Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-118-775/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-15
Bylos Nr.: e2A-118-775/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-02796-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Edita Šliumpienė, Tomas Ridikas
Ieškovas: A. A.
Atsakovas: A. A.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė „Swedbank“, R. S.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-118-775/2024Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02796-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.6.10.2.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.1.7.4; 3.3.1.18.3

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Ridiko ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. patikslintą ieškinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turto padalinimo, prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo ir atsakovo A. A. priešieškinį ieškovei A. A. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, R. S., institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. A. (toliau – ieškovė) prašė nutraukti tarp jos ir atsakovo A. A. (toliau – atsakovo) (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę A,; priteisti iš atsakovo 2 000 Eur dydžio neturtinę žalą; nustatyti nepilnametės dukters M. A., gimusios (duomenys neskelbtini) (toliau – nepilnametis vaikas/dukra) gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės; priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai 3 730 Eur išlaikymo įsiskolinimą; išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; nustatyti atsakovo su nepilnamete dukra bendravimo tvarką; padalinti santuokoje įgytą turtą, atsakovui palikti automobilį „Opel Zafira“ 400 Eur vertės, o ieškovei iš atsakovo priteisti 200 Eur piniginę kompensaciją; nustatyti, kad automobilis „Toyota Yaris“ 1 390 Eur vertės, yra ieškovės asmeninė nuosavybė; nustatyti, kad prievolę akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“ po santuokos nutraukimo abi šalys vykdys pagal sutarties sąlygas; pripažinti prievolę R. S. ieškovės asmenine prievole; priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas priešieškiniu prašė ieškinį tenkinti iš dalies; šalių santuoką nutraukti nenurodant santuokos iširimo priežasčių arba nuspręsti, kad santuoka nutrūko (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur mokamomis kiekvieną mėnesį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo 2022 m. birželio 15 d.; nustatyti naudojimosi tvarką nekilnojamuoju turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas); nustatyti, kad po santuokos nutraukimo šalys pagal kredito sutartį 17-019926-FA kreditorės AB „Swedbank“ atžvilgiu lieka atsakingos solidariai; priteisti iš ieškovės atsakovo ir valstybes naudai civilinės bylos vedimo išlaidas.

3. Ieškovė nurodė, kad šalys nuo 2021 metų rudens neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio atsakovas neprisideda prie būsto išlaikymo, nemoka paskolos, taip pat neteikia jokio išlaikymo šalių nepilnametei dukrai. Pagrindinė skyrybų priežastis yra atsakovo neatsakingas požiūris į šeimą ir piktnaudžiavimas alkoholiu, taip pat ieškovės atžvilgiu naudotas fizinis, psichologinis smurtas, įvairūs grasinimai. 2021 metų rudenį dėl smurto prieš ieškovę, taip pat 2022 m. rugsėjo 19 d. – dėl grasinimų, atsakovo atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. 2021 m. spalio 15 d. atsakovui skirta kardomoji priemonė, jam uždrausta artintis prie ieškovės ir kartu gyventi bendrame bute (toliau – kardomoji priemonė). Dėl vaiko interesų pažeidimo šeimai buvo pradėta taikyti atvejo vadyba. Atsakovas turi priklausomybę nuo alkoholio, tačiau nesigydo. Dėl atsakovo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, buvo sugriauti lūkesčiai turėti sveikus vaikus ir darnią šeimą. Atsakovas jos atžvilgiu naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, smurtavo vaikų akivaizdoje, taip žalodamas jos ir vaikų sveikatą, dėl elgesio su vaikais dar labiau padidindamas jos dvasines kančias, sukeldamas papildomų rūpesčių, nepatogumų, materialinių išlaidų. Atsakovo neteisėti veiksmai dėl šeimos iširimo yra akivaizdūs, tą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, šiuos veiksmus jis atliko tyčia, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl patirtų išgyvenimų ieškovei atsirado nemiga, nerimas, ji lankėsi pas psichologą, todėl ieškovė iš atsakovo jai prašė priteisti 2 000 Eur neturtinę žalą. Nurodė, kad nepilnametė šalių dukra gyvena su ieškove, atsakovas retai ją aplanko, nedalyvauja jos auklėjime, todėl vaiko gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ja. Ieškovė teigė, kad atsakovas neteikia nepilnametei dukrai išlaikymo nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. Nepilnamečio vaiko mėnesio poreikius sudaro apie 560 Eur, t. y.: maistas – 240 Eur, vaistai, vitaminai – 40 Eur, darželio mokestis ir priemonės ugdymui – 70 Eur, apranga, avalynė – 50 Eur, žaislai, knygos, lavinimas – 50 Eur, kuras nuvežti į darželį, pas senelius, į renginius – 60 Eur, komunalinių mokesčių 1/3 dalis – 60 Eur. Ieškovės turtinė padėtis yra sunki, ji turi kitą išlaikytinį nepilnametį sūnų T., gimusį (duomenys neskelbtini). Viena vykdo šalių solidarią prievolę AB „Swedbank“. Uzufrukto teise naudoja valstybės teikiamą 160 Eur išmoką dviem nepilnamečiams vaikams. Sūnaus išlaikymui gauna 150 Eur periodines išmokas iš jo tėvo. Asmeninės nuosavybės teise turi ½ dalį buto, kitą ½ dalį buto asmeninės nuosavybės teise turi atsakovas. Butas šildomas kietuoju kuru (malkomis, briketais). Šaltajam metų sezonui reikia apie 10 kietmetrių malkų, dar papildomai briketų, kas sudaro apie 1 000 Eur. Komunalinius būsto mokesčius per mėnesį sudaro apie 40 Eur už elektrą, 30 Eur už vandenį, šiukšles, nuotekas. Atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, be minėto dalinės nuosavybės teise priklausančio buto, jam priklauso 5,3 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį jis nuomoja ir gauna papildomas pajamas bei 0,2100 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi tik vieną išlaikytinį, jo gaunamos pajamos yra žymiai didesnės, todėl, ieškovės vertinimu, jis turėtų didesne dalimi prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo, teikdamas 300 Eur periodinį išlaikymą. Išlaikymo įsiskolinimas susidarė laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. spalio 13 d. ir skaičiuojant po 300 Eur mėnesiui (300x12 mėn. ir 13 d.). sudaro 3 730 Eur sumą. Tarp šalių kilo tam tikrų nesutarimų dėl atsakovo bendravimo su dukra, todėl siekiant užkirsti kelią esantiems ir galimiems nesutarimams, ieškovė prašė nustatyti jos nurodytą bendravimo tvarką. Ieškovė 2021 m. spalio 13 d. yra įgijusi lengvąjį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 1 390 Eur. Jam įgyti skirtas 1 200 Eur lėšas 2021 m. rugsėjo 30 d. paprastuoju vekseliu pasiskolino iš trečiojo asmens R. S.. Dalį skolos ieškovė yra grąžinusi, kitą dalį grąžins iš savo asmeninių lėšų. Kadangi pinigus skolino savo asmeninėms reikmėms be atsakovo sutikimo, ši prievolė laikytina jos asmenine prievole. Po santuokos nutraukimo minėtą automobilį prašė jai priteisti asmeninės nuosavybės teise, neišmokant atsakovui piniginės kompensacijos. Automobilis „Opel Zafira-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 400 Eur vidutinės rinkos vertės, yra įgytas 2019 m. vasario 26 d. santuokoje, registruotas atsakovo vardu, todėl po santuokos nutraukimo atsakovui priteistinas asmeninės nuosavybės teise. Kadangi minėtas automobilis įgytas iš bendrų lėšų, ieškovei išmokėtina 200 Eur piniginė kompensacija. Šalys 2017 m. kovo 27 d., iki santuokos su AB ,,Swedbank“ sudarė būsto kredito sutartį, pagal kurią pasiskolino 23 900 Eur ir įgijo po ½ dalį buto. Paskutinius vienerius metus ieškovė viena moka kredito įmokas, tačiau abi šalys yra solidarios skolininkės prieš kreditorių. Su atsakovo priešieškiniu sutiko iš dalies. Nesutiko, kad ji yra kalta dėl šeimos iširimo, sutiko dėl atsakovo su nepilnamete dukra bendravimo tvarka patikslinimo, tačiau laikėsi pozicijos, kad sprendime turi būti nurodyta, jog atsakovas su dukra bendrauja tik blaivus.

