Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turto padalinimo, prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo atsakovui A. A., tretiesiems asmenims “Swedbank“ AB, R. S., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Nustatyti nepilnametės dukros M. A., gimusios (duomenys neskelbtini) (toliau dukros) gyvenamąją vietą kartu su motina, tai yra ieškove byloje.

Priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą po 300 EUR mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės. Išlaikymą indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti nepilnamečio vaikų motiną.

Priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 3730 EUR, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatyti, kad uzufrukto teise šias lėšas valdo ieškovė.

Nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su dukra taip kaip nurodė patikslintame ieškinyje.

Padalinti santuokoje įgytą turtą, tai yra atsakovui palikti automobilį Opel Zafira 400 EUR natūra, o jai iš jo priteisti 200 EUR piniginę kompensaciją, nustatyti, kad automobilis Toyota Yaris 1390 EUR vertės, yra jos asmeninė nuosavybė, nes pirktas jau negyvenant kartu ir už jos pasiskolintas lėšas.

Trečiasis asmuo „Swedbank“ AB atsiliepimo byloje nepateikė be svarbių priežasčių (CPK 142 str.).

Trečiojo asmens „Swedbank“ AB atstovas į teismo posėdį neatvyko byla nagrinėjama jam nedalyvaujant, pranešta tinkamai, dalyvavimas nepripažintas privalomu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas dalinai.

Priešieškinis tenkinamas dalinai.

Teismas pasisako, kad 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi priešieškinio dalis dėl bendra daline nuosavybe priklausančio buto (turto), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo, išskirta į atskirą civilinę bylą ir santuokos nutraukimo byloje nesprendžiamas klausimas dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu nustatymo, todėl teismas sprendimu byloje dėl santuokos nutraukimo esant kaltei dėl šio reikalavimo- naudojimosi tvarkos nustatymo – nepasisako, nes jo nesprendžia.

Dėl santuokos nutraukimo

Civilinės bylos (toliau bylos) duomenimis yra nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini). Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas kartu negyvena. Taikytis ir gyventi bendrai nesutinka nei vienas sutuoktinis. Santuokoje yra nepilnametis vaikas – dukra M..

Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.27 str. 1 d). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės nustačius, kad jis buvo neištikimas, žiauriai elgėsi su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.).

CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytos šioje knygoje ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (išvardintos pareigos CK 3.26., 3.27 str.3.30 str.) .Sutuoktiniai yra lygiateisiai ir visus klausimus turi spręsti ieškodami kompromiso ir atsižvelgdami ne tik į savo bet ir į kito sutuoktinio bei vaikų interesus (CK 3.26 str. 2 d., 3d.). Jeigu kuriuo klausimu sutuoktiniai nesusitaria tarpusavyje jie turi teisę kreiptis į teismą kilusiam ginčui dėl pareigų vykdymo ar teisių įgyvendinimo išsprendimui ( CK 3.33 str.).

Bylos duomenimis atsakovas nėra įrašytas psichiatro įskaitoje dėl priklausomybių ligų ar psichikos sutrikimo, atsakovas pateikė duomenis (DOK 5042,2022-12-05) jog pas psichiatrą lankėsi vieną kartą 2021-12-20 buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), kuris TLK-10 klasifikatoriuje apibudinamas kaip (duomenys neskelbtini), paprastai sukelianti (duomenys neskelbtini). Stresą sukeliantis veiksnys gali paveikti individo socialinę aplinką <...> manoma, kad sutrikimas neatsiranda be stresogeniško faktoriaus.

Byloje yra duomenys jog ieškovė leidžia atsakovui gyventi ir naudotis jiems bendra daline nuosavybe priklausančiu turtu tik tuomet kai jis grįžta blaivus nors jam taikyta kardomoji priemonė jau seniai panaikinta ir atsakovas faktiškai būna pas savo motiną gyvenančią tame pačiame name.

Kasacinis teismas aiškindamas šią normą yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012).

