Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Santechera“ atstovams advokatui Mantui Mikalopui ir direktorei V. P.

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MNTO statyba” atstovams advokatui Daliui Vaičiuliui ir direktoriui M. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Santechera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MNTO statyba“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MNTO statyba“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Santechera“ dėl sutartinių netesybų taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškinį bei jame išdėstytas aplinkybes, ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi. Akcentavo, jog pagal sutartį atliktų darbų nustatytu terminu negalėjo atlikti dėl darbų projekto tikslinimo. Darbai buvo vykdomi jau rugsėjo mėnesį. Patikslintas projektas ieškovei pateiktas tik 2019 m. spalio 15 d., o galutinį projektą gavo 2019 m. lapkričio 29 d. Visi pagrindiniai darbai buvo baigti iki šildymo sezono pradžios. Už visus pagrindinius darbus aktai pasirašyti spalio 30 d. Kadangi buvo daug papildomų darbų, jie buvo atliekami lapkričio mėnesį. Pažymėjo, kad kol negauna viso projekto su parašais negali pasirašyti galutinio atliktų darbų akto, kuris pasirašytas 2019 m. gruodžio 3 d. Pažymėjo, kad sutarties terminas pratęstas konkliudentiniais veiksmais, atsakovė pretenzijų ieškovei dėl vėlavimo neteikė, žalos dėl termino praleidimo nepatyrė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. tarp ieškovės UAB „Santechera“ (sutartyje įvardintos Subrangovė) ir atsakovės UAB „MNTO statyba“ (sutartyje įvardintos Rangovė) sudaryta Statybos subrangos sutartis Nr. 004/01 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo rangovės modernizuotame objekte - „Administracinės paskirties (7.2) pastato, (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektas“, atlikti šildymo sistemos ir šilumos punkto modernizavimo darbus pagal jai pateiktą techninį darbų projektą, o atsakovė prisiėmė pareigą atsiskaityti su ieškove už tinkamai atliktus darbus Subrangos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Sutarties 5.1 punkte šalys susitarė, kad visi darbai privalo būti tinkamai užbaigti (įskaitant trūkumų ir defektų pašalinimą, dokumentacijos pateikimą) ir perduoti generaliniam rangovui iki 2019 m. spalio 15 d.

2018 m. gruodžio mėnesio Administracinės paskirties (7.2) pastato, (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektu (Projekto aiškinamajame rašte) be kita ko numatyta, kad „Magistraliniai šildymo sistemos vamzdynai lieka esami, šildymo prietaisai – esami. <...> Esami magistraliniai vamzdynai esamuose kanaluose atidengiami / uždengiami, pajungiant naujus stovus su uždaromąja / reguliavimo stovų armatūra (įrengiant apžiūros, aptarnavimo liukus). Stovų vamzdžiai kanaluose izoliuojami šilumine izoliacija dengta aliuminio folija.“.

2019 m. spalio 15 d. patikslintu Administracinės paskirties (7.2) pastato, (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektu patikslintas 2018 m. gruodžio mėnesio Administracinės paskirties (7.2) pastato, (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektas, kuriuo numatyta (Projekto aiškinamajame rašte), kad „Šildymo prietaisai – esami. <...> Esami magistraliniai vamzdynai esamuose kanaluose, ištuštinus šildymo sistemą, paliekami, tvarkingai užtaisius atjungimo vietas, siekiant neardyti grindų. Naujos magistralės montuojamos virš grindų (tarp radiatorių ir grindų), prie sienų (pavieniais atvejais grindyse, su izoliacija). Prie naujų magistralių jungiami nauji stovai. Stovų uždaromoji armatūra neįrengiama, nes neužtenka vietos.“.

2019 m. lapkričio 15 d. Šildymo sistemos šiluminio bandymo akte Nr. 8 numatyta, kad administracinio pastato (duomenys neskelbtini), šildymo sistema išbandyta hidrauliniu slėgiu. Komisijos sprendimu išbandyta šildymo sistema yra tinkama normaliai eksploatuoti. Aktas pasirašytas užsakovo ir subrangovės atstovų.

2019 m. gruodžio 3 d. atliktų darbų aktu užsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, rangovė UAB „MNTO statyba“ ir subrangovė UAB „Santechera“ patvirtino, kad šilumos punkto ir šilumos sistemos darbai, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti pilnai ir tinkamai pagal pateiktą techninį darbo projektą ir specifikaciją.

