė, todėl kyla objektyvi rizika valstybės biudžeto interesams, galima sąmoninga turto iššvaistymo rizika, t. y. esant tokio dydžio finansinei sankcijai, Bendrovė gali bandyti perleisti turtą tretiesiems asmenims ir / ar atlikti kitokius veiksmus, kurie neleistų NMA susigrąžinti išmokėtos paramos.

Pareiškėjas tvirtino, kad yra visos sąlygos taikyti reikalavimo užtirinimo priemones – skolos suma itin didelė, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo kyla teismo sprendimo neįvykdymo (įvykdymo pasunkėjimo) rizika, susigrąžintina paramos suma (1 599 999,58 Eur) yra valstybės biudžeto lėšos ir Europos Sąjungos (ES) paramos lėšos, t. y. akivaizdi rizika, kad gali būti padaryta konkreti žala valstybės bei Europos Sąjungos (toliau – ir ES) biudžetams. Bendrovė neturi nuosavo turto (sklypai nuomojami), neturi savo personalo (naudojasi skolintais darbuotojais) ir yra visiškai priklausoma nuo akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Auga Group“ tiekimo grandinės. Kadangi Bendrovė sukurta specialiai projektui (prieš kelias dienas iki paraiškos pateikimo), ji neturi sukaupusi kapitalo ar kito likvidaus turto, jau paramos gavimo etepe veikė nesąžiningai. Jei sprendimas susigrąžinti paramą būtų priimtas vėliau, tikėtina, kad Bendrovė neturės jokių lėšų jo įvykdymui. Jei reikalavimo užtikrinimo priemonės nebūtų taikomos, o Bendrovė bylinėjimosi proceso metu turtą (investicijas) perleistų ar taptų nemoki, tokios sumos praradimas būtų laikomas neatitaisoma žala viešajam interesui. Pareiškėjas pabrėžia, kad reikalavimo užtikrinimo siekiama ne privataus, o ES finansinių interesų apsaugos. Esant tokiai susigrąžintinų lėšų sumai ir akivaizdiems dirbtinių sąlygų kūrimo požymiams, viešasis interesas užtikrinti būsimą lėšų grąžinimą nusveria pareiškėjo interesą laisvai disponuoti ginčijama paramos dalimi proceso metu. NMA įsitikinimu, egzistuoja didelė tikimybė, kad Bendrovė (jai atstovaujantis vadovas ar kontroliuojanti reali naudos gavėja) sieks nuslėpti turimą turtą / investicijas ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas siekiant apsaugoti valstybės ir Europos Sąjungos finansinius interesus.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 26 d. nutartimi, be kitų procesinių klausimų išsprendimo, priėmė pareiškėjo prašymą ir tenkino prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, t. y. areštavo Bendrovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas Bendrovę, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o nesant ar nepakankamai esant reikalavimams užtikrinti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti Bendrovės turtines teises ir / arba pinigines lėšas, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, 1 599 999,58 Eur dydžio sumai, leidžiant Bendrovei iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti su NMA (mokėjimus atliekant tik į pareiškėjo banko sąskaitą Nr. LT30 4040 0636 1000 2527).

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu ir akcentavo, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Įvertinęs NMA prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindė būtinybę užtikrinti reikalavimą, teismas nurodė, kad pareiškėjas savo prašymą grindžia itin didele susigrąžintinos paramos suma, kuri savaime suponuoja būtinumą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę; siekiu apsaugoti Lietuvos ir ES finansinius interesus; nustatytu pažeidimu ir iš to kylančia abejone dėl Bendrovės sąžiningumo bei iš tokio elgesio kylančia rizikos, kad Bendrovė sieks slėpti turtą ir negrąžinti paramos lėšų.

