Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. B. skundą dėl notarės Gražinos Slavinskienės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla dėl notaro veiksmų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Testamentų registre (duomenys neskelbtini) įregistruotas pareiškėjos S. B. pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktas po palikėjos R. L. mirties. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjos R. L. mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė pareiškėja, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė Gražina Slavinskienė nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą, kadangi notarinėje praktikoje laikomasi palikimo neatšaukiamumo principo, įpėdinė negali būti ir atsisakiusi nuo palikimo, ir jį priėmusi.

Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro buvimo vietą.

Pagal Notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų padalinių subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus.

Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020). Notaras turi pareigą patikimai nustatyti, ar iš tikro egzistuoja ir nėra ginčijami jam teikiami tvirtinti faktai. Kad jie iš tikro egzistuoja, notaro gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar faktų duomenys ir aplinkybės yra konkretūs, detalūs, aiškūs, papildantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią visumą, kuri notarui nekeltų pagrįstų abejonių, ar priešingai, duomenys kelia abejonių dėl neišsamumo, netikslumo, menkos sąsajos su tiriamu klausimu, fragmentiškumo, tarpusavio prieštaravimų ar kitokių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).

Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti skundžiamą notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas. Tokiu atveju asmuo, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas jas ginti atitinkamu CK 1.138 straipsnyje nurodytu būdu ar kitomis priemonėmis, numatytomis įstatyme, priklausomai nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindo.

Paveldėjimas yra vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Palikimo atsiradimo faktas (palikėjo mirtis) savaime nuosavybės teisės į palikimą nesukuria. Įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą nuosavybės teise, įstatymo nustatyta tvarka ir terminais privalo jį priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Palikimo priėmimo sandoris pasižymi tam tikrais ypatumais. Pirma, įpėdinis, išreikšdamas valią priimti palikimą, neturi galimybės pasirinkti, kokį turtą ar jo dalį jis norėtų paveldėti, atsisakyti vykdyti tam tikras paveldimas palikėjo prievoles ir pan. Šuo atveju galioja imperatyvoji nuostata, kad palikimo negalima priimti su sąlygomis ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Taigi įpėdinis, apsisprendęs priimti palikimą, priima jį visą: ne tik tą turtą, kuris jam žinomas, bet ir tą, kuris priimant palikimą jam nežinomas, atitinkamai įpėdinis perima tiek jam žinomus, tiek nežinomus palikėjo reikalavimus bei skolas kitiems asmenims ir kitų asmenų (palikėjo kreditorių) reikalavimus (skolas) palikėjui. Antra, palikimo priėmimo sandorio negalima atšaukti. Tai reiškia, kad asmuo, nustatyta tvarka išreiškęs savo valią priimti palikimą, jos vėliau negali pakeisti, t. y. atsisakyti priimto palikimo (CK 5.60 straipsnio 4 dalis).

Palikimo atsisakymas, kaip ir jo priėmimas, taip pat yra besąlyginio, neatšaukiamo pobūdžio ir reiškia šios teisės pasibaigimą tam įpėdiniui be šios teisės transformacijos į kitą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2007), nors ir gali būti ginčijamas teisme bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2007). Taigi tiek pareiškimo apie palikimo priėmimą padavimas palikimo atsiradimo vietos notarui, tiek palikimo atsisakymas (nepriklausomai nuo to, ar pareiškimas paduotas įstatymo numatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino pradžioje ar jo gale), laikytinas aiškiai išreiškiančiu įpėdinio valią atsiradusio palikimo atžvilgiu ir yra neatšaukiamo pobūdžio.

Veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti bei įgyvendindamas savo subjektines teises turi veikti atidžiai ir rūpestingai, o nesilaikydamas šių reikalavimų privalo pats prisiimti galinčius kilti neigiamus padarinius. Pareiškėja išreiškė valią atsisakyti palikimo po palikėjos R. L. mirties ir šis faktas (duomenys neskelbtini) įregistruotas Testamentų registre. Pareiškėjai šie duomenys, kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, buvo žinomi. Kasacinis teismas, aiškindamas Notariato įstatymo nuostatas, yra pažymėjęs, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Atsižvelgiant į tai, kad notarui pateikti duomenys apie pareiškėjos valią palikimo po R. L. mirties atžvilgiu buvo prieštaringi, o notaras nedisponuoja teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nesant teismo sprendimo dėl pirminę pareiškėjos valią išreiškusio vienašalio sandorio (CK 1.63 str. 1, 3 d.) nuginčijimo, notarė Gražina Slavinskienė pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos skundo reikalavimai panaikinti (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Gražinos Slavinskienės nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą ir įpareigoti notarę išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, (duomenys neskelbtini) mirus motinai R. L., netenkinami ir skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 511–513 straipsniais, teismas

nutaria:

skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.