Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio ir Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. K.-Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei L. K.-Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir atsakovės L. K.-Š. priešieškinį ieškovui A. Š. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. K.-Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo. Ieškovas teismo prašė:

1.1. nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant šalims santuokines pavardes;

1.2. nustatyti nepilnamečių vaikų S. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), ir K. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu A. Š.;

1.3. priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. Š. ir K. Š. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoju paskirti ieškovą;

1.4. padalyti santuokos metu įgytą turtą: priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise 200 Eur vertės automobilį „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 600 Eur vertės automobilį „Dogde Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 700 Eur vertės automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neregistruotą 600 Eur vertės automobilį „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 300 Eur vertės PVC klijavimo stakles, 400 Eur vertės 2 vnt. gręžimo staklių (1 vnt. – 200 Eur), 150 Eur vertės įrankių „Makita“ komplektą, 400 Eur vertės 2 vnt. metalo suvirinimo aparatų (1 vnt. – 200 Eur), 50 Eur vertės šlifavimo mašinėlę, neregistruotą 1 000 Eur vertės traktorių „Jumz“, neregistruotą 500 Eur vertės automobilį „Chrysler Stratus“, 50 Eur vertės skalbimo mašiną, 100 Eur vertės orkaitę, 50 Eur vertės kaitlentę, 300 Eur vertės virtuvinį baldų komplektą, 100 Eur vertės dvigulę lovą, 20 Eur vertės vaiko lovytę, 40 Eur vertės stalą, 50 Eur vertės šildymo katilą, iš viso 6 590 Eur vertės turto. Priteisti atsakovei iš ieškovo 5 295 Eur kompensaciją už ieškovui atitenkantį didesnės vertės turtą, o VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priteisti ieškovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas sutuoktinių kaltės klausimas dėl santuokos iširimo, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, iš atsakovės priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams bei paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo. Kadangi kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka nėra skundžiama, teisėjų kolegija vertina tik apeliaciniu skundu apskųstos sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

Faktinės bylos aplinkybės

16. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas A. Š. ir atsakovė L. K.-Š. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Šalys turi du nepilnamečius vaikus S. Š., gimusią (duomenys neskelbtini), ir K. Š., gimusį (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl to, kad nuo 2008 m. šalys kartu su nepilnamečiais vaikais gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. atsakovė su vaikais išvyko iš namų ir nuo tada sutuoktiniai faktiškai kartu nebegyvena. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2019 m. spalio 31 d., ieškovo prašymu, taikytos laikinosios apsaugos priemonės - iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje - nustatyta nepilnamečių vaikų S. Š. ir K. Š. laikina gyvenamoji vieta su ieškovu tėvu A. Š.; iš atsakovės L. K. – Š. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje.

Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

20. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos yra nustatytos CK 3.27 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

21. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

22. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės. Atsakovė ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo grindė tuo, kad po antrojo vaiko gimimo 2011 metais ieškovas vertė atsakovę lytiškai santykiauti po gimdymo nepraėjus nė mėnesiui, santuokos metu ieškovas nesistengė tvarkyti ir pagerinti šeimos buities, nebuvo dėmesingas atsakovei, jos neišklausydavo, vartojo psichologinį smurtą prieš atsakovę, ją žemino ir menkino, dėl to atsakovė 2015 m. ir 2018 m. lankė psichologo konsultacijas, vėliau ieškovas ėmė piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuostatos, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir nurodė, jog po vaikų gimimo šalių santykiai atšalo, sutuoktiniai susvetimėjo, kartu nebesprendžia bendrų šeimos reikalų, išsiskyrė jų požiūris į šeimą ir šeimos vertybes.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovės nurodytas aplinkybes apie po vaikų gimimo ieškovo naudotą seksualinę prievartą. Tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme metu ieškovas neigė naudojęs seksualinę prievartą prieš atsakovę. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nurodo sutuoktinių intymaus gyvenimo aplinkybes, vykusias 2011 metais, tačiau iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog tik 2018 metais sutuoktiniai ėmė rimčiau svarstyti klausimą dėl santuokos nutraukimo, šiuo tikslu kreipėsi į advokatę, tačiau santuokos nutraukimo procesas tuo metu nebuvo pradėtas. Pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu teigė, jog dėjo daug pastangų, stengdamasi išsaugoti šeimą. Iš Gargždų socialinių paslaugų centro 2019 m. rugsėjo 18 d. rašto matyti, kad 2015 m. šalys lankėsi šeimos konsultacijoje pas psichologą. Ieškovas taip pat nurodė, jog, šalims 2018 metais pradėjus kalbėti apie santuokos nutraukimą, jis stengėsi rodyti daugiau dėmesio savo sutuoktinei. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad atsakovės nurodytos 2011 m. sutuoktinių intymaus gyvenimo aplinkybės galėjo būti esminė santuokos iširimą lėmusi priežastis.

24. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat akcentuoja, jog teismas netinkamai įvertino Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pažymą dėl atsakovei teiktos psichologinės pagalbos. Iš byloje esančios Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2019 m. spalio 10 d. pažymos matyti, kad nuo 2018 m. birželio 4 d. atsakovei yra teikiama psichosocialinės pagalbos paslauga. Minėtoje pažymoje, be kita ko, pažymima, kad atsakovės psichologinė gerovė santuokoje buvo stipriai traumuota, taip pat pateikiami duomenys apie atsakovės psichologinę būseną ir, remiantis atsakovės pasakojimu, nurodomos šalių šeimos gyvenimo aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis apie jos psichologinę būseną bei psichologinės pagalbos poreikį. Vis dėlto aptariama Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2019 m. spalio 10 d. pažyma iš esmės yra susijusi su atsakovės psichologinės būklės vertinimu, tačiau šis rašytinis įrodymas patikimai nepatvirtina šalių santuokos iširimo priežasčių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pažymoje esanti informacija atspindi subjektyvų atsakovės situacijos vertinimą, o išvados daromos remiantis pačios atsakovės pasakojimu, todėl savaime tai nepagrindžia ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo. Byloje nėra pateikta pakankamai patikimų įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad ieškovo elgesys su atsakove būtų akivaizdžiai nepriimtinas teisės ir (ar) moralės požiūriu ir dėl iširusios santuokos išimtinai būtų kaltas ieškovas.

25. Iš byloje esančių šalių paaiškinimų, taip pat procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių bei kitų įrodymų matyti, kad, dar iki pradedant gyventi skyrium, šalių santykiai buvo konfliktiški, tarp šalių dažnai kildavo įvairių nesutarimų dėl kasdienių buities pareigų pasiskirstymo, namų aplinkos tvarkymo, šeimos piniginių lėšų naudojimo, sutuoktinių tarpusavio teisių ir pareigų (ne)tinkamo vykdymo. Pažymėtina, jog atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra paneigtos pirmosios instancijos teismo išvados, jog abu sutuoktiniai nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, nepakankamai rūpinosi vienas kitu, nesistengė rasti priimtinų būdų išspręsti kilusius nesutarimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog abiejų sutuoktinių kaltės laipsnis dėl santuokos iširimo yra vienodas. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirtingas šalių požiūris į šeiminį gyvenimą, gyvenimiškas vertybes, vaikų auklėjimą ir priežiūrą, konfliktų sprendimą, sutuoktinių tarpusavio teises ir pareigas leidžia konstatuoti, kad sutuoktiniai netinkamai įgyvendino įstatyme numatytas pareigas būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti ir visapusiškai remti bei rūpintis šeima, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalių santuoka pagrįstai buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

29. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertindamas tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010, 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012, 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