Teismas nustatė, kad 2019 m. liepos 31 d. Bendrovė pateikė NMA paraišką Nr. 19BG-KM-19-1-08123-PR001 (toliau – ir Paraiška) gauti paramą. Įgyvendinant projektą „Bioekonomikos projekto plėtrai kaimiškoje vietovėje“ (toliau – ir Projektas) numatyta statyti biodujų jėgainę, vykdyti iš gyvulių, paukščių mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių atliekų biodujų gamybą, iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiuose šilumos, elektros energijos ir vėsumos gamybą, degazuotojo substrato gamybą. Bendrovei 2022 m. spalio 10 d. išmokėta 264 320,99 Eur paramos suma pagal mokėjimo prašymą Nr. 19BG-KM-19-1-08123-MP001; 2022 m. lapkričio 23 d. išmokėta 674 360,59 Eur paramos suma pagal mokėjimo prašymą Nr. 19BG-KM-19-1-08123-MP002; 2023 m. kovo 9 d. išmokėta 538 242 Eur paramos suma pagal mokėjimo prašymą Nr. 19BG-KM-19-1-08123-MP003; 2023 m. rugsėjo 11 d. išmokėta 123 076 Eur paramos suma pagal mokėjimo prašymą Nr. 19BG-KM-19-1-08123-MP004. 2024 m. spalio 14 d. užregistruotas įtariamas pažeidimas ir atliktas kompleksinis pažeidimo tyrimas dėl to, kad Bendrovė dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą bei neišlaikė atrankos kriterijų ir nepasiekė priežiūros rodiklių. Atsižvelgusi į nustatyto pažeidimo reikšmingumą (įsipareigojo laikytis reikalavimų, susijusių su Projekto įgyvendinimu, tačiau sąmoningai nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą bei neišlaikė atrankos kriterijų ir nepasiekė priežiūros rodiklių), mastą (veikė bendrai su kitais asmenimis, įgijo paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, Lietuvos Respublikos valstybės ir Europos Sąjungos biudžetui padaryta turtinė žala), trukmę (Projekto pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, nes Bendrovė dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą iki Paraiškos pateikimo datos ir veikė iki Projekto pažeidimo tyrimo pradėjimo dienos) bei pasikartojimą, NMA siūlė Bendrovei taikyti 1 599 999,58 Eur paramos susigrąžinimo sankciją, nutraukiant paramos sutartį. NMA 2026 m. vasario 4 d. priėmė Sprendimą kuriuo vadovaujantis Bendrovė privalo grąžinti susidariusią skolą. Sprendimas išsiųstas (elektroniniu paštu ir patalpintas NMA informaciniame portale) kartu su 2026 m. vasario 13 d. raštu Nr. SD-2224 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.

Teismas nurodė, kad šiuo metu byloje nebuvo duomenų, jog NMA Sprendimas būtų apskųstas ar panaikintas teismo, o aplinkybė, kad NMA teikia prašymą teismui nesuėjus 60 kalendorinių dienų lėšų grąžinimo terminui savaime nepaneigė fakto, jog NMA prašymas, nustačius paramos gavimo ir naudojimo sąlygų pažeidimus, priteisti iš atsakovės skolą yra preliminariai pagrįstas.

Pažymėjęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas tam, jog būtų apgintos pareiškėjo teisės, kylančios iš byloje pareikšto materialinio pobūdžio reikalavimo, teismas vertino, jog byloje pateiktų duomenų pakanka (skolos sumos dydis bei nurodomi pažeidimai) antrajai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygai – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo tikimybei (jei sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas) – pagrįsti. Teismas pripažino, kad aplinkybė, jog Bendrovei išmokėtos lėšos galbūt buvo panaudotos nesilaikant paramos sutarties sąlygų ir teisės aktų reikalavimų, suponuoja prielaidas dėl žalos Lietuvos valstybės biudžetui. Esant šioms aplinkybėms, teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo laikytinas pagrįstu, todėl jį tenkino.

III.

Atsakovas UAB „Bioenergijos projektai“ (toliau – ir apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 18 d. nutarties dalį, kuria buvo nuspręsta tenkinti pareiškėjo NMA prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Atsakovo atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Neegzistuoja visos būtinos sąlygos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – pareiškėjo reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas ir nėra realios grėsmės ar rizikos, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas nenurodė ir nemotyvavo, kokie konkrečiai duomenys ar įrodymai sudaro pagrindą daryti prielaidą, kad gali kilti reali grėsmė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių bus padaryta žala valstybės biudžetui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą. Sprendimas nėra įsiteisėjęs, dar nesuėjęs jo apskundimo terminas, o Bendrovė skųs Sprendimą nustatytu terminu. Sprendimo nepagrįstumą, be kitų aplinkybių, kurios bus detalizuotos kitoje byloje skundžiant Sprendimą, pagrindžia tai, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja objektyvus elementas, būtinas konstatuoti dirbtinai sukurtas sąlygas paramai gauti.

