Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovei I. L., jos atstovui advokatui Ričardui Raliui, atsakovui G. L., jo atstovei advokatei Dianai Oseckienei, ekspertei Agnei Šiaulytei, išvadą teikiančios institucijos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Editai Pleškaitei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I. L. patikslintą ieškinį atsakovui G. L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, ieškovės bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas. Patikslintas priešieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Byloje nagrinėjamas šalių ginčas dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

8. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 str. 2 d.). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 str. 2 d.). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

9. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.

10. Vertinant ieškovės ir atsakovo materialines ir šeimos aplinkos sąlygas matyti, kad šalys apsirūpinusios gyvenamuoju būstu, ieškovė kartu su motina K. L. įsigijo butą Šiauliuose, iki butą įsirengs gyvena motinai priklausančiame name Šiaulių rajone. Atsakovas gyvena tėvams priklausančiame name Šiaulių rajone. Šalių gyvenamųjų vietų sąlygos, šalių finansinės galimybės yra tinkamos ir panašios patenkinti būtinuosius vaiko poreikius. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi atskirus kambarius, tinkamus nepilnamečio vaiko poreikiams (poilsiui, ugdymui, žaidimams ir kt.) patenkinti, turi galimybes užtikrinti vaikui lankymąsi ugdymo įstaigoje, tinkamą medicininę priežiūrą. Šalys turi įgudžius ir pakankamas galimybes dirbti ir užsidirbti. Į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės ar atsakovo gyvenamosios vietos aplinka netinkama nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, vaikui būtų daromas neigiamas poveikis, nebūtų užtikrintas vaiko fizinis ir socialinis saugumas. Liudytojų parodymais abi šalys yra tinkamos auginti ir rūpintis dukterimi, užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas.

17. Pažymėtina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu neužkerta šalims galimybės ateityje, pasikeitus aplinkybėms, esant galimybei išklausyti vaiko nuomonę, kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos ketimo.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio nustatymo

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Svarbu nustatyti ir tai, ar toks asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006). Analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

20. Nagrinėjamu atveju nustačius šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, būtina išspręsti ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš ieškovės klausimą. Atsakovas nurodo priešieškinyje, kad vaiko išlaikymui reikalinga apie 300 Eur suma kas mėnesį, t. y. 100 Eur maistui, 60 Eur aprangai (rūbams, avalynei), 10 Eur vaistams, vitaminams, 30 Eur vaiko aprūpinimui gyvenamuoju būstu, 40 Eur vaiko lavinimui, laisvalaikiui, 50 Eur už lopšelio – darželio lankymą, 20 Eur žaislams. Ieškovė yra sveika, dirbanti ir uždirbanti, todėl tikslinga priteisti iš ieškovės po 150 Eur išlaikymą kas mėnesį.

22. Spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas vaikui būtų optimalus ir atitiktų tiek šalių, tiek jų nepilnametės dukters interesus, teismas atsižvelgia ne tik į šiuo metu gaunamas šalių pajamas ir galimybes, patiriamas išlaidas, į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su atsakovu, tačiau ir į nustatytiną maksimaliai intensyvų ieškovės bendravimą su dukterimi. Ieškovei intensyviai bendraujant su dukterimi, pasiimant ją savaitės eigoje, savaitgaliais į savo gyvenamąją aplinką, ieškovė taip pat patiria ir ateityje patirtų papildomų vaiko išlaikymo išlaidų maistui, rūbams, žaislams, pramogoms ir kt. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė į bylą motyvuoto prašymo priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą nepilnametei dukteriai, nors, jo teigimu, ieškovė neprisideda prie vaiko išlaikymo. Teismo posėdyje atsakovas išreiškė nuomonę, kad jis sutiktų ir su 100 Eur dydžio išlaikymo mokėjimu, pinigai būtų panaudoti vaiko interesais.

23. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, darytina išvada, kad šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti tikslinga priteisti iš ieškovės išlaikymą vaikui po 100 Eur kas mėnesį nuo atsakovo priešieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Manytina, kad priteistina suma atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, garantuos būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

24. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas.

25. Teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, tačiau tėvams geranoriškai nesusitarus, teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją ir labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.

26. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė savo siūlomą priešingos šalies bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką. Nustatant ieškovės ir dukters bendravimo tvarką būtina atsižvelgti į šiuo metu susiklosčiusią ieškovės bendravimo su dukterimi tvarką, kai vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, bendravimo intensyvumą, nustatytiną maksimalų vaiko poreikius atitinkantį motinos ir vaiko bendravimą. Išvadą teikiančios institucijos atstovė, psichologijos ekspertizę atlikusi ekspertė nurodė, kad teismas neturėtų riboti vaiko ir motinos bendravimo, šalys turėtų dėti maksimalias pastangas, tarpusavyje bendradarbiauti, kad vaikas bendrautų su motina, todėl tikslinga nustatyti maksimaliai intensyvią motinos bendravimo su vaiku tvarką, nes nėra duomenų, kad ieškovė kenktų vaiko interesams, juos pažeistų.

