Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-04-24 · Civilinė byla Nr. e2S-423-372/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-02-14Šiaulių apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-04-24Šiaulių apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-06-05Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-24
Bylos Nr.
e2S-423-372/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-10791-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Ieškovas
I. L.
Atsakovas
G. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-423-372/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-10791-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.4.4.2.; 3.1.18.3.; 3.1.18.7.; 3.3.2.5.(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 24 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui G. L. dėl išlaikymo priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė I. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Atsakovas G. L. pateikė priešieškinį ieškovei dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, ieškovės bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti šalių nepilnametės dukters L. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnametei dukteriai L. L. po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti šalių nepilnametės dukters L. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakovu; uždrausti ieškovei išsivežti šalių nepilnametę dukterį L. L., į užsienį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 15 d. nutartimi atsakovo G. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, nustatė nepilnamečio vaiko L. L. laikiną gyvenamąją vietą su jos tėvu G. L. iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, uždraudė ieškovei I. L. išvežti nepilnametį vaiką L. L. į užsienį be atsakovo sutikimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Įpareigojo ieškovę I. L. iki 2017-04-05 pristatyti nepilnametį vaiką L. L. į atsakovo G. L. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės I. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovei nekilo abejonių, ar atsakovas tinkamai rūpinasi, prižiūri dukterį, nekilo abejonių dėl dukters nuolatinės gyvenamosios vietos jai įprastoje vietoje Lietuvoje kartu su atsakovu. Darė išvadą, kad vaiko tėvai buvo sutarę dėl vaiko gyvenamosios vietos, tačiau ieškovė susitarimo, sudaryto tarpininkaujant VTAS specialistams, tinkamai nevykdė, sutartu laiku negrąžino vaiko atsakovui. Atsakovas kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl vaiko grąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektu, siekdamas susigrąžinti dukterį, esančią (duomenys neskelbtini) kartu su ieškove, (duomenys neskelbtini) vyksta šios bylos teisminis nagrinėjimas. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų netinkami vykdęs tėvo pareigas, atsakovo gyvenamojoje vietoje mažamečiam vaikui butų sudarytos netinkamos sąlygos augti ir vystytis. Teismo posėdyje VTAS atstovas sutiko, kad nepilnamečio vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatytina su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje, kurioje vaikui sudaryta saugi socialinė aplinka, kurioje vaikas gyvena nuo gimimo su artimais žmonėmis, jų prižiūrimas, turi visas galimybes lankyti vaikų darželį, gydytis gydymo įstaigoje. Ieškovės gyvenamoji aplinka, gyvenimo sąlygos VTAS nėra žinomos, taip pat nėra žinoma, kur ieškovė gyvens, grįžusi į Lietuvą. Iš byloje surinktų duomenų vertino, kad ieškovė neplanuoja likti gyventi (duomenys neskelbtini), net jos pateikta darbo sutartis yra susitarimas su darbdaviu dėl laikino darbo. Ieškovės aplinkos nestabilumas neatitinka vaiko interesų ir neužtikrina jam saugios, stabilios aplinkos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė I. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės: tenkinti ieškovės I. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyti nepilnamečio vaiko L. L., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su ieškove (mama) I. L. iki bus priimtas teismo sprendimas; priteisti iš atsakovo G. L. iki teismo sprendimo priėmimo dienos laikiną išlaikymą nepilnamečio vaiko L. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 170 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis; atsakovo G. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti; sustabdyti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą, kol nebus išnagrinėtas atskirasis skundas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas visiškai nevertino, kad paaiškinimai VTAS buvo parašyti įtakojant ieškovę, kadangi atsakovas, nenutraukus civilinės bylos, atsisakė išleisti dukrą išvykti kartu su mama. Tiek teikiant ieškinį teismui, tiek 2017-03-07 teismo posėdyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo aiškiai nurodoma, kad ieškovė nuolat gyvens grįžusi į Lietuvą kartu su dukra, jos ir dukros deklaruotoje gyvenamojoje (duomenys neskelbtini). VTAS nuo pat bylos iškėlimo dienos žinodama apie ieškovės ir dukros būsimą gyvenamąją vietą net nematė reikalo nuvykti ar atlikti gyvenamosios vietos buities tyrimo akto. Ieškovė su dukra gyvens ieškovės mamai K. L. priklausančiame gyvenamajame name su ūkiniais pastatais. Gyvenamasis namas yra su visais patogumais. Ieškovė yra baigusi rankų ir kojų odos priežiūros, manikiūro ir pedikiūro, nagų priauginimo kursus ir grįžusi į Lietuvą turės garantuotas pajamas ir galės užtikrinti visus būtinus dukros poreikius, visą dėmesį skirti dukros auklėjimui ir priežiūrai, kadangi pagal darbo pobūdį paslaugas teiks namuose.Aptariamuose dokumentuose visur nurodoma, kad dukra L. L. nuo pat gimimo gyvena su atsakovu, tačiau yra nutylimos atsakovui nenaudingos aplinkybės, kad jau po dukros gimimo jis 6 mėnesius buvo laikomas suimtas (duomenys neskelbtini), 3 mėnesius buvo (duomenys neskelbtini). Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovo mama L. L. dirba (duomenys neskelbtini), yra dirbusi (gal ir tebedirba) (duomenys neskelbtini).Atsakovas G. L. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovės I. L. atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atskirajame skunde nenurodyta jokių aplinkybių, jokių materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų, kurie patvirtintų priimtos nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą.Ieškovė be atsakovo sutikimo išvežė vaiką nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę, neteisėtai laikė vaiką ir neleistinai apribojo tėvo ir dukros bendravimą, pažeisdama tiek vaiko interesus, tiek atsakovo teises.Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties priėmimo metu egzistavo reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, mažametės dukros L. L. interesai nukentės, vaikas ir toliau bus priverstas patirti stresą, saugumo nebuvimą, nes vaikas ieškovės vienasmenišku sprendimu buvo išplėštas iš savo šeimos aplinkos, buvo priverstas gyventi užsienyje, kur neturėjo galimybės bendrauti savo gimtąja kalba, dukra per ieškovę buvo priversta būti su svetimais žmonėmis svetimoje aplinkoje.Nuo 2017-03-31 L. L. yra savo tėvu G. L.. Vaikas su tėvu jaučiasi saugiai, nori gyventi Lietuvoje. Jo žiniomis, ieškovės motinai K. L. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo ir nėra tinkamos gyvenimo sąlygos gyventi mažamečiui vaikui L. L.. Namas yra rąstinis, statytas 1918 metais, name yra tik 33,31 kv. m. gyvenamojo ploto (duomenys paimti iš pačios ieškovės prie atskirojo skundo pridėto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo), šiame name jau gyvena 4 asmenys, ieškovės motina K. L., jos sugyventinis, ieškovės sesuo (17 metų), ieškovės brolis (5 metai), name yra problemų su vandeniu, namas senas, kiauromis sienomis, galimybė naudotis yra tik lauko tualetu.Pateikia pažymą iš (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centro, kad psichikos ir priklausomybės ligų pacientų registre nėra registruotas, kad yra baigęs (duomenys neskelbtini) ir įgijęs (duomenys neskelbtini), dukrai savo rankomis pastatė žaidimų namelį, vaikišką virtuvėlę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais, 3 str. 1 d. numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pagal CPK 144–148 str. teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktus įrodymus ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas.Pažymėtina, kad CK 3.65 str. yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/pakeitimo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko interesams konkrečioje byloje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo taikymas yra tik laikinosios apsaugos priemonės, skirtos apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Šiuos teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja šalių ginčo iš esmės.Pirmosios instancijos teismas pagristai nustatė nepilnamečio vaiko L. L. laikiną gyvenamąją vietą su jos tėvu G. L. iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, uždraudė ieškovei I. L. išvežti nepilnametį vaiką L. L. į užsienį be atsakovo sutikimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu, dukra augo adresu (duomenys neskelbtini), lankė (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelį – darželį (duomenys neskelbtini). 