Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2024-09-09 · Civilinė byla Nr. e2-3387-1178/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-09-09
Bylos Nr.
e2-3387-1178/2024
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00583-2024-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Jasmontienė
Ieškovas
S. B.
Trečiasis asmuo
L. S.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko
Advokatai
Raimundas Gargasas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3387-1178/2024Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00583-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6; 3.2.6.1; 3.2.3.8; 5.3. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 9 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė,sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei,dalyvaujant ieškovei S. B. ir jos atstovui advokatui Raimundui Gargasui,trečiajam asmeniui L. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. S., E. G., notarė Ona Olesikienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose priimtas ieškovės S. B. ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiu ieškovės S. B. 2022 m. rugsėjo ­19 d. pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo, patvirtintą Kėdainių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Onos Olesikienės, notarinio registro Nr. 3695, dėl suklydimo. Taip pat prašoma iš atsakovės priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės reikalavimai grindžiami šiais esminiais argumentais:

1.1. ieškovė nesuprato (suklydo), kad kenkia sau, kai ji Kėdainių rajono 2-ame notaro biure pasirašė 2022 m. rugsėjo 19 d. pareiškimą apie atsisakymą nuo mamos R. L., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo, kurį patvirtino notarė Ona Olesikienė, nes ieškovė norėjo priimti mamos palikimą;

1.2. ieškovė S. B., įgyvendindama savo paveldėjimo teises po motinos R. L. mirties, dėl susiklosčiusių aplinkybių suklydo pasirinkdama jos valią neatitinkantį paveldėjimo teisių įgyvendinimo būdą, t. y. parašydama pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo;

1.3. ieškovės suklydimas dėl jos atsisakymo nuo palikimo po motinos mirties, neatitiko ieškovės valios ir laikytinas esminiu, nes ieškovei aukščiau nurodytas aplinkybes teisingai suvokiant, ji nebūtų atsisakiusi nuo palikimo, t. y. ieškovės ginčijamas vienašalis sandoris nebūtų sudarytas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko (toliau – ir atsakovė, ir VĮ Turto bankas) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo mano, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, tačiau pažymi, kad jei bus pateikti papildomi įrodymai, kurių pagrindu teismui pakaktų konstatuoti, kad atsisakymas nuo palikimo pripažintinas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio pagrindu, neprieštarauja, kad ieškinys būtų patenkintas. Esminiai atsiliepimo argumentai:

2.1. VĮ Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galbūt bešeimininkį R. L., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą;

2.2. ieškinyje nenurodomas joks faktinis ieškinio pagrindas, t. y. nėra pagrindžiama, kodėl turėtų būti taikomas CK 1.90 straipsnyje įtvirtintas sandorio pripažinimo negaliojančiu institutas. Byloje pateikto ieškovės 2022 m. rugsėjo 19 d. atsisakymo nuo palikimo turinys aiškus ir suprantamas;

2.3. ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo pilnametė, veiksni, taigi, neabejotinai galinti suvokti savo veiksmų teisines pasekmes – pateikusi atsisakymą nuo palikimo ji negali į jį pretenduoti, tokiu atveju teisė priimti palikimą išlieka ieškovės seserims L. S. ir E. G.;

2.4. klaidingas ieškovės savo teisių ir pareigų suvokimas (nežinojimas) negali būti pateisinama priežastimi tenkinti ieškinio reikalavimus. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius ir jeigu kyla abejonių dėl atliekamų veiksmų teisinių pasekmių pasikonsultuoti su teisininku arba susilaikyti nuo tokių veiksmų atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o veikdamas tokiu būdu jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius.