31. CK 3.164 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007).

32. Iš bylos duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šalių nepilnamečiai vaikai buvo apklausti vaiko teisių apsaugos specialistų, vaikų nuomonė taip pat tiesiogiai išklausyta 2019 m. lapkričio 7 d. vykusiame teismo posėdyje dalyvaujant Klaipėdos apylinkės teismo psichologei. Byloje esančiame 2019 m. rugpjūčio 29 d. vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad apklausiant šalių nepilnametį sūnų K. Š. vaikas išreiškė norą tėvų skyrybų atveju gyventi su tėvu, motyvuodamas tuo, jog ieškovas yra linksmesnis, su juo leidžia daugiau laiko, o mama dažnai būna pikta ir pykstasi su tėčiu. 2019 m. rugpjūčio 29 d. vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad apklausiant šalių nepilnametę dukrą S. Š. mergaitė išreiškė norą tėvų skyrybų atveju gyventi su tėvu, motyvuodama tuo, jog ieškovas liko gyventi name, kuriame šeima gyveno nuo jos vaikystės (t. 1, b. l. 109–111). Pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. posėdyje apklausiami vaikai taip pat išreiškė norą gyventi su ieškovu. Apklausą vykdžiusi teismo psichologė teismui paaiškino, kad vaikai vienodai myli ir mamą, ir tėtį, tačiau jaučia neapibrėžtumą dėl esamos situacijos. Psichologės nuomone, vaikams šiuo metu svarbesnė yra jiems įprastinė saugumo jausmą teikianti gyvenamoji aplinka, o ne tėvai, nes mamą ir tėtį vaikai myli vienodai.

34. Anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nors pirmosios instancijos teisme apklausti vaikai išsakė savo norą gyventi su ieškovu, tačiau šalių nepilnamečių vaikų nuomonė dėl jų gyvenamosios vietos pasirinkimo yra nulemta ne tėvo ir vaikų santykio, o vaikų santykio su jiems įprasta gyvenamąja aplinka. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškas įžvalgas pateikė ir 2019 m. lapkričio 7 d. vaikų apklausą vykdžiusi Klaipėdos apylinkės teismo psichologė, kuri teismui paaiškino, jog vaikams šiuo metu svarbesnė yra jiems įprastinė saugumo jausmą teikianti gyvenamoji aplinka, o ne kažkuris iš tėvų. Nors Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurią palaikė ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, jog geriausiai vaikų interesus atitinka jų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, tačiau ši išvada iš esmės grindžiama pačių vaikų išsakyta nuomone dėl jų gyvenamosios vietos pasirinkimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vaiko teisių apsaugos institucijos atstovams, kurie nėra psichologai, apklausiant vaikus ir aiškinantis jų nuomonę dėl gyvenamosios vietos pasirinkimo, nebuvo išsamiai vertinamos ir analizuojamos vaikų nuomonės susiformavimą lėmusios aplinkybės, kurios buvo atskleistos vaikams bendraujant su teismo psichologėmis. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad šalių nepilnamečiai vaikai dėl savo amžiaus ir brandos iki galo negali tinkamai suvokti ir visapusiškai bei savarankiškai įvertinti jų gyvenamosios vietos nustatymo klausimo, o jų nuomonei šiuo klausimu susiformuoti reikšmingą įtaką daro ieškovo bei senelių esamos situacijos vertinimas. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo metu vaikų išsakyta nuomonė pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes negali būti lemiantis veiksnys sprendžiant klausimą dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė gali tinkamai užtikrinti būtinas vaikams augti ir vystytis sąlygas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad abiejų ginčo šalių gyvenimo ir buities sąlygos yra tinkamos vaikams saugiai augti. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su kuriuo nors iš tėvų nebūtų suderinamas su vaikų interesais. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovas patvirtino, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė gali tinkamai užtikrinti vaikų interesus, jų galimybės patenkinti vaikų poreikius yra pakankamos. Vis dėlto nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo psichologės 2020 m. gegužės 12 d. išvadoje pastebima, jog vaikų mama išsamiau, plačiau suvokia bazinius, emocinius vaikų poreikius, geriausius jų interesus (mokslas, ugdymas, sveikata, maistas, priežiūra, disciplina, režimas, kryptingas laisvalaikis ir kt.), o vaikų tėvas geba puikiai užtikrinti bendravimo su vaikais, laisvalaikio praleidimo, aktyvios veiklos poreikius. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme ieškovas paaiškino, kad vaikai užeina į dirbtuves, ten būna jam darbuojantis su įvairiomis medžio apdirbimo staklėmis. Iš byloje esančių šalių procesinių dokumentų turinio, pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieškovo teiktų paaiškinimų matyti, jog ieškovas dažnai yra linkęs kliautis savo tėvų pagalba užtikrinant kasdienę vaikų priežiūrą, maisto ruošimą ir pan. Ši aplinkybė atsispindi ir Klaipėdos apygardos teismo psichologės vykdytuose individualiuose pokalbiuose su ginčo šalimis ir jų vaikais. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakydamas į klausimą, ar gebėtų pasirūpinti vaikais, jeigu šalia nebūtų jo tėvų (vaikų senelių), ieškovas nurodė, jog problemų nekiltų, nors būtų galima pasitobulinti. Be to, reikšminga aplinkybe teisėjų kolegija pripažįsta ir tai, kad individualių pokalbių su teismo psichologe metu perfrazavus standartinius klausimus, kitaip modeliuojant situaciją, vaikai natūraliai buvo linkę rinktis gyvenimą su mama jiems žinomoje artimoje aplinkoje. Teisėjų kolegijos nuomone, priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino ir nepagrįstai prioritetą teikė vaikų išsakytai nuomonei, nors tinkamai neišsiaiškino jų nuomonės susiformavimą lėmusių aplinkybių. Išanalizavusi byloje esančią medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, teismo psichologės išvadą, vaikų nuomonę ir jos susiformavimą lėmusias aplinkybes, remdamasi prioritetiniu vaikų interesų užtikrinimo principu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes geriausiai šalių nepilnamečių vaikų interesus atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su mama, t. y. atsakove, todėl skundžiama teismo sprendimo dalis naikintina, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove.