Sutuoktinio pareigos yra lojalumo, tarpusavio pagalbos ir paramos tiek moralinės, tiek materialinės, rūpinimosi šeima, tai yra kitu sutuoktiniu, vaikais. Lojalumo pareiga reiškia jog sutuoktinis tiek šeimos, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir visos šeimos interesais , negali supriešinti, tai yra svarbesniais laikyti savo asmeninius, o ne visos šeimos interesus. Abipusės pagarbos ir paramos pareigos reiškia jog sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, klausimus kilusius šeimoje spręsti abipusius sutarimu, privalo rūpintis vienas kito tiek materialine gerove, tiek fizine ir psichologine būkle (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą svarbi yra įrodymų visuma ir ne tik objektyvios, bet ir subjektyvios aplinkybės.

Teismas pasisako, kad šioje byloje ieškovė savo elgesį visuomet vertina kaip tinkamą ir priimtiną bei atitinkantį galiojančias visuomenėje normas, o atsakovo priešingai kaip netinkamą ir netoleruotiną.

Atsakovas neįrodė jog ieškovė buvo neištikima, tačiau ieškovė taip pat nepaaiškino kodėl ji išvykdama iš namų neinformuoja sutuoktinio kur vyksta su kuo bei kiek užtruks taip išsklaidydama visas abejones dėl jos ištikimybės. Ieškovės elgesyje matomas netoleravimas atsakovo elgesio ir jo silpnybių. Teismas sutinka jog nesaikingas ir dažnas alkoholinių gėrimų gėrimas yra netinkamas elgesys šeimoje, o ypač tokioje kurioje yra du nepilnamečiai vaikai ir bylos duomenys patvirtina jog atsakovas nors ir nesant jam nustatytos alkoholizmo diagnozės bent jau nuo 2021 m. vidurio turi problemų su alkoholio vartojimu, tačiau jis bandė koreguoti savo elgesį, lankėsi pas specialistą ir nors jam nepavyko pilnai šio klausimo išspręsti, jis supranta jog turi mažinti alkoholio vartojimą. Ieškovė gi teigdama, kad atsakovo elgesys turėjo įtakos jos sūnaus sveikatos pablogėjimui, visiškai nevertina to jog ir atsakovui gali būti tam tikrų nepatogumų gyventi šeimoje kurioje yra paauglys asmuo, sutuoktinės bet ne jo vaikas, ignoruojantis atsakovo prašymus, turintis sveikatos sutrikimų tame tarpe ir elgesio bei emocijų sutrikimus, susijusius su socialine aplinka. Teismas vertina jog ieškovė neįrodė, kad jos sūnaus sveikata pablogėjo išimtinai dėl atsakovo elgesio, tačiau sutinka, kad konfliktai šeimoje daro įtaką tiek vaikų, tiek suaugusių asmenų savijautai.

Ieškovė neatsižvelgia į tai jog ir atsakovui nustatytas adaptacijos sutrikimas, atsakovo elgesys pasikeitė galimai ir dėl to jog jam buvo uždrausta (kardomoji priemonė) gyventi savo namuose (1/2 dalis yra atsakovo nuosavybė), jo veikoje nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos pagal BK 140 str. sudėties, tačiau ir po to atsakovas negalėjo gyventi savo namuose. Ieškovė teigė planuose Marijampolės socialinės pagalbos centro jog leidžia atsakovui grįžti namo tik tuomet kai jis būna blaivus, tačiau CK ketvirtoje knygoje nėra nuostatos jog bendraturtis gali drausti kitam bendraturčiui valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančia turto dalimi tuo pagrindu jog jis vartoja alkoholinius gėrimus. Ieškovė menkina atsakovo indėlį dėl bendra daline nuosavybe priklausančio turto būklės gerinimo. Byloje nėra jokių duomenų jog ieškovė vykdydama sutuoktinės pareigą dėl paramos sutuoktiniui ieškojo būdų kaip pagerinti atsakovo savijautą ir jam padėti, tai yra tik dviese ar su dukra bendrai išvykti atostogų, lankyti kultūrinius renginius, paskaitas dėl alkoholio žalos ir pan.

Įvertinęs visus bylos įrodymus, teismas daro išvadą jog sutuoktiniai bendrai gyventi negali ir konstatuoja jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovo kaltė pasireiškė be abejo ir alkoholio vartojimu ir nepakankamu dėmesiu šeimai, tai yra abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, nesielgė pagarbiai, nedėjo pastangų gerinti mikroklimatą šeimoje ir padėti vienas kitam kai to labiausia reikia ir nustatęs šias aplinkybes, teismas santuoką nutraukia dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1d.).

