Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-20-538/2014

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-07-17
Bylos Nr.: 2A-20-538/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-12064-2012-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Almantas Padvelskis (pirm.), Rimvida Zubernienė, Jolanta Gailevičienė
Atsakovas: J. K.
Ieškovas: S. R.

Kategorijos

42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
48.4