Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. G. ir G. L. pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. S., L. V. ir N. L..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

6. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvai:

6.1. Nurodė, jog pareiškėjai po tėvo mirties įstatymu nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes pareiškėja manė, kad nėra jokio paveldimo registruotino turto, o pareiškėjas laikė save buto savininku, tuo metu nuosavybės teisė į butą buvo įregistruota jo vardu, be to, jis žinojo apie tėvų sudarytą testamentą

6.2. Nurodė, jog pareiškėja įrodinėja aplinkybes, kad pareiškėjas G. L. nesirūpino tėvu, nebuvo atvykęs į jo laidotuves, o pareiškėjas įrodinėja, kad pareiškėja R. G. užvaldė tėvų turtą, neleido matytis su tėvais ir pan. Tačiau nežiūrint į tai, į šalių priešišką elgesį vienas kito atžvilgiu, į jų elgesį su tėvu iki šio mirties, į vienas kitam skirtus kaltinimus, kad tėvui ar tėvams priklausiusius daiktus jie išsivežė be jokio pagrindo, įvardijant tai grobimu, akivaizdu, jog po tėvo V. L. mirties tiek vienas, tiek kitas pareiškėjas skirtingais aktyviais veiksmais priėmė jo palikimą faktiniu valdymu. Teigia, jog nė vienas iš pareiškėjų byloje nepateikė neginčijamų ir objektyvių įrodymų, kad palikimą po tėvo mirties faktiškai pradėjo valdyti tik vienas jų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovo (apelianto) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo tenkintas pareiškėjos R. G. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Faktinės bylos aplinkybės

14. Į bylą pateiktais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad V. L. (miręs (duomenys neskelbtini)) yra pareiškėjų R. G., G. L. ir suinteresuotų asmenų L. V., A. S. tėvas. V. L. sutuoktinė – N. L. (mirusi (duomenys neskelbtini), t. y. bylos nagrinėjimo metu). Taip pat nustatyta, kad N. L. sūnui G. L. 2006 m. liepos 24 d. testamentu paliko jai priklausančią buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)dalį. Tos pačios dienos (t. y. 2006 m. liepos 24 d.) testamentu V. L. paliko sūnui G. L. jam priklausančią buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį bei visus namų apyvokos reikmenis. N. L. bei V. L. 2007 m. lapkričio 30 d. sudarė su pareiškėju G. L. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir perdavė asmeninės nuosavybės teise butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su 1/8 dalimi pastato – ūkinio pastato. 2007 m. gruodžio 3 d. duomenimis, minėtą butą asmeninės nuosavybės teise valdė G. L.. Nustatyta, kad po testatoriaus V. L. mirties nėra įregistruota palikėjo palikimo priėmimo, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui, palikėjo palikimo atsisakymo, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

15. Taip pat nustatyta, kad V. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė teismo nutraukti 2007 m. lapkričio 30 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir grąžinti turto perleidėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį butą, motyvuodamas tuo, kad G. L. nevykdo rentos sutarties sąlygų. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Minėtas teismo sprendimas buvo apskųstas apeliaciniu skundu, tačiau, mirus V. L. ir neatsiradus jo teisių perėmėjo, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartimi apeliacinis procesas pagal ieškovo V. L. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo nutrauktas. N. L. taip pat kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė teismo nutraukti 2007 m. lapkričio 30 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir grąžinti turto perleidėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį butą. Tauragės apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartimi patvirtinta N. L. ir G. L. taikos sutartis, kuria jie susitarė nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, taikyti restituciją butui Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), t. y. jį grąžinti N. L., o G. L. – 500 Eur kompensaciją už patirtus nuostolius išlaikant N. L. butą. Šios nutarties pagrindu nuo 2020 m. sausio 23 d. nuosavybės teisė į visą butą registruota N. L. vardu.

16. Nustatyta, kad, mirus N. L., paduodami notarui palikimo priėmimo pareiškimus, palikimą priėmė įpėdiniai pagal įstatymą /testamentą – G. L., A. S. ir R. G.. Testamentų registro išraše nurodyta, kad testatorės N. L. palikimą priėmė pareiškėjas G. L..

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

17. Akcentuotina, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokių argumentų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-19/2006).

18. Pažymėtina, jog nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nebuvo tiriamos ir vertinamos aplinkybės, susijusios su po V. L. mirties likusio jo turto apimtimi, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, šių aplinkybių nevertina ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su aplinkybėmis, ar pareiškėja R. G. faktiškai priėmė ir valdo po tėvo V. L. mirties likusį palikimą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

19. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).

20. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimais prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, turėdami tikslą paveldėti po tėvo V. L. mirties ((duomenys neskelbtini)) paliktą turtą.

21. Palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Iki šio momento paveldėjimo teisiniai santykiai negali prasidėti. Asmeniui mirus, įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę. Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą arba pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą turėtų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento (CK 5.3 straipsnis). Tačiau priėmusiais palikimą bus laikomi tik pirmesnės eilės įpėdiniai arba įpėdiniai pagal testamentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666–727).

22. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Toks kasacinio teismo išaiškinimas reiškia, kad sprendžiant bylą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktinės aplinkybės turi būti vertinamos individualizuotai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. ir iki mirties momento jo teisės į turtą, turtines teises ir kt. nebuvo prarastos (perleistos tretiesiems ir kt.), kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-15 Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1).

23. Apeliaciniu skundu apeliantas teigia, jog yra palikėjo V. L. įpėdinis pagal testamentą – skundžiamu teismo sprendimu pripažintas priėmęs V. L. palikimą, todėl mano, kad teismo sprendimo dalis, kuria nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo tikslu, kad po V. L. mirties jo palikimą priėmė pareiškėja R. G., prieštarauja V. L. valiai, išreikštai testamente, ir CK 5.50 straipsnio 3 daliai, todėl laikytina neteisėta. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Įvertinus skundžiamo teismo sprendimo turinį, nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas būtų konstatavęs, kad apeliantas būtų pripažintas priėmęs V. L. palikimą kaip įpėdinis pagal testamentą.

24. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog, pagal CK 5.50 straipsnį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (3 dalis). Iš į bylą pateikto 2020 m. sausio 29 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad po testatoriaus V. L. mirties nėra įregistruota palikėjo palikimo priėmimo, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui, palikėjo palikimo atsisakymo, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Tai reiškia, jog apeliantas nepasinaudojo savo teise per įstatyme nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo kaip įpėdinis pagal testamentą, todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas vertina tik aplinkybes, ar pareiškėja R. G. priėmė palikimą faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

25. Dar daugiau, aplinkybes, jog apeliantas šiuo konkrečiu atveju nelaikytinas įpėdiniu pagal testamentiną patvirtina ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartimi (kuria apeliacinis procesas pagal ieškovo V. L. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo nutrauktas) civilinėje byloje Nr. 2A-626-163/2017 nustatytos aplinkybės: „<...> nors šiuo atveju materialiųjų teisių perėmimas yra įmanomas, tačiau niekam nepriėmus palikimo, materialiosios teisės nebuvo perimtos, todėl nebuvo perimtos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos.“ Pažymėtina, jog minėtą civilinę bylą Klaipėdos apygardos teismas buvo sustabdęs, iki paaiškės mirusio ieškovo V. L. teisių perėmėjai ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Taip pat teismas net kelis kartus įpareigojo dalyvaujančius byloje asmenis pateikti įrodymus apie materialinių ir procesinių teisių perėjimą ieškovo V. L. įpėdiniams po jo mirties, tačiau jokių duomenų apie palikimo priėmimą teismas negavo. Šios aplinkybės tik patvirtina, jog apeliantas nepasinaudojo savo teise ir per įstatyme nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo pagal mirusiojo V. L. sudarytą testamentą, todėl akivaizdu, jog šioje byloje, kurioje sprendžiamas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstumas ir teisėtumas, apeliantas nelaikytinas įpėdiniu pagal testamentą.

26. Be to, byloje nenustatyta ir aplinkybių, jog apeliantas būtų kreipęsis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Šiame procese apeliantas taip pat būtų turėjęs galimybę įgyvendinti savo teises kaip įpėdinis pagal testamentą, tačiau šia savo teise apeliantas nepasinaudojo.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog šioje byloje apeliantas galėtų būti pripažintas įpėdiniu pagal testamentą, todėl konstatuotina, jog apeliacinio skundo argumentai, jog teismo sprendimo dalis, kuria nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo tikslu, kad po V. L. mirties jo palikimą priėmė pareiškėja R. G., prieštarauja V. L. valiai, išreikštai testamente, ir CK 5.50 straipsnio 3 daliai, laikytini nepagrįstais.

28. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog pareiškėja R. G. palaidojo tėvą, rūpinosi jo laidotuvėmis, po tėvo mirties jo sutaupytus pinigus (2 000 Eur) kartu su seserimi A. S. panaudojo tėvo laidotuvėms, kapavietės tvarkymui, iš tėvo namų pasiėmė malkas, žoliapjovę, kuria naudojasi, kitus tėvo asmeninius daiktus priėmė ir valdė kaip savo, parsivežė šunį, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja R. G. priėmė V. L. palikimą faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

29. Apeliaciniu skundu apeliantas taip pat teigia, jog skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kokiu būdu pareiškėja R. G. priėmė V. L. palikimą. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes konstatavo: „<...> po tėvo V. L. mirties tiek vienas, tiek kitas pareiškėjas, skirtingais aktyviais veiksmais, priėmė jo palikimą faktiniu valdymu.“ Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, nurodė, kokiu būdu pareiškėja R. G. priėmė V. L. palikimą, ir nors šios aplinkybės nenurodė teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, tačiau ši aplinkybė nėra pakankama keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti bet kokius byloje kylančius neaiškumus, konstatuoja, jog šiuo atveju yra pagrindas patikslinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad pareiškėjai priėmė V. L. palikimą faktiškai jį valdydami.

30. Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylos baigties

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino. Tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33. Pareiškėja R. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjai R. G. klausimas nespręstinas.

34. Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo rezoliucinę dalį, ją išdėstant taip:

„Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus paveldėjimo tikslu, kad po V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jo vaikai R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai jį valdydami.“