Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Dainos Dyburienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algirdo Giedraičio,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorei Tomai Laurinaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje (nusikalstama veika padaryta 2024 m. rugpjūčio 2 d.) ir jam paskirta bausmė – 2 (dveji) metai terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir A. S. paskirta bausmė - 1 m. 4 mėn. (vieneri metai ir keturi mėnesiai) terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi A. S. pripažintas recidyvistu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus jį vykdyti.

Bausmės pradžią A. S. nurodyta skaičiuoti nuo faktinio pradėjimo atlikinėti laisvės atėmimo bausmę, arba nuo faktinio A. S. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

III. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas ir byloje nustatytas bausmių skyrimo nuteistajam reikšmingas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistajam paskirta minimali bausmė už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą atitinka bausmės paskirtį ir sutinka, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta materialių pagrindų visiškai arba iš dalies atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir bausmės vykdymo atidėjimo taikymo

11. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021, 2K-250-976/2023 ir kt.). Taip pat turi būti nustatyta, kad kaltininko asmenybė yra mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-150/2014, 2K-419-746/2015, 2K-161-303/2023, 2K-266-719/2023 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta visuma aptartų aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-235-648/2017, 2K-233-976/2021, 2K-218-628/2024 ir kt.).

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2024). Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, 2K-449-942/2016). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, svarbu tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

13. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas svarstė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo nuteistajam A. S. galimybę, tačiau padarė pagrįstą išvadą, kad pagrindų visiškai ar iš dalies atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą nėra. Teisėjų kolegija, įvertinusi A. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, be kita ko, skunde nurodomas aplinkybes, jog nuteistasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi, yra dirbantis, jo ketinimą keisti gyvenimo būdą, nutrauktą narkotinių medžiagų vartojimą bei bet kokius ryšius su šiuo netinkamu gyvenimo būdu, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju visgi nėra pagrindo spręsti apie mažesnį kaltininko asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą ar veikos atsitiktinį pobūdį.

14. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog nuteistasis A. S., veikdamas tiesiogine tyčia, disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą platinti šias medžiagas. Nustatęs, jog nuteistasis narkotines medžiagas laikė turint aiškų tikslą – platinti šias medžiagas, o ne išskirtinai asmeniniam vartojimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nuteistojo nusikalstama veika nėra atsitiktinė: veikos padarymą lėmė ne atsitiktinumas, nepalankiai susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės, beviltiška finansinė situacija, o nuteistojo neigiamas požiūris į visuomenėje priimtų elgesio normų, įstatymų laikymąsi, tikslas gauti greitą materialinę naudą iš daromos nusikalstamos veikos. Liudytojų parodymai patvirtina, kad jie žinojo, jog A. S. platina narkotines medžiagas ir jų galima iš jo įsigyti – liudytojas D. A. parodė, kad 7 kartus yra pirkęs iš nuteistojo A. S. „žolės“, taip pat matė atvejus, kuomet draugas A. S. yra perdavęs žmonėms „žolės“, bei būdamas pastarojo gyvenamojoje vietoje matė kaip pastarasis (A. S.) yra padavęs užsakytą kiekį „žolės“ žmonėms, o žmonės A. S. paduodavo grynuosius pinigus; pagal liudytojų P. D. ir R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jie iš A. S. yra pirkę „žolės“, už 1 g mokėdavo 10 Eur, su pastaruoju dėl narkotinių medžiagų pirkimo susirašydavo per programėlę „Messenger“. Iš byloje esančių susirašinėjimų matyti, kad į A. S. kreipdavosi skirtingi asmenys dėl narkotinių medžiagų įsigijimo bei pardavimo. Pažymėtina, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko siekį atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims, todėl nuteistojo motyvas, jog jis narkotines medžiagas parduodavo už savikainą, kadangi nesiekė iš to uždirbti, nėra reikšmingas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nurodytų aplinkybių visumoje atmestinas apeliacinio skundo argumentas, neva nuteistasis nusikalstamą veiką įvykdė išimtinai dėl turimos priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, kadangi minėtas medžiagas naudojo ne tik pats, bet ir sistemingai platino jas kitiems asmenims, kas niekaip negali būti pagrindžiama akcentuojama nuteistojo priklausomybe.

15. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog nuteistasis nebevartoja narkotinių medžiagų, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog kaip pats nuteistasis nurodo, šias medžiagas nustojo vartoti tik po ikiteisminio tyrimo pradėjimo, t. y. 2024 m. rugpjūčio mėnesį. Tuo tarpu vertinant byloje esančius įrodymus darytina išvada, jog dar iki nustatant šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką, nuteistasis narkotines medžiagas vartojo sistemingai ir periodiškai, ne kartą buvo teistas už disponavimą jomis. Byloje gautas Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filialo pranešimas, kad A. S. per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo, bei Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini), jog A. S. minėtoje įstaigoje nesilankė ir nesigydė. Įvertinęs šias ir kitas byloje esančias aplinkybes teismas sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentas dėl nuteistojo priklausomybės narkotinėms medžiagoms įtakoje padarytos nusikalstamos veikos nesudaro pagrindo atidėti A. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Visų pirma pažymėtina, jog priklausomybė, jei nesiekiama ją kontroliuoti, gali būti vertinama kaip asmenybės pavojingumą stiprinanti aplinkybė, o šiuo atveju nuteistojo elgesys nerodė jokių jo pastangų valdyti savo priklausomybę ir nuo jos gydytis, priešingai – nepaisydamas turimų teistumų ir jam paskirtų bausmių, toliau sąmoningai vartojo narkotines medžiagas, platindamas jas kitiems asmenims, su tikslu gauti materialinės naudos, taip įtraukdamas ir kitus asmenis į priklausomybę.

16. Pažymėtina, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką turi būti ne tik proporcinga, bet ir efektyvi, atitinkanti ne tik individualius nuteistojo, bet ir visuomenės interesus. Įstatymų leidėjas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, numatytą BK 260 straipsnyje, yra nustatęs griežtas sankcijas, kuriomis siekiama mažinti tokių medžiagų prieinamumą, vartojimą ir su tuo susijusias rizikas visuomenei. Prekyba draudžiamomis medžiagomis kelia reikšmingą grėsmę visuomenės saugumui, sveikatai ir viešajai tvarkai, todėl veiksminga valstybės reakcija turi būti neformali ar deklaratyvi, o realiai paveiki, įgyvendinanti baudžiamosios atsakomybės paskirtį. Teisėjų kolegija neabejoja, kad nuteistasis šiuo metu rodo pozityvias pastangas keisti savo elgesį, tačiau pažymi, kad po ankstesnių procesinių sprendimų priėmimo jis ne tik toliau vartojo psichiką veikiančias medžiagas, bet ir jas platino, taip parodydamas, jog nepadarė reikiamų išvadų dėl savo elgesio pavojingumo. Atsižvelgiant į tai, skirti švelnesnės rūšies bausmę nėra pagrindo, kadangi tai neužtikrintų nei individualios, nei bendrosios prevencijos tikslų.

17. Vertindama nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo išvadai, kad ji yra tiek išimtinė, kad realios laisvės atėmimo bausmės, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Analizuojant nuteistojo asmenybę nustatyta, jog A. S. šiuo metu nurodo dirbantis pagal individualią veiklą, daugiau nenusikalto ir nepažeidė įstatymų, nutraukė narkotinių medžiagų vartojimą, tačiau šios aplinkybės nesuponuoja išvados dėl mažiau pavojingos nuteistojo asmenybės ar kad sankcijoje nustatytos realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šiame kontekste reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad A. S. anksčiau jau buvo teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Nors jo anksčiau padarytos nusikalstamos veikos ir laikomos mažiau pavojingomis, tačiau šis faktas vertinamas kaip nuteistojo asmenybę apibūdinanti aplinkybė bei sutiktina su Kauno apylinkės teismo nutarties motyvu, jog nuteistasis ne tik nepadarė reikiamų išvadų dėl nusikalstamų veikų darymo, bet jo padaryta nusikalstama veika sunkesnė už ankstesnes, o tai rodo, kad jis linkęs daryti naujus nusikaltimus.

18. Įvertinusi aptartų aplinkybių, apibūdinančių padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą, visumą teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo paskirta 1 m. 4 mėn. (vienerių metų ir keturių mėnesių) laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta. Nustatyta, kad nuteistasis, būdamas darbingo amžiaus, sąmoningai pasirinko neteisėtą pajamų šaltinį, platino narkotines medžiagas ir jas pats vartojo, suprantant, kad tokia veika yra baudžiama, kas teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste – kritiškas požiūris į savo elgesį, prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir bylai reikšmingų aplinkybių atskleidimas, lėmė iš esmės minimalaus įstatymo sankcijoje numatytos bausmės dydžio paskyrimą, tačiau tai nerodo mažesnio nuteistojo ir jo padarytos veikos pavojingumo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo A. S. paskirta bausmė atitinka jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo asmenybę ir užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą, taigi, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo teigti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam už padarytą sunkų nusikaltimą prieštarautų teisingumo principui ir neatitiktų jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.