36. Šalims išaiškintina, kad, pakeitus vaikų gyvenamąją vietą, kiekvienas iš jų privalo dėti maksimalias pastangas padėti vaikams kuo greičiau adaptuotis prie pasikeitusių aplinkybių, šiuo tikslu šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis tarpusavyje, o esant poreikiui ir būtinybei kreiptis pagalbos į psichologus.

Dėl ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atitinkamai spręstinas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos.

38. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

39. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nustatė tokią atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią atsakovė su vaikais bendrauja:

- kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį nuo 15.00 val. iki 20.00 val. ir kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 15 val. iki sekmadienio 20.00 val., apie tai informuoja ne mažiau kaip prieš 2 dienas, pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, ar kitos sutartos vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą, laiką leidžia savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, praneša apie pasirinktą vietą vaikų tėvui;

- kiekvieną dieną telefonu, per „Viber“, per „Skype“ ar kitomis programomis vaikams patogiu ir pagal dienotvarkę priimtinu laiku;

- vaikų vasaros atostogų metu 4 savaites – 2 savaites nepertraukiamai savo atostogų metu, įskaičiuojant mamos savaitgalius, apie planuojamas atostogas praneša ne vėliau kaip prieš 2 savaites, ir 2 savaites šalių iš anksto ne vėliau kaip prieš 2 savaites suderintu laiku, savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, praneša apie pasirinktą vietą vaikų tėvui;

- vaikų rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu po 2 dienas, neįskaičiuojant mamos savaitgalių, atsižvelgiant į vaikų norą, šalių iš anksto ne vėliau kaip prieš 2 savaites suderintu laiku savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, praneša apie pasirinktą vietą vaikų tėvui;

- poriniais metais per šv. Kūčias ir šv. Kalėdas nuo gruodžio 24 d. 10 val. nepertraukiamai iki gruodžio 25 d. 18.00 val., pirmą šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. iki 18.00 val.; neporiniais metais per šv. Kalėdas nepertraukiamai nuo gruodžio 25 d. 18.00 val. iki gruodžio 26 d. 18 val., antrą šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. iki 18.00 val.;

- Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmąjį sekmadienį) nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų savaitgalis, nuo 10 val. iki 18 val., savo gimimo dieną (duomenys neskelbtini) nuo 15.00 val. iki 19.00 val.;

- dalyvauja vaikų gimimo dienos šventėse.

40. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovo bendravimas su vaikais neatitiktų vaikų interesų, todėl nėra pagrindo riboti tėvo ir vaikų bendravimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad anksčiau nurodyta bendravimo su vaikais tvarka sudaro sąlygas skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog, teismui pakeitus sprendimo dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, ji sutiktų, kad ieškovas su vaikais bendrautų tokia tvarka, kuri atsakovei buvo nustatyta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nustatytina iš esmės tokio paties turinio ieškovo bendravimo su vaikais tvarka (su atitinkamais techninio pobūdžio pakeitimais), kuri pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nustatyta atsakovei, patikslinant, jog vaikus iš jų buvimo vietos pasiima ir į namus parveža tėvas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir išlaikymo dydžio

41. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepakankamai įvertino šalių nepilnamečių vaikų poreikius ir kiekvienam iš tėvų tenkančią atsakomybės už vaikus dalį. Vaikų gyvenamąją vietą nustačius su atsakove, iš ieškovo turėtų būti priteistas 300 Eur dydžio išlaikymas, nes atsakovė turės pati pasirūpinti būsto nuoma, pirkti maistą.

42. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, tai yra visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

43. Atsakovė į bylą yra pateikusi vaikų poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų suvestinę, iš kurios matyti, kad abiem vaikams išlaikyti per mėnesį yra reikalinga 930 Eur suma, o tai sudaro apie 465 Eur kiekvienam vaikui. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovės nurodytos išlaidos iš esmės atitinka vaikų amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelės, nes, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, laikytina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Byloje iš esmės nėra ginčo tarp šalių dėl vaikams išlaikyti reikalingos sumos.

44. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad abi ginčo šalys dirba, ieškovas užsiima individualia veikla ir iš šios veiklos gauna pajamų, atsakovė taip pat dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, šalių gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 900 Eur. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu šalys paaiškino, kad faktinės jų pajamos atskaičius mokesčius šiuo metu sudaro apie 700 Eur per mėnesį. Šalys savo vardu registruoto turto neturi, ieškovui po santuokos nutraukimo buvo priteistos santuokos metu įgytos transporto priemonės bei kitas kilnojamasis turtas, atsakovei už ieškovui tenkančią santuokos metu įgyto turto dalį priteista 5 295 Eur kompensacija. Vadinasi, šalių turtinė padėtis iš esmės yra panaši, todėl atitinkamai vaikų išlaikymo našta šalims taip pat turi tekti lygiomis dalimis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, reikšminga ir ta aplinkybė, jog pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, todėl atitinkamai tai sumažina tėvų išlaikymo prievolės dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

45. Nors apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai įvertino vaikų poreikius ir šalių galimybes teikti vaikams reikalingą išlaikymą ir dėl to iš ieškovo turėtų būti priteistas 300 Eur dydžio išlaikymas per mėnesį kiekvienam vaikui, nes atsakovė patirs būsto nuomos ir maisto pirkimo išlaidų, tačiau šios rūšies išlaidos jau yra įtrauktos į pačios atsakovės pateiktą vaikų poreikių suvestinę ir buvo įvertintos nustatant vaikų poreikiams patenkinti reikalingos sumos dydį. Vadinasi, apeliaciniame skunde apeliantės nurodyti argumentai vertintini kaip deklaratyvūs bei nepagrindžiantys ieškovo pareigos teikti vaikams 300 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, vaikų gyvenamąją vietą nustačius su atsakove, iš ieškovo priteistina po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui išlaikyti iki jų pilnametystės.