3. Trečiasis asmuo L. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad sutinka su S. B. ieškiniu.

4. Trečiasis asmuo E. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad neprieštarauja ir neturi pretenzijų, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

5. Trečiasis asmuo notarė Ona Olesikienė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

6. Teismo posėdžio metu ieškovė S. B. paaiškino, kad po motinos mirties kalbėjosi su seserimis E. G. ir L. S. dėl palikimo po motinos mirties priėmimo. Kadangi sesuo E. G. gyvena ne Lietuvoje, ji nutarė į palikimą, atsiradusį po motinos mirties, nepretenduoti. Ieškovė ir L. S. nutarė, kad palikimą priims abi, tačiau siekdamos sutaupyti piniginių lėšų dokumentų tvarkymui, sutarė, jog palikimą priims L. S., o vėliau priimtą palikimą pasidalins kartu su ieškove. L. S. nuvykusi pas notarę sužinojo, kad tam, jog ji galėtų priimti palikimą, būtinas ieškovės atsisakymas nuo palikimo. Būtent taip padaryti patarė notarė. Ieškovė, pasitikėdama notare ir būdama tikra, jog palikimo priėmimo klausimus išspręs L. S., padarė kaip patarta – nuvažiavo pas notarę ir įformino atsisakymą nuo motinos palikimo. Šį savo veiksmą vertino visiškai kaip formalų, kadangi buvo įsitikinusi, jog visus būtinus veiksmus palikimui priimti atliks jos sesuo L. S.. Tai, kad šis palikimo atsisakymas buvo visiškai formalus veiksmas, pasak ieškovės, patvirtina ir tai, jog iškart po motinos mirties palikimą, atsiradusį po motinos mirties, priėmė ieškovė faktiniu valdymu, t. y. iškart po motinos mirties ji ėmė rūpintis sodybos dalimi, žemės sklypu, prižiūrėjo motinos kapavietę ir pan. Vėliau paaiškėjo, kad sesuo L. S. nepabaigė visų būtinų palikimo priėmimo procedūrų – nenuvažiavo laiku pas notarę priimti palikimo. Tuomet ieškovė patarė seseriai kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nes suprato, kad be advokato pagalbos jai nepavyks susitvarkyti dokumentų. Ieškovė siekė padėti seseriai kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tačiau sesuo ir tų veiksmų neatliko. Todėl susiklostė tokia situacija, kad dėl sesers L. S. aplaidumo palikimas, atsiradęs po motinos mirties, nebuvo priimtas pagal įstatymą. Pažymėjo, kad būtų nesąžininga ir iš esmės neteisinga, jog motinos palikimas pereitų valstybei, kadangi faktiškai jį iškart po motinos mirties ėmė valdyti ieškovė ir tai savo nutartyje yra patvirtinęs Tauragės apylinkės teismas. Teigė, jog palikimo atsisakė būdama suklaidinta savo sesers L. S., kuri įsipareigojo priimti motinos palikimą. Ieškovės tikroji valia buvo priimti palikimą, o ne jo atsisakyti – palikimo atsisakė tik dėl L. S. pažado pačiai sutvarkyti visus reikiamus dokumentus ir vėliau pasidalinti palikimą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį jame nurodytų argumentų pagrindu ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad palikimą, atsiradusį po ieškovės motinos mirties, priėmė ieškovė S. B. ir šias faktines aplinkybes patvirtino Tauragės apylinkės teismas, nustatydamas juridinį faktą, jog po palikėjos R. L. mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė S. B. pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Abi seserys, t. y. S. B. ir L. S. susitarė, kad mažiau piniginių lėšų kainuos, jei palikimą priims viena sesuo ir vėliau abi pasidalins palikimą. Notarės patarta, ieškovė atsisakė nuo palikimo. Tačiau atsisakė būdama įsitikinusi, jog palikimą priims L. S. ir vėliau jos abi pasidalins po motinos mirties likusį turtą. Šis ieškovės atsisakymas nuo palikimo buvo tik formalus ir neatspindintis ieškovės tikrosios valios. Mano, jog šiuo atveju turėtų būti teikiamas prioritetas teisingumo ir protingumo principams, o ne formaliam teisingumui – tenkinus ieškinį iš esmės nebūtų pažeisti niekieno interesai, kadangi be seserų daugiau nėra jokio asmens, kuris pretenduotų į palikimą. Priėmus priešingą sprendimą, nukentėtų palikėjos dukrų teisės ir interesai, kadangi jos netektų teisių į šeimos turtą, kurį iš esmės ieškovė faktiškai valdo nuo pat savo motinos mirties momento.

8. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo L. S. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad po motinos mirties ji įsipareigojo susitvarkyti visus dokumentus, priimti motinos palikimą ir vėliau jį pasidalinti su seserimi S. B.. Nuvykus pas notarę jai buvo pasakyta, jog S. B. turi atsisakyti palikimo, todėl ji ir paprašė ieškovės, kad ji atsisakytų palikimo. L. S. patvirtino, jog ar dėl laiko trūkumo, ar dėl kitų priežasčių ji taip ir nepabaigė atlikti paveldėjimo procedūrų. Kai pasibaigė terminas priimti palikimą, ketino kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nes norėjo kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Jai buvo paskirtas advokatas, tačiau ir šiuo atveju ji visus veiksmus nutraukė. Negali pasakyti kodėl taip pasielgė. Patvirtino, jog S. B. iš tiesų motinos palikimą priėmė faktiniu valdymu – iškart po motinos mirties ji ėmė rūpintis visu likusiu turtu ir tai daro iki šiol. Gailisi, kad suklaidino savo seserį S. B. – ji norėjo ir planavo susitvarkyti reikiamus dokumentus ir vėliau turtą pasidalinti su S., tačiau reikiamų veiksmų taip ir neatliko. Dėl jos aplaidumo kilo visa šita sumaištis.

9. Tretieji asmenys E. G. ir notarė Ona Olesikienė į teismo posėdį neatvyko. Teismas, atsižvelgęs, jog tretiesiems asmenims apie teismo posėdžio datą ir laiką yra pranešta tinkamai, nėra gauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, taip pat įvertinęs, jog minėtų trečiųjų asmenų dalyvavimas teismo posėdyje nėra pripažintas būtinu, nutarė bylą nagrinėti tretiesiems asmenims E. G. ir Onai Olesikienei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Faktinės aplinkybės ir ginčo esmė

10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės S. B. mama R. L.. Pagal įstatymą mirusiosios turtą įgijo teisę paveldėti jos vaikai, t. y. ieškovė S. B. ir tretieji asmenys L. S. bei E. G..

11. Mirus ieškovės ir trečiųjų asmenų mamai, liko asmeniniai mirusiosios daiktai ir registruotas nekilnojamas turtas: ½ dalis žemės sklypo su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis 0,3500 ha ploto žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis 0,5200 ha ploto žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis 0,6700 ha ploto žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini); 0,6000 ha ploto žemės sklypas; 0,4200 ha ploto žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis statinių, esančių (duomenys neskelbtini).

12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė S. B. Kėdainių rajono 2-ame notaro biure pasirašė 2022 m. rugsėjo 19 d. pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo, kurį patvirtino notarė Ona Olesikienė. Iš 2023 m. spalio 11 d. Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad 2022 m. rugsėjo 23 d. įregistruotas ieškovės S. B. pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktas po palikėjos R. L. mirties.

13. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 14 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-3175-439/2023, kuriuo teismas patenkino pareiškėjos S. B. pareiškimą, ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjos R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Sprendimas įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 14 d.

14. Lietuvos notarų rūmai priėmė 2023 m. spalio 6 d. sprendimą dėl paveldėjimo bylos vedimo Nr. PB-S-1370, pagal suinteresuoto asmens S. B. prašymą, ir buvo pavesta paveldėjimo bylą vesti notarei Gražinai Slavinskienei, Kėdainių rajono 1-ajame notarų biure.

15. Kėdainių rajono 2-ojo notaro biuro notarė Gražina Slavinskienė 2023 m. spalio 25 d. nutarimu dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą atsisakė atlikti notarinį veiksmą, t. y. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą S. B., mirus (duomenys neskelbtini) mamai R. L., kadangi S. B. 2022 m. rugsėjo 19 d. atsisakė nuo palikimo paduodama pareiškimą Kėdainių rajono 2-ojo notaro biuro notarei Onai Olesikienei. Nutarime nurodoma, kad Tauragės apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3175-439/2023 nevertino aspekto, kad nuo palikimo buvo atsisakyta. Taip pat pažymima, kad tik nuginčijus atsisakymą nuo palikimo bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais teisme, bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

16. 2023 m. lapkričio 13 d. S. B. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams pateikė skundą dėl notaro veiksmų, kuriuo prašė panaikinti Kėdainių rajono 2-ojo notaro biuro 2023 m. spalio 25 d. nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Taip pat prašė įpareigoti Kėdainių rajono 2-ojo notaro biuro notarę Gražiną Slavinskienę išduoti S. B. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, mirus (duomenys neskelbtini) motinai R. L..

17. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2783-1190/2024 S. B. skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad notarui pateikti duomenys apie S. B. valią palikimo po R. L. mirties atžvilgiu buvo prieštaringi, o notaras nedisponuoja teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes, todėl nesant teismo sprendimo dėl pirminę S. B. valią išreiškusio vienašalio sandorio (CK 1.63 straipsnio 1, 3 dalys) nuginčijimo, notarė Gražina Slavinskienė pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą.

18. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti vienašalį sandorį, t. y. 2022 m. rugsėjo 19 d. pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo, kurį patvirtino notarė Ona Olesikienė, negaliojančiu.

19. Atsakovė prašo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, nurodydama, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, tačiau pažymi, kad jei bus pateikti papildomi įrodymai, kurių pagrindu teismui pakaktų konstatuoti, kad atsisakymas nuo palikimo pripažintinas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu, neprieštarauja, kad ieškinys būtų patenkintas.

20. Taigi šioje byloje iš esmės kilo ginčas dėl vienašalio sandorio, t. y. ieškovės 2022 m. rugsėjo 19 d. pareiškimo apie atsisakymą nuo palikimo, pripažinimo negaliojančiu.

Dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu

21. CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad vienašaliu sandoriu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios.

22. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens teisių ir pareigų perėjimas įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams. Asmenys, turintys iš įstatymo ar testamento kilusią teisę paveldėti, ja disponuoja laisvai savo nuožiūra (civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas), kitaip tariant, jie gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Kita vertus, įgyvendindami šias savo subjektines teises jie turi veikti atidžiai ir rūpestingai, antraip patys prisiima galinčių kilti neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Asmenų laisvė priimti palikimą arba jo atsisakyti gali būti ribojama tik įstatymo pagrindu.

23. CK 5.60 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo; palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas.

24. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad asmuo, turintis teisę paveldėti, gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (CK 5.60 straipsnis). Palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Šis sandoris negali būti sudarytas konkliudentiniais veiksmais. Palikimo atsisakymas, taip pat kaip ir palikimo priėmimas, turi būti išreikštas aktyviais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Pagal CK 5.60 straipsnio 3 dalį, palikimo atsisakymas yra raštu sudaromas sandoris, apie kurį įpėdinis praneša palikimo atsiradimo vietos notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2009).

25. Taigi, palikimo nepriėmimas yra suprantamas kaip apibendrintas įvairių situacijų apibūdinimas, kai šaukiamas paveldėti įpėdinis nepaduoda pareiškimo notarui, nesikreipia į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo ir neatlieka jokių aktyvių veiksmų, siekdamas paveldėti. Palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris, išreikštas aktyviu įpėdinio veiksmu, o palikimo nepriėmimas yra asmens, turinčio teisę į palikimą, neveikimas arba pasyvus elgesys, tačiau tiek palikimo nepriėmimas, tiek atsisakymas yra įpėdinio valios išraiška ir turi tas pačias pasekmes; toks asmuo netampa mirusio asmens turtinių teisių ir pareigų perėmėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-321/2016, 42–43 punktai).

26. Įpėdinis, atsisakydamas palikimo, pasitraukia iš paveldėjimo santykių. Palikimo atsisakymas, kaip ir jo priėmimas, yra besąlyginio, neatšaukiamo pobūdžio. Palikimo atsisakymas reiškia šios teisės pasibaigimą tam įpėdiniui be šios teisės transformacijos į kitą teisę. Atsisakydamas priimti palikimą įpėdinis išreiškia savo valią ir taip įgyvendina atsiradusią teisę paveldėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2007), tačiau atsisakymo nuo palikimo sandoris irgi gali būti ginčijamas taikant bendrąsias sandorių nuginčijimo taisykles, o jo nuginčijimas sukelia sandorio negaliojimo pasekmes.

27. CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams. Taip pat šio straipsnio 5 dalimi nustatyta, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti.

28. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad tais atvejais, kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Toks vertinimas siejamas su tuo, kad tokiu atveju suklystama dėl pačios šalies kaltės, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarautų kitos sandorio šalies interesams, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai išreiškia tikrąją šalies valią. Analogiškai, jeigu sandoris, atsižvelgiant į jo prigimtį, yra rizikingas, tai sandorio šalis, prisiimdama galimą riziką, kartu praranda ir teisę vėliau tą sandorį ginčyti remdamasi suklydimu. Nurodytos vertinimo gairės lemia tai, kad ir teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus būtų sudaręs sandorį tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2005; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113-219/2017 27 punktas).

29. Vertinant, ar buvo iš esmės suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019).

30. Kaip jau buvo minėta aukščiau, ieškovė S. B. Kėdainių rajono 2-ame notaro biure pasirašė 2022 m. rugsėjo 19 d. pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo, kurį patvirtino notarė Ona Olesikienė. Palikimo ieškovė atsisakė per įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.60 straipsnio 1 dalis).

31. Ieškovė laikosi pozicijos, kad jos palikimo atsisakymo sandoris negali būti laikomas galiojančiu, nes jis yra sudarytas jai iš esmės suklydus. Ieškovė teigia, kad iš tiesų ji norėjo priimti savo mirusios mamos palikimą, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių suklydo, pasirinkdama jos valią neatitinkantį paveldėjimo teisių įgyvendinimo būdą, t. y. parašydama pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo. Ieškovė nurodo, kad tai neatitiko jos valios, ir todėl laikytinas esminiu suklydimu.

32. Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Suklydus sudaryti sandoriai taip pat yra priskiriami prie sandorių, turinčių valios trūkumų. Sudariusio sandorį asmens valią tokiu atveju lėmė neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios raiška. Šiuo atveju ieškovė nurodo, kad iš tiesų jos valia buvo ne atsisakyti, o priimti mamos palikimą – jos atsisakymas nuo palikimo buvo nulemtas sesers pažado, jog būtent sesuo priims palikimą, susitvarkys dokumentus ir vėliau jos abi pasidalins po mamos mirties likusį palikimą.

33. Minėta, kad teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog po motinos mirties kalbėjosi su seserimis E. G. ir L. S. dėl palikimo po motinos mirties priėmimo. Ieškovė ir L. S. nutarė, kad palikimą priims abi, tačiau siekdamos sutaupyti piniginių lėšų dokumentų tvarkymui, sutarė, jog palikimą priims L. S., o vėliau priimtą palikimą pasidalins kartu su ieškove. L. S. nuvykusi pas notarę sužinojo, kad tam, jog ji galėtų priimti palikimą, būtinas ieškovės atsisakymas nuo palikimo. Būtent taip padaryti patarė notarė. Ieškovė, pasitikėdama notare ir būdama tikra, jog palikimo priėmimo klausimus išspręs L. S., padarė kaip patarta – nuvažiavo pas notarę ir įformino atsisakymą nuo motinos palikimo. Šį savo veiksmą vertino visiškai kaip formalų, kadangi buvo įsitikinusi, jog visus būtinus veiksmus palikimui priimti atliks jos sesuo L. S.. Tai, kad šis palikimo atsisakymas buvo visiškai formalus veiksmas, pasak ieškovės, patvirtina ir tai, jog iškart po motinos mirties ieškovė palikimą, atsiradusį po motinos mirties, priėmė ieškovė faktiniu valdymu, t. y. iškart po motinos mirties ji ėmė rūpintis sodybos dalimi, žemės sklypu, prižiūrėjo motinos kapavietę ir pan. Vėliau paaiškėjo, kad sesuo L. S. nepabaigė visų būtinų palikimo priėmimo procedūrų – nenuvažiavo laiku pas notarę priimti palikimo. Ieškovė, tai sužinojusi, patarė seseriai kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nes suprato, kad be advokato pagalbos jai nepavyks susitvarkyti dokumentų. Ieškovė siekė padėti seseriai kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tačiau sesuo ir tų veiksmų neatliko. Todėl susiklostė tokia situacija, kad dėl sesers L. S. aplaidumo palikimas, atsiradęs po motinos mirties, buvo nepriimtas pas notarę. Pažymėjo, kad būtų nesąžininga ir iš esmės neteisinga, kad motinos palikimas pereitų valstybei, kadangi faktiškai jį iškart po motinos mirties ėmė valdyti ieškovė ir tai savo nutartyje yra patvirtinęs Tauragės apylinkės teismas. Teigė, jog palikimo atsisakė būdama suklaidinta savo sesers L. S., kuri įsipareigojo priimti motinos palikimą. Ieškovės tikroji valia buvo priimti palikimą, o ne jo atsisakyti – palikimo atsisakė tik dėl L. S. pažado pačiai sutvarkyti visus reikiamus dokumentus ir vėliau pasidalinti palikimą.

34. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo L. S. patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes ir pažymėjo, jog po motinos mirties būtent ji įsipareigojo susitvarkyti visus dokumentus, priimti motinos palikimą ir vėliau jį pasidalinti su seserimi S. B.. L. S. taip pat patvirtino, jog ji seseriai pranešė, kad notarė patarė S. B. atsisakyti palikimo, todėl ji ir paprašė ieškovės, jog ji atsisakytų palikimo. L. S. patvirtino, jog ar dėl laiko trūkumo, ar dėl kitų priežasčių ji taip ir nepabaigė atlikti paveldėjimo procedūrų. Kai pasibaigė terminas priimti palikimą, ketino kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nes norėjo kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Jai buvo paskirtas advokatas, tačiau ir šiuo atveju ir visus veiksmus nutraukė. Negali pasakyti kodėl taip pasielgė. Patvirtino, jog S. B. iš tiesų motinos palikimą priėmė faktiniu valdymu – iškart po motinos mirties ji ėmė rūpintis visu likusiu turtu ir tai daro iki šiol. Gailisi, kad suklaidino savo seserį S. B. – ji norėjo ir planavo susitvarkyti reikiamus dokumentus ir vėliau turtą pasidalinti su S., tačiau reikiamų veiksmų taip ir neatliko. Dėl jos aplaidumo kilo visa šita sumaištis

35. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja apklausa ieškovės ir trečiojo asmens L. S. pusseserė S. B.. Liudytoja paaiškino, jog po pusseserių motinos mirties likusį turtą abi seserys ketino pasidalinti perpus, tačiau, siekdamos sutaupyti pinigų, sutarė, jog palikimo priėmimo procedūras atliks ir palikimą priims L. S., o vėliau viską pasidalins. Liudytoja teiravosi L. S. kaip jai sekasi tvarkytis dokumentus, ar jau gavo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau paaiškėjo, jog L. S. praleido trijų mėnesių terminą, nustatytą priimti palikimą. Žinojo, jog L. S. susirado advokatą, ketino kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tačiau ir to nepadarė. Liudytoja L. S. registruotu paštu siuntė dokumentus, kurie turėjo padėti tvarkytis paveldėjimo dokumentus, tačiau L. S. jų neatsiėmė pašte ir jie buvo grąžinti liudytojai (į bylą yra pateiktas vokas, kuris patvirtina šias aplinkybes). Tuomet liudytoja patarė ieškovei tvarkytis visus reikiamus dokumentus. Apie tai, jog ieškovė atsisakė pas notarę teisės į palikimą, atsiradusį po motinos mirties, liudytojai buvo žinoma, tačiau, S. B. teigimu, šis veiksmas buvo visiškai formalus, kadangi iš tiesų palikimą ieškovė buvo priėmusi faktiniu valdymu. Atsisakymas nuo palikimo buvo priimtas tik dėl to, jog L. S. pažadėjo susitvarkyti visus dokumentus ir vėliau turtą pasidalinti su ieškove.

36. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo, jog tikroji jos valia buvo priimti po motinos mirties atsiradusį palikimą, tačiau palikimo atsisakė suklaidinta savo sesers L. S., kuri įsipareigojo susitvarkyti paveldėjimo dokumentus ir vėliau turtą pasidalinti su ieškove. Šias aplinkybes patvirtino tiek pati L. S., tiek ir liudytoja S. B.. Tai yra, L. S. patvirtino, jog abi su seserimi susitarė, jog paveldėjimo dokumentus susitvarkys L. S., bet turtą vėliau pasidalins abi seserys. Taip pat trečiasis asmuo L. S. patvirtino, jog būtent jį paprašė sesers atsisakyti palikimo ir ji žinojo, jog atsisakymas yra tik formalus veiksmas – taip pasielgti patarė notarė. L. S. patvirtino ir tai, kad ji neįvykdė pažado ir nepabaigė tvarkytis paveldėjimo dokumentų, todėl susidarė situacija, jog motinos palikimas apskritai nebuvo priimtas. Teismo vertinimu, šios nurodytos aplinkybės laikytinos pakankamomis išvadai, jog ieškovė S. B. buvo suklaidinta sesers L. S. – jeigu ieškovė būtų žinojusi, jog L. S. iš tiesų neatliks būtinų veiksmų palikimui priimti, S. B. nebūtų atsisakiusi palikimo.

37. Tai, kad tikroji ieškovės valia buvo priimti po motinos mirties atsiradusį palikimą, patvirtina ir ieškovės, ir trečiojo asmens L. S., ir liudytojos S. B. parodymai. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog iškart po motinos mirties ji pradėjo rūpintis tiek sodybos dalimi, tiek žemės sklypu ir tai daro iki šiol. Šias aplinkybes patvirtino ir L. S., ir liudytoja S. B..

38. Pažymėtina ir tai, kad Tauragės apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 14 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-3175-439/2023, kuriuo teismas patenkino S. B. pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B. savo mirusios mamos palikimą priėmė pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

39. Taigi šalių paaiškinimai, liudytojos parodymai ir rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog tikroji ieškovės valia buvo priimti, o ne atsisakyti motinos palikimo. Atsisakymą nuo palikimo priėmimo nulėmė trečiojo asmens L. S. klaidingas tikinimas, jog būtent ji susitvarkys visus paveldėjimo dokumentus ir vėliau pasidalins turtą su ieškove.

40. Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai).

41. Šiuo konkrečiu atveju ieškinio atmetimas suponuotų būtent formaliojo, o ne tikrojo teisingumo vykdymo regimybę, kadangi susidarytų situacija, jog nesant kitų pretendentų į po R. L. mirties atsiradusį palikimą ir faktiškai jį valdyti pradėjus ieškovei, būtų eliminuota galimybė pripažinti ieškovei nuosavybės teises į turtą, likusį po motinos mirties. Palikimo, atsiradusio po ieškovės ir jos seserų motinos mirties, perėjimas valstybei nagrinėjamu atveju pažeistų tiek protingumo, tiek teisingumo principus.

42. Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovė iš esmės suklydo sudarydama vienašalį sandorį, t. y. 2022 m. rugsėjo 19 d. pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo, todėl remiantis CK 1.90 straipsnio pagrindu šis sandoris laikomas negaliojančiu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

44. Ieškovė pateikė prašymą iš atsakovės priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo iš atsakovės priteisti ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.

45. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog paveldėjimo teisinių santykių bylose, VĮ Turto banko, kaip valstybės institucijos, atsakomybė dėl bylinėjimosi išlaidų siejama su neteisėtais veiksmais – teismui pripažinus palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba nustatomas valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartus civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020). Nors nagrinėjamu atveju skiriasi ieškinio pagrindas ir dalykas, tačiau bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumo principas (kriterijus) taikytinas analogiškas, t. y. vertintina atliko ar ne VĮ Turto bankas veiksmus (neveikimas), kuriais buvo pažeistos ieškovės teisės. Šiuo atveju VĮ Turto bankas byloje dalyvauja byloje imperatyvių teisės aktų pagrindu kaip bešeimininkio turto paveldėtojas ir neatliko jokių kaltų veiksmų, dėl kurių byla buvo inicijuota, todėl reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu ab initio (liet. nuo sudarymo momento) ieškovės S. B. 2022 m. rugsėjo ­19 d. pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo, patvirtintą Kėdainių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Onos Olesikienės, notarinio registro Nr. 3695, dėl suklydimo.

Ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Jurga Jasmontienė