Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės ir Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. patikslintą ieškinį atsakovams G. L., N. L., tretiesiems asmenims R. G., A. S., L. V., antstolei Albinai Radavičienei dėl išlaikymo iki gyvos galvos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas bei jo atstovas patikslintu ieškiniu prašė nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, notarinio registro kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą 2007 m. lapkričio 30 d. tarp V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutartyje vadinamais Turto perleidėjais, ir G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutartyje vadinamas Turto gavėju. Grąžinti Turto perleidėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), butą Nr. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu. Nurodė, kad atsakovas nevykdo savo sutarties sąlygų, neprižiūri ieškovo, juo nesirūpina. Ieškovas taip pat nurodė, kad jo bute atsakovas įregistravo savo įmonę, todėl prašė, kad šią įmonę atsakovas išregistruotų. Ieškovo atstovas taip pat prašė vadovautis aukštesnių teismų praktika – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-11 nutartimi byloje Nr. 3K-3-425/2011, kur buvo iš esmės analogiška situacija. Atstovo nuomone, yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas nesilaiko rentos sutarties, o savo mamą, kitą rentos sutarties šalį, jis pradėjo prižiūrėti tik po to, kai prasidėjo teismo procesai. Teigia, jog ieškovas gyvena vienas, jam padeda kaimynai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas ieškovo ieškinį atmetė. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad norint nuginčyti rentos sutartį, vien patį rentos sutarties galimo nevykdymo faktą užfiksuoti nepakanka. Būtina paties rentos gavėjo valia nutraukti šią sutartį ir būtina nustatyti, ar iš esmės buvo pažeista rentos sutartis. Tačiau šiuo atveju yra išreikštas tik vieno iš dviejų rentos gavėjų valinis noras nutraukti rentos sutartį, kitas rentos gavėjas to nepageidauja, o tokio pobūdžio sutarties dalinis nutraukimas, atsižvelgiant į tai, kad šalys nepateikė jokių tinkamų pasiūlymų dėl galimo bendrai įgyto turto padalijimo teismui, nėra galimas. Be to, teismas nurodė, kad CK 6.461 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog į rentos mokėtojo pareigą išlaikyti iki gyvos galvos įeina rentos gavėjo aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra. Atkreipė dėmesį, jog iš bylos medžiagos, šalių parodymų matyti, kad pats ieškovas sudarė nepalankias sąlygas atsakovui tinkamai vykdyti sutartimi nustatytas pareigas. Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo yra tarpusavio nesutarimai, todėl atsakovas susiduria su sunkumais bendraudamas su ieškovu. Taip pat pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad jam sudėtinga, esant tarpusavio kontaktui, nustatyti ieškovo poreikius ir teikti jam būtiną pagalbą, nors iš bylos duomenų matyti, kad ir atsakovo veiksmai iš esmės buvo neaktyvūs. Taigi teismas konstatavo, kad ieškovo pateikti motyvai nėra pakankami įrodant, kad atsakovas netinkamai vykdė savo, kaip rentos davėjo, pareigas, kurių pakaktų nutraukti rentos sutartį. Be to, teismas privalo atsižvelgti ir į kito rentos gavėjo valią, kuris nepageidauja nutraukti rentos sutarties.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo patikslintą ieškinį visiškai. Nurodo, kad atsakovas G. L. pažeidė išlaikymo iki gyvos galvos sutarties 5 punktą, kuriuo atsakovas įsipareigojo aprūpinti turto perleidėjus gyvenamąja patalpa, išlaikyti juos iki gyvos galvos, teikti jiems maitinimą, drabužius, slaugyti juos negalios atveju, savo lėšomis palaidoti ir suteikti visas kitas jiems būtinas paslaugas. Kad atsakovas nesirūpino turto perleidėjais, įrodo tai, kad 2015 m. sausį trečiasis asmuo R. G. parsivežė savo motiną N. L. į savo namus ir ja rūpinosi, vėliau – 2016 m. sausio mėn. R. G. parsivežė į savo namus ieškovą ir juo rūpinosi.Taip pat pažymėjo, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos Švėkšnos seniūno 2016-03-30 rašte Nr. V3-142 nurodyta, kad ieškovas 2015 m. gruodį lankėsi seniūnijoje ir nurodė, kad gyvena vienas, o žmona gyvena pas dukrą nuo 2015 m. sausio mėn. Ieškovas nurodė, kad sūnus jo neprižiūri ir nelanko. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Švėkšnos seniūnijos 2016-10-04 apsilankymo akte Nr. S3-37 pateikta informacija, kad ieškovas gyvena vienas (duomenys neskelbtini). Jį lanko ir prižiūri (duomenys neskelbtini) gyventoja B. Š., o atšalus orams išvyks gyventi pas dukrą. Nurodė, kad sūnų paskutinė kartą matė teisme. Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, netinkamai išaiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo iki gyvos galvos sutarties turinį ir esmę. Teigia, jog teismas nesivadovavo suformuota kasacinio teismo praktika analogiškos bylose (Nr. 3K-3-528/2011; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2A-20-538/2014).Atsakovas G. L. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas yra sunkaus būdo, sistemingai vartoja alkoholį, taip pat trečiasis asmuo R. G. daro įtaką ieškovui ir siekia nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Trečiasis asmuo N. L. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose ir pirmosios instancijos teisme nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas bei jo atstovas patikslintu ieškiniu prašė nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį bei grąžinti „turto perleidėjams“ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismas 2016-11-24 sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė ieškinį tenkinti visiškai. Taip pat nustatyta, jog Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, patikrinus informaciją apie proceso šalis, matyti, kad ieškovas V. L. a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), 2017-02-23 mirė. Klaipėdos apygardos teismas 2017‑04‑25 nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. 2A-626-163/2017 iki paaiškės mirusio ieškovo teisių perėmėjai, ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Taip pat minėta nutartimi teismas įpareigojo atsakovus G. L. ir N. L. bei trečiuosius asmenis R. G., A. S. ir L. V. iki 2017-06-01 pateikti įrodymus apie materialinių ir procesinių teisių perėjimą ieškovo V. L. įpėdiniams po jo mirties. Iki nurodyto termino negavus jokių duomenų apie palikimo priėmimą, apeliacinės instancijos teismas 2017-06-08 pranešimu pakartotinai įpareigojo minėtus asmenis pateikti duomenis dėl palikimo priėmimo. 2017‑06‑09 gautas atsakovės N. L. atstovo advokato R. S. pranešimas, kuriame nurodyta, jog N. L. žiniomis, po V. L. mirties palikimo niekas nepriėmė, nes nebuvo jokio turto, kurį būtų galima paveldėti. 2017-09-11 raštu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos informavo, jog Valstybė nėra pradėjusi paveldėjimo procedūrų dėl mirusiojo V. L. palikimo priėmimo. 2017-09-20 teisme taip pat gautas Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarės Albinos Radavičienės lydraštis su siunčiamu V. L. testamentu, kuriame nurodyta, jog V. L., jam priklausančią buto dalį Nr. 3 su priklausiniu, adresu (duomenys neskelbtini) ir visus namų apyvokos reikmenis palieka sūnui (atsakovui) G. L.. Pagal CPK 48 straipsnį, reglamentuojantį procesinių teisių perėmimą, procesinis teisių perėmimas yra nulemtas materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybės. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialiųjų subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Juo gali būti fizinio asmens mirtis, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kt. Perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Procesinio teisių perėmimo apimtį taip pat lemia atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų, susijusių su atitinkamų materialiųjų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531-684/2015). Įvertinus teisinį reglamentavimą, bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nors šiuo atveju materialiųjų teisių perėmimas yra įmanomas, tačiau niekam nepriėmus palikimo, materialiosios teisės nebuvo perimtos, todėl nebuvo perimtos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Esant nurodytoms aplinkybėms (nesant mirusio ieškovo ir apelianto V. L. teisių perėmėjo), apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016‑11‑24 sprendimą, nenagrinėtinas, o apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 302 str., 293 str. 1 d. 7 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį procesą pagal ieškovo V. L. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties nutraukti.