3. Nėra neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizikos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje itin panašiais atvejais yra išaiškinta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui reikšminga ne tik siekiama susigrąžinti suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (žr. 2025 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1270-556/2025). Taigi, tam, kad būtų galima konstatuoti, jog yra reali grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, neužtenka deklaratyvių pareiškėjo teiginių apie tai, jog reikalavimo suma yra didelė. NMA turi pateikti objektyvius įrodymus, kurių pagrindu būtų vertinamos visos reikšmingos aplinkybės (atsakovo turtinė padėtis, pokyčio perspektyvos, elgesys; kt.). Pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygą, jog yra reali grėsmė, kad netaikius pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, iš esmės grindžia tik prielaidomis ir abstrakčiais teiginiais, kurie nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

4. Pareiškėjas klaidina teismą (kad atsakovas neturi nuosavo turto (sklypai nuomojami), neturi likvidaus nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą) pateikdamas akivaizdžiai klaidingas ir neteisingas aplinkybes apie atsakovą, jo turimą turtą, finansinę padėtį ir veiklos savarankiškumą. Pareiškėjo reikalavimo suma atsakovui nėra didelė dėl atsakovo finansinės padėties ir valdomo likvidaus turto ir pati savaime nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pagal nuoseklią LVAT praktiką kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti pateikti įrodymai, kad konkreti reikalavimo suma būtent atsakovui yra didelė ir atsakovas yra nemokus ar gali tapti nemokus.

5. Remiantis Bendrovės 2025 metų finansinėmis ataskaitomis, 2025 m. gruodžio 31 d. jos turtą sudarė (duomenys neskelbtini) Eur, iš kurių (duomenys neskelbtini) Eur sudarė ilgalaikis nekilnojamasis turtas – biodujų jėgainės kompleksas, kurį sudaro 16 nekilnojamojo turto objektų ir technologinė įranga; (duomenys neskelbtini) Eur sudarė trumpalaikis turtas – atsargos ((duomenys neskelbtini) Eur), per vienerius metus gautinos sumos ((duomenys neskelbtini) Eur) ir piniginės lėšos (82 869 Eur). Atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto balansinė vertė yra (duomenys neskelbtini) Eur, o priklausančios technologinės įrangos likutinė vertė 2025 m. gruodžio 31 d. yra (duomenys neskelbtini) Eur. Vadovaujantis UAB „Inreal“ atlikto turto vertinimo duomenimis, 2023 m. liepos 24 d. atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė buvo (duomenys neskelbtini) Eur.

6. Bendrovės valdomas turtas ((duomenys neskelbtini) Eur) daugiau kaip dviem milijonais eurų viršija įsipareigojimus ((duomenys neskelbtini) Eur), o nuosavas kapitalas 2025 m. gruodžio 31 d. yra teigiamas bei sudaro (duomenys neskelbtini) Eur. Bendrovė neturi pradelstų įsipareigojimų, jos atžvilgiu nėra vykdomi išieškojimai. Bendrovė 2024–2025 metais veikė pelningai, jos veikla stabiliai auga, didėja pajamos. Nurodytos aplinkybės paneigia NMA teiginius apie tai, jog Bendrovė neturi nuosavo turto ar neva nukreipinėja pinigų srautus tretiesiems asmenims. Bendrovės finansinė padėtis yra gera ir stabili, ji turi likvidaus turto.

7. Nors Bendrovei priklausanti biodujų jėgainė yra pastatyta ant nuomojamos žemės sklypo, o nuomos sutartis galioja iki 2040 m. lapkričio 18 d., tačiau esant ilgalaikiams nuomos santykiams, nėra jokios rizikos, jog Bendrovė tinkamai vykdydama nuomos sutartį neteks teisės naudotis žemės sklypu eksploatuojant biodujų jėgainę. Be to, kitos nuomos sutarties nuostatos patvirtina, kad biodujų jėgainės veiklos vykdymas nuomojamame žemės sklype niekaip nepaneigia atsakovo savarankiškumo ir nepriklausomumo vykdant biodujų jėgainės veiklą.

8. Priešingai nei tvirtina NMA, ji laikytina savarankiškai veikiančiu ūkio subjektu, kurio veikla yra finansuojama Bendrovės akcininko lėšomis, Bendrovės veiklai vadovauja vadovas, kuris yra ir jos vienintelis akcininkas, Bendrovės valdomos biodujų jėgainės veiklą užtikrinta jos darbuotojai, o vien tik aplinkybės dėl ilgalaikių žaliavų tiekimo ir biodujų pardavimo sutarčių sudarymo atitinka verslo praktiką bei negali paneigti atitinkamo veiklos savarankiškumo. Taip pat niekuo nepagrįsti NMA teiginiai, jog atsakovas elgiasi kaip formalus paramos įsisavinimo įrankis (Bendrovės vienintelis akcininkas yra suteikęs paskolas Bendrovės veiklai (ir Projekto veiklai) finansuoti, šios lėšos niekaip nesusijusios su AB „Auga Group“ įmonių grupe. Bendrovė šiuo metu turi 3 darbuotojus (direktorių ir 2 biodujų jėgainės operatorius), su kuriais yra sudarytos darbo sutartys; Bendrovė niekada nesinuomojo jokių darbuotojų iš AB „Auga Group“ grupės įmonių. Atsakovas savo vardu kaip darbdavys buvo sudaręs darbo keliems darbdaviams sutartis, kurių pagrindu atsakovas įgyvendino darbdavio teises ir pareigas tiesiogiai darbuotojų atžvilgiu. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Bendrovė biodujų jėgainės veiklą vykdo savarankiškai, turi darbuotojus – biodujų jėgainės operatorius, kurie užtikrina tinkamą biodujų jėgainės veiklą.

