Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. N. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei J. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės J. N. NMA naudai 37 500 Eur sumą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2025 m. rugpjūčio 9 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. NMA siekia prisiteisti skolą, kilusią iš NMA 2025 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. SKP-255 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (toliau – ir RUP) – taikyti turto areštą 37 500 Eur dydžio sumai, leidžiant atsakovei iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti su NMA (mokėjimus atliekant tik į NMA sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)), bei įregistruoti šį areštą VĮ Registrų centro Turto arešto aktų registre.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartimi NMA prašymas dėl RUP taikymo buvo tenkintas, t. y. buvo areštuotas atsakovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas 37 500 Eur sumai, o, nesant tokio turto arba turint jo nepakankamai, areštuoti atsakovei priklausančias turtines teises, neviršijant 37 500 Eur sumos, uždraudžiant perleisti šį turtą, įkeisti jį, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Atsakovei leista atsiskaityti iš areštuoto turto su NMA dėl jos pareikšto reikalavimo šioje administracinėje byloje.

Atsakovė pateikė teismui prašymą, kuriame prašė: 1) panaikinti atsakovės J. N. atžvilgiu Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-14064-811/2025 taikytą RUP; 2) teismui atmetus atsakovės prašymą panaikinti RUP, pakeisti taikytą RUP į naują RUP – areštuoti atsakovei priklausantį žemės sklypą su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atsakovė nurodė, kad taikytas RUP (banko sąskaitų areštas) akivaizdžiai pažeidžia tiek atsakovės, tiek kitų subjektų interesus. Kaip matyti iš atsakovės banko sąskaitos, atsakovės banko sąskaitai yra iš viso taikytas 112 500 Eur areštas, nors prašoma grąžinti paramos suma yra tik 37 500 Eur. Banko sąskaitų areštas neleidžia atsakovei atlikti jokių piniginių operacijų. Atsakovė turi įdarbinusi net 6 darbuotojus, jiems moka darbo užmokestį, moka mokesčius bei atsiskaito su tiekėjais bei gauna į sąskaitas pajamas (pvz., senatvės pensiją). Atsakovė vykdo individualią veiklą – restoranų veiklą. Atsakovė jau šiuo metu patiria realią žalą, kadangi negali atsiskaityti nei su darbuotojais, nei apmokėti sąskaitas. Atsakovei kyla reali įsiskolinimų ar net bankroto grėsmė. Atsakovė negali pasinaudoti senatvės pensija.

Atsakovės teigimu, nėra pagrindo taikyti RUP, kadangi ji turi nekilnojamąjį turtą. Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas adresu: (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuosavybės priklauso žemės sklypas su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas; pastatas; pastatas; kiti inžineriniai statiniai – automobilių stovėjimo aikštelė). Pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastatas-picerija (užkandinė). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 5094, žemės sklypo su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 46 370 Eur. Atsakovė nurodė, kad turi tiek piniginių lėšų banko sąskaitose, tiek nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą (be kita ko, užkandinę, kuri buvo įrengta pareiškėjos suteiktos paramos dėka). Atsakovė yra finansiškai pajėgi grąžinti 37 500 Eur sumą, jeigu teismų sprendimais bus nuspręsta grąžinti šią sumą. Todėl nebuvo pagrindo taikyti RUP atsakovės atžvilgiu.

Atsakovės nuomone, taikytas RUP, areštuojant atsakovės banko sąskaitas, yra neproporcingas ir tuo aspektu, jog atsakovei nesuteikiama teisė iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti nei su pareiškėju NMA, nei gauti senatvės pensiją.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 29 d. nutartimi atmetė atsakovės J. N. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo arba pakeitimo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas NMA prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – atsakovės turto ir piniginių lėšų areštą 37 500 Eur sumai, leidžiant atsakovei iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti su Agentūra, mokėjimus atliekant tik į Agentūros sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei įregistruoti šį areštą VĮ Registrų centro Turto arešto aktų registre. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartimi patenkino pareiškėjos dėl RUP.

VĮ Registrų centro Turto arešto aktų registras 2025 m. birželio 12 d. įregistravo Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartimi taikytą areštą: „Nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas 37 500 Eur sumai, o tokio turto nesant arba turint nepakankamai – turtinės teisės, neviršijant 37 500 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Iš areštuoto turto leisti J. N. atsiskaityti su Nacionaline mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl jos pareikšto šioje administracinėje byloje reikalavimo“. VĮ Registrų centro Turto arešto aktų registras nurodė, kad, vadovaujantis Turto arešto aktų registro nuostatų 36¹.3.1, 36¹.3.2 papunkčiais, duomenys apie periodinę lėšų sumą ir (ar) vienkartinę lėšų sumą ir su šia suma (šiomis sumomis) susijusį komentarą – leidimą atsakovei iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, mokėjimus atliekant tik į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), neįrašyti į Turto arešto aktų registrą, kadangi nutartyje pateikta tik informacija apie leidimą atlikti operacijas iš areštuotų piniginių lėšų, bet nėra nurodyta konkrečia skaitine reikšme (eurais) išreikšta periodinė lėšų suma ir (ar) vienkartinė lėšų suma, taip pat nenurodyta konkreti kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaita, kuriai nustatoma periodinė lėšų suma ir (ar) vienkartinė lėšų suma.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis ir atsakovės prašymo motyvus, darė išvadą, jog šioje proceso stadijoje atsakovė, prašydama panaikinti arba pakeisti reikalavimo užtikrinimo priemones, nenurodė jokių svarbių duomenų arba naujų objektyvių aplinkybių, kurios būtų atsiradusios (pasikeitusios) po Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 12 d. nutarties priėmimo ir dėl kurių būtų būtina spręsti taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo arba pakeitimo klausimą šioje proceso stadijoje.

Teismas, įvertinęs atsakovės argumentus ir jos pateiktus rašytinius įrodymus, darė išvadą, kad pateikti įrodymai nepatvirtina neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos, galinčios kilti, nepanaikinus arba nepakeitus reikalavimo užtikrinimo priemonių. Pateikti įrodymai visapusiškai neatspindi atsakovės finansinės būklės, jos tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvų. Iš pateiktų duomenų nėra aišku, kiek banko sąskaitų ji turi ir kokie pinigų likučiai yra jose.

Teismas pažymėjo, kad, antstoliui atliekant nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių vykdymo veiksmus, atsakovė gali ginti savo teises ir teisėtus interesus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pagrindas panaikinti teismo taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, prielaida, jog atsakovė gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas panaikinti arba pakeisti taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas padarė išvadą, kad atsakovės nurodomi galbūt ateityje kilsiantys neigiami padariniai yra hipotetinė situacija, kuri nesudaro pagrindo spręsti, kad, nepanaikinus arba nepakeitus taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, kils neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas pažymėjo, kad atsakovės prašymo argumentai nepaneigia galimybės kompensuoti jos patirtus finansinius nuostolius dėl šioje byloje pareiškėjos iniciatyva taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu pareiškėjos prašymas, išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų atmestas.

Teismas darė išvadą, kad atsakovės nurodomos neigiamos pasekmės yra tik tikėtinos. Atsakovė, kuriai tenka pareiga pateikti motyvuotą prašymą ir pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikinimo arba pakeitimo būtinybę, nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas panaikinti arba pakeisti reikalavimo užtikrinimo priemones, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimas arba pakeitimas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

III.

Atsakovė J. N. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti atsakovės atžvilgiu taikytas RUP, kurios buvo taikytos Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutartimi; atmetus atsakovės prašymą panaikinti RUP, pakeisti esamas RUP į naujas RUP – areštuoti atsakovei priklausantį žemės sklypą su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja taip pat prašo priimti naujai pateikiamus įrodymus.

Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįsigilino ir neanalizavo atsakovės pateiktų argumentų bei teiginių. Tai patvirtina aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo aplinkybę, jog atsakovei nebuvo suteikta teisė iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti su pareiškėja NMA (nors pirmosios instancijos teismas aptaria šią faktinę aplinkybę skundžiamoje nutartyje), gauti senatvės pensiją. Taigi šiuo metu atsakovė negali atsiskaityti su pareiškėja NMA, kadangi Turto arešto registre nėra įregistruota, jog atsakovei iš areštuotų sąskaitų leidžiama periodinėmis sumomis atsiskaityti su pareiškėja NMA.

Atsakovės teigimu, ji neturi galimybės pasinaudoti gaunama pensija. Atsakovė gauna pensiją iš Sodros, tačiau pirmosios instancijos teismas, taikęs RUP, visiškai ignoravo šią aplinkybę, t. y. jog atsakovei nebuvo suteikta teisė gauti bent dalį pensijos. Taikytas turto areštas (RUP) visoms atsakovės banko sąskaitoms, nepaliekant išimties atsiskaityti su pareiškėja bei gauti senatvės bei vienišo asmens išmoką, pažeidžia ne tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normas, bet ir pažeidžia atsakovės teises gauti senatvės pensiją bei vienišo asmens išmoką.

Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju susidarė situacija, kai pirmosios instancijos teismas taikė RUP atsakovės atžvilgiu, visiškai neatsižvelgęs į aplinkybes, jog atsakovė yra pensinio amžiaus, turi neįgalumą bei jai nesuteikta galimybė pasinaudoti banko sąskaitose esančia senatvės pensija ir vienišo asmens išmoka. Tai yra akivaizdus atsakovės teisių pažeidimas, neproporcingai apsunkinantis atsakovės gyvenimą.

Kaip matyti iš atsakovės banko sąskaitos, yra iš viso uždėtas 112 500 Eur areštas, nors prašoma grąžinti paramos suma yra tik 37 500 Eur. Ši aplinkybė akivaizdžiai parodo, jog atsakovės atžvilgiu taikytos RUP yra visiškai nepagrįstos. Atsakovė turi įdarbinusi net 6 darbuotojus, moka jiems darbo užmokestį, moka mokesčius bei atsiskaito su tiekėjais bei gauna į sąskaitas pajamas (pvz. senatvės pensiją). Be to, atsakovė vykdo individualią veiklą – restoranų veiklą. Todėl toks banko sąskaitų areštas akivaizdžiai pažeidžia tiek atsakovės, tiek kitų subjektų interesus. Atsakovė patiria realią žalą, kadangi negali atsiskaityti su darbuotojais ir apmokėti sąskaitas.

Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė nurodė tik hipotetinius galbūt ateityje kilsiančius neigiamus padarinius. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams, kurie patvirtina, kad atsakovė negali realiai pasinaudoti jos banko sąskaitose esančiomis lėšomis.

Atsakovė pabrėžia, kad šiuo metu nėra nei įsiteisėjusio teismo sprendimo, nei pareiškėjos priimto sprendimo, kuriais būtų neginčijamai nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai bei pareiga grąžinti suteiktą 37 500 Eur paramos sumą. Atsakovė apskundė šį pareiškėjos NMA sprendimą ir šiuo metu kitoje administracinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl NMA sprendimo teisėtumo (administracinės bylos Nr. eI3-14750-535-2025). Todėl yra nepagrįsta taikyti RUP, kai nėra nustatyta atsakovės atsakomybė bei kai nėra visiškai jokių įrodymų, jog yra reali grėsmė, jog nebus atitaisyta galbūt padaryta žala. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo šios aplinkybės ir visiškai neatsižvelgė į tai.

Atsakovė akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikęs RUP 2025 m. birželio 12 d. nutartimi, neprašė atsakovės pateikti nuomonę bei įrodymus dėl pareiškėjos prašomų taikyti RUP. Taigi RUP buvo iš esmės taikytos, remiantis vien tik pareiškėjo pateiktais subjektyviais argumentais apie padarytą žalą Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžetui. Tokie pareiškėjo argumentai yra tik hipotetiniai pasvarstymai, neparemti jokiais įrodymais, pareiškėjo sprendimas yra apskųstas. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai teigia, jog atsakovė nepateikė jokių naujų argumentų / įrodymų, kurie pagrįstų RUP nepagrįstumą.