Nutraukiant santuoką turi sprendžiami klausimai nurodyti (CK 3.59 str., CPK 385 str. 1

Dėl neturtinės žalos

Santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atsiranda pasekmės numatytos CK 3.61 str.3 d., tai yra tokios pačios kaip ir nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, o neturtinės žalos atlyginti gali kitas sutuoktinis prašyti tik iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio ir šių aplinkybių nenustačius, neturtinė žala ieškovei iš atsakovo nepriteisiama (CK 3.70 str. 2 d., kadangi neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos

Vaikai (nepilnamečiai) turi teisę gyventi su tėvais, būti jų auklėjami ir išlaikomi, bendrauti su tėvais, nesvarbu ar tėvai gyvena skyrium ar kartu, nutraukus santuoką tėvų, vaikų teisės nesikeičia (CK3.161 str. 1 d, 3 d.). Kilus ginčui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, ją su vienu iš tėvų nustato teismas (CK 3.169 str. 2 d.).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp motinos ir dukros yra tvirtas emocinis ryšys, dukra faktiškai gyvena su motina, vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, to prašo ieškovė, su tuo sutinka atsakovas, tenkina ieškinį (CPK 140 str. 2 d.) ir vaiko gyvenamąją vietą nustato su motina, kadangi šiuo metu tai geriausia atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Taip pat prašo priteisti iš atsakovo dukros išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. 3730 EUR. Mėnesiui skaičiuojant 300 EUR, nustatant uzufruktą į šias lėšas ieškovei

Išlaikymas turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, išlaikymą privalo teikti abu tėvai (CK 3.192 str. 2d., 3 d.).

Yra suformuota teismų praktika ir MMA yra tik orientacinis, bet neprivalomas kriterijus nustatant išlaikymo vaikams dydį.

Tėvai turi pareigą paruošti vaiką savarankiškam gyvenimui visuomenėje ir turi užtikrinti jam sąlygas tenkinti ne tik fiziologinius poreikius, tačiau ir gauti tinkamą išsilavinimą bei ugdymąsi.

Teismas pasisako, kad tėvai turi protingai vertinti vaiko poreikius ir savo galimybes juos užtikrinti, taigi ir nustatydamas išlaikymo dydį, teismas atsižvelgia į tai ir vadovaudamasis tuo, kad vaiko poreikiai yra prioritetiniai ir (CK 3.3 str., CPK 376 str.) ir tėvai turi užtikrinti vaikams sąlygas tinkamai vystytis, atsakovui neįrodžius sunkios turtinės padėties, tai yra to, kad gali teikti išlaikymą dukrai tik po 200 EUR mokamomis periodinėmis išmokomis, teismui nenustačius pagrindų išlaikymo dydžiui mažinti iki ieškovo ieškiniu prašomos sumos, teismas priteisia išlaikymą dukrai išlaikyti po 237 EUR kas mėnuo iki vaiko pilnametystės, sutikdamas jog vaiko poreikiai yra 560 EUR mėnesiui, atėmus Valstybės skiriamus pinigus (560-86 yra 474:2 yra 237 EUR, teismas vertina jog nėra pagrindo iš atsakovo priteisti didesnę sumą, atsižvelgiant į tai jog tėvų teisės ir pareigos vaikams yra vienodos ir jie vaikui išlaikymą turi teikti lygiomis dalimis (CK 3.194 str. 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 376 str., CK 3.3 str.). ir nustato, kad išlaikymo sumas uzufrukto teise valdo (naudoja) šio vaiko interesais ieškovė Išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra 2022-10-18. Teismas pasisako, kad atsakovui yra nustatyta pareiga teikti laikiną išlaikymą ir jis šią pareigą vykdė nuo 2022m. lapkričio mėn. iki 2023 m. balandžio 1 d. (DOK 31968, 2023-07-19) mokėdamas dukrai laikiną išlaikymą po 200 EUR kas mėnuo, tai gali turėti reikšmę jeigu atsakovas neteiks nustatyto šiuo sprendimu dydžio išlaikymo dukrai, antstoliui skaičiuojant įsiskolinimą.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 3730 EUR nuo 2021 m. rugsėjo 1 d.. po 300 EUR mėnesiui ir įrodinėja, kad atsakovas nuo tada išlaikymo dukrai neteikė ir sutuoktiniai kartu negyveno bei nevedė bendro ūkio. Atsakovas įrodinėja jog kartu su sutuoktine negyvena nuo 2022 m. birželio 15 dienos bei prašė konstatuoti faktą jog santuoka iširo 2022-06-15.