Atsiliepimas

4. Atsakovas sutiko suaplinkybe, kad šalių santuoka iširo. Priešingai nei teigė ieškovė, šalys negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio nuo (duomenys neskelbtini). Iš esmės sutiko su dauguma ieškovės reiškiamų reikalavimų, tačiau atsakovo vertinimu, ieškovė nepagrindė jos nurodytų 600 Eur nepilnametės dukters poreikių, kurie atsakovui yra žinomi ir per mėnesį neviršija 500 Eur sumos, be to, ieškovė gauna 100 Eur vaiko pinigai. Nepilnametės dukters išlaikymui sutiko mokėti 200 Eur periodines kas mėnesį mokamas išmokas nuo 2022 m. birželio 15 d., t. y. nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos iki dukters pilnametystės. Prašė nepriteisti ieškovei piniginės kompensacijos už jam tenkantį automobilį. Santuoką nutraukti, konstatuojant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abu yra kalti dėl santuokos iširimo, nes nesugebėjo vienas kito gerbti ir santuoką išsaugoti, santykiams pašlijus, nesinaudojo psichologų ir kitų specialistų pagalba. Taip pat atsakovas nesutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl smurto ieškovės ar kitų šeimos narių atžvilgiu. Ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, nes nepadaryta nusikaltimo požymių turinti veika, kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio l dalį (grasinimas nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą). Neigė priklausomybę alkoholiui, kadangi 2022 m. lapkričio 17 d. medicininė pažyma patvirtina, kad jis psichiatro ir priklausomybių registre neįrašytas. Jis serga adaptacijos sutrikimu (F43.2), kuris nieko bendro su santuokos iširimu neturi. Jo vertinimu, ieškovės kaltinimas, kad jis vartoja alkoholį prilygsta kaltinimui, kad jis vartoja maistą ir tai negali būti laikoma svarbia priežastimi pripažinti, kad santuoka iširo dėl to, kad gyvendamas santuokoje jis vartojo alkoholinius gėrimus, kadangi ir pati ieškovė juos vartojo. Ieškovė neįrodė aplinkybės, kad jis nesirūpino šeima. Šalims gyvenant santuokoje jis stengėsi šeimą aprūpinti materialiai, kartu planavo pajamas ir išlaidas, prie šeimos gerovės prisidėdavo didesne dalimi, nes be pagrindinio darbo, dirbo kitus darbus (remontavo automobilius). Bendru sutarimu taupydavo pinigus, kuriuos išleisdavo buities gerinimui, pradiniam įnašui įsigyjant būstą, vaiko pramogoms ir kt.

5. Trečiasis asmuo R. S. atsiliepimo byloje nepateikė, tačiau byloje buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad prievolė jam yra įvykdyta.

6. Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimo byloje nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies; nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes; nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; priteisė iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 237 Eur nuo ieškinio padavimo dienos (t. y. 2022 spalio 18 d.) iki vaiko pilnametystės; priteisė iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymo įsiskolinimą; išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę; nustatė atsakovo bendravimo ir dalyvavimo auklėjant su nepilnamete dukra tvarką; padalino šalių santuokoje įgytą turtą: atsakovui natūra paliekant automobilį „Opel Zafira-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 400 Eur vidutinės rinkos vertės; priteisė iš atsakovo ieškovei 200 Eur piniginę kompensaciją; pripažino automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 390 Eur vidutinės rinkos vertės, asmenine ieškovės nuosavybe ir paliko ieškovei, nepriteisiant atsakovui iš ieškovės piniginės kompensacijos; netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 2 000 Eur neturtinę žalą; pripažino, kad šalių prievolė kreditorei AB „Swedbank“ pagal 2017 m. kovo 7 d. kredito sutartį Nr. 17-0129926-FA yra solidari ir po santuokos nutraukimo šalys ją vykdo pagal kredito sutarties sąlygas; nustatė, kad ieškovė prievolę kreditoriui R. S. pagal 2021 m. rugsėjo 30 d. paprastąjį vekselį dėl 1 200 Eur skolos yra įvykdžiusi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kitoje dalyje patikslinto ieškinio ir priešieškinio netenkino. Priteisė iš atsakovo valstybei 328,20 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas; priteisė iš atsakovo valstybei 26,56 Eur su procesinių dokumentų įteikimu susijusias bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovės atsakovui 200 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas. Sprendimo dalį, kurioje minimos nepilnamečio vaiko ligos (sveikatos būklė), pripažino nevieša bylos dalimi ir panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

8. Teismas nurodė, kad 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi priešieškinio dalis dėl šalims bendra daline nuosavybe priklausančio buto naudojimosi tvarkos nustatymo buvo išskirta į atskirą civilinę bylą, todėl nagrinėjamoje byloje teismas dėl šio reikalavimo nepasisakė ir jo nesprendė.

9. Teismas nustatė, kad šalys kartu negyvena, taikytis nesutinka. Įvertinęs bylos duomenis, teismas padarė išvadą, kad abu sutuoktiniai paskutiniu metu nebuvo lojalūs vienas kitam, neieškojo kompromisų kilusiais ginčytinais klausimais, per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nesusitaikė, abu galutinai apsisprendė santuoką nutraukti.

10. Tarp šalių kilo ginčas, dėl kurio sutuoktinio kaltės iširo šalių santuoka. Ieškovė nepripažino jokios savo kaltės, įrodinėjo atsakovo girtavimą, smurtavimą, nesirūpinimą šeima. Atsakovui kilo abejonės dėl ieškovės ištikimybės, nes ji dažnai išvažiuodavo ilgam laikui (kelioms valandoms) ir nesakydavo kur važiuoja bei ką tuo metu veiks. Taip pat nurodė jog ieškovė su juo elgėsi „iš aukšto“, niekinamai, menkindama jo gebėjimus, niekad nesutiko su jo požiūriu ir nuomone.

11. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad atsakovas vartoja alkoholinius gėrimus, su tuo jis sutiko. Marijampolės socialinės pagalbos centro 2021 m. spalio 22 d. plane nurodyta, kad norėtų gydymo vaistais, kad nereikėtų eiti pas psichologus. Pripažino, kad grįždamas po darbo išgeria dvi–tris skardines alaus. Atsakovas nėra įrašytas psichiatro įskaitoje dėl priklausomybių ligų ar psichikos sutrikimo. Jam diagnozuotas adaptacijos sutrikimas (F43.2), kuris TLK-10 klasifikatoriuje apibūdinamas kaip subjektyvaus distreso ir emocijų sutrikimo būsena, paprastai sukelianti socialinės veiklos ir įgūdžių sutrikimus, pasireiškianti prisitaikymo prie stresogeniškų gyvenimo pokyčių ar įvykių laikotarpiu. Iš institucijos pateiktų duomenų teismas nustatė, kad atsakovas yra lankęsis pas priklausomybių konsultantą. Nuo 2023 m. balandžio 18 d. šeimai užbaigta atvejo vadyba ir nutrauktas socialinių paslaugų teikimas.

12. Teismas nustatė, kad kilus konfliktui tarp šalių, atsakovas, kaltindamas ieškovę neištikimybe, ją sugriebė už kaklo, taip sukeldamas skausmą, tačiau sužalojimų ieškovė nepatyrė. Atsakovui buvo paskirta kardomoji priemonė. Tačiau Kauno apygardos prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nutrauktas, nustačius jog atsakovas neįvykdė jam inkriminuoto nusikaltimo. Kiti du byloje esantys Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nutarimai patvirtina, kad ieškovė, šalių dukra bei ieškovės nepilnametis sūnus buvo pripažinti nukentėjusiais dėl to, jog atsakovas jiems girdint vartojo necenzūrinius žodžius, už šį pažeidimą atsakovui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalį buvo paskirta nuobauda – įspėjimas.

13. Iš ieškovės pateiktų duomenų apie jos sūnaus sveikatos būklę teismas nustatė, kad nepilnamečiui T. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 2 d. ir 2022 m. spalio 13 d. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 1 d. – (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 27 d. ir 2022 m. rugpjūčio 4 d. išrašuose pažymima, kad vaiko problemos susiję su socialine aplinka, nepilnamečio psichinės sveikatos pablogėjimas išryškėjo, kai namuose atsirado nesutarimai su patėviu 2022 m. sausio mėnesį. Nepilnametis buvo gydomas stacionare, ambulatorinis gydymas tęsiamas.

Atsiliepimas

14. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės teigiamą aplinkybę, kad jis nesirūpino šeima, byloje pateikė duomenis, kokias pajamas jis gavo bei kaip teikė išlaikymą dukrai, mokėjo paskolą bankui.