27. Nustatydamas ieškovės bendravimo su dukterimi tvarką teismas taip pat atsižvelgia į CPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas, jog teismas, atsižvelgdamas į ieškinio, priešieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio, priešieškinio dalyku ir pagrindu.

28. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, nustatytina tokia ieškovės bendravimo su dukterimi L. L. tvarka:

1) I. L. bendrauja su nepilnamete dukterimi L. L. kas antrą savaitgalį, t. y. penktadienį pasiima dukterį iš ugdymo įstaigos iki 17.30 val. ir grąžina dukterį į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val.;

2) I. L. su nepilnamete dukterimi L. L. darbo dienomis bendrauja antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdama dukterį iš ugdymo įstaigos iki 17.30 val. ir grąžindama dukterį į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.;

3) I. L. savo atostogų metu su dukterimi L. L. atostogauja dvidešimt paeiliui einančių dienų. Dukterį atostogoms motina pasiima pirmąją atostogų dieną 10 val. ir grąžina paskutinę dvidešimtą atostogų dieną iki 20 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiems tėvams; pirmąją padalytųjų atostogų pusę su vaiku būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau. Apie planuojamą konkretų atostogų laiką I. L. įsipareigoja informuoti G. L. telefonine trumpąja sms žinute ne vėliau kaip likus trims savaitėms iki numatytų atostogų pradžios, kartu suteikdama informaciją apie tai, kur bus praleidžiamos atostogos ir kitą konkrečią G. L. prašomą informaciją (vaiko sveikatos būklę, mitybą, veiklą, dienotvarkės režimą ir kt.);

4) I. L. lyginiais metais bendrauja su dukterimi L. L. gruodžio 24-25 dienomis (per Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną): gruodžio 24 d. 10 val. pasiima dukterį iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukterį į jos gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 20 val; I. L. nelyginiais metais bendrauja su dukterimi L. L. gruodžio 26 d. (antrąją Šv. Kalėdų dieną), 10 val. pasiima dukterį iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukterį į jos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 20 val.;

5) I. L. nelyginiais metais bendrauja su dukterimi L. L. per Šv. Velykas, pirmąją Šv. Velykų dieną, 10 val. pasiima dukterį iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukterį į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val. I. L. lyginiais metais bendrauja su dukterimi L. L. antrąją Šv. Velykų dieną, 10 val. pasiima dukterį iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukterį į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.;

6) I. L. Naujųjų metų šventei nelyginiais metais, jeigu gruodžio 31 d. yra darbo diena, dukterį L. L. pasiima iš ugdymo įstaigos iki 17.30 val. ir grąžina kitą dieną (sausio 1 d.) į jos gyvenamąją vietą iki 20 val. Jei gruodžio 31 d. yra ne darbo diena, dukterį L. L. I. L. pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina dukterį į jos gyvenamąją vietą kitą dieną (sausio 1 d.) iki 20 val.;

7) I. L. kartu su dukterimi L. L. praleidžia dukters gimimo dieną nelyginiais metais. Jei L. L. gimimo diena yra darbo diena, dukterį L. L. motina pasiima iš ugdymo įstaigos iki 17.30 val. ir grąžina dukterį į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val. Jei L. L. gimimo diena yra ne darbo diena, I. L. pasiima dukterį iš vaiko gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina dukterį į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.;

8) I. L. nelyginiais metais bendrauja su dukterimi L. L. šių valstybinių švenčių dienų metu: vasario 16 d., birželio 24 d., rugpjūčio 15 d., pasiimdama dukterį iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindama dukterį į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val. I. L. lyginiais metais bendrauja su dukterimi L. L. šių valstybinių švenčių dienų metu: kovo 11 d., gegužės 1 d., liepos 6 d., lapkričio 1 d., pasiimdama dukterį iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindama dukterį į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.;

9) I. L. Motinos dieną kasmet pasiima dukterį iš dukters gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina dukterį į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.;

10) I. L. kasmet savo gimimo dieną (rugsėjo 5 d.), jei ši diena yra darbo diena, dukterį L. L. pasiima iš ugdymo įstaigos iki 17.30 val. ir grąžina dukterį į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val. Jei I. L. gimimo diena yra ne darbo diena, I. L. pasiima dukterį iš dukters gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina dukterį į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.;

11) G. L. kasmet su dukterimi L. L. praleidžia Tėvo dieną ir savo gimtadienį (sausio 5 d.);

12) Jei nustatytu laiku I. L. negali pasiimti dukters L. L., ji iš anksto apie tai informuoja G. L. telefonine trumpąja sms žinute;

13) Jei dėl nenumatytų priežasčių I. L. bendravimas su dukterimi tvarkoje nustatytu laiku yra negalimas, G. L. iš anksto informuoja I. L. telefonine trumpąja sms žinute;

14) I. L. gali bendrauti su dukterimi L. L. ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų susitaria abu tėvai ir neprieštarauja nepilnametis vaikas;

15) tuo metu, kai vaikas L. L. yra su motina I. L., ji yra atsakinga už tinkamą vaiko priežiūrą.

Dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo

29. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje patyrė 1495,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 30,75 Eur žyminis mokestis, 200 Eur ekspertizės išlaidos, 65 Eur vertimo paslaugų išlaidos, 1200 Eur teisinių paslaugų išlaidos (1 t. 6, 43-45 b. l., 2 t. 61 b. l.; CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 1 p., 6 p.). Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys atmestinas visiškai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai iš atsakovo nepriteistinos.

30. Atsakovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje patyrė 1878 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 41 Eur žyminis mokestis, 1600 Eur teisinių paslaugų išlaidos, 237 Eur vertimo į anglų kalbą paslaugų išlaidos (1 t. 112 b. l., 2 t. 115-123 b. l.; CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 1 p., 6 p.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šioje civilinėje byloje atsakovo patirtas vertimo į anglų kalbą paslaugų išlaidas (dokumentai, raštai, užklausos ir pan.), o iš pateiktų sąskaitų faktūrų negalima identifikuoti, kokie su civiline byla susiję dokumentai buvo verčiami į anglų kalbą, šios vertimų išlaidos neįtrauktinos į atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sąrašą. Įvertinus atsakovo atstovės suteiktų teisinių paslaugų turinį, užimtumą byloje, dalyvavimą teismo posėdžiuose, taip pat į tai, kad buvo teikiami papildomi rašytiniai įrodymai į bylą, spręstina, kad ieškovo patirtos teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių. Patikslintą priešieškinį tenkinus iš dalies, įvertinus, kad tenkinta 77 proc. ir atmesta 23 proc. patikslinto priešieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistinos 1263,57 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p.).

31. Bylos nagrinėjimo metu susidarė 11,85 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys atmestas, o patikslinto priešieškinio tenkinta 77 proc. dalis, iš ieškovės priteistinos valstybei 9 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 3 d.).

32. 2018 m. gegužės 17 d. teisme užregistruotas ekspertės Agnės Šiaulytės prašymas apmokėti vykimo automobiliu į teismo posėdį 2018-05-16 dieną išlaidas, kurias sudaro 30 Eur kuro išlaidos. Įvertinus, kad ekspertė į teismo posėdį buvo kviesta ieškovės iniciatyva, be to, ekspertė tą pačią dieną dalyvavo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo posėdyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir analogišką prašymą dėl kelionės išlaidų atlyginimo pateikė minimoje baudžiamojoje byloje, kurios nagrinėjimas nėra užbaigtas (kitas teisiamasis posėdis paskirtas 2018-06-11), ir ekspertė gali būti papildomai kviečiama į baudžiamosios bylos teismo posėdį, pavestina Šiaulių apylinkės teismo Finansų skyriui apmokėti iš nepanaudotos ieškovės I. L. 2017-09-20 už ekspertizę sumokėtos avanso dalies 15 Eur sumą ekspertei Agnei Šiaulytei už patirtas kelionės išlaidas.

33. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

34. Byloje 2017 m. kovo 15 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki šio sprendimo įsiteisėjimo. Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.

35. Sprendimui įsiteisėjus, grąžintini VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centrui L. L. medicininiai dokumentai (2 t. 49-51 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu G. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 100 Eur (vieną šimtą eurų), mokamą kas mėnesį nuo 2017 m. vasario 14 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtą sumą pervedant iki paskutinės einamojo mėnesio dienos, išlaikymą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) paskiriamas vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Nustatyti tokią I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukterimi L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1) I. L. bendrauja su nepilnamete dukterimi L. L. kas antrą savaitgalį, t. y. penktadienį pasiima dukterį iš ugdymo įstaigos iki 17.30 val. ir grąžina dukterį į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val.;

2) I. L. su nepilnamete dukterimi L. L. darbo dienomis bendrauja antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdama dukterį iš ugdymo įstaigos iki 17.30 val. ir grąžindama dukterį į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.;

