Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo G. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12415-949/2016 pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui G. L., institucijai, teikianti išvadą, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Ieškovė I. L. pareiškė ieškinį, kuriuo prašo nustatyti nepilnametės dukters L. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove taip pat priteisti iš atsakovo G. L. nepilnamečiui vaikui išlaikymui po 170,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė I. L. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo G. L. laikinąjį išlaikymą nepilnametei dukrai L. L., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170 Eur kas mėnesį, iki teismo sprendimo byloje priėmimo bei dukros L. L. laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su motina ieškove I. L. iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Ieškinyje nurodo, kad dukra gyvena kartu su mama, kur jai yra užtikrintos gyvenimo ir vystymosi sąlygos, ją ir dukrą sieja glaudus dvasinis ir emocinis ryšys. Tuo tarpu atsakovas piktnaudžiauja psichotropinėmis medžiagomis, ne kartą yra padaręs teisės pažeidimus, yra teistas už smurtinius nusikaltimus ir tai rodo atsakovo atsakomybės jausmo neturėjimą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi iš dalies tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė nepilnametės L. L. laikiną gyvenamąją vietą su jos motina ieškove I. L. iki teismo sprendimo byloje priėmimo, priteisė iš atsakovo G. L. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai L. L. po 90 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos (2016 m. gruodžio 9 d.) iki teismo sprendimo byloje priėmimo, paskiriant I. L. dukros išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas išsamaus įrodymų tyrimo bei vertinimo neatlieka. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaikų teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nesprendžia klausimo dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo bei dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos iš esmės, todėl negali pasisakyti dėl ginčo dalyko. Šiuo atveju teismas, analizuoja, ar šalys neatlieka veiksmų, kurie yra žalingi ir priešingi jų nepilnamečio vaiko interesams, nes laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – yra užtikrinti, kad būtinos nepilnamečio vaiko vystytis sąlygos ir bent minimalūs jo poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kuris atskirais atvejais gali užtrukti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas nustatė, kad atsakovas šiuo metu kartu su ieškove ir dukra negyvena, pasak ieškovės atsakovas nuo 2014 m. neteikia dukrai išlaikymo, atsakovas dukra nesirūpina, todėl yra pagrindas manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – nepriteisus laikino išlaikymo bei nenustačius laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su ieškove, gali būti pažeisti vaiko interesai. Teismas nurodė, kad laikino išlaikymo dydis nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti išlaikymą vaikui. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos mėnesinės pajamos šiuo metu nuo 1 400 Eur iki 1 600 Eur. Pasak ieškovės, atsakovas šiuo metu yra dirbantis, sveikatos problemų neturi. Duomenų apie atsakovo pajamas ir/ar įsiskolinimus byloje nėra.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas G. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžinti iš naujos nagrinėti pirmos instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjo net nepranešęs atsakovui, negavęs Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) išvados.Nutartis priimta neišsiaiškinus bylai reikšmingų aplinkybių, nes jis rūpinosi dukra, kol ieškovė buvo išvykusi į Airiją, 2016 m. rugsėjo mėnesį sugrįžusi į Lietuvą ieškovė kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja, nors jis nesutiko, kad dukra būtų išvežta į užsienį, tačiau tarpininkaujant VTAS specialistams sutiko, kad kurį laiką dukra pasisvečiuotų pas ieškovę, tačiau sutartu laiku ieškovė negrąžino dukters. Dėl to, kad atsakovė išsivežė dukrą į Airiją, jis neturi galimybės bendrauti su dukra, nes ieškovė piktybiškai nesudaro galimybių. Kai bendravo su dukra, ji verkė ir norėjo grįžti namo į Lietuvą, kur yra nusistovėjusi įprastinė jos gyvenamoji vieta. Byloje nėra duomenų, kad jis netinkamai atliktų tėvo pareigas, darytų žalą dukrai. Ieškovė neturi galimybių pasirūpinti nepilnamete dukra: gyvena darbdaviui priklausančiame būste kartu su kitais darbuotojais, todėl neaišku kokio dydžio patalpos, su kas yra kiti asmenys, su kuriais dukra yra priversta gyventi, be to, ieškovės darbo sutartis laikina, pastaruoju metu ji gauna mažesnes pajamas nei nurodė ieškinyje, dukra lanko darželį, tačiau nemokant anglų, airių kalbos mergaitei sunku bendrauti su kitais vaikais, suprasti auklėtojus. Be to, ieškovė gyvena kartu su kažkokiu vyru, kurio priežiūrai palieka dukrą, taigi vaikas priverstas būti su svetimais žmonėmis svetimoje aplinkoje. Toks ieškovės elgesys daro žalą vaikui, todėl negali būti toleruojamas. Atsakovo ir dukters tarpusavio dvasinis ir emocinis ryšys labai stiprus, mergaitė yra prisirišusi prie atsakovo, tuo tarpu tarp ieškovės ir dukters tarpusavio ryšys nėra susiformavęs, nes ieškovė dukters auginime dalyvavo tik, kol jis atliko laivės atėmimo bausmę.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė I. L. prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiuo argumentais:Atsakovas nepagrįstai teigia, kad nuo gimimo rūpinasi dukterimi, nes 2014 m. atsakovas 3 mėnesius buvo suimtas Danijoje, 2015 m. ikiteisminio tyrimo metu jam buvo taikyta kardomoji priemonė suėmimas 6 mėnesiams, tai rodo, kad jo neatsakingumą, nerūpestingumą. Ieškovė ir atsakovas nusprendė nebegyventi kartu dar 2016 m. pradžioje. Ieškovė nori rūpintis dukra, todėl grįžo į Lietuvą ir kreipėsi į teismą dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Be to, ji leidžia atsakovui bendrauti su dukra.Aplinkybės, susijusios su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu ir teiktino išlaikymo dydžio nustatymo bus bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, tačiau šiuo metu sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės L. L., gim. (duomenys neskelbtini) Pagal CK 3.169 straipsnį vaiko tėvams gyvenant skyrium vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jiems nesutariant – teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Nagrinėjamu atveju nėra priimto teismo sprendimo, kuriuo nepilnametės mergaitės gyvenamoji vieta būtų nustatyta su kuriuo nors iš tėvų. Bylos nagrinėjimo metu mergaitė gyvena su ieškove Airijos Respublikoje, tačiau atsakovas nesutinka, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nes anksčiau mergaitė gyvenamo su juo Lietuvoje.Pažymėtina, kad atsakovas sutinka teikti išlaikymą dukrai, neginčija teismo nustatyto išlaikymo dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis). CPK 145 straipsnyje nėra pateiktas išsamus sąrašas laikinųjų apsaugos priemonių, šeimos bylose taikomas laikinąsias apsaugos priemones ir šių priemonių taikymo pagrindus numato CK 3.65 straipsnis. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bylos nagrinėjimo metu, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.Apeliantas teigia, kad teismas išnagrinėjęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs atsakovui, nepaskyręs žodinio nagrinėjimo, neturėdamas VTAS išvados, neatsižvelgęs į vaiko interesus, neišklausęs vaiko nuomonės, taigi išnagrinėjo formaliai prašymą, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byla yra susijusi su mažamečio vaiko interesais, todėl sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nors byla ir nenagrinėjama iš esmės būtina visapusiškai įvertinti visas bylos aplinkybes sprendžiant su kuriuo iš tėvų vaikui geriau gyventi iki kol bus priimtas sprendimas iš esmės, nes teismo vertinimu tik tokiu atveju būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai.Byloje pateikti duomenys suteikia pagrindo spręsti, kad ieškovė ir atsakovas kurį laiką gyveno kartu ir augino dukrą, tačiau ieškovė 2016 m. kovo mėnesį nusprendė išvykti į užsienį užsidirbti ir nepilnametę dukrelę paliko atsakovui, kuris ja rūpinosi ir prižiūrėjo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų netinkami vykdęs tėvo pareigas, priešingai ugdymo įstaigos, kurią lankė nepilnametė L. L., pažymoje atsakovas charakterizuojamas kaip rūpestingas tėvas. Sugrįžusi iš užsienio ieškovė norėjo išsivežti vaiką kartu su savimi į Airiją, šalys sutarė, kad ieškovė nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d. pasiims dukrelę pas save, tačiau vėliau grąžins atsakovui. Byloje pateikti šalių susitarimai dėl vaiko laikino išvežimo į užsienį. Sutartu laiku ieškovė negrąžino vaiko atsakovui, kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o atsakovas į kompetentingas institucijas dėl vaiko grąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektu siekdamas susigrąžinti dukrą, esančia Airijoje kartu su motina (ieškove).Pastebėtina, kad ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad atsakovas nuo 2014 m. nesirūpina dukra ir neteikia jai išlaikymo, paneigia atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad L. L. nuo pat gimimo gyveno su atsakovu Lietuvoje, pagal šalių susitarimą mergaitė su mama Airijoje turėjo būti tik atostogų metu, nes ieškovė įsipareigojo 2016 m. gruodžio 5 d vaiką grąžinti atsakovui, tačiau nevykdė susitarimo, kuris buvo sudarytas tarpininkaujant VTAS specialistams. Taigi bylos duomenimis yra pagrindo spręsti, kad vaiko tėvai buvo sutarę dėl vaiko gyvenamosios vietos, tačiau ieškovė susitarimo nevykdė. Pažymėtina, kad teismas nurodė, kad analizavo, ar šalys neatlieka veiksmų, kurie yra žalingi ir priešingi jų nepilnamečio vaiko interesams, nes laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – yra užtikrinti, kad būtinos nepilnamečio vaiko vystytis sąlygos ir bent minimalūs jo poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kuris atskirais atvejais gali užtrukti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu atsakovas šiuo metu kartu su ieškove ir dukra negyvena, pasak ieškovės atsakovas nuo 2014 m. neteikia dukrai išlaikymo, atsakovas dukra nesirūpina, todėl yra pagrindas manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – nepriteisus laikino išlaikymo bei nenustačius laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su ieškove, gali būti pažeisti vaiko interesai. Tačiau apeliacinio teismo vertinimu, kad padaryti išvadas, kad dėl laikinųjų apsaugos netaikymo gali būti pažeisti vaiko interesai, būtina tirti ir įvertinti visas konkrečiu atveju reikšmingas bylos faktines aplinkybes, susiklosčiusius tarpusavio santykius atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus. Nors ir sprendžiamas vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo klausymas, tačiau vaiko interesais tikslinga atsižvelgti ir į VTAS specialistų turimus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas preliminariai įvertinęs pateiktus duomenis sprendžia, kad sutiktina iš dalies su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias laikinosios apsaugos priemones neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, neišklausė atsakovo, nesulaukė kompetentingų instituciją išvados, todėl įvertinus šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas grąžintinas iš naujo nagrinėti primosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas sumokėjo 28 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas tenkintinas visiškai, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Priteisti iš ieškovės I. L. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 28 Eur (dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio atsakovui G. L. (a.k. (duomenys neskelbtini)).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.