Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui S. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

II. Atsakovo argumentai

7. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas, G. P., parodė, kad su atsakovu yra broliai dvyniai. G. P. kartu su šeima negyveno. Nurodė, jog tėvas rėmė savo vaikus, tiek liudytoją, tiek atsakovą, tiek jų seserį ir prisidėjo prie atsakovo šeimos išlaikymo ir davė pinigų buto išsipirkimui. Tą butą brolis yra gavęs iš savo darbo ir jį jis buvo pats išpirkęs ir tėvų pagalba jį privatizavęs. D. prie šio buto nėra prisidėjusi ir gyveno labai trumpą laiką, vienerius metus ar trumpiau. Butas įgytas santuokos metu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

9. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

10. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika santuokos nutraukimo bylose, santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 71 punktas).

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

13. Teismas, atsižvelgęs į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias šalių nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl termino susitaikyti nustatymo

14. CK 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu faktiškai negyvena nuo 2001 m., seniai nebendrauja, praktiškai nepalaiko jokių ryšių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, laikytina, kad santuoka yra faktiškai iširusi, todėl terminas sutuoktiniams susitaikyti nenustatytinas.

Dėl bendro santuokinio turto balanso sudarymo ir šio turto padalijimo būdo

15. Spręsdamas nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

16. Šalys santuokos metu įgijo butą/patalpą – butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 7 333,00 Eur. Taip pat, ieškovės vardu registruotas automobilis „Opel Agila“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas (duomenys neskelbtini).

17. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

18. Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

19. Teismo vertinimu, atsakovo teiginiai, jog įmokos už šį butą buvo dengiamos iš esmės atsakovo tėvų, yra iš esmės grindžiami deklaratyviais ieškovo paaiškinimais ir subjektyviais liudytojo atsakovo brolio paaiškinimais. Tačiau atsakovas nepateikė jokių kitų duomenų, kurie pagrįstų atsakovo ir liudytojo nurodytą aplinkybę, jog butas buvo išpirktas atsakovo tėvų. Be to, atsakovas byloje paaiškino, kad įmokos už butą, taip pat buvo išskaičiuojamos ir iš atsakovo atlyginimo. Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog byloje paaiškinimus davęs liudytojas yra atsakovo brolis, kuris gali būti suinteresuotas atsakovui palankia bylos baigtimi. Aplinkybės dėl asmens santykių su bylos dalyviais, dėl jų prigimties ir pobūdžio yra išsiaiškinamos liudytojo apklausos metu (CPK 192 straipsnio 5 dalis), jos yra svarbios vertinant įrodymus – asmens pateiktus faktinius duomenis. Šios aplinkybės nėra pagrindas vertinti apklausiamą kaip liudytoją asmenį kaip dalyvaujančio byloje asmens atstovą ir dėl to atsisakyti jį apklausti ar jo parodymų neįvertinti teismo procesiniame dokumente. Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo giminystės ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota. Atsižvelgiant į tai, jog liudytoją ir atsakovą sieja giminystės ryšys, bei liudytojas galimai gali būti suinteresuotas atsakovui palankia bylos baigtimi, jo paaiškinimai vertintini kritiškai.

20. Minėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, t. y. šalims esant santuokoje. Ieškovė nurodė, jog tame bute, gyveno iki 2001 m. Aplinkybę, jog šalys tam tikrą laiką santuokoje gyveno, minėtame bute patvirtino ir pats atsakovas nurodęs, jog tame bute, kartu su ieškove, atsakovas gyveno dvejus metus. Atsakovas taip pat nurodė, jog šiuo metu butas nuomojamas. Taip pat, nurodė, kad gali būti, jog maždaug 17 metų, butu esančiu (duomenys neskelbtini), naudojasi kiti asmenys.

21. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.89 straipsnyje numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

22. Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn. Be to, turto priklausymas asmeninės nuosavybės teise gali būti įrodinėjamas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

23. Teisėjų nurodo, kad ieškovo nurodomos aplinkybės, jog iš jo atlyginimo išskaičiuojamos lėšos už buto įsigijimą, yra taip pat preziumuojamos, kaip priklausančios abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kadangi buvo įgytos šalių santuokos metu. Taip pat ieškovas nurodė, jog už buto įsigijimą iš esmės sumokėjo ieškovo tėvai, tačiau ieškovas kitų įrodymų, patvirtinančių, kad už dalį turto sumokėjo ieškovo tėvai, nepateikė. Todėl atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog už minėtą butą dalį pinigų sumokėjo atsakovo tėvai, taip pat kritiškai vertinant liudytojo nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

24. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-430/2011). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-51/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-430/2011). Jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas šioje byloje teismų pasirinktas turto padalijimo būdas, t. y. vienam sutuoktiniui turto natūra priteisimas, kitam sutuoktiniui atitinkama jo dalies kompensacija pinigais.

25. Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-523/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. I. T., bylos Nr. 3K-3-115/2012; kt.).

26. Nagrinėjamu atveju dalijamas vieno kambario, (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto butas. Padalijus nekilnojamąjį turtą natūra jo bendras naudojimas ir valdymas taps labai suvaržytas ir pažeis buvusių sutuoktinių interesus, gyvenimo kokybę ir gali sukelti tolesnius ginčus tarp šalių. Teismas, sprendžia, kad esant nustatytoms aplinkybėms ginčo nekilnojamąjį turtą padalijus natūra neabejotinai nebūtų pasiektas nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas, nes šalys negalėtų tuo turtu tinkamai ir be teisių suvaržymo naudotis ir tuo nebūtų įgyvendinti jau paminėti tikslai. Be to, nagrinėjamu atveju egzistuoja ir objektyvus negalimumas padalinti turto natūra. Ginčo butas yra vieno kambario. Akivaizdu, jog buto padalijimas natūra, neužtikrintų ieškovei, kaip savininkei, galimybių nekliudomai naudotis savo turtu. Teismo pareiga yra parinkti tokį turto padalijimo būdą, kad, įvertinus šalių santykių pobūdį bei dalijamo turto ypatybes, šalims būtų užkirstas kelias konfliktuoti tiek asmeninėje, tiek turto valdymo srityje, apsaugant šalių teisę gyventi oriai ir taip pat nepažeidžiant jų, kaip savininkų, interesų. Todėl jau anksčiau konstatavus, jog ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, šis turtas dalijamas tokiu būdu, t. y. priteisiant butą esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo asmeninėn nuosavybėn ir įpareigojant atsakovą ieškovei išmokėti 3 666,50 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią ½ dalį bendro santuokinio buto.

27. Atsakovo vardu taip pat, registruoti nekilnojamieji daiktai – negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatai, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė dėl šių daiktų pretenzijų nereiškia, nurodė, jog žino apie atsakovo turimus asmeninius nekilnojamuosius daiktus, tačiau reikalavimų dėl jų nekelia, todėl teismas plačiau dėl šių asmeninių S. P. nekilnojamųjų daiktų nepasisako.

28. Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas atsiliepime į ieškinį neprieštarauja dėl automobilio „Opel Agila“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoto 2015 m. gruodžio 22 d. priteisimo ieškovės asmeninei nuosavybei, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir automobilį „Opel Agila“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), priteisia ieškovei asmeninės nuosavybės teise.

29. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuokos metu sutuoktiniai jokių prievolių kreditoriams neįgijo. Teismui patikrinus antstolių informacinės sistemos registro duomenis, nustatyta, kad šalių atžvilgiu vykdomų išieškojimų vykdomosiose bylose nėra.

Dėl kitų klausimų reikalingų išspręsti nutraukiant santuoką

30. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo palikti prigimtinę pavardę, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama pavardė P., o atsakovui paliekama prigimtinė pavardė – P.

31. Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta, išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Ieškovė nurodė, kad išlaikymo sau nereikalauja, atsakovas reikalavimo dėl išlaikymo iš sutuoktinės taip pat nepareiškė, todėl išlaikymas vienam iš kito nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

33. Ieškovė 2021 m. vasario 24 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokate Laimute Leonavičiene Byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis, kad teisinės pagalbos išlaidas sudaro advokato užmokestis (400,00 Eur). Teismas, įvertinęs advokatės teiktas paslaugas, posėdžio trukmę, posėdyje nagrinėtus klausimus ir jų sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, taip pat Rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio dydį, sprendžia, kad išlaidos už advokato darbą yra pagrįstos ir atitinkančios Rekomendacijose nustatytus dydžius. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu prašė priteisti pusę patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo, todėl ieškinį tenkinus visiškai, tenkintinas ir šis ieškovės reikalavimas, bei iš atsakovo priteisiama – 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

34. CPK 88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos:1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 8) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 9) būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; 10) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Ieškovė nurodė, jog patyrė 100,00 Eur išlaidų už mediaciją, 17,20 Eur už VĮ „Regitra“ išrašus, 12,82 Eur už VĮ Registrų centras išrašus ir 267,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidas bei prašė šias išlaidas iš šalių priteisti lygiomis dalimis. Atsakovas nesutiko su patirtomis 100,00 Eur išlaidomis mediacijai, kadangi buvo galima pasinaudoti nemokama mediacija. Nagrinėjamu atveju mediacija buvo vykdoma 2020 metais ir pasibaigė 2020 m. lapkričio 15 d. nesudarius taikos sutarties. Atsižvelgiant į tai, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. privalomoji mediacija yra taikoma visiems šeimos ginčams be išimties ir į aplinkybę, kad tais atvejais, kai mediatorių privalomajai mediacijai iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, iki 4 valandų trukmės paslaugos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Nagrinėjamu atveju, nepateikta duomenų, jog prieš kreipiantis dėl mokamos mediacijos šalys išnaudojo galimybę pasinaudoti valstybės biudžeto lėšomis apmokama mediaciją, todėl sutiktina su atsakovo argumentu, jog buvo galima pasinaudoti nemokama mediacija. Šiuo atveju, ieškovės patirtos 100,00 Eur išlaidos mediacijai laikomos nebūtinomis, todėl nepriteistinos.

35. Pasisakant dėl kitų ieškovės patirtų išlaidų, t. y. išrašų iš registrų gavimo, taip pat žyminio mokesčio sumokėjimo, darytina išvada, jog šios išlaidos neatsiejamos nuo bylos nagrinėjimo, yra pagrįstos bei būtinos, todėl ieškinį tenkinus visiškai, tenkintinas ieškovės atstovės baigiamųjų kalbų metu išreikštas prašymas priteisti 17,20 Eur išlaidas už VĮ „Regitra“ išrašus, 12,82 Eur išlaidas už VĮ Registrų centras išrašus ir 267,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidas, lygiomis dalimis iš abiejų šalių, priteisiant iš atsakovo 148,51 Eur išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

36. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteisiamos 6,44 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio .proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukti ieškovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. P. palikti prigimtinę pavardę – P., o atsakovui S. P. – prigimtinę pavardę – P.

Priteisti ieškovei D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), automobilį „Opel Agila“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Pripažinti butą/patalpą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Priteisti butą/patalpą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn.

Priteisti ieškovei D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 666,50 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 50 ct) kompensaciją už atsakovui S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, įpareigojant atsakovą S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kompensaciją ieškovei D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išmokėti per tris metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Šalims vienai iš kitos išlaikymo nepriteisti.

Priteisti iš atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidas ir 148,51 Eur (vieno šimto keturiasdešimt aštuonių eurų 51 ct) išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 6,44 Eur (šešių eurų 44 ct) pašto išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.