Faktiniais bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas skyrium gyvena nuo 2022 m. birželio 15 dienos, tai yra nuo tada kai mediacijos metu jie apsisprendė pagyventi atskirai ir po to nesusitaikė bei nepradėjo gyventi bendrai.

Ieškovė sutiko, kad nuo 2021 m. rudens atsakovas buvo grįžęs ir kurį laiką gyveno kartu, tačiau ji įrodinėjo jog tuo metu atsakovas nemokėjo jokių mokesčių ir neprisidėjo prie šeimos išlaikymo. Teismas jau pasisakė dėl mokesčių mokėjimo prievolės turtui priklausant bendra daline nuosavybe (CK 4.76 str. 1 d.) bei dėl paskolos mokėjimo. Ieškovė neįrodė jog nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. atsakovas visiškai nesirūpino šeima (CPK 178 str., 185 str.), buvo nusišalinęs nuo dukros išlaikymo, pasisako jog ta aplinkybė iki kada buvo atliekami turto priklausančio bendra daline nuosavybe būklės gerinimo darbai (trinkelių dėjimas ir pan.) neturi reikšmės sprendžiant ginčą dėl išlaikymo dukrai įsiskolinimo ir konstatuoja jog atsakovas neteikė išlaikymo dukrai nuo 2022 m. birželio 15 dienos iki 2023 m. spalio 18 d. ir priteisia iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą dukrai 948 EUR (4 mėn. X 237 EUR).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku

CPK 385 str. nustatyta, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką teismas be kitų klausimų turi išspręsti ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant klausimą. Civiliniame kodekse galioja nuostatos, kad vaiko tėvai visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, sveikata ir pan. sprendžia bendru sutarimu, o jeigu nesusitaria, tokius ginčus sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3d.), taigi tėvams nesusitariant dėl bendravimo tvarkos, ją nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.).

Tas iš tėvų, kuris negyvena kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu , kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 1d. ir 2 d.). Kai tėvai nesusitaria dėl tokio bendravimo, tvarką nustato teismas. Tas iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, turi nekliudyti kartu negyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku (CK 3.170 str. 3 d. ir 4 d.).

Teismo posėdžio metu nebuvo išklausyta nepilnametė dukra, nes ji dėl amžiaus ((duomenys neskelbtini) dar nesugeba suformuluoti savo nuomonės šiuo klausimu, tai patvirtina ir institucijos teikti duomenys byloje, nes specialistui vaiko teisių tarnybos mergaitė taip pat neišsakė savo nuomonės.

Vaikas nuomonės neišreiškė dėl objektyvių priežasčių, o būtent dėl amžiaus nesugeba jos suformuluoti ir teismas ginčą sprendžia nesant vaiko nuomonės šiuo klausimu ir pasisako jog abu tėvai sutinka, kad vaiko bendravimo su tėvu yra reikalingas, ginčas byloje liko tik dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo.

Kasacinis teismas yra suformavęs teismų praktiką, kad bendravimo tvarka teismo sprendimu nustatoma konkreti ir aiški bei, kad tėvai turi būti lankstūs ir visuomet prieinami vaikui jog jis galėtų įgyvendinti savo teisę bendrauti su abiem tėvais. CK nuostatos suformuluotos taip, kad tėvų bendravimas su vaiku turi būti maksimalus, jis gali būti ribojamas, atsižvelgiant į tai, jeigu toks ribojimas kenkia vaiko interesams.

Pagal faktinius bylos duomenis dukra gyveno su abiem tėvais, nuo 2022 m. birželio mėn. gyvena su motina ir bendrauja su tėvu, kuris gyvena gretimai. Nesant ginčo ir nustačius jog tai geriausia atitinka vaiko interesus, dukros gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

Nustatęs aplinkybę, kad ginčas tarp bylos šalių dėl tėvo bendravimo su dukra išliko, bendravimo tvarką teismas nustato teismo sprendimu (CK 3.170 str. 3d.). Teismas nenustatė, kad tėvo bendravimas su vaiku kenktų vaiko interesams ir neturi pagrindo nustatyti minimalų bendravimą.