Žemesnės instancijos teismas

15. Ieškovė sutiko, kad nėra pagrindo preziumuoti, kad šalių santuoka iširo dėl to, kad atsakovas buvo neištikimas, žiauriai elgėsi su sutuoktine ar kitais šeimos nariais, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai nesirūpino šeima. Pagrindo taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytą prezumpciją teismas taip pat nenustatė, todėl spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą taikė CK 3.60 straipsnio 2 dalį.

16. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą, svarbi yra įrodymų visuma ir ne tik objektyvios, bet ir subjektyvios aplinkybės. Ieškovė savo elgesį šiuo atveju vertino kaip visuomet tinkamą ir priimtiną bei atitinkantį galiojančias visuomenėje normas, o atsakovo priešingai – kaip netinkamą ir netoleruotiną.

17. Nors atsakovas byloje neįrodė, jog ieškovė jam buvo neištikima, tačiau ieškovė taip pat nepaaiškino, kodėl ji, išvykdama iš namų, neinformuodavo sutuoktinio, kur vyksta, su kuo bei kiek užtruks, taip galėdama išsklaidyti visas abejones dėl jos ištikimybės. Teismas ieškovės elgesyje įžvelgė atsakovo elgesio ir jo silpnybių netoleravimą. Sutiko su ieškovės pozicija, jog nesaikingas ir dažnas alkoholinių gėrimų gėrimas yra netinkamas elgesys šeimoje, o ypač tokioje, kurioje yra du nepilnamečiai vaikai, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas, nors ir nesant jam nustatytos alkoholizmo diagnozė,s jau nuo 2021 m. vidurio turi problemų su alkoholio vartojimu. Atsakovas bandė koreguoti savo elgesį, lankėsi pas specialistą, tačiau jam šio klausimo pilnai išspręsti nepavyko, tačiau jis pripažino, kad turi mažinti alkoholio vartojimą. Nors ieškovė teigė, kad atsakovo elgesys turėjo įtakos jos sūnaus sveikatos pablogėjimui, tačiau teismo vertinimu, šiuo atveju ir atsakovui gali būti tam tikrų nepatogumų gyventi šeimoje, kurioje yra paauglys asmuo, sutuoktinės, bet ne jo vaikas, ignoruojantis atsakovo prašymus, turintis sveikatos sutrikimų, tame tarpe ir elgesio bei emocijų sutrikimus, susijusius su socialine aplinka. Pripažino, kad ieškovė neįrodė, jog jos sūnaus sveikata pablogėjo išimtinai dėl atsakovo elgesio, tačiau sutiko, kad konfliktai šeimoje turi įtakos tiek vaikų, tiek suaugusių asmenų savijautai.

18. Be to, ieškovė neatsižvelgė ir į atsakovui nustatytą adaptacijos sutrikimą. Teismo vertinimu, atsakovo elgesys pasikeitė galimai ir dėl to, jog taikius kardomąją priemonę, jam buvo uždrausta gyventi savo namuose, nors, kaip paaiškėjo, jo veikoje nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnį sudėties. Ieškovė teigė, kad atsakovui leidžia grįžti namo tik tuomet, kai jis būna blaivus, tačiau CK ketvirtoje knygoje nėra nuostatos, jog bendraturtis gali drausti kitam bendraturčiui valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančia turto dalimi tuo pagrindu, jog jis vartoja alkoholinius gėrimus. Teismo vertinimu, ieškovė menkina atsakovo indėlį dėl bendra daline nuosavybe priklausančio turto būklės gerinimo. Byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovė, vykdydama sutuoktinės pareigą dėl paramos sutuoktiniui, ieškojo būdų kaip pagerinti atsakovo savijautą ir jam padėti, tai yra tik dviese ar su dukra bendrai išvykti atostogų, lankyti kultūrinius renginius, paskaitas dėl alkoholio žalos ir pan.

19. Įvertinęs bylos įrodymų visetą, teismas konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tai yra abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, nesielgė pagarbiai, nedėjo pastangų gerinti mikroklimatą šeimoje ir padėti vienas kitam, kai to labiausia reikia. Nutraukęs šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas nurodė, kad šalims atsiranda pasekmės numatytos CK 3.61 straipsnio 3 dalyje, tai yra tokios pačios kaip ir nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Kadangi kitas sutuoktinis gali prašyti atlyginti neturtinę žalą tik iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio, šių aplinkybių nenustatęs, ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo netenkino.

20. Šalys sutiko, kad jų nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Institucija taip pat pateikė išvadą, jog vaiko interesus atitinka jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Vaiko nuomonė nebuvo išklausyta dėl vaiko amžiaus (4 metai). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad tarp motinos ir dukros yra tvirtas emocinis ryšys, dukra faktiškai gyvena su motina, vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, o tarp šalių ginčo dėl to nėra, ieškovės reikalavimą patenkino ir nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.

21. Vertindamas išlaikymo priteisimo klausimą, teismas nustatė, kad ieškovė dirba, jos pajamos yra apie 800 Eur per mėnesį. Ieškovė turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį, kuriam jo tėvas teikia išlaikymą po 150 Eur per mėnesį. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Šalys bendra daline nuosavybe (po ½ dalį) turi nekilnojamojo turto. Abi yra darbingos. Atsakovas šiuo metu nedirba, jam nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai. Už vieno sklypo nuomą atsakovas gauna pajamas, 2022 m. metinis nuomos mokestis sudarė 583 Eur. Šalys turi solidariąją prievolę AB „Swedbank“ pagal būsto kredito sutartį. Atskirų sutarčių dėl mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimo su paslaugų teikėjais nėra sudarę. Nors ieškovė mano, kad dėl to, jog ji viena moka buto mokesčius už komunalines paslaugas bei banko paskolą, atsakovas didesne dalimi turėtų prisidėti prie dukters išlaikymo, tačiau atsakovas taip pat teikė įrodymus, jog jis moka paskolą. Teismas pripažino, kad nėra pagrindo nustatyti atsakovui didesnę prievolę teikti dukrai išlaikymą dalį, kadangi pagal CK 4.76 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako už šį turtą pagal prievoles, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti <...> kitam bendraturčiui nevykdant prievolių turi teisę į nuostolių atlyginimą.

Šalies argumentai

22. Ieškovė teigė, kad dukros poreikiams tenkinti reikalinga 560 Eur suma per mėnesį, atsakovas nurodė, jog dukters poreikiai neviršija 500 Eur sumos. Ieškovė teigė, jog iš valstybės gauna 80 Eur išmoką dukrai. Teismas pažymėjo, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. ši suma yra 85,70 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

23. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė savo sunkios turtinės padėties, tai yra, kad jis gali teikti išlaikymą dukrai tik po 200 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas nenustatė pagrindų mažinti išlaikymo dydį, sutiko, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 560 Eur suma mėnesiui, iš kurios atėmus valstybės išmoką, kiekvienai šaliai tenkanti išlaikymo dalis sudaro 237 Eur sumą. Teismo vertinimu, nėra pagrindo iš atsakovo priteisti didesnę sumą, kadangi tėvų teisės ir pareigos vaikams yra vienodos ir jie vaikui išlaikymą turi teikti lygiomis dalimis, todėl nepilnametės dukters išlaikymui iš atsakovo priteisė po 237 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

24. Dėl išlaikymo įsiskolinimo, teismas iš faktinių bylos duomenų nustatė, kad šalys skyrium gyvena nuo 2022 m. birželio 15 d., tai yra nuo tada, kai mediacijos metu jie apsisprendė pagyventi atskirai ir po to nesusitaikė bei nepradėjo gyventi bendrai. Ieškovė pripažino, kad 2021 m. rudens atsakovas buvo grįžęs ir kurį laiką gyveno kartu, tačiau teigė, kad tuo metu atsakovas nemokėjo jokių mokesčių ir neprisidėjo prie šeimos išlaikymo. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. atsakovas visiškai nesirūpino šeima ir buvo nusišalinęs nuo dukros išlaikymo, aplinkybę, iki kada buvo atliekami turto, priklausančio bendra daline nuosavybe, būklės gerinimo darbai (trinkelių dėjimas ir pan.), pripažino neturinčia reikšmės sprendžiant ginčą dėl išlaikymo dukrai įsiskolinimo ir konstatavo, jog atsakovas išlaikymo nepilnametei dukrai neteikė laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 15 d. iki 2023 m. spalio 18 d. bei priteisė iš atsakovo 948 Eur (4 mėn. x 237 Eur) išlaikymo įsiskolinimą.

25. Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, teismas pažymėjo, kad atsakovas priešieškinyje nepasisakė dėl konkrečios bendravimo tvarkos su dukra nustatymo, tačiau teikdamas į bylą papildomus dokumentus pateikė pasiūlymą dėl bendravimo tvarkos. Teismas nenustatė, kad atsakovo bendravimas su vaiku kenktų vaiko interesams, todėl pripažino, kad nėra pagrindo nustatyti minimalų bendravimą. Ieškovė iš esmės sutiko su atsakovo suformuluota bendravimo tvarka, tačiau prašė nustatyti, jog atsakovas su dukra bendrauja tik būdamas blaivus, atsakovas šį reikalavimą vertino kaip perteklinį. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad atsakovas yra vartojęs necenzūrinius žodžius, girdint dukrai, ir kartais nesakingai vartoja alkoholį, pripažino, kad šios sąlygos įrašymas nėra perteklinis. Taip pat tenkino ieškovės prašymą į nustatytą bendravimo tvarka įrašyti formuluotę dėl CK 3.170 straipsnio 4 dalies.

26. Dėl prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo teismas nurodė, kad šalys yra solidarūs skolininkai pagal kredito sutartį AB „Swedbank“, dėl to ginčo tarp šalių nėra. Prievolę trečiajam asmeniui R. S. ieškovė įvykdė 2023 m. sausio 18 d., todėl teismas ieškovės reikalavimo pripažinti šią prievolę asmenine ntenkino kaip perteklinio.

27. Dėl turto padalinimo teismas pažymėjo, kad nei vienas sutuoktinis kaip atskiro reikalavimo neformulavo prašymo CK 3.67 straipsnio 2 dalies pagrindu nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Nors teismas nustatė, kad sutuoktiniai visiškai bendro ūkio neveda nuo 2022 m. birželio 15 d., tačiau jau nuo 2021 m. rudens prasidėjo jų nesutarimai ir konfliktai šeimoje. Teismas nustatė, kad automobilis „Opel Zafira“ įgytas 2019 m. vasario 26 d., po santuokos sudarymo ir registruotas atsakovo vardu. Byloje taip pat nekilo ginčo, jog šalys nekilnojamųjų daiktų (turto) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neturi. Automobilis „Toyota Yaris“ yra registruotas ieškovės vardu ir įgytas 2021 m. rugsėjo 30 d. už jos pasiskolintas lėšas, ginčo dėl to byloje nekilo, todėl teismas laiko minėtas aplinkybes nustatytas (CPK 187 straipsnio 2 dalis) ir šį automobilį paliko ieškovei, nepriteisiant iš jos atsakovui piniginės kompensacijos.

28. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad ieškovė bylą vedė per Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu skirtą advokatą ir yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, atsakovas nuo tokių išlaidų neatleistas. Ieškinį ir priešieškinį tenkinęs iš dalies, iš atsakovo valstybei priteisė bylinėjimosi išlaidas, proporcingai tenkintų ieškovės reikalavimų daliai bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

29. Teismas iš byloje pateiktų įrodymų nustatė, kad atsakovas patyrė 500 Eur atstovavimo išlaidų. Nors atsakovas nepateikė jo turėtų bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimo ir pagrindimo, kaip tai numato CPK 98 straipsnio 1 dalis, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, dalį šių išlaidų, t. y. 200 Eur priteisė iš ieškovės, nurodęs, kad ji nėra atleista nuo atsakovo turėtų teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

30. Apeliaciniu skundu ieškovė A. A. (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą. Pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo apeliantei 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2022 spalio 18 d.) iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai 3 730 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti, kad išlaikymo sumas uzufrukto teise valdo (naudoja) šio vaiko interesais apeliantė; tenkinus apeliacinį skundą, iš naujo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas; priteisti apeliantei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Apeliantė yra įsitikinusi, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad abu sutuoktiniai buvo vienas kitam nelojalūs bei neieškojo kompromisų ir per bylos nagrinėjimo laikotarpį nesusitaikė. Atsakovo atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, nors jie ir buvo nutraukti, tačiau tai nepaneigia faktinių aplinkybių dėl atsakovo netinkamo elgesio apeliantės atžvilgiu, jo grasinimo susidoroti. Būtent dėl atsakovo netinkamo elgesio šalių šeimai buvo taikyta atvejo vadyba nuo 2020 m. gruodžio 15 d., kuri užbaigta 2021 m. birželio 10 d. Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantė siekė padėti atsakovui, bendradarbiavo su socialines paslaugas šeimai teikiančiais specialistais, tačiau atsakovas jokios pagalbos nepriėmė, savo problemos nepripažįsta ir jos nesprendžia. Pagalbos šeimai metu buvo ne kartą fiksuotas atsakovo girtavimas, atvykus net ir pas specialistus, nurodant, kad atsakovas turi problemų su alkoholiu, tačiau atsakovas gydytis nesutinka, nėra motyvuotas išsaugoti šeimą, o jo girtavimas daro neigiamą įtaką tiek ieškovei, tiek nepilnamečių vaikų savijautai. Apeliantė stengėsi išsaugoti santuoką, buvo suteikusi atsakovui šansą, tačiau atsakovas savo elgesio ir įpročių nepakeitė. Teismo padaryta išvada, kad atsakovas nėra įregistruotas psichiatro įskaitoje dėl priklausomybių ligų ar psichikos sutrikimo, taip pat tai, kad ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, nepaneigia jo kaltės dėl santuokos iširimo.

1.2. Teismas nepagrįstai apeliantės kaltės požymiu laikė tai, kad jos elgesyje, teismo vertinimu, yra matomas atsakovo elgesio ir jo silpnybių netoleravimas. Nepaisant apeliantės įdėtų pastangų, kurias patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, per visą šeimai taikomo atvejo vadybos laikotarpį atsakovas nerodė jokios motyvacijos dėl šeimos išsaugojimo ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus, nesiekė gydytis, nelankė kursų bei nedėjo jokių kitų pastangų, todėl kaltinti apeliantę dėl atsakovo girtavimo netoleravimo, jai siekiat užtikrinti nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus į saugią aplinką, yra nepagrįsta. Bylos duomenys patvirtina, kad būtent dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu bendras šalių gyvenimas tapo negalimas. Jokių įrodymų ir duomenų, kad apeliantė būtų netinkamai vykdžiusi savo, kaip sutuoktinės pareigas, ir jas pažeidusi iš esmės, byloje nepateikta.

1.3. Sudarydama santuoką apeliantė turėjo pagrįstą lūkestį į tvirtą ir darnią šeimą, į tai, kad atsakovas bus rūpestingas sutuoktinis ir vaikų tėvas, kad padės šeimoje tiek apeliantei, tiek vaikams. Tačiau šis pagrįstas lūkestis dėl atsakovo kaltės buvo sugriautas ir vietoje to, kad džiaugtųsi laimingu ir darniu šeimyniniu gyvenimu, apeliantė buvo priversta kęsti netinkamą atsakovo elgseną, jo piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais, nepagarbų elgesį. Dėl atsakovo kaltės apeliantė buvo priversta lankytis pas socialinius darbuotojus, pas vaiko teisių specialistus, pas psichologus, kas neišvengiamai turėjo neigiamos įtakos jos įprastinei gyvensenai ir savijautai. Apeliantė taip pat išgyveno, matydama, kad jos dedamos pastangos neduoda rezultatų, ir tas taip pat turėjo neigiamos įtakos jos išgyvenimams.

1.4. Dėl netinkamo atsakovo elgesio sūnus T. turėjo lankytis pas psichologus ir medikus dėl pablogėjusios psichologinės sveikatos, buvo gydomas tiek stacionare, tiek ambulatoriškai, kas taip pat neigiamai veikė ir apeliantės savijautą, kadangi jai rūpi vaikų ateitis, jų gerovė. Teismas nepagrįstai vertino, kad galimai atsakovui galėjo būti tam tikrų nepatogumų gyventi šeimoje, kurioje yra paauglys, sutuoktinės, bet ne jo vaikas, turintis elgesio ir emocijų sutrikimų, susijusių su socialine aplinka. Atsakovas, sudarydamas santuoką su apeliante, žinojo, jog ji turi nepilnametį sūnų, todėl turėjo visas galimybes įvertinti šią aplinkybę dar iki santuokos sudarymo, o nusprendęs sudaryti santuoką bei prisiėmęs santuokinius įžadus, juos turėjo vykdyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantė prašo tekinti jos reikalavimą ir iš atsakovo jos naudai priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

1.5. Teismo iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistas periodinis išlaikymas nėra pakankamas net minimaliausiems jos poreikiams patenkinti. Nepilnametės dukters poreikiams užtikrinti reikalinga 560 Eur suma buvo nurodyta, neatskaičius valstybės mokamos išmokos, kurią teismas nepagrįstai išminusavo. Nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo priėmimo praėjo beveik metai laiko ir per šį laikotarpį dėl infliacijos padidėjo tiek prekių, tiek paslaugų kainos, dėl ko padidėjo ir dukros išlaikymo išlaidos. Apeliantė proceso eigoje teismui teikė įrodymus, kad vien mokestis už nepilnametės dukters darželį padidėjo tris kartus (nuo 10 Eur per mėnesį iki 30 Eur plius po 3 Eur maitinimas už kiekvieną dieną). Be to, dukra yra auganti, todėl greitai išauga tiek drabužius, tiek ir avalynę, dėl savo nedidelio amžiaus ji taip pat gana greitai sunešioja drabužius ir avalynę, todėl dažnai tenka pirkti naujus ir patirti su tuo susijusias išlaidas.