9. Nepagrįstas NMA vertinimas dėl galbūt kitų neteisėtų sąlygų gauti paramą sukūrimo, Bendrovės ir kitų paramos gavėjų ryšių nustatymo, nuomojamos žemės biodujų jėgainės veiklai, sudarytų žaliavų įsigijimo ir biodujų tiekimo sutarčių, t. y. dėl Bendrovės priklausomumo nuo AB „Auga Group“ grupės įmonių.

10. NMA nepagrįstai nurodė, kad egzistuoja tikimybė, jog atsakovo finansiniai srautai gali būti bet kada nukreipti į kitas grupės įmones, paliekant atsakovą be jokio turto sankcijai padengti. Šie teiginiai nepagrįsti jokiais duomenimis ar objektyviais įrodymais, t. y. nėra aišku, į kokias kitas grupės įmonės gali būti nukreipti Bendrovės finansiniai srautai, kai ji nepriklauso jokiai grupės įmonei ir turi vieną akcininką ir naudos gavėją. NMA spėjimas, kad paramos lėšos ir projekto kuriama nauda yra nukreipiama į AB „Auga Group“ grupės įmones, yra neteisingas. Visos gautos paramos lėšos buvo panaudotos apmokėti rangovo UAB „Biokona“ sąskaitas už biodujų jėgainės statybos darbus, tai atitinka Paramos sutarties sąlygas. Iš projekto veiklos generuojamos lėšos yra naudojamos išskirtinai dengti Bendrovės įsipareigojimus tiekėjams už suteiktas paslaugas ar žaliavas (įskaitant ir mokėjimus AB „Auga Group“ grupės įmonėms) bei dengti kredito įmokas kreditoriui kredito unijai „Magnus“.

11. Atsiskaitymas su tiekėjais už rinkos kainomis tiekiamas paslaugas ir žaliavas laikytinas teisėtu ir tinkamu ūkinės veiklos vykdymu ir negali būti vertinamas kaip neteisėtas ar nesąžiningas veikimas nukreipiant lėšas tretiesiems asmenims. Taip pat NMA nepagrįstai nurodė, kad Bendrovė moka mokesčius ir draudimą už trečiųjų asmenų (UAB „Auga Grūduva“) turtą, tai rodo finansinių srautų „išplovimą“ iš paramos gavėjo. Į atsakovo turto draudimo polisą per klaidą buvo įtrauktas UAB „Auga Grūduva“ priklausantis turtas. Bendrovė niekada nebuvo informuota ir nežinojo apie tai, kad buvę techninio projekto savininkai buvo patekę į teisėsaugos akiratį.

12. Vadovaujantis LVAT išaiškinimais (žr. 2025 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-789-502/2025), pareiškėjui prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių ir atsakovo nesąžiningumą grindžiant iš esmės tik Sprendime dėl susidariusios skolos grąžinimo (kuris nėra įsiteisėjęs) nurodytomis aplinkybėmis ir nepateikus jokių kitų įrodymų apie tolesnius atsakovo atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, nesuderinamus su sąžiningo elgesio standartu reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo kontekste, duomenų apie atsakovo finansinę būklę, pavyzdžiui, duomenų iš viešųjų registrų apie atsakovo turimą turtą, įsiskolinimus, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas yra nemokus ar gali tapti nemokus, imtis veiksmų, dėl kurių gali kilti neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos atsiradimo rizika, atsakovas negali būti laikomas nesąžiningu, negali būti laikoma, kad gali kilti neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos atsiradimo rizika, dėl ko pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių negali būti tenkinamas.

13. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas kartu su kitais paramos gavėjais UAB „Bioenergijos vystymas“ ir UAB „Bioinvesticijos“ koordinavo ar galėjo koordinuoti kokius nors veiksmus ir sudarė dirbtines sąlygas paramai gauti, kadangi visų trijų nurodytų paramos gavėjų vykdomi projektai ir veikla, biodujų gamyba biodujų jėgainėje iš žemės ūkio atliekų, veikia savarankiškai, nepriklausomai nuo kitų paramos gavėjų projektų, projektai nėra niekaip susiję tarpusavyje, nurodytų trijų paramos gavėjų nesieja jokie nei teisiniai, nei verslo santykiai. Tai, jog visų trijų paramos gavėjų paraiškos buvo pateiktos panašiu metu ir paraiškų rodikliai buvo panašūs, lėmė ne neteisėtas veiksmų koordinavimas, o objektyvios aplinkybės.

Žemesnės instancijos teismas

14. Pirmosios instancijos teismo nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių yra nepakankamai motyvuota, kadangi pirmosios instancijos teismas apsiribojo NMA prašyme nurodytų argumentų pacitavimu, apsiribojo ABTĮ 70 straipsnio nuostatų perfrazavimu ir deklaratyviomis išvadomis.

Atsiliepimas

Pareiškėjas NMA atsiliepime į Bendrovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos skundžiamą nutarties dalį palikti nepakeistą. NMA atsiliepime nurodo, kad:

1. Atsakovas atskirajame skunde konkrečiai ir aiškiai neįvardija, kokios proceso ar materialiosios teisės normos buvo pažeistos. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad neegzistavo nei viena iš dviejų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų, t. y. nei reikalavimo pagrįstumas, nei sunkiai atitaisomos žalos reikalavimas. Nors Bendrovė teigia, kad jos finansinė padėtis gera, ji veikė pelningai, elgėsi sąžiningai, veikė savarankiškai, tačiau visiškai ignoruoja esminę aplinkybę – Bendrovės perkamos žaliavos ir parduodama produkcija yra išskirtinai pagrįsta tik AB „Auga Group“ tinklo UAB „Auga Grūduva“, nes tik iš jos perkama žaliava ir tik šiai įmonei parduodama produkcija. Turtas, apie kurį Bendrovė nurodo atskirajame skunde, yra investicijos, kurioms įsigyti buvo panaudotos paramos lėšos, išmokėtos NMA, o visos investicijos yra žemės sklype, kuris yra nuomojamas iš UAB „Auga Grūduva“. Bendrovės veikla yra grindžiama tik AB „Auga Group“ grupės įmonių veikimo grandine.

2. NMA prašyme atskirai pasisakė dėl abiejų reikalingų sąlygų, norint taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. prašyme detaliai pasisakyta dėl visos įvykių sekos, apėmusių tiek paraiškos pateikimą, tiek atliktas patikras vietoje, tiek sąsajas, kurios nustatytos atlikus kompleksinį tyrimą dėl galimai sukurtų dirbtinių sąlygų paramai gauti. NMA administracinis sprendimas, kuriuo konstatuojamas dirbtinių sąlygų paramai gauti sukūrimas, yra pakankamas pagrindas teismui atlikti prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo vertinimą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. NMA Sprendimas, kuriame detaliai aprašyti nustatyti pažeidimai, yra esminis įrodymas šiam vertinimui atlikti. Taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, nėra privaloma įrodyti pažeidimo fakto, kadangi užtenka įsitikinti, kad reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas. NMA tyrimo išvados apie dirbtines sąlygas yra esminis įrodymas šiam įsitikinimui susiformuoti. (žr., pvz., LVAT 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-863-525/2025).

3. Kiek tai susiję su sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika, NMA šią dalį taip pat išsamiai pagrindė prašyme. NMA nuomone, nagrinėjamu atveju susigrąžintina paramos suma (1 599 999,58 Eur) yra akivaizdžiai didelė, ši suma yra valstybės biudžeto lėšos ir Europos Sąjungos paramos lėšos. Ne tik didelė sankcijos suma, nurodyta Sprendime, tačiau ir NMA nustatytas pažeidimas – dirbtinių sąlygų paramai gauti sudarymas – bei Bendrovės visiška ekonominė priklausomybė nuo AB „Auga Group“ įmonių grupės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

4. Bendrovės veikla ir pajamų srautai bet kuriuo metu gali būti nutraukti AB „Auga Group“ sprendimu, paliekant Bendrovę be jokio realaus pajamų šaltinio. Atsakovas sąmoningai ignoruoja faktą, kad pats pažeidimo pobūdis taip pat gali būti laikomas galintis sukelti neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žalą. Dirbtinių sąlygų sukūrimas pagal savo esmę yra nesąžiningas veiksmas, kuriuo siekiama įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatytas nesąžiningas elgesys sudaro pagrindą abejoti asmens pasirengimu ateityje gera valia vykdyti teismo sprendimą (žr. LVAT 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1060-789/2025).