Nustatydamas ieškovo bendravimo tvarką su dukra teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovei ir atsakovui bendra daline nuosavybe priklauso tas pats butas, taigi vaikas netrukdomai gali bendrauti su abiem tėvais šiame bute. Teismas taip pat pasisako jog yra iškelta kita civilinė byla dėl (e2-6658-374/2023, CPK 179 str.3d.) dėl naudojimosi tvarkos šiuo butu nustatymo ir be to bendravimas nustatomas su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina nenurodant konkrečios vietos bendravimo, todėl teismas atsižvelgia ir į tai, kad dukros tėvai gali gyventi ir kitur, o ne bute priklausančiame jiems bendra daline nuosavybe.

Teismo posėdžių metu ieškovė nepalaikė patikslinto ieškinio 8.1 ir 8.2 punktų dėl atsakovo bendravimo tvarkos su dukra nustatymo darbo dienomis, kitus punktus palaikė bei iš esmės sutiko su atsakovo suformuluota bendravimo tvarka (DOK 24545, 2023-06-02). Ieškovė 8.6 p. prašė nustatyti jog atsakovas su dukra bendrauja tik būdamas blaivus, atsakovas su tuo nesutiko laikydamas šį punktą pertekliniu, nes CK nuostatos įpareigoja tėvus vykdyti tėvų valdžią vaiko interesais, tačiau byloje esant duomenų jog tėvas yra vartojęs necenzūrinius žodžius girdint dukrai ir kartais nesakingai vartoja alkoholį teismas vertina jog tokios sąlygos įrašymas teismo sprendime nėra perteklinis ir tenkinamas. Tuo pačiu teismas pasisako ir dėl tame pačiame 8.6 p. įrašytos formuluotės dėl CK 3.170 str. 4 d. šis punktas tenkinamas kaip prašo ieškovė, nes ji pati mano jog turi būti sprendime įrašyta jog abu tėvai laikosi nuostatos įrašytos CK 3.170 str. 4 d., o būtent <.. > tas iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikui ir dalyvauti jį auklėjant bei, kad šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į vaiko amžių ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas tenkina patikslinto ieškinio 8.3 -8.6 punktus dalyje bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovo 2023-06-02 procesiniame dokumente suformuluotos bendravimo tvarkos 1 p. ir 2 p. (CK 3.3 str., bei CPK 376 str. 3 d.).

Teismas taip pat pasisako, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms gali būti keičiama vaiko gyvenamoji vieta ir bendravimo tvarka bei išlaikymo forma ir dydis.

Dėl prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo

Byloje yra duomenys, kad ieškovė ir atsakovas yra solidarūs skolininkai pagal kredito sutartį Swedbank AB, su tuo bylos šalys sutiko ir byloje nekilo ginčo dėl sutarties sąlygų keitimo ir/ar modifikavimo, nesant ginčo šioje dalyje teismas tenkina patikslinto ieškinio 9.4 p. dėl prievolės Swedbank AB vykdymo po santuokos nutraukimo.

Dėl patikslinto ieškinio 9.5 p. teismas pasisako jog prievolę pagal paprastąjį vekselį, kuriuo ieškovė įsipareigojo sumokėti R. S. 1200 EUR iki 2023-01-30, ieškovė yra įvykdžiusi, tai patvirtina byloje trečiojo asmens R. S. pateiktas patvirtinimas raštu (DOK 12845, 2023-03-20), kuris yra pasirašytas tiek R. S., tiek ieškovės ir kuriame yra tekstas „ patvirtinimas, 2023-01-18, patvirtinu, kad A. A., skolintus pinigus pagal pasirašytą vekselį man yra grąžinusi“, taigi prievolė yra įvykdyta ir nurodymas teismo sprendime jog ji yra asmeninė ieškovės prievolė R. S. būtų perteklinis ir patikslinto ieškinio 9.5 p. teismas netenkina kaip perteklinio.

Dėl turto padalinimo

Pirmiausia teismas pasisako, kad nei vienas sutuoktinis kaip atskiro reikalavimo ieškiniu priešieškiniu neformulavo prašymo CK 3.67 str. 2 d pagrindu nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, , konstatuojant faktą, kad santuoka iširo 202-06-15 (priešieškinio 2.1 p.).