2020 m. sausio 8 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. SPP-2 patvirtina, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinės paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), šilumos punktas ir šildymo sistema rekonstruota pagal UAB „Fortum Joniškio energija“ išduotas technines sąlygas Nr. 19-03, UAB „Primus“ parengtą techninį darbo projektą NR. PR/18/82. Įrenginiai sumontuoti, išbandyti, atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus, bei gali būti naudojami pagal paskirtį.

Ieškovė 2019 m. gruodžio 9 d. ir 2020 m. kovo 25 d. priminimais ragino atsakovę padengti skolą. 2020 m. gegužės 7 d. perspėjimu atsakovė paraginta iki 2020 m. gegužės 15 d. padengti 6 645,13 Eur įsiskolinimą. Išaiškinta, kad skolos neapmokėjus iki numatyto termino ieškovė kreipsis į atitinkamas institucijas skolai išieškoti.

Atsakovė 2020 m. spalio 6 d. tarpusavio užskaitymo aktu Nr. 2020/10-01 vienašališkai užskaitė 5 397,49 Eur sumą iš ieškovei pagal prievolę mokėtinos 6 645,13 Eur sumos, kuri susidaro iš atsakovės paskaičiuotų delspinigių ir netesybų pagal sutartį.

Byloje kilo ginčas dėl Sutarties tinkamo įvykdymo, ieškovei teigiant, kad atsakovė tinkamai neatsiskaitė pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, o atsakovei teigiant, kad ieškovė praleido sutarties įvykdymo terminą dėl ko jai paskaičiuoti delspinigiai ir netesybos, atsakovės atliktas vienašalis įskaitymas. Byloje nėra ginčo dėl ieškovės paskaičiuotos ir atsakovės neapmokėtos sumos dydžio, taip pat atsakovė neginčija 1 247,64 Eur skolos fakto. Pažymėtina, kad rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.650 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Dėl priešieškinio atsisakymo.

Atsakovės direktorius M. P. teismo posėdžio metu pareiškė, kad atsisako pareikšto priešieškinio, kuriuo reiškė reikalavimą prašo pripažinti UAB „Santechera“ pažeidus konfidencialumo pareigas ir priteisti UAB „MNTO Statyba“ naudai už tai 10 000 Eur baudą ir visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patvirtino, kad atsakovei priešieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo procesinės pasekmės yra žinomos ir suprantamos. Tuo tarpu ieškovės atstovai neprieštaravo atsakovės pateiktam pareiškimui dėl priešieškinio atsisakymo. Pažymėjo, kad atsakovei atsisakius priešieškinio ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti mažintinos, ir priteistinos pilna apimtimi iš atsakovės.

Ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi duomenų, kad atsakovės pareikštas atsisakymas nuo priešieškinio reikalavimų prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui ir šalių interesams, todėl atsisakymas nuo priešieškinio priimamas, civilinė byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Šalims išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl skolos priteisimo pagrįstumo.

Sutartys, kaip dvišaliai ar daugiašaliai sandoriai, yra civilinėje apyvartoje dominuojantis civilinių teisių ar pareigų atsiradimo pagrindas. Sutartis – dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Nuo sutarties sudarymo momento sutartis jos šalims įgyja įstatymo galią – sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu.

Sutarčių vykdymo principai, atspindintys bendruosius civilinių santykių teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CPK 6.256 straipsnis)

Sprendžiant dėl sutarties neįvykdžiusio skolininko atsakomybės, turi būti įvertinti sutarties neįvykdymui turėję įtakos kitos sutarties šalies veiksmai: pagal CK 6.206 straipsnį viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo ar kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Priklausomai nuo kreditoriaus veiksmų (neveikimo) įtakos skolininko prievolės neįvykdymui, kreditorius gali iš viso netekti teisės naudotis teisių gynimo būdais arba jo galimybės gali būti apribotos proporcingai veiksmų įtakai prievolės nevykdymui. Skolininkas atleidžiamas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą, jeigu įrodo, kad sutarties neįvykdė dėl nenugalimos jėgos (force majeure) – aplinkybių, kurių negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kai negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (CK 6.212 straipsnis).