5. Bendrovės argumentas, kad jos finansinė padėtis pagal pateiktą ilgalaikio turto balansą yra gera, turi būti atmestas, kadangi balansinė vertė ((duomenys neskelbtini) Eur) nėra reali rinkos vertė, už kurią investicijos gali būti realizuotos rinkoje. Turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad investicijos yra itin specifinio pobūdžio. Akivaizdu, kad nurodomos investicijos su balansine (duomenys neskelbtini) Eur verte nebūtų realizuojamos už identišką kainą. Investicijos įrengtos ant susijusios su AB „Auga Group“ įmonės žemės, todėl jų vertė nepriklausomam pirkėjui yra minimali. Tai didina riziką, kad sprendimo vykdymo stadijoje turtas bus bevertis arba sunkiai realizuojamas. Bendrovės mokumas yra išimtinai priklausomas nuo AB „Auga Group“ įmonių grupės vidinių sprendimų, o ne nuo savarankiškos ūkinės veiklos rezultatų, todėl pateikti finansiniai duomenys nepagrindžia realios situacijos. Bendrovė nurodo valdanti (duomenys neskelbtini) Eur vertės turtą, tačiau detali analizė rodo, kad jis negali užtikrinti 1 599 999,58 Eur sankcijos įvykdymo – turimos piniginės lėšos sudaro tik (duomenys neskelbtini) Eur, o biodujų jėgainė yra specifinis, sunkiai realizuojamas turtas, kurio vertė be žemės sklypo kontrolės ir grupės tiekimo sutarčių gali drastiškai kristi.

6. Bendrovė nepagrįstai teigia, kad NMA neįrodė neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos sąlygos. Pagal suformuotą LVAT praktiką nėra būtina pateikti įrodymus apie atsakovo finansinę būklę. NMA kartu su prašymu pateikė esminius dokumentus, įrodančius nesąžiningą elgesį esamu atvejį – projekto įgyvendinimas sutelktas iš esmės vienose rankose, žaliavos perkamos ir parduodamos tam pačiam rinkos dalyviui, o toks nesąžiningas elgesys yra pakankamas pagrindas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui. Analogiško išaiškinimo yra laikomasi nuoseklioje LVAT praktikoje (2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1034-575/2025, LVAT 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1093-525/2025). Pagal suformuotą LVAT praktiką, tokio pobūdžio pažeidimas (dirbtinių sąlygų sukūrimas) ir didelė grąžintina suma yra pakankamas pagrindas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui.

7. NMA aiškiai įvardijo grėsmę viešajam interesui (ES ir valstybės biudžeto lėšų praradimas) bei nurodė Atsakovės nesąžiningumą, pasireiškiantį dirbtinių sąlygų sukūrimu; teismui pateiktas NMA administracinis sprendimas ir NMA atlikto pažeidimo tyrimo medžiaga, kurioje užfiksuotas uždaras žaliavų, paslaugų, produkcijos ir bendrai lėšų judėjimo ratas tarp susijusių įmonių grupės, yra pakankami įrodymai, patvirtinantys reikalavimo prima facie pagrįstumą. Veikimas per susijusių įmonių tinklą (žemės sklypo nuoma, žaliavų pirkimai ir produkcijos pardavimai vykdomi tik AB „Auga Group“ grupės viduje) rodo sąmoningą veiksmų derinimą siekiant įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą. Toks nesąžiningas elgesys pats savaime preziumuoja riziką, kad paramos gavėja gali imtis veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų (žr., LVAT 2024 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-296-624/2024). Šiuo atveju NMA pateikti įrodymai apie uždarą veiklos ciklo judėjimą AB „Auga Group“ įmonių grupėje patvirtina sąmoningą schemą, kuria siekta neteisėtai pasisavinti paramos lėšas. Toks nesąžiningumas yra tiesioginis indikatorius, kad Bendrovė, siekdama išvengti neigiamų pasekmių, gali imtis veiksmų perleisti turtą ar jį paslėpti, kas padarytų būsimo teismo sprendimo vykdymą neįmanomą. Jokie teisės aktai ar teismų praktika nenumato, jog NMA, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, turi pateikti įrodymus dėl realaus turto realizavimo bandymų.