Teismas bylą nagrinėja pagal pareikštus reikalavimus (CPK 5 str., 135 str.143 str.) ir viršyti pareikštus reikalavimus bei spręsti alternatyvius reikalavimus gali tik jei jie susiję su nepilnamečiais vaikais (CPK 376 str.).

Nutraukiant santuoką turi būti padalinta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.116 str., 3.117 str.), nedalinamas turtas išvardintas CK 3.120 straipsnyje ( sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai, nepilnamečių vaikų daiktai). Taip pat nedalinamas ir nekilnojamasis turtas priklausantis vienam iš sutuoktinių asmeninės ar bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Pagal CK nuostatas bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė dalinama sutuoktiniams (CK 3.116 str. 1 d.) ir galioja prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 str. 1 d.) Nuo sutuoktinių lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.), o būtent nustačius sąlygas išvardintas CK 3.123 str. 1 d.

CK 3.88 str. 1 d. nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo ,abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Turtas gali būti pripažintas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe nustačius, kad santuokos metu jis buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ir darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas , CK 3.90 str. 1d.).

Koks turtas yra asmeninė nuosavybė kiekvieno sutuoktinio reglamentuoja CK 3.89 str.

Byloje nekilo ginčo ir tai patvirtina bylos faktiniai duomenys jog sutuoktiniai nekilnojamųjų daiktų (turto) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neturi, todėl jis ir nedalinamas.

Ieškovė patikslintu ieškiniu ir bylos nagrinėjimo pabaigoje prašo dalinti kaip bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę - automobilį Opel Zafira -A, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 400 EUR vertės, jį paliekant natūra atsakovui ir priteisiant 200 EUR piniginę kompensaciją jai iš atsakovo.

Kitą automobilį, o būtent Toyota Yaris valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1390 EUR vertės prašo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, teigdama jog jis pirktas už pasiskolintus iš R. S. pinigus, o ne už bendrus sutuoktinių pinigus ir yra jos asmeninė nuosavybė, todėl piniginė kompensacija ½ dalies automobilio vertės iš jos atsakovui nepriteistina.

Atsakovas priešieškiniu nurodo, kad jis sutinka jog ieškovei nuosavybės teise būtų priteistas automobilis Toyota Yaris, o jam priteistas automobilis Opel Zafira bei nurodo, kad „piniginės kompensacijos nepriteistinos , nesant tam teisinio pagrindo ir įrodymų, pagrindžiančių kompensacijų teisėtumą, pagrįstumą“.

Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad automobilis Opel Zafira įgytas po santuokos sudarymo, tai yra įgytas 2019-02-26 ir registruotas atsakovo vardu.

Teismas pasisako, kad civiliniame procese galioja ir dispozityvumo principas, reiškiantis jog šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.) ir teismas ginčą sprendžia pagal suformuluotus ieškiniu, priešieškiniu reikalavimus ir tik dėl jų pasisako (CPK 5 str., 135 str., 143 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė bylą vedė per Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu skirtą advokatą ir yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, atsakovas nuo tokių išlaidų neatleistas. Ieškinys ir priešieškinis tenkinami dalinai ir atsakovo priteisiama proporcingai tenkintų ieškovės reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos valstybei dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei bei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, turėtos ryšium su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 79 str., 88 str., 93 str. 2 d., 96 str. 2 d., 98 str., 99 str.).

Byloje pateikti du pinigų priėmimo kvitai (DOK 2665, 2023-06-15) iš kurių matyti, kad atsakovas sumokėjęs savo atstovei 300 EUR, 2023-05-07 ir 200 EUR 2022-11-15. Atsakovas nepateikė į bylą turėtų bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimo ir pagrindimo kaip tai numato CPK 98 str. 1 d., tačiau teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais dalį šių išlaidų priteisia iš ieškovės atsakovui, nes ji neatleista nuo išlaidų turėtų atsakovo teisinei pagalbai apmokėti, išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti, ieškinys ir priešieškinis tenkinami dalinai, dalis priešieškinio reikalavimų išskirta į atskirą bylą, bylos duomenys patvirtina jog advokatė V. Kavaliauskienė atsakovui teisinė pagalbą teikė ir iš ieškovės atsakovui priteisiama 200 EUR jo turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 376 straipsniu, 385 straipsniu teismas

Nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti dalinai.

Priešieškinį tenkinti dalinai.