1.6. Apeliantė iš atsakovo prašė priteisti 300 Eur sumą, t. y. mažiau nei pusės minimalios mėnesinės algos dydžio. Dėl ko, remiantis kasacinio teismo praktika, ji neturėjo būti įpareigota teikti detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Ir priešingai, atsakovas, teigiantis, kad vaiko poreikiai mažesni nei minimalioji mėnesinė alga, turėjo pareigą tai pagrįsti. Nors teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo mažinti išlaikymą nepilnametei dukrai, tačiau nepagrįstai iš atsakovo priteisė tik 237 Eur per mėnesį.

1.7. Teismas padarydamas išvadą, kad iš atsakovo nėra pagrindo priteisti didesnę išlaikymo sumą, kadangi tėvų pareigos susijusios su vaikų išlaikymu yra lygios, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas, priešingai nei apeliantė, turi tik vieną išlaikytinę dukrą. Neatsižvelgė, kad visas tiesioginis dukters auklėjimas, priežiūra ir rūpestis tenka išimtinai apeliantei, kas taip pat iš esmės sąlygoja padidintą nepilnamečio vaiko išlaikymą. Apeliantė nepertraukiamai bei kasdien rūpindamasi dukra neišvengiamai patiria su tuo susijusias didesnes išlaidas, kurių nekompensuoja teismo nustatytas išlaikymas. Dėl šios aplinkybės apeliantė turi ir mažesnes darbines galimybes, nes didesnę laiko dalį reikia skirti dukters priežiūrai ir buičiai. Apeliantės byloje pateikti mediciniai duomenys patvirtina, kad šalių dukra dažnai serga (per laikotarpį nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2022 m. spalio 4 d. sirgo 21 kartą), dėl ko reikalinga ne tik didesnės išlaidos jos sveikatos priežiūrai, tačiau apeliantei dėl to tenka imti nedarbingumą, dėl ko sumažėja ir jos gaunamos pajamos. Tuo tarpu atsakovas, nepatirdamas tiesioginio kasdienio rūpinimosi dukra, turi didesnes galimybes savo laiką skirti darbui bei pajamų gavimui. Vien tai, kad dėl savo kaltės nedirba, nėra pagrindas priteisti mažesnę sumą, kadangi nepilnamečio poreikiai yra prioritetiniai, o prašoma priteisti suma dukters išlaikymui yra proporcinga tiek jos poreikiams, tiek atsakovo turtinei padėčiai ir jo galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą.

1.8. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymo įsiskolinimą, tačiau iš teismo rezoliucinės dalies neaišku nei kokią išlaikymo sumą teismas priteisė, nei už kokį laikotarpį, kadangi tai teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta. Nors teismas sprendimo aprašomojoje dalyje konstatavo, kad atsakovas neteikia išlaikymo nuo 2022 m. birželio 15 d. iki 2023 m. spalio 18 d. (nors tai greičiausiai teismo rašymo apsirikimo klaida, kadangi bylos iškėlimo data 2022 m. spalio 18 d.) ir priteisė 948 Eur (4 mėn. 237 Eur) išlaikymo įsiskolinimą, apeliantė su tuo nesutinka. Šalys bendro ūkio nevedė, santuokinio gyvenimo negyveno ir atsakovas dukrai išlaikymo neteikė jau nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. Teismas, apeliantės vertinimu, padarė nepagrįstą išvadą, kad šalys skyrium gyvena nuo 2022 m. birželio 15 d. Be to, pareiga teikti išlaikymą dukrai atsakovui egzistuoja nepriklausomai nuo to ar šalys gyvena skyrium, ar ne. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2021 m. spalio 14 d., po smurto apeliantės atžvilgiu atsakovas pradėjo gyventi pas savo mamą. Minimu laikotarpiu atsakovas išlaikymo dukrai neteikė ir tą pripažino pats atvejo vadybos metu. Nors atsakovas bandė teismą įtikinti aplinkybe, kad šalys bendrą ūkį vedė dar ir 2022 metais, ir kaip motyvą nurodė, kad neva buvo daromi aplinkos tvarkymo darbai, tačiau tokie atsakovo teiginiai buvo paneigti apeliantės pateiktu video įrašu iš dukros gimtadienio, iš kurio matyti, kad aplinkos tvarkymo darbai jau buvo baigti iki 2021 m. rugpjūčio 10 d. Be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad apeliantė asmeniškai 2021 m. rugsėjo 30 d. įsigijo automobilį „Toyota Yaris“, lėšas šiam turtui įgyti skolinosi asmeniškai, kas taip pat patvirtina, kad šalys jau tuo metu bendro ūkio nevedė. Aplinkybė, kad nuo 2021 m. rugsėjo atsakovas neteikė išlaikymo, patvirtinama ir 2022 m. gegužės 19 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje. Duomenų, kaip ir kokiu būdu atsakovas teikė išlaikymą dukrai laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. birželio 15 d., atsakovas nepateikė.

31. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

33. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nutraukta santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.

Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo

34. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

35. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

36. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia.

37. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Pažymėtina ir tai, kad teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; ir kt.).

38. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, prašo sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, naudojo fizinį ir psicholginį smurtą bei neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, o ieškovės kaltė byloje neįrodyta. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovo kaltė pasireiškė alkoholio vartojimu ir nepakankamu dėmesiu šeimai, taip pat konstatavo, kad abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, nesielgė pagarbiai, nedėjo pastangų gerinti mikroklimatą šeimoje ir padėti vienas kitam, kai to labiausia reikia, todėl santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

39. Byloje kyla ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas dėl santuokos iširimo pripažino kalta ir ieškovę. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė neatsižvelgė į tai, jog pačiam atsakovui buvo nustatytas adaptacijos sutrikimas, atsakovo elgesys galimai pasikeitė ir dėl to, jog jam dėl pritaikytos kardomosios priemonės buvo uždrausta gyventi savo namuose. Nenustačius jo veikoje nusikalstamos veikos sudėties, atsakovas ir toliau negalėjo gyventi savo namuose. Ieškovė menkina atsakovo indėlį dėl bendra daline nuosavybe priklausančio turto būklės gerinimo. Byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovė, vykdydama sutuoktinės pareigą dėl paramos sutuoktiniui, ieškojo būdų kaip pagerinti atsakovo savijautą ir jam padėti.

40. Tam, kad būtų pripažinta vieno sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, turi būti nustatytas kaltas sutuoktinio elgesys, iš esmės pažeidžiantis jo, kaip sutuoktinio, pareigas, bendrą sutuoktinių gyvenimą padaręs negalimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2004). Byloje esančių ir aukščiau aptartų faktinių aplinkybių visuma tokios išvados nesuponuoja, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovė iš esmės pažeidė sutuoktinės pareigas ir yra kalta dėl santuokos iširimo. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent nesaikingas atsakovo alkoholio vartojimas nulėmė santuokos iširimą. Vertinant alkoholio vartojimą kaip šeimos iširimo priežastį, teisiškai reikšminga yra tai, kokie alkoholio vartojimo standartai buvo priimtini abiem sutuoktiniams; jokių kriterijų, koks alkoholio vartojimas laikytinas priimtinu šeimoje, visuomenėje nėra nustatyta. Vieno iš sutuoktinio alkoholio vartojimas gali būti vertinamas kaip saikingas ir būti priimtinas kitam sutuoktiniui, jeigu jis akivaizdžiai neprieštarauja gerai moralei ar teisei. Tačiau, jeigu toks elgesys kitam sutuoktiniui nepriimtinas, sukelia įtampą, konfliktus, kitas neigiamas pasekmes šalių santykiams, jis gali tapti šeimos iširimo priežastimi nepriklausomai nuo to, ar tokio pobūdžio alkoholio vartojimas buvo išviešintas ir įvertintas visuomenėje kaip nusižengimas, ar jis tapo priklausomybės liga.

41. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta medžiaga apie šeimos situaciją, nustatė, jog jau iš 2021 m. birželio 10 d. pagalbos šeimai plano matyti, kad tuo metu šeimoje kilo atsakovo alkoholio vartojimo problema. Plane nurodyta, kad atsakovas lankėsi pas priklausomybių konsultantą, kuris patarė po truputį vis mažinti vartoti alkoholį. Tuo metu atvejo vadybos procesas buvo užbaigtas.

42. Tačiau vėliau buvo pradėtas naujas atvejo vadybos procesas ir vėl situacija šeimoje blogėjo dėl atsakovo nesaikingo alkoholio vartojimo. 2021 m. spalio 21 d. pagalbos šeimai plane atsakovas sakė, kad nori gydytis, tvarkytis, pasikeisti. Norėtų gydymo vaistais, kad nereikėtų pas psichologus. Po darbo grįždamas išgeria 2–3 skardines alaus. Tuo metu ieškovė aiškino, jog A. turi bėdą ir ta bėda pagilėjo. Sūnus T. bijo A. Socialinė darbuotoja R. A. siūlė atsakovui 14 d. vykti į centrą, kur jam suteiktų visapusišką pagalbą dėl alkoholio vartojimo. Minėtame pagalbos plane Marijampolės apskrities VTAS specialistė L. M. paaiškino, kad skyrius gavo policijos pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Vyras buvo sulaikytas, nustatytas neblaivumas. Motina išsakė nuomonę, kad kai pirmą kartą buvo užbaigtas atvejo vadybos procesas jų šeimai, tai nuo to laiko niekas nepasikeitė. Gal net pablogėjo. Vyras netgi į darbą pradėjo eiti neblaivus. Dėl to gavo iš vadovų pastabų. Namuose liko tos pačios problemos. Specialistai atsakovą rado pas savo motiną namuose neblaivų. Kol būna blaivus sako, kad nori gydytis, išsaugoti šeimą. Rizikos veiksniai išskirti vertinimo anketoje, kartojosi dar nuo praėjusios situacijos, todėl buvo siūlyta ta pati pagalba arba kartojantis tai pačiai situacijai, apsvarstyti galimybę stacionariai gydytis priklausomybę alkoholiui. Specialistės nuomone, didžiausia kaltė, jog A. vartoja alkoholį, nes jei jo nebūtų, greičiausia ir šio atsitikimo nebūtų buvę. Ji siūlė atsakovui stacionarų gydymą, detoksikaciją ir Minesotos programą.

43. 2022 m. gegužės 11 d. pagalbos plano peržiūros metu ieškovė sakė, kad iš vyro pusės niekas nesikeičia. Jis nieko nedaro. Pas psichologą kartu nesilankėm, kadangi jis ir vienas vangiai eina. Jei A. nustoja gerti, deda pastangas, santykius sutinka atstatyti. Ieškovė sakė, jog sutiktų eiti su atsakovu kartu, bet niekur per prievartą atsakovo netys. Tuo tarpu atsakovas tuo metu aiškino, kad su konsultantais dabar nebendravo, tik anksčiau. Dėl alkoholio tai nežino, jei bus skyrybos... Sakė galintis vartoti ir nevartoti.... Jei skardinę ar dvi išgeria tai ar čia vartojimas? Su psichologu jau seniai nebendravęs ...neatsimena kada paskutį kartą. Telefonu nesąmonė, o gyvai neišeina nuvažiuoti....Nesitarė su psichologe, kuri vakarais konsultuoja. Nesvarstė gydytis dėl alkoholio. Prašė neregistruoti konsultacijai dėl gydymo. Sakė, jei ji nori skirtis, tai jis nesigydysiąs. Marijampolės socialinės pagalbos centro Pagalbos šeimoms tarnybos vadovė I. S. tvirtino, jog atsakovo alkoholio vartojimas kelia įtampą vaikams. Jie negali būt aplinkoje kur tėvas girtauja. Tai yra smurtas prieš vaikus. 2022 m. gegužės 16 d. ieškovė paaiškino, jog sutuoktinis visada turėjo polinkį išgėrinėti, tačiau pastaraisiais metais situcija tampa vis labiau įtempta, sutuoktinis alkoholį vartoja beveik kiekvieną dieną. Tada jis tampa labai priekabus, dažnai jos adresu vartoja necenzūrinius žodžius. A. A. gydytis neplanuoja ir į medikus kreiptis neketina. Atsakovas nurodė, kad pripažįsta, jog alkoholizmas daug prisidėjo prie nesantaikos šeimoje.

44. 2022 m. birželio 2 d. pagalbos plano peržiūroje ieškovė nurodė, kad atsakovas vėl grįžo neblaivus, buvo kviesta policija, bet atsakovas pasišalino. Mediatorė davė daug patarimų, kaip jis galėtų ar reikėtų jam elgtis. Bet A. grįžta namo ir nieko nedaro. Socialinė darbuotoja R. A. paiškino: norėjome A. padėti pripažinti alkoholio vartojimo bėdą. A. pažada padaryti kažką dėl šeimos, bet neišeina. A. buvo davusi šansą, jei negers tris dienas, tada galvos kaip išsaugoti šeimą. VTAS specialistė L. M. teigė, jo matosi, kad vyras nėra motyvuotas išsaugoti šeimą. Ji matanti tik vieną išeitį – pabandyti išvažiuoti pagal Minesotos programą. Specialistų išvada: šeimoje liko neišpręsta vyriškio alkoholio problema. A. atsisako vykti gydytis nuo alkoholio, nesuvokia kad tai yra problema. Mama A. vykdo paskirtus įpareigojimus, priima specialistų pagalbą, bet vis dar gyvena kartu su vaikais aplinkoje, kur vyras vartoja alkoholį.

45. VTAT išvadoje (DOK-43677) nurodyta, kad 2022 m. spalio 26 d. atsakovas Skyriaus specialistams pripažino, jog turi problemų dėl alkoholio vartojimo, vyras nurodė, kad šiuo metu lankosi pas psicholgę Marijampolės Pirminės sveikatos priežiūros centre, taip pat planuoja lankyti anoniminių alkoholikų grupę, spręsti alkoholio vartojimo problemą.

46. 2023 m. balandžio 18 d. pagalbos plano peržiūros metu nurodyta, kad tėvas bendravo su dukra po Velykų, bet irgi buvo neblaivus. Socialinė darbuotoja R. A. paaiškino, kad atsakovas buvo motyvuojamas lankytis pas psichologą, siunčiami kontaktai, siūlytas palydėjimas. Vyras nenori, nepripažįsta, kad turi priklausomybę ir nepiima pagalbos. Buvo nuvykęs į PLC, tačiau neblaivus. VTAS vyr. specialistė I. M. nurdė, kad žmogus turi ligą, bet nesupranta, kad reikia gydytis. Paskutinis pranešimas buvo vasario 20 d., kai neblaivus tėtis norėjo pasiimti mergaitę, po to įžeidinėjo T., konfliktavo. Spalio 31 d. irgi buvo knfliktas, 2022 m. rugsėjo 19 d. A. parašė pareiškimą dėl grasinimų.Gegužės 13 d. A. galimai neblaivus konfliktavo su A. Faktiškai visais atvejais A. A. neblaivus, konfliktuoja. Atvejo vadyba buvo užbaigta, socialinių paslaugų šeimai teikimas nutrauktas.