8. Sunkiai atitaisoma žala šio pobūdžio bylose vertinama viešojo intereso kontekste. Paramos lėšos yra Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto dalis, skirta konkretiems kaimo plėtros tikslams. Jų praradimas dėl Bendrovės nesąžiningumo laikytinas neatitaisoma žala valstybei. Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, kad būtų realiai įgyvendintas sprendimas dėl neteisėtai gautų lėšų susigrąžinimo. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė veikia susijusių įmonių tinkle, egzistuoja didelė tikimybė, jog lėšos gali būti operatyviai nukreiptos kitiems grupės nariams, taip padarant žalą sunkiai atitaisoma. Taigi, NMA įrodė sunkiai atitaisomos žalos kilimo grėsmę, nes: 1) nustatytas apgaulingas Bendrovės elgesys (dirbtinės sąlygos); 2) egzistuoja reali rizika viešajam interesui prarasti didelę sumą biudžeto lėšų; 3) Bendrovės narystė įmonių tinkle sudaro palankias sąlygas turto perleidimui.

9. Bendrovės skundžiama nutartis išsami, detali ir argumentuota, joje pažymėti esminiai aspektai, dėl ko yra būtinas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas ir kas lėmė tokį teismo vertinimą. Tai, kad Bendrovė nesutinka su reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria tenkintas pareiškėjo NMA prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858?602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta ir prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodo pareiškėjas, kad Bendrovė 2019 m. liepos 31 d. pateikė NMA paraišką Nr. 19BG-KM-19-1-08123-PR001 gauti paramą pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 3D-285 patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų“ įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2019 metų. Įgyvendinant Projektą numatyta statyti biodujų jėgainę, vykdyti iš gyvulių, paukščių mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių atliekų biodujų gamybą, iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiuose šilumos, elektros energijos ir vėsumos gamybą, degazuotojo substrato gamybą. Bendrovei pagal teiktus mokėjimo prašymus išmokėta 1 599 999,58 Eur dydžio paramos suma.

NMA, atlikusi pažeidimo tyrimą, Sprendime konstatavo du pažeidimus: 1) sukurtos dirbtinos sąlygos gauti paramą ir 2) neišlaikyti atrankos kriterijai bei nepasiekti priežiūros rodikliai. Bendrovei už dirbtinai sukurtas sąlygas taikoma 1 599 999,58 Eur paramos susigrąžinimo sankciją, nutraukiant paramos sutartį. NMA Sprendime, be kita ko, nurodė, kad išnagrinėjus turimą informaciją, darytina išvada, jog išnagrinėtų aplinkybių visuma įrodo, jog tiek Bendrovės, tiek kitų dviejų paramos gavėjų veiksmai buvo koordinuojami kartu su AB „Auga Group“, jos grupės įmonėmis ir derinami iš anksto, atliekami tuo pačiu metu; visų paramos gavėjų paraiškose nurodyti planuojami pasiekti rodikliai sutampa (daugiausiai sutampa skaičiai), visose patikrose vietoje, kai buvo tikrinami paramos gavėjų projektai, dalyvavo tas pats asmuo, kuris yra UAB „Auga Tech“ technikos ir gamybos vadovas; Bendrovė ir UAB „Bioinvesticijos“ moka už UAB „Auga Grūduva“ ir ŽŪB „Auga Kairėnai“ nuosavybės teise priklausančius statinius. Bendrovė nėra veikianti atskirai, nes jos veiksmai yra koordinuojami; pagrindinė ir vienintelė Bendrovės Projekto naudos gavėja yra AB „Auga Group“ ir jos grupės įmonė UAB „Auga Grūduva“. Darytina išvada, kad vienas iš pagrindinių paramos pagal šią priemonę tikslų skatinti žemės ūkio konkurencingumą buvo nepasiektas, nes projektus vykdo susijusios įmonės, kurios tarpusavyje nekonkuruoja, tad Bendrovės Projektu buvo dirbtinai sukurtos sąlygos gauti paramą.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindė tuo, kad tikėtinai jis pagrindė savo reikalavimą, o Bendrovės veiksmų pobūdis (dirbtinai sukurtos sąlygos paramai gauti) ir itin didelė (NMA teigimu, beprecedentė) susigrąžintinos paramos suma, būtinybė apsaugoti nacionalinius ir ES finansinius interesus savaime suponuoja būtinumą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad NMA prašymas pagrįstas, ir pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemone (t. y. turto / lėšų areštu), atskirajame skunde akcentuoja, kad pareiškėjas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, Sprendime, kuris bus apskųstas, Bendrovės veiksmų neteisėtumo ir tai, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala. Nesiaiškinus visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su Bendrovės turtine padėtimi, jos elgesiu, (ne) sąžiningumu, remiantis vien pareiškėjo nurodytomis prielaidomis nebuvo pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (šios nutarties priėmimo dieną), Bendrovė nėra kreipusis į teismą dėl NMA Sprendimo, kurio pagrindu pareiškėjas šioje byloje prašo priteisti jam iš Bendrovės skolą, panaikinimo.

Atsižvelgus į tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius, Sprendimo turinį, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl tikėtino skundo reikalavimo pagrįstumo, nes Sprendime, kurio pagrindu prašoma priteisti skolą (t. y. apskaičiuotą grąžintiną paramos sumą), aiškiai ir detaliai nurodyti atsakovo, tikėtina, padaryti pažeidimai, argumentai dėl išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcijos. Tai reiškia, kad pareiškėjas pateikė duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal LVAT praktiką, aplinkybė, jog pareiškėjo prašymo pateikimo metu nebuvo suėjęs 60 kalendorinių dienų lėšų grąžinimo terminas, o NMA, nustačiusi paramos gavimo ir naudojimo sąlygų pažeidimus, priėmė Sprendimą, kuris yra galiojantis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo 1 599 999,58 Eur skolą nėra preliminariai pagrįstas (žr., pvz., 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-599-415/2023, 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-317-822/2024, 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-299-492/2025).

Pasisakydama dėl Bendrovės atskirojo skundo argumentų, kuriais tvirtinama, kad NMA Sprendime nepagrįstai sprendė dėl dirbtinai sudarytų sąlygų paramai gauti, Bendrovės priklausomumo nuo kitų verslo subjektų, veikos nesavarankiškumo, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012). Kadangi suma, kurią pareiškėjas siekia susigrąžinti, yra akivaizdžiai didelė, kyla rizika, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Lietuvos Respublikos ir ES biudžetams. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atskirajame skunde pateikti argumentai, susiję su Bendrovės turtine padėtimi, veiklos pelningumu, bei tai pagrindžiantys finansinės atskaitomybės dokumentai bei kiti įrodymai savaime neįrodo nei neatitaisomos ar didelės žalos rizikos pašalinimo, nei teismo sprendimo įvykdymo galimumo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas tam, kad būtų apgintos pareiškėjų teisės, kylančios iš byloje pareikšto materialinio pobūdžio reikalavimo. Atsakovo argumentai, jog pareiškėjas neįrodė, kad neužtikrinus reikalavimo bus padaryta neatitaisoma arba didelė sunkiai atitaisoma žala, kad atsakovo turtinė padėtis gera ir jis turi finansines galimybes sumokėti reikalaujamą skolą, kuri, atsakovui nėra didelė ar kad atsakovas nesąžiningais veiksmais nukreips pinigines lėšas kitiems ūkio subjektams, t. y. imsis veiksmų, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar net taptų negalimas, šioje proceso stadijoje nėra reikšmingi, kadangi reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje. Kaip teisingai atsižvelgdamas į LVAT praktiką nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje pateiktų duomenų pakanka (skolos sumos dydis bei nurodomi pažeidimai) antrajai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygai – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo tikimybei (jei sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas) – pagrįsti (žr., pvz., 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-299-492/2025; 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-863-525/2025; kt.).

Nors atsakovas akcentuoja, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vien grąžintinos paramos suma nėra reikšminga, kad nepakanka prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo grįsti tik sprendime dėl susidariusios skolos grąžinimo (kuris nėra įsiteisėjęs) nurodytomis aplinkybėmis nepateikiant kitų reikšmingų įrodymų, pažymi, kad atsakovo nurodoma teismų praktika nėra identiška nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms (be kita ko, skiriasi prašomos priteisti sumos, aplinkybės dėl paramos išmokėjimo / susigrąžinimo, atsakovų veiksmai ir elgesys iki NMA kreipimosi į teismą ir kt.), todėl NMA nurodyta teismų praktika vadovautis šiuo atveju nėra pagrindo.

Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai nesuponuoja kitokio šioje byloje susiklosčiusių aplinkybių teisinio įvertinimo, todėl nelemia kitokio procesinio sprendimo priėmimo nei byloje priimtas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, paaiškėjus naujoms ar pasikeitus aplinkybėms, neužkerta kelio atsakovui kreiptis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pakeitimo ir / ar panaikinimo (ABTĮ 60 str. 6 d.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atsižvelgiant į atsakovo atskirojo skundo argumentus nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bioenergijos projektai“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasBeata MartišienėSkirgailė Žalimienė