Atsakovė vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog NMA reikalaujama 37 500 Eur suma yra didelė ir tai yra pagrindas taikyti RUP, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką.

Atsakovės nuomone, šioje byloje nėra RUP taikymo būtinybės bei RUP taikymui būtinų sąlygų. Nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, jog atsakovė J. N. padarė realią žalą Lietuvos ar Europos Sąjungos biudžetui, kadangi šiuo metu nėra įsiteisėjusių teismo sprendimų bei įsiteisėjusių pareiškėjo NMA sprendimų, kuriais būtų konstatuota atsakovės J. N. kaltė (nustatytas pareiškėjo nurodomas pažeidimas). Atsakovė turi tiek pinigines lėšas banko sąskaitose, tiek nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise (be kita ko, užkandinę, kuri buvo įrengta pareiškėjos suteiktos paramos dėka). Taigi atsakovė yra finansiškai pajėgi grąžinti 37 500 Eur sumą, jeigu teismų sprendimais bus nuspręstą grąžinti šią sumą. Todėl nėra pagrindo taikyti RUP atsakovės atžvilgiu.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo atsakovės prašymo dalies dėl RUP pakeitimo. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas pateikė tik subjektyvius, hipotetinius pamąstymus, jog nėra pagrindo panaikinti RUP, teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl atmetamas prašymas dėl RUP pakeitimo.

Pareiškėjas NMA atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

NMA nurodo, kad Regionų administracinis teismas įvertino NMA prašymą, apibrėžė aiškias arešto ribas – pirmiausia areštuojamas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas 37 500 Eur sumai ir, tik nesant tokio turto ar esant jo nepakankamai, areštuojamos piniginės lėšos. Tai, kad atsakovei kaip parama išmokėtos lėšos, kurios panaudotos, nesilaikant paramos sutarties sąlygų ir teisės aktų reikalavimų, savaime suponuoja žalą. Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

NMA pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 4 dalyje aiškiai nurodyta, kad prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo teisėjas arba teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos, apie tai nepranešant atsakovui ir kitiems proceso dalyviams. Toks teisinis reguliavimas įtvirtintas sąmoningai, siekiant užtikrinti reikalavimo užtikrinimo priemonių efektyvumą ir realų jų taikymą, ypač tais atvejais, kai kyla grėsmė galimo teismo sprendimo įvykdymui. ABTĮ aiškiai numato, kad sprendimas dėl pranešimo proceso dalyviams priklauso išimtinai nuo bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos – tai nėra teismo pareiga ar procesinė prievolė. Teismas turi teisę spręsti dėl šio aspekto, todėl, priėmus nutartį neinformavus atsakovės, procesas nebuvo pažeistas.

NMA teigia, kad nagrinėjamu atveju NMA prašymas taikyti RUP atitinka prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimą, atsižvelgiant į NMA Sprendimą, kurio pagrindu teiktas prašymas dėl RUP. NMA pateikė informaciją, iš kurios matyti, kad atsakovė nesilaikė Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų reikalavimų, susijusių su Projekto įgyvendinimu, ir dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą, veikdama bendrai su kitu asmeniu, sąmoningai derino veiksmus, siekdama įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, Europos Sąjungos bendrajam biudžetui ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padaryta turtinė žala.

Pagal teismų praktiką, didelė ieškinio / prašymo / pareiškimo suma preziumuoja būtinumą taikyti apsaugos priemones (šiuo atveju RUP), nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. NMA nuomone, nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad susigrąžintina paramos suma (37 500,00 Eur) yra akivaizdžiai didelė, atsižvelgiant į tai, jog nurodyta suma yra valstybės biudžeto lėšos ir Europos Sąjungos paramos lėšos, t. y. padaryta konkreti žala valstybės bei Europos Sąjungos finansiniams interesams.