Nagrinėjant ginčus dėl netinkamo sutartinių prievolių vykdymo nagrinėjimo dalyku byloje inter alia turi būti šios aplinkybės: sutarties neįvykdymo faktas, sutarties šalių veiksmai, turėję įtakos netinkamam prievolės įvykdymui, ar nuo šalių nepriklausančios force majeure aplinkybės, sutarties neįvykdymo įtaka sutarties šalių interesams, įstatyme ar sutartyje nustatytos nukentėjusios šalies teisių gynimo būdo taikymo prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2010).

2019 m. rugpjūčio 14 d. tarp ieškovės UAB „Santechera“ ir atsakovės UAB „MNTO statyba“ sudarytos Sutarties 5.1 punkte šalys susitarė, kad visi darbai privalo būti tinkamai užbaigti (įskaitant trūkumų ir defektų pašalinimą, dokumentacijos pateikimą) ir perduoti generaliniam rangovui iki 2019 m. spalio 15 d. Byloje nėra ginčo, kad šalių nustatytu terminu UAB „Santechera“ darbų neužbaigė, darbai priduoti 2019 m. gruodžio 3 d. užsakovui ir rangovui pasirašius atliktų darbų aktą, galutinai užbaigti 2020 m. sausio 8 d. Valstybinės energetikos tarnybai išdavus pažymą apie įrenginių tinkamumą naudoti pagal paskirtį.

Ieškovės atstovai nurodė, kad Sutarties terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl pradinio projekto tikslinimo, kuris ieškovei pateiktas tik 2019 m. spalio 15 d., t. y. paskutinę termino dieną, per kurią šalys susitarė įvykdyti sutartį, o galutinis projektas su visais parašais pateiktas tik 2019 m. lapkričio 29 d. Tuo tarpu atsakovės atstovai nurodė, kad pirminis projektas buvo geras, ir darbai pagal jį galėjo būti atliekami. Projekto korekcija vyko ieškovei ir atsakovei siekiant pateisinti vėlavimo aplinkybę, tačiau su tokiais atsakovės atstovų argumentais teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi juos paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų paaiškinimai.

Visų pirma, byloje pateiktas 2018 m. gruodžio mėnesio Administracinės paskirties (7.2) pastato, (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektas patvirtina, kad projekte be kita ko buvo numatyta, jog magistraliniai šildymo sistemos vamzdynai turėjo palikti esami, juos atidengiant, pajungiant naujus stovus su uždaromąja / reguliavimo stovų armatūra (įrengiant apžiūros, aptarnavimo liukus). Stovų vamzdžiai kanaluose izoliuojami šilumine izoliacija dengta aliuminio folija ir tada uždengiami. Šiems darbams atlikti buvo reikalinga ardyti grindis. Tiek ieškovė, tiek byloje apklausti liudytojais ieškovės gamybos direktorius R. P., tiek atsakovės darbų vykdymo metu buvęs statybos darbų vadovas R. G., patvirtino, kad pirminis projektas neatitiko užsakovo interesų, o būtent užsakovas nesutiko ardyti patalpų grindų, kuriose nesenai buvo atlikti remontai, nes tokiems darbams neturėjo papildomo finansavimo, todėl užsakovo prašymu buvo atliekami projekto tikslinimai.

Paskutinę Sutarties įvykdymo dieną, 2019 m. spalio 15 d., gautas projekto patikslinimas, kuriame be kita ko numatyta, kad esami magistraliniai vamzdynai esamuose kanaluose, ištuštinus šildymo sistemą, paliekami, tvarkingai užtaisius atjungimo vietas, siekiant neardyti grindų. Naujos magistralės montuojamos virš grindų (tarp radiatorių ir grindų), prie sienų (pavieniais atvejais grindyse, su izoliacija). Prie naujų magistralių jungiami nauji stovai. Kas iš esmės patvirtina, liudytojų teiktus paaiškinimus, kad užsakovas nepritarė pirminiame projekte numatytam šildymo sistemos prijungimo prie magistralinių vamzdynų būdui, dėl ko buvo pakeista magistralinių vamzdynų vieta. Be to, patikslintas projektas pateiktas paskutinę Sutarties įvykdymo dieną, 2019 m. spalio 15 d., dėl ko akivaizdu, kad ieškovė neturėjo jokios objektyvios galimybės Sutartį įvykdyti laiku, įvertinant tai, kad projektas su visais patvirtinančiais parašais gautas tik 2019 m. lapkričio 29 d. Aplinkybių dėl patikslinto projekto pateikimo terminų atsakovės atstovai neginčijo, ginčo dėl to byloje nėra. Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovės atstovo išdėstyta pozicija, kad projekto patikslinimas inicijuotas siekiant ieškovei pateisinti darbų vėlavimo priežastis, įvertinat ir tai, jog kaip patvirtino teismo posėdžio metu atsakovės direktorius, ieškovė negalėjo įtakoti plano koregavimo.

Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo pat pradžių buvo akivaizdu, jog ieškovė Sutarties neįvykdys šalių sutartu terminu, be to nuo sutarties pasirašymo jokie darbai nebuvo atliekami, pirmieji atliekami darbai fiksuoti tik 2019 m. rugsėjo 9 d. Byloje pateiktas Statybos darbų žurnalas Nr. 1 patvirtina, kad pirmieji ieškovės darbai fiksuoti 2019 m. rugsėjo 9 d., tačiau minėti duomenys nepatvirtina, kad nesant reikalingumui tikslinti projektą, ieškovė nustatytais terminais nebūtų galėjusi įvykdyti Sutartį laiku.

Kaip jau buvo minėta, galutinis Administracinės paskirties (7.2) pastato, (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektas su visais parašais gautas 2019 m. lapkričio 29 d., šių aplinkybių atsakovė neginčijo, atliktų darbų aktas užsakovės ir rangovės pasirašytas 2019 m. gruodžio 3 d., tuo tarpu galutinai Sutartis įvykdyta 2020 m. sausio 8 d. Valstybinės energetikos tarnybai išdavus pažymą apie įrenginių tinkamumą naudoti pagal paskirtį. Teismo vertinimu, Sutartį ieškovė, esamomis aplinkybėmis, įvykdė per protingą terminą, įvertinant tai, kad užtruko dokumentų pridavimas, byloje pateikti duomenys, jog ieškovės atstovė el. laiškais ragino Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pateikti jai reikalingą informaciją / dokumentus, reikalingus šildymo sistemos pridavimui Valstybinės energetikos tarnybai, duomenų jog ieškovė vilkino darbų užbaigimo procesą byloje nėra.

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014).

Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių bei liudytojų paaiškinimus, nustatyta, kad Sutarties įvykdymo terminas praleistas, tačiau termino praleidimo priežastis sąlygojo ne ieškovės, tačiau pačios atsakovės veiksmai, tai yra nesavalaikis patikslinto projekto pateikimas, kurio pagrindu ieškovė turėjo atlikti Sutartimi prisiimtus darbus, dėl ko ieškovei negali kilti Sutartyje numatytos Sutarties įvykdymo termino praleidimo pasekmės. Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis į atsakovę dėl Sutarties termino pratęsimo, taip pat byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų kreipusis su pretenzija į ieškovę dėl Sutarties termino praleidimo. Nepaisant to, kad šalys raštu nesudarė susitarimo pratęsti Sutarties įvykdymo terminą, akivaizdu, kad nei viena šalis viena kitai pretenzijų dėl praleistų terminų (tiek ieškovė dėl nesavalaikiai pateikto projekto, tiek atsakovė dėl Sutarties termino praleidimo) neteikė, Sutarties nenutraukė ir 2019 m. gruodžio 3 d. pasirašė atliktų darbų perdavimo aktą. Duomenų, kad dėl Sutarties termino praleidimo atsakovė būtų patyrusi finansinius nuostolius prieš užsakovą, byloje nėra.

Atsakovė vadovaudamasi Sutarties 10.2 ir 10.3 punktais paskaičiavo ieškovei delspinigius ir netesybas pagal sutartį, kuriuos bendrai sudaro 5 397,49 Eur. Ši suma išskaičiuota iš mokėtinos 6 645,13 Eur sumos, vadovaujantis šalių pasirašytos Sutarties 10.11 punktu.