3) I. L. savo atostogų metu su dukterimi L. L. atostogauja dvidešimt paeiliui einančių dienų. Dukterį atostogoms motina pasiima pirmąją atostogų dieną 10 val. ir grąžina paskutinę dvidešimtą atostogų dieną iki 20 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiems tėvams; pirmąją padalytųjų atostogų pusę su vaiku būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau. Apie planuojamą konkretų atostogų laiką I. L. įsipareigoja informuoti G. L. telefonine trumpąja sms žinute ne vėliau kaip likus trims savaitėms iki numatytų atostogų pradžios, kartu suteikdama informaciją apie tai, kur bus praleidžiamos atostogos ir kitą konkrečią G. L. prašomą informaciją (vaiko sveikatos būklę, mitybą, veiklą, dienotvarkės režimą ir kt.);

4) I. L. lyginiais metais bendrauja su dukterimi L. L. gruodžio 24-25 dienomis (per Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną): gruodžio 24 d. 10 val. pasiima dukterį iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukterį į jos gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 20 val; I. L. nelyginiais metais bendrauja su dukterimi L. L. gruodžio 26 d. (antrąją Šv. Kalėdų dieną), 10 val. pasiima dukterį iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukterį į jos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 20 val.;

5) I. L. nelyginiais metais bendrauja su dukterimi L. L. per Šv. Velykas, pirmąją Šv. Velykų dieną, 10 val. pasiima dukterį iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukterį į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val. I. L. lyginiais metais bendrauja su dukterimi L. L. antrąją Šv. Velykų dieną, 10 val. pasiima dukterį iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukterį į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.;

6) I. L. Naujųjų metų šventei nelyginiais metais, jeigu gruodžio 31 d. yra darbo diena, dukterį L. L. pasiima iš ugdymo įstaigos iki 17.30 val. ir grąžina kitą dieną (sausio 1 d.) į jos gyvenamąją vietą iki 20 val. Jei gruodžio 31 d. yra ne darbo diena, dukterį L. L. I. L. pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina dukterį į jos gyvenamąją vietą kitą dieną (sausio 1 d.) iki 20 val.;

7) I. L. kartu su dukterimi L. L. praleidžia dukters gimimo dieną nelyginiais metais. Jei L. L. gimimo diena yra darbo diena, dukterį L. L. motina pasiima iš ugdymo įstaigos iki 17.30 val. ir grąžina dukterį į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val. Jei L. L. gimimo diena yra ne darbo diena, I. L. pasiima dukterį iš vaiko gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina dukterį į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.;

8) I. L. nelyginiais metais bendrauja su dukterimi L. L. šių valstybinių švenčių dienų metu: vasario 16 d., birželio 24 d., rugpjūčio 15 d., pasiimdama dukterį iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindama dukterį į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val. I. L. lyginiais metais bendrauja su dukterimi L. L. šių valstybinių švenčių dienų metu: kovo 11 d., gegužės 1 d., liepos 6 d., lapkričio 1 d., pasiimdama dukterį iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindama dukterį į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.;

9) I. L. Motinos dieną kasmet pasiima dukterį iš dukters gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina dukterį į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.;

10) I. L. kasmet savo gimimo dieną (rugsėjo 5 d.), jei ši diena yra darbo diena, dukterį L. L. pasiima iš ugdymo įstaigos iki 17.30 val. ir grąžina dukterį į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val. Jei I. L. gimimo diena yra ne darbo diena, I. L. pasiima dukterį iš dukters gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina dukterį į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.;

11) G. L. kasmet su dukterimi L. L. praleidžia Tėvo dieną ir savo gimtadienį (sausio 5 d.);

12) Jei nustatytu laiku I. L. negali pasiimti dukters L. L., ji iš anksto apie tai informuoja G. L. telefonine trumpąja sms žinute;

13) Jei dėl nenumatytų priežasčių I. L. bendravimas su dukterimi tvarkoje nustatytu laiku yra negalimas, G. L. iš anksto informuoja I. L. telefonine trumpąja sms žinute;

14) I. L. gali bendrauti su dukterimi L. L. ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų susitaria abu tėvai ir neprieštarauja nepilnametis vaikas;

15) tuo metu, kai vaikas L. L. yra su motina I. L., ji yra atsakinga už tinkamą vaiko priežiūrą.

Priteisti G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 1263,57 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimt trijų eurų 57 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje patikslintą priešieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 9 Eur (devynių eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Pavesti Šiaulių apylinkės teismo Finansų skyriui apmokėti ekspertei Agnei Šiaulytei, a. k. (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolikos eurų) patirtas kelionės išlaidas, apmokėjimą atliekant iš už ekspertizės atlikimą nepanaudoto ieškovės I. L. sumokėto avanso, šią sumą pervedant į Agnės Šiaulytės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB.

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centras L. L. medicininius dokumentus.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti byloje 2017 m. kovo 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.