Dėl teismo sprendimo motyvavimo

46. Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad teismas netinkamai motyvavo savo sprendimą, tuo pažeisdamas CPK 265 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies nuostatas, nepasisakė dėl visų bylos baigčiai reikšmingų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų faktinių ir teisinių argumentų.

47. CPK 268 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 straipsnio nustatytus reikalavimus. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatas teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, ir kiti teisiniai argumentai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2014 ir kt.).

48. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad jame yra nurodytos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas, aptartos ginčo teisinius santykius reglamentuojančios CK normos ir pasisakyta dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Teisėjų kolegija nenustatė jokių esminių teismo sprendimo motyvavimo trūkumų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas teismo sprendimas iš esmės atitinka CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nes juo yra atsakyta į esminius bylos faktinius bei teisinius aspektus, o iš sprendimo turinio yra aišku, kokiomis faktinio ir teisinio pobūdžio aplinkybėmis teismas pagrindė savo sprendimą šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo skundžiamą sprendimą ir CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo naikinti skundžiamos teismo sprendimo dalies.

Dėl bylos procesinės baigties

49. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei iš dalies netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

50. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

51. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį ir patyrė 2 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso patyrė 2 550 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pirmosios instancijos teisme sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį ir patyrė 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

52. Ieškovas ieškiniu pareiškė iš viso 4 reikalavimus, t. y.: 1) nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu; 3) priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams; 4) padalyti santuokos metu įgytą turtą. Atsakovė byloje pareikštu priešieškiniu pareiškė 3 reikalavimus, t. y.: 1) nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakove; 2) priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams; 3) nustatyti ieškovo bendravimo su vaikais tvarką.

53. Panaikinus dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo, laikytina, jog byloje iš esmės yra patenkinta 50 proc. ieškovo ieškinio reikalavimų (reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo), o atsakovės priešieškinis iš esmės yra patenkintas, nes priešieškiniu siekiamas materialinis teisinis rezultatas iš esmės yra pasiektas.

54. Vadinasi, ieškovas įgijo teisę į 50 proc. bylinėjimosi išlaidų proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai atlyginimą, t. y. ieškovui iš atsakovės priteistina 1 275 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovės priešieškinis iš esmės patenkintas, atsakovė taip pat įgijo teisę į byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 1 038 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

55. Iš ieškovo taip pat valstybei priteistinas 108 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo (CPK 96 straipsnis).

56. Kadangi apeliacinės instancijos teismas perskirsto pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismas išsamiau nebepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

57. Atsakovė pateikė teismui įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme sumokėtą 150 Eur žyminį mokestį, taip pat prašo priteisti 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro 300 Eur už apeliacinio skundo surašymą ir 700 Eur už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Kartu su prašymais į bylą pateiktos pinigų priėmimo kvitų kopijos.

58. Nustatyta, kad, pateikdama apeliacinį skundą, atsakovė sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 24 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017 yra išaiškinęs, kad santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas. Kadangi apeliaciniu skundu nebuvo ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl turto padalijimo, atsakovė už byloje pareikštą apeliacinį skundą turėjo sumokėti 75 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 4, 7 dalys). Atsižvelgiant į tai, atsakovei grąžintina 75 Eur už apeliacinį skundą sumokėta žyminio mokesčio dalis (150 Eur – 75 Eur = 75 Eur, CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis). Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

59. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pažymėtina, kad atsakovės prašoma priteisti 700 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių 8.19 punkte numatytą maksimalų šios rūšies išlaidų dydį (1 358,60 Eur x 0,1 = 135,86 Eur / val.), todėl maksimalus galimas šios rūšies išlaidų dydis šiuo atveju sudaro 407,58 Eur (135,86 Eur x 3 val.).

60. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, būtinomis ir pagrįstomis atsakovės bylinėjimosi išlaidomis apeliacinės instancijos teisme pripažintina 782,58 Eur suma (707,58 Eur advokato išlaidos + 75 Eur žyminis mokestis).

61. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 950 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (700 Eur) ir atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje (250 Eur). Kartu su prašymais pateikta pinigų priėmimo kvito kopija ir banko sąskaitos išrašas.

62. Laikytina, kad atsakovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, patenkinta 66 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, atmesta – 34 proc. reikalavimų. Vadinasi, proporcingai patenkintai apeliacinio skundo reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovo priteistina 516,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (782,58 Eur x 66 proc.). Proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovės priteistina 323 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša

63. CPK 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.

64. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje yra pateikti duomenys apie šalių ir jų nepilnamečių vaikų privataus gyvenimo aplinkybes, taip pat rašytiniai įrodymai apie asmens sveikatos būklę, todėl, siekiant užtikrinti šių duomenų konfidencialumą, apsaugoti šalių nepilnamečių vaikų interesus, bylos medžiaga pripažintina nevieša.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria teismas nustatė nepilnamečių vaikų S. Š. ir K. Š. gyvenamąją vietą su tėvu A. Š., priteisė iš atsakovės L. K.-Š. išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavedė tvarkyti A. Š., nustatė atsakovės L. K.-Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, priteisė iš atsakovės 2 550 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui ir 111 Eur išlaidų valstybei, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą:

nustatyti nepilnamečių vaikų S. Š. ir K. Š. gyvenamąją vietą su atsakove L. K.-Š. (po santuokos nutraukimo – K.).

Priteisti iš ieškovo A. Š. išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. Š. ir K. Š. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, jas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti atsakovei L. K.-Š.

Nustatyti ieškovo A. Š. bendravimo su vaikais S. Š. ir K. Š. tvarką, pagal kurią vaikų tėvas su vaikais bendrauja:

- kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį nuo 15.00 val. iki 20.00 val. ir kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 15 val. iki sekmadienio 20.00 val., apie tai informuoja ne mažiau kaip prieš 2 dienas, tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, ar kitos sutartos vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą, laiką leidžia savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, praneša apie pasirinktą vietą vaikų motinai;

- kiekvieną dieną telefonu, per „Viber“, per „Skype“ ar kitomis programomis vaikams patogiu ir pagal dienotvarkę priimtinu laiku;

- vaikų vasaros atostogų metu 4 savaites – 2 savaites nepertraukiamai savo atostogų metu, įskaičiuojant tėvo savaitgalius, apie planuojamas atostogas praneša ne vėliau kaip prieš 2 savaites, ir 2 savaites šalių iš anksto ne vėliau kaip prieš 2 savaites suderintu laiku savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, praneša apie pasirinktą vietą vaikų motinai;

- vaikų rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu po 2 dienas, neįskaičiuojant tėvo savaitgalių, atsižvelgiant į vaikų norą, šalių iš anksto ne vėliau kaip prieš 2 savaites suderintu laiku savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, praneša apie pasirinktą vietą vaikų motinai;

- poriniais metais per šv. Kūčias ir šv. Kalėdas nuo gruodžio 24 d. 10 val. nepertraukiamai iki gruodžio 25 d. 18.00 val., pirmą šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. iki 18.00 val.; neporiniais metais per šv. Kalėdas nepertraukiamai nuo gruodžio 25 d. 18.00 val. iki gruodžio 26 d. 18 val., antrą šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. iki 18.00 val.;

- Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį) nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų savaitgalis, nuo 10 val. iki 18 val., savo gimimo dieną (duomenys neskelbtini) nuo 15.00 val. iki 19.00 val;

- dalyvauja vaikų gimimo dienos šventėse.

Priteisti ieškovui A. Š. iš atsakovės L. K.-Š. 1 275 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei L. K.-Š. iš ieškovo A. Š. 1 038 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. Š. 108 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei L. K.-Š. iš ieškovo A. Š. 516,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui A. Š. iš atsakovės L. K.-Š. 323 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti atsakovei L. K.-Š. 75 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Pripažinti, kad šios civilinės bylos medžiaga yra nevieša.