Sutarties 10.2 punkte numatyta, kad subrangovas neįvykdęs Sutartyje numatytų įsipareigojimų iki 5 punkte nustatyto termino pabaigos, už kiekvieną sekančią pavėluotą dieną privalo mokėti rangovui 0,08 proc. visos Sutarties kainos su PVM dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Sutarties 10.3 punkte numatyta, kad subrangovui Sutarties 5 punkte numatytus darbų atlikimo terminus praleidus daugiau kaip 30 dienų, skliausteliuose nurodant 15 dienų, subrangovas įsipareigoja sumokėti rangovui 10 proc. visos Sutarties kainos su PVM dydžio netesybas bei atlyginti dėl vėlavimo rangovo patirtus visus kitus nuostolius, kiek jų nepadengia sumokėta bauda, nepaisant to ar rangovas nutraukia sutartį. Sutarties 10.11 punkte numatyta – jeigu subrangovas pažeidė Sutarties sąlygas ar rangovas dėl subrangovo netinkamo Sutarties vykdymo patyrė nuostolių arba jeigu yra pagrindas reikalauti Sutartyje numatytų netesybų (baudų) sumokėjimo, rangovas turi besąlyginę teisę išskaičiuoti nuostolius ir netesybas (baudas) iš atliekamo mokėjimo už atliktus darbus ar kitų subrangovui priklausančių sumų.

Vienas įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2013). Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymui atlikti turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys rašytiniai duomenys, šalių bei liudytojų parodymai patvirtina, jog Sutartis ieškovės įvykdyta praleidus terminą, dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, Sutarties vykdymo terminas konkliudentiniais šalių veiksmais viena kitai nereiškiant pretenzijų pratęstas, šios aplinkybės paneigia ieškovės prievolę atsakovei mokėti paskaičiuotus delspinigius ir netesybas. Esant paminėtų aplinkybių visumai, nesant vienos iš pagrindinių įskaitymui reikalingos sąlygos – atsakovės reikalavimo ieškovei, atsakovė nepagrįstai atliko vienašalį įskaitymą iš ieškovei mokėtinos už atliktus darbus sumos.

Tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos Sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Teisėtai sudarytos sutartys jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis) ir šalys privalo vykdyti sutartis tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Atsakovė savo prievolės sumokėti ieškovei už atliktus darbus Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais neįvykdė. Byloje esantys duomenys patvirtina prievolės nevykdymo faktą, šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir pati atsakovė, todėl atsakovė laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, Sutarties 9.1 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 6 645,13 Eur skola (CK 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.261).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovė, prašo priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamų procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, siekia, kad jo reikalavimas būtų kuo greičiau patenkintas, o nurodytoje teisės normoje nustatytu teisiniu reguliavimu skolininkui taikoma atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014). Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija, t. y. civilinė byla laikoma iškelta teisme nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieškinys priimtas, nurodytos datos. CK 6.210 straipsnis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (1 dalis). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų vėlavimo įstatymas) nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį. Mokėjimų vėlavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasibaigus šio įstatymo 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1, 3 ar 4 dalyse nurodytiems laikotarpiams, kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas be įspėjimo skolininkui, jeigu kreditorius: ir įvykdė komercinėje sutartyje ir (ar) įstatymuose jam nustatytas pareigas, ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Minėto įstatymo 2 straipsnio 5 punkte numatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – Lietuvos banko nustatyta vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų norma, padidinta 8 procentiniais punktais. Remiantis nurodytu reglamentavimu, teismas vertina, jog ieškovės prašymas priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas.

Teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių paaiškinimų, kurie neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškovė pateikė duomenis apie sumokėtas 3 993 Eur išlaidas už teisines paslaugas. Teismas išanalizavęs ieškovės pateiktas bylinėjimosi išlaidų detalizacijas, konstatuoja, kad jos yra pagrįstos ir įrodytos, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), atsakovei paskutiniame teismo posėdyje atsisakius priešieškinio reikalavimų, pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidų dydį byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovės patirtos 4 143 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovei grąžintini 75 procentai, t. y. 168,75 Eur, paduodant priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MNTO statyba” 6 645,13 Eur (šešių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt penkių eurų trylikos centų) skolą, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 645,13 Eur (šešių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt penkių eurų trylikos centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 29 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4 143 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Santechera“.

Priimti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MNTO statyba” priešieškinio ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Santechera“ dėl sutartinių netesybų taikymo atsisakymą ir civilinę bylą Nr. e2-1296-1067/2021 toje dalyje nutraukti.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MNTO statyba”, į. k. (duomenys neskelbtini), 168,75 Eur (vieno šimto šešiasdešimt aštuonių eurų septyniasdešimt penkių centų) žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. kovo 30 d. (mokėjimo nurodymas Nr. 03300914, akcinėje bendrovėje „Šiaulių bankas), mokėjimo užduoties kodas Liteko sistemoje ZJ50539.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.