Nutraukti ieškovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. A. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: vyrui – A., moteriai – A.

Nepilnamečio vaiko M. A., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) .

Priteisti iš A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. A., gimusiai (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis mokamomis po 237 EUR kas mėnuo nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra nuo 2022 spalio 18 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad išlaikymo sumas uzufrukto teise valdo (naudoja) šio vaiko interesais A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą M. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant ė infliaciją. Nustatyti jog šias lėšas uzufrukto teise valdo (naudoja) šio vaiko interesais A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo ir dalyvavimo auklėjant su nepilnamete dukra M. A., gimusia (duomenys neskelbtini) tvarką taip:

A. A. su nepilnamete dukra M. A. neporinių metų pirmą Šv. Kalėdų dieną pasiimdamas dukrą 11 val. iš jos namų ir parveždamas dukrą į jos gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną 12 valandą.

A. A. bendrauja su dukra M. A. poriniais metais pirmą Šv. Velykų dieną pasiimdamas dukrą iš jos namų 11 val. ir parveždamas dukrą į jos gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną 12 valandą.

A. A. bendrauja su dukra M. A. kiekvienų metų Tėvo dieną pasiimdamas dukrą iš jos namų 10 val. ir parveždamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 valandą.

A. A. bendrauja su dukra M. A., švenčia dukros gimimo dieną (2019-08-10 gimusi) suderindamas su ieškove A. A., dukros gyvenamojoje vietoje ar kitoje dukros tėvų sutartoje (suderintoje) vietoje.

A. A. su dukra M. A. bendrauja kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį pasiimdamas dukrą iš jos namų 10 val. ir parveždamas (grąžindamas) dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 valandą.

A. A. su dukra M. A. bendrauja vasaros atostogų metu, atostogauja Lietuvos Respublikos teritorijoje, kiekvienų metų liepos mėnesio antrą savaitę (7 kalendorines dienas), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą dieną 10 val. ir parveždamas (grąžindamas į jos gyvenamąją vietą paskutinę (septintą dieną) 19 valandą.

A. A. ir A. A. vienas kito atžvilgiu laikosi nuosatų numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalyje.

Atsakovas su dukra M. A. bendrauja ir dalyvauja jos auklėjime tik būdamas blaivus (nevartojęs alkoholinių gėrimų).

Santuokoje įgytą turtą padalinti taip: atsakovui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), natūra palikti automobilį Opel Zafira-A, Vals. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 400 EUR.

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), piniginę kompensaciją 200 EUR ieškovei A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Automobilį Toyota Yaris valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1390 EUR vidutinės rinkos vertės pripažinti asmenine ieškovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe ir palikti ieškovei A. A., nepriteisiant iš jos piniginės kompensacijos atsakovui A. A..

Netenkinti ieškovės A. A. patikslinto ieškinio reikalavimų priteisti iš atsakovo A. A. 2000 EUR neturtinę žalą.

Nustatyti, kad ieškovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini),ir atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolę trečiajam asmeniui (kreditoriui) „Swedbank“ AB pagal 2017 m. kovo 07 d. kredito sutartį Nr. 17-0129926-FA solidariąja prievole, kurią ieškovę A. A. ir atsakovas A. A. vykdo pagal kredito sutarties sąlygas po santuokos nutraukimo, tai yra kredito sutarties sąlygos nekeičiamos ir nemodifikuojamos.

Nustatyti, kad ieškovė A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolę trečiajam asmeniui (kreditoriui) R. S. pagal 2021 m. rugsėjo 30 d. paprastąjį vekselį dėl 1200 EUR sumos yra įvykdžiusi iki šios bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Kitoje dalyje patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalies nagrinėtos šioje byloje netenkinti

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo priteisimą pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartį 2022 m. spalio 19 dienos.

Priteisti iš atsakovo A. A. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 328,20 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su antrinės teisinės pagalbos teikimu, Valstybei, mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą (nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteist iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 26,56 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybei, mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš ieškovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 200 EUR atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį, kurioje minimos nepilnamečio vaiko ligos (sveikatos būklė) pripažinti nevieša bylos dalimi.

Sprendimo patvirtintą kopiją per tris dienas išsiųsti tretiesiems asmenims.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti civilinės metrikacijos skyriui ir VĮ Regitra.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.