Pareiškėjas mano, kad egzistuoja pagrįsta rizika, jog, netaikant RUP, gali būti apsunkintas arba neįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. NMA vertinimu, atsakovės nesąžiningumą rodantis elgesys pasireiškia tuo, kad atsakovė faktiškai nebuvo aktyvi ir savarankiška veiklos vykdytoja, nevykdė prisiimtų įsipareigojimų. Iš surinktų duomenų matyti, kad Projektas buvo įgyvendinamas ne atsakovės, o kito asmens naudai, kuris pats negalėjo gauti paramos dėl neatitikimo reikalavimams, tokie veiksmai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad siekta gauti paramos lėšas ne teisėtu tikslu, o iš anksto suderintais veiksmais, dirbtinai sukuriant paramos gavimo pagrindą. Toks elgesys nesuderinamas su paramos tikslų siekimu. Atsakovės elgesys kelia abejonių dėl veiklos skaidrumo ir sąžiningumo. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog NMA neprivalo pateikti duomenis apie atsakovo finansinę padėtį, nes akivaizdu, kad tik pats atsakovas turi tokius duomenis. Taigi užtenka nustatyti formalią veikos sudėtį, šiuo atveju pakanka duomenų konstatuoti atsakovės elgesio neatitiktį protingumo ir teisingumo principų reikalavimams. RUP institutas yra skirtas tam, kad būtų apgintos pareiškėjo teisės, kylančios iš byloje pareikšto materialinio pobūdžio reikalavimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 29 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės J. N. prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo ar pakeitimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Atsakovė pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui naujus įrodymus – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą ir Asmens su negalia pažymėjimą.

ABTĮ 151 straipsnyje nustatyta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą.

Nagrinėjamu atveju yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas panaikinti ar pakeisti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas (ABTĮ 140 str. 1 d., 151 str.), o pareiškėja nenurodė jokių priežasčių, kodėl ji neteikė minėtų dokumentų pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neprideda jų prie bylos ir nevertina jų.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.)

ABTĮ 70 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti pakeistos arba panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, iniciatyva arba proceso dalyvių šiam teismui pateiktu pagrįstu prašymu. Kai teismo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus pakeisti arba panaikinti jiems taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones. Reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeičiamos arba panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.

Teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-39/2012 ir kt.). Proceso dalyviai, teikdami prašymą pakeisti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę kita ar panaikinti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, atsirado būtinybė vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę pakeisti kita arba nebeliko būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-230-662/2018, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-594-662/2020).

Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartimi patenkino pareiškėjo NMA prašymą dėl RUP ir nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – areštuoti atsakovei J. N. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 37 500 Eur sumai, o, nesant tokio turto arba turint jo nepakankamai, areštuoti J. N. priklausančias turtines teises, neviršijant 37 500 Eur sumos, uždraudžiant perleisti šį turtą, įkeisti jį, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę; iš areštuoto turto leisti J. N. atsiskaityti su NMA dėl jos pareikšto šioje administracinėje byloje reikalavimo.

Atsakovė 2025 m. liepos 23 d. prašyme prašė teismo: 1) panaikinti atsakovės atžvilgiu taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios buvo taikytos Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartimi; 2) teismui atmetus atsakovės prašymą panaikinti RUP, pakeisti esamas RUP į naujas RUP – areštuoti atsakovei priklausantį žemės sklypą su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pirmosios instancijos teismas ginčijama 2025 m. liepos 29 d. nutartimi netenkino atsakovės 2025 m. liepos 23 d. prašymo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartimi taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonę ar pakeisti ją.

Taikant Reikalavimo užtikrinimo priemones, būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018).

Spręsdamas dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės atskirojo skundo bei pareiškėjo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes bei atsakovės keliamo reikalavimo administracinėje byloje pobūdį, daro išvadą, jog, panaikinus Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartimi taikytą RUP, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas ir dėl to gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams, kadangi aplinkybė, jog atsakovei išmokėtos lėšos galbūt buvo panaudotos, nesilaikant paramos sutarties sąlygų ir teisės aktų reikalavimų, gali būti traktuojama kaip savaime suponuojanti žalą biudžetui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-521-415/2020; 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-522-492/2020). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje priėjo prie pagrįstos išvados, kad nėra pagrindo nepanaikinti taikytą RUP, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nevertino atsakovės antros prašymo dalies, t. y. RUP pakeitimo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog VĮ Registrų centro Turto arešto aktų registre 2025 m. birželio 12 d. įregistruota Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartimi taikytas areštas: „Nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas 37 500 Eur sumai, o tokio turto nesant arba turint nepakankamai – turtinės teisės, neviršijant 37 500 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Iš areštuoto turto leisti J. N. atsiskaityti su Nacionaline mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl jos pareikšto šioje administracinėje byloje reikalavimo“. VĮ Registrų centro Turto arešto aktų registras nurodė, kad, vadovaujantis Turto arešto aktų registro nuostatų 36¹.3.1, 36¹.3.2 papunkčiais, duomenys apie periodinę lėšų sumą ir (ar) vienkartinę lėšų sumą ir su šia suma (šiomis sumomis) susijusį komentarą – leidimą atsakovei iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, mokėjimus atliekant tik į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), neįrašyti į Turto arešto aktų registrą, kadangi nutartyje pateikta tik informacija apie leidimą atlikti operacijas iš areštuotų piniginių lėšų, bet nėra nurodyta konkrečia skaitine reikšme (eurais) išreikšta periodinė lėšų suma ir (ar) vienkartinė lėšų suma, taip pat nenurodyta konkreti kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaita, kuriai nustatoma periodinė lėšų suma ir (ar) vienkartinė lėšų suma.

Pirmosios instancijos teismas 2025 m. birželio 26 d. nutartimi daro išvadą, jog šioje proceso stadijoje atsakovė, prašydama panaikinti arba pakeisti reikalavimo užtikrinimo priemones, nenurodė jokių svarbių duomenų arba naujų objektyvių aplinkybių, kurios būtų atsiradusios (pasikeitusios) po Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 12 d. nutarties, kuria buvo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, priėmimo, ir dėl kurių būtų būtina spręsti taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo arba pakeitimo klausimą šioje proceso stadijoje.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjos 2025 m. liepos 23 d. prašymą dėl RUP, nors ir nustatė VĮ Registrų centro Turto arešto aktų registre netinkamai įregistruotus duomenis, tačiau nepasisakė dėl jų, taip pat nepasisakė dėl galimybės pakeisti taikytą RUP į pareiškėjos prašomą kitą RUP. Iš byloje esančių atsakovės pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė teismui pateikė 2025 m. birželio 20 d. žemės sklypo su statiniais, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą Nr. 5094, patvirtinančią, kad bendra nurodytų žemės sklypo ir statinių vertė yra 46 370 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, panaikinus turto areštą sąskaitoms ir vietoje jo areštavus atsakovės siūlomą žemės sklypą su statiniais, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendra atsakovės areštuoto turto vertė bus pakankama užtikrinti NMA reikalavimą. Tenkinus atsakovės prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pakeitimo, reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslas – užtikrinti palankaus teismo sprendimo įvykdymą – bus įgyvendintas, taip pat bus išlaikoma proceso dalyvių interesų pusiausvyrą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo pakeisti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartimi taikytą RUP, todėl atsakovės atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 29 d. nutarties dalis panaikinama, o atsakovės prašymas pakeisti reikalavimo užtikrinimo priemones tenkinamas, areštuojant atsakovei priklausantį žemės sklypą su statiniais, esančius adresu: (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės J. N. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 29 d. nutarties dalį, kuria netenkintas atsakovės prašymas pakeisti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pakeisti.

Atsakovės J. N. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo ar pakeitimo tenkinti iš dalies.

Pakeisti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę į reikalavimo užtikrinimo priemonę – areštuoti atsakovei priklausantį žemės sklypą su statiniais, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), užtikrinant 37 500 Eur Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos reikalavimą administracinėje byloje Nr. eI3-14064-811/2025, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Iš areštuoto turto leisti atsakovei J. N. atsiskaityti su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl jos pareikšto šioje administracinėje byloje reikalavimo.

Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui bei administracinės bylos šalims.

Nutartis neskundžiama.