47. Įvertinusi aptartus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog nors atsakovui ir nebuvo diagnozuotas piktnaudžiavimas alkoholiu (žalingas alkoholio vartojimas) arba priklausomybė nuo alkoholio, tačiau priklausomybės nuo alkoholio konstatavimo medicinine prasme nebuvimas nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, kad atsakovas dažnai vartojo alkoholį, pripažino problemą, bet nepriėmė jam siūlomos pagalbos, jo alkoholio vartojimas šeimoje nebuvo toleruojamas, kenkė vaikų interesams, pažeidė jų teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje, su laiku alkoholio vartojimo problema tik stiprėjo, todėl tai tapo konfliktų, įtampos bei šeimos iširimo priežastimi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, socialiniai darbuotojai siūlė atsakovui įvairią pagalbą ir šios problemos sprendimo būdus. Ieškovė taip pat palaikė atsakovą, ieškojo jam pagalbos, vykdė visas specialistų rekomendacijas, tačiau pats atsakovas nebuvo motyvuotas spręsti šią problemą, atsisakė jam siūlomos pagalbos, nors tokiais atvejais pirmiausia sprendimą turi priimti pats problemą turintis asmuo. Šiuo atveju atsakovas santuokos metu galimai problemos nesureikšmino ir nedėjo pakankamai pastangų ją spręsti, todėl tai iš esmės komplikavo šalių tarpusavio santykius. Byloje nesant objektyvių ieškovės kaltę ir esminį sutuoktinio pareigų pažeidimą lėmusį santuokos iširimą patvirtinančių įrodymų, nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atmestinas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovui galimai buvo nepatogu gyventi šeimoje, kurioje yra paauglys asmuo, sutuoktinės, bet ne jo vaikas, ignoruojantis atsakovo prašymus, turintis sveikatos sutrikimų tame tarpe ir elgesio bei emocijų sutrikimus, susijusius su socialine aplinka. Pritartina apeliantei, kad atsakovas, sudarydamas santuoką, žinojo, jog ieškovė augina sūnų, todėl turėjo visas galimybes šią aplinkybę įvertinti, o nusprendęs sudaryti santuoką, turėjo prisiimti už tai atsakomybę. Todėl darytina išvada, kad vis tik būtent atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu buvo pirminė ir esminė priežastis, lėmusi nesutarimus šeimoje ir sudariusi tokią situaciją, kad dėl atsakovo netinkamo gyvenimo būdo tapo neįmanoma šalims gyventi kartu. Atsižvelgiant į tai, kolegijos vertinimu, yra teisinis pagrindas šioje dalyje tenkinti apeliantės apeliacinį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodant, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

48. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantė nurodo, kad pripažinus, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, remiantis CK 3.70 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.250 straipsnio nuostatomis, turėjo būti sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo ieškovei klausimas. Ieškovės teigimu, jos prašoma priteisti 2 000 Eur suma yra teisinga ir protingo dydžio, nors jos patirti išgyvenimai ir praradimai yra kur kas didesni nei kad prašoma priteisti suma.

49. Civilinis kodeksas suteikia sutuoktiniui teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 str. 2 d.). Neturtinė žala apibūdinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas (CK 6.250 str. 1 d.). Ieškovė nurodė, kad turėjo pagrįstą lūkestį į tvirtą ir darnią šeimą, tačiau buvo priversta kęsti netinkamą atsakovo elgseną, jo piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais, nepagarbų elgesį su ieškove, ieškovės šeimai dėl atsakovo netinkamo elgesio net du kartus ir gana ilgą laiko tarpą buvo taikyta atvejo vadyba, kas neišvengiamai turėjo neigiamos įtakos jos įprastinei gyvensenai ir savijautai. Ieškovė matė, kad dėl netinkamo atsakovo elgesio daroma žala ir vaikų psichologiniam vystymuisi, kas taip pat neigiamai veikė ir ieškovės savijautą, kadangi ieškovei rūpi vaikai ir jų gerovė. Sūnus T. turėjo lankytis pas psichologus ir medikus dėl pablogėjusios psichologinės sveikatos. Byloje buvo pateiktas medicininis išrašas, liudijantis, kad nepilnamečio psichinės sveikatos būklė pablogėjo, kai namuose atsirado nesutarimai su patėviu bei kad buvo gydomas tiek stacionare, tiek ir ambulatoriškai. Dėl atsakovo netinkamo elgesio ir patiriamų išgyvenimų pačiai ieškovei teko lankytis pas psichologus. Ieškovė taip pat labai išgyveno matydama, kad ji stengiasi padėti atsakovui pakeisti savo elgesį ir išsaugoti šeimą, o atsakovas jokių pastangų nededa ir jos pastangos neduoda rezultatų.

50. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į santuokinių pareigų pažeidimo pobūdį, santuokos trukmę (šalys santuokoje pragyveno apie 5 metus), ieškovės patirtų išgyvenimų pobūdį, į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl savo sveikatos sutrikimų, susijusių su ieškinyje išvardytais išgyvenimais, į šalių turtinę padėtį (ieškovė gauna apie 800 Eur per mėnesį, atsakovas sprendimo priėmimo metu nedirbo, pajamų negavo, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų ir negalėtų dirbti, abi šalys turi solidarią prievolę bankui, atsakovas turi du žemės sklypus, gauna nuomą už vieną sklypą) sprendžia, kad ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydis sudaro 700 Eur (CK 6.250 str., CPK 185 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo

51. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

52. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

53. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013. Teismų praktika. 2013, Nr. 39; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas).

54. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaiko mėnesio poreikiai sudaro 560 Eur, todėl atėmus valstybės skiriamus pinigus (86 Eur), iš atsakovo priteisė pusės šios sumos dydžio, t. y. 237 Eur išlaikymą. Apeliantė su šia sprendimo dalimi nesutinka ir prašo iš atsakovo priteisti 300 Eur išlaikymą.

55. Pažymėtina, jog ieškovė savo patikslintame ieškinyje nurodė, kad dukters mėnesio poreikius sudaro apie 560 eurų: maistas - (8x30) 240 eurų, vaistai, vitaminai - 40 eurų, darželio mokestis ir priemonės ugdymui – 70 eurų, drabužiai, batai - 50 eurų, žaislai, knygos, lavinimas – 50 eurų, kuras nuvežti į darželį, pas senelius, į renginius – 60 eurų, komunalinių mokesčių 1/3 – 60 eurų. Valstybės išmoka M. yra 80 eurų (DOK– 53477). 2023 m. birželio 15 d. teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, kad vaiko poreikius sudaro 560 Eur suma, iš kurios reikia atimti vaiko išmoką, ir likusią išlaikymo sumą šalims padalinti nelygiomis dalimis, t .y. iš atsakovo priteisti didesnę dalį – 300 Eur (teismo posėdžio 00:47 min.). Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės patikslintą ieškinį ir ieškovės atstovės paaiškinimus 2023 m. birželio 15 d. posėdyje, sprendžia, jog pati ieškovė pirmosios instancijos teisme nurodė, kad vaiko poreikiai yra 560 Eur, o apeliacinės instancijos teisme savo poziciją keičia, ką draudžia CPK 312 straipsnis, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė galutinius 560 Eur dydžio vaiko poreikius.

56. Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 47 punktas), taip pat – yra ar nėra pagrindo iš nustatytų vaiko poreikių sumos atimti pagal Išmokų vaikams įstatymą vaikui teikiamos išmokos sumą.

57. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra vienodos ir jie vaikui išlaikymą turi teikti lygiomis dalimis, sprendė, jog nėra pagrindo iš atsakovo priteisti didesnę sumą. Apeliantė nesutinka su tokia teismo išvada ir nurodo, kad iš atsakovo turėjo būti priteista didesnė išlaikymo dalis. Ieškovės nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas turi tik vieną išlaikytinę dukrą M., tuo tarpu ieškovė turi du išlaikytinius, t. y. dukrą M. ir sūnų T., teismas taip pat neatsižvelgė, kad visas tiesioginis dukros auklėjimas, priežiūra ir rūpestis tenka išimtinai ieškovei, ryšium su tuo ieškovė turi mažesnes darbines galimybes, nes didesnę laiko dalį reikia skirti dukros priežiūrai ir buičiai.

58. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl priteistino vaikui išlaikymo dydžio, įvertino šalių turtinę ir nustatė, kad ieškovė dirba, jos pajamos yra apie 800 Eur kas mėnesį, turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį, kuriam tėvas teikia išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį, ir ieškovės teigimu, papildomai pagal poreikius nuperka reikalingų daiktų, atsakovas kitų išlaikytinių neturi, šalys bendros dalinės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto po ½ dalį, abu darbingi. Atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau iki tol uždirbdavo apie 1 000 Eur, jam nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, už vieno nuomą jis gauna nuomos mokestį, iš kurio 2022 metais pajamos buvo 583 Eur. Abu turi solidarią prievolę „Swedbank“ AB pagal būsto kredito sutartį. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė duomenis, kad jis nedirba, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo mažinti iš atsakovo priteistiną išlaikymą. Atsakovas yra sveikas, darbingas asmuo, todėl turi dėti visas pastangas susirasti atitinkamą darbą, leidžiantį jam teikti vaikui reikalingą išlaikymą. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, sutinka, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra panaši ir nėra itin gera, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovės turtinė padėtis yra reikšmingai blogesnė nei atsakovo ir nukrypti nuo lygių išlaikymo dalių principo.

59. Atmestinas apeliantės argumentas, kad jos turtinė padėtis yra blogesnė, nes ji turi du išlaikytinius. Pažymėtina, kad ieškovė patvirtino, jog prie sūnaus T. išlaikymo geranoriškai, pagal poreikį prisideda jo tėvas, o pati ieškovė taip pat turėjo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį ir pasirengimą užauginti vaikus bei reikiamai jais pasirūpinti. Tai, kad vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, kuriai dėl to atitinkamai tenka rūpintis kasdiene šalių nepilnamečio vaiko priežiūra, taip pat savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių išlaikymo dalių principo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, o nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Su skyrium gyvenančiu tėvu nustatyta nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, todėl dalį laiko atsakovas taip pat praleis su vaiku. Pabrėžtina, kad priimamas procesinis sprendimas neriboja šalių galimybių geranoriškai susitarti ar teismo keliu nusistatyti slaugos (ar jos kaštų) dalijimąsi tarp tėvų vaiko (-ų) ligos atveju, nes tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Taigi, nagrinėjamu atveju šalių turtinė padėtis yra panaši, šalys nenurodė, jog turi rimtų sveikatos problemų. Kitų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų nukrypti nuo lygių išlaikymo dalių principo, byloje nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaikymą nustatė lygiomis dalimis.

60. Atsižvelgiant į nutarties 59 punkte nurodytą apeliacinės instancijos teismo išvadą, nėra pagrindo vadovautis apeliantės nurodyta teismų praktika dėl nepagrįsto vaiko pinigų išskaičiavimo iš vaiko poreikių sumos. Pagal šioje nutartyje pateiktą išaiškinimą, išlaikymas negali būti mažinamas valstybės išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia jiems vykdyti savo kaip tėvų pareigas visa apimtimi, kas nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, pagal kurią teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (LAT 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

61. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteista 237 Eur suma laikytina pagrįsta ir protinga, atsižvelgiant į vaiko amžių, užtikrinančia jo poreikių tenkinimą ir proporcinga tėvų turtinei padėčiai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

62. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojančioje dalyje konstatavo, kad atsakovas neteikė išlaikymo dukrai nuo 2022 m. birželio 15 d. iki 2023 m. spalio 18 d. ir priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą dukrai 948 Eur (4 mėn.x237 Eur).

63. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu įsiskolinimo laikotarpiu, nurodo, kad įsiskolinimas turi būti priteistas nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., iš viso 3 730 Eur suma.

64. CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

65. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

66. Apeliantės teigimu, išlaikymas nepilnamečiam vaikui turi būti priteistas nuo tada, kada nutrūko šalių santykiai, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., o ne nuo teismo nustatytos 2022 m. birželio 15 d., kai mediacijos metu šalys apsisprendė pagyventi atskirai ir po to nebesusitaikė. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais sutinka.

67. Byloje nustatyta, kad po 2021 m. spalio 15 d. įvykusio incidento, dėl atsakovo veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir atsakovas išsikėlė gyventi pas savo motiną. Vėliau atsakovas grįžo gyventi į namus, tačiau išlaikymo dukrai neteikė. Šį faktą patvirtina rašytiniai įrodymai: 1) Marijampolės Socialinės pagalbos centro 2021 m. spalio 22 d. plane yra nurodyta, kad ieškovė socialinei darbuotojai sakė, jog atsakovas neina į darbą, nedirba ir kad ji norinti iš atsakovo prisiteisti išlaikymą dukrai.; 2) Marijampolės socialinės pagalbos centro 2022 m. birželio 2 d. plano peržiūros metu atsakovas taip pat nurodė, kad išlaikymo dukrai teigti nepradėjo; 3) 2022 m. gegužės 19 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje (7 punkte), kuomet buvo atliktas vertinimas dėl netinkamo atsakovo elgesio nepilnamečių vaikų atžvilgiu, t .y. dar iki šios bylos užvedimo, yra nurodyta duomenys, kad ieškovė VTAS specialistams paaiškino, jog atsakovas dukters poreikių tenkinimu nesidomi, su dukra bendrauja minimaliai, neskiria laiko bendriems žaidimams, vaiko ugdymui, lavinimui, kad išlaikymo dukrai neteikia nuo praeitų metų rugsėjo mėnesio, (t .y. nuo 2021 m. rugsėjo) ir kad per šį laiką (iki 2022-05-19) yra davęs tik 50 Eur. Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės paaiškinimus patvirtina minėti rašytiniai įrodymai, atsakovas byloje nepateikė įrodymų, kad tuo laikotarpiu būtų teikęs dukrai išlaikymą, todėl konstatuotina, jog ieškovė įrodė, kad atsakovas neteikė išlaikymo dukrai nuo 2021 m. spalio 15 d. įvykusio incidento. Pažymėtina, jog apeliantė nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., tačiau šio laikotarpio jokiais įrodymais nepagrindė.

68. Apeliantė įsiskolinimo dydį skaičiuoja po 300 Eur per mėnesį, tačiau apeliaciniame skunde jokių argumentų dėl būtent tokio minėtu laikotarpiu būtino išlaikymo vaikui dydžio nenurodė. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi, kad iš atsakovo vaiko išlaikymui šiuo metu yra priteistas 237 Eur išlaikymas, į tai, kad ginčo laikotarpiu vaikas buvo jaunesnio amžiaus ir byloje nėra duomenų, kad jo poreikiai tuo metu buvo didesni negu nustatyti šiuo metu, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įsiskolinimą pagrįstai skaičiavo po 237 Eur per mėnesį.

69. Teisėjų kolegija, nustačiusi kitokį įsiskolinimo laikotarpį, pakeičia bei patikslina rezoliucinę teismo sprendimo dalį – iš atsakovo priteisia 2 828,71 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 15 d. iki 2022 m. spalio 18 d. (237x11 mėn. ir 29 d.)

Dėl bylos procesinės baigties

70. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo pagrindus, neturtinės žalos priteisimą ir tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, todėl teismo sprendimas pakeičiamas nurodant, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, taip pat priteisiama ieškovei 700 Eur neturtinė žala ir išlaikymo įsiskolinimas padidinamas nuo 948 Eur iki 2 828,71 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

71. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

72. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė bylą vedė per Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu skirtą advokatą ir yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pagal pažymą valstybė patyrė 546,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovas byloje pateikė mokėjimo kvitus, patvirtinančius, kad už teisines paslaugas yra sumokėjęs 500 Eur.

73. Ieškovė byloje buvo pareiškusi šiuos materialinius reikalavimus: 1) dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės (patenkintas); 2) dėl 2 000 Eur neturtinės žalos (patenkintas 35 proc.); 3) dėl vaiko gyv. vietos nustatymo (patenkintas); 4) dėl bendravimo tvarkos nustatymo (patenkintas 50 proc.); 5) dėl išlaikymo priteisimo (patenkintas 79 proc.); 6) dėl išlaikymo įsiskolinimo (patenkintas 76 proc.); 7) dėl turto padalijimo (patenkintas 100 proc.). Iš viso patikslintas ieškinys patenkintas 77,14 proc. Proporcingai patenkintų ieškovės reikalavimų sumai, iš atsakovo valstybei priteistina 421,70 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, iš atsakovo valstybei priteistinas 250 Eur žyminis mokestis už reikalavimus dėl santuokos nutraukimo (100 Eur), dėl neturtinės žalos priteisimo (22 Eur), dėl išlaikymo (64 Eur) ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (64 Eur).

74. Atsakovas priešieškiniu buvo pareiškęs materialinius reikalavimus: 1) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (atmestas) ir 2) dėl išlaikymo priteisimo (patenkintas 84 proc.) (kiti reikalavimai išskirti nagrinėti atskiroje byloje). Priešieškinys patenkintas 42 proc., todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš ieškovės atsakovui priteistina 210 Eur išlaidų už teisines paslaugas.

75. Teismo sprendimo dalis dėl priteistų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

76. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

77. Apeliantė pateikė įrodymus, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 154 Eur žyminį mokestį ir 968 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Iekšovės patirtos išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto užmokesčio dydžio.

78. Apeliacinis skundas patenkintas 50,25 procentų: 1) reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės patenkintas; 2) dėl neturtinės žalos atlginimo patenkintas 35 proc.; 3) dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atmestas ir 4) dėl išlaikymo įsiskolinimo patenkintas 66 proc., todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 563,81 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltės.

Priteisti iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 700 Eur neturtinės žalos.

Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui M. A. priteisimo iš A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) padidinant priteistą 948 Eur išlaikymo įsiskolinimą iki 2 828,71 Eur.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 421,70 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą (nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 250 Eur žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš ieškovės A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 210 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 563,81 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Šis teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėTomas RidikasEdita Šliumpienė