2016 m. kovo mėnesį ieškovė išvyko į užsienį vaiką palikdama atsakovui. Šalių susitarimas dėl laikino (nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d.) vaiko išvežimo į (duomenys neskelbtini) (kur gyvena ir dirba ieškovė) buvo pasiektas tarpininkaujant Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) specialistams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė savo veiksmais įrodė, kad atsakovas gali tinkamai pasirūpinti jų vaiku, kitaip nebūtų jo palikusi atsakovo priežiūroje. Byloje nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl vaiko grąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektu, siekdamas susigrąžinti dukterį, esančią (duomenys neskelbtini) kartu su ieškove, (duomenys neskelbtini) vyksta šios bylos teisminis nagrinėjimas. Iš VTAS išvados matyti, kad šalių vaikui atsakovo gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos gyventi. Teismo posėdyje VTAS atstovas sutiko, kad nepilnamečio vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatytina su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje, teismas pagrįstai rėmėsi specialistų vertinimu. (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma dėl šalių ir vaiko gyvenamosios vietos, atsakovo kaimynų paaiškinimai dėl vaiko gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini) lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad L. L. yra tinkamai rūpinamasi. Aplinkybės, kad, kaip teigia ieškovė, kad atsakovo mama L. L. dirba (duomenys neskelbtini), yra dirbusi (gal ir tebedirba) (duomenys neskelbtini), bus įvertintos bylą nagrinėjant iš esmės. Ieškovė nurodo, kad ji planuoja gyventi Lietuvoje, (duomenys neskelbtini). Šios būsimos gyvenamosios vietos sąlygos nėra įvertintos VTAS, todėl teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neturi galimybės daryti išvadą, kad šioje vietoje vaikui bus suteiktos tinkamos gyvenimo sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas teigia, jog ieškovės nurodyta gyvenamoji vieta neturi tinkamų sąlygų vaikui augti. Iš ieškovės pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovės motinai K. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Namas yra rastinis, statytas 1918 metais, name yra tik 33,31 kv. m. gyvenamojo ploto, kitų duomenų apie minėtą būstą teismas neturi. Atsakovo teigimu, name gyvena 4 asmenys, ieškovės motina K. L., jos sugyventinis, ieškovės sesuo (17 metų), ieškovės brolis (5 metai), name yra problemų su vandeniu, namas senas, kiauromis sienomis, galimybė naudotis yra tik lauko tualetu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės nurodyto būsto sąlygos, jų tinkamumas vaikui gyventi, bus įvertintas bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šioje bylos stadijoje teismas vertina šiuo metu byloje esančius duomenis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš atsakovo pateiktos pažymos iš (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centro matyti, kad jis psichikos ir priklausomybės ligų pacientų registre nėra registruotas, iš (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo diplomo matyti, kad atsakovas yra 2015 m. yra baigęs (duomenys neskelbtini) ir įgijęs (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją. Nėra duomenų, kad atsakovas nesirūpintų vaiko sveikata. Esant aptarties duomenims, teismas vertina, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių vaikas negalėtų augti su tėvu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsaugoti šalių santykių stabilumą, užtikrinti šalių mažametės dukters interesus, saugią gyvenamąją aplinką, užkirsti kelią mažamečio vaiko traumavimui atskiriant jį nuo tėvo, senelės, paimant iš įprastos aplinkos, pagrįstai taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną nepilnamečio vaiko L. L. gyvenamąją vietą su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje, nes nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti pažeisti vaiko interesai.Dėl išdėstyto, apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės I. L. atskirąjį skundą ir Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepaleistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė