Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, susipažino su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. Vilniaus miesto apylinkės teismui perduotoje baudžiamojoje byloje kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2021 metais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens įgijo 0,182 g, psichotropinės medžiagos-MDMA ir 0,217 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kurias neteisėtai laikė su savimi iki 2021 m. liepos 18 d. 23.42 val., kol Ozo g. 25, Vilniuje, policijos pareigūnai apžiūros metu pas jį dešinėje kelnių kišenėje rado ir paėmė minėtas psichotropines medžiagas.

Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir E. S. skirti vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina prokurorui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 420 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais.

E. S. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, kurios sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Tuo tarpu prokuroro siūlomos skirti bausmės – laisvės apribojimo, įstatymų leidėjas BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatė, atitinkamai teismas neturi teisinio pagrindo šio baudžiamojo proceso baigti teismo baudžiamuoju įsakymu skirdamas kaltinamajam prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Nutraukti baudžiamąjį procesą taip pat nėra teisinio pagrindo, kadangi teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas nėra galimas. Taip pat nėra pagrindo perduoti bylą nagrinėti teisme, kadangi bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios – kliūtis priimti teismo baudžiamąjį įsakymą yra ne bylos aplinkybių aiškumas, bet prokuroro siūloma skirti bausmė, nenumatyta baudžiamajame įstatyme. Šiame kontekste teismas pažymi, kad teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo tvarka nustatyta BPK XXXI Skyriaus pirmame skirsnyje (BPK 418 – 425 straipsniai). BPK 419 straipsnyje nustatyti reikalavimai prokuroro pareiškimo turiniui, o šio straipsnio 5 punkte nustatytas įpareigojimas pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyti siūlomos kaltinamajam skirti bausmės rūšį ir dydį ir išdėstyti kaltinamojo nuomonę dėl to. Taigi, valstybinis kaltintojas įpareigotas proceso metu sužinoti įtariamojo nuomonę dėl siūlomos bausmės rūšies ir jos dydžio. Tuo tarpu 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Todėl vertinant sistemiškai proceso ir materialiosios teisės nuostatas, valstybinis kaltintojas yra įpareigotas siūlyti tokios rūšies bausmę, kuri numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, išskyrus atvejus, kai vadovaujasi BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatomis. Pažymėtina, kad surašant pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir pasiūlant BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nenumatytą bausmę, įtariamajam sukeliami atitinkami lūkesčiai, kurie gali nulemti jo apsisprendimą pabaigti procesą bendra ar supaprastinto proceso tvarka su visomis iš to kylančiomis jam palankiomis ir (ar) nepalankiomis teisėmis ir pareigomis. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. I-134 patvirtintų Rekomendacijų dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu 7 punkte nustatyta, kad užbaigiant procesą baudžiamuoju įsakymu, užpildomas pranešimas įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame, be kita ko įtariamasis (savo ranka) įrašo, kad jis suprato apie galimybę procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, kokios rūšies ir dydžio bausmę prokuroras siūlys teisėjui paskirti už padarytas nusikalstamas veikas; pritaria tam ar prieštarauja, pareikšti nuomonę dėl siūlomos galutinės bausmės ir kitų baudžiamajame įsakyme spręstinų klausimų.

Esant tokiam teisiniam aptariamos srities reglamentavimui teismas sprendžia, kad įtariamojo supažindinimas su BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nenumatyta bausmės rūšimi ir nuomonės dėl to išdėstymas pareiškime, laikytinas esminiu BPK pažeidimu, trukdančiu procesą užbaigti supaprastinta tvarka. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas baudžiamosiose bylose Nr. 1S-208-891/2018, 1S-268-885/2019 ir kt. yra pasisakęs, kad atskirų BPK straipsnių ar dalių negalima vertinti atsietai nuo visumos, t. y. BPK turi būti taikomas sistemiškai. BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 254 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjimo teisme metu nustačius, jog surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Šie straipsniai yra BPK V dalyje, reglamentuojančioje bylų procesą pirmosios instancijos teisme, todėl nustačius, kad yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, BPK XXXI skyriuje, reglamentuojančiame bylų supaprastintą procesą, įtvirtintos teisės normos (BPK 420 ir 418 straipsniai) vertintinos sistemiškai ir pagal analogiją, nustačius procesinę kliūtį bylos nagrinėjimui teisme, turi būti vadovaujamasi BPK 234 straipsnio 2 dalimi ir pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu grąžintinas prokurorui.

Kartu atkreiptinas dėmesys ir į pareiškime išdėstytą faktinių aplinkybių aprašymą, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog dalis medžiagų rasta ne kaltinamojo kišenėje, o nuomoto automobilio bagažinėje ir skirtingu laiku.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu grąžintinas prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi, 419 straipsnio 5 punktu, 439 ir 440 straipsniais,

nutaria:

Bylą, kurioje E. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, perduoti prokurorui.

Nustatyti vieno mėnesio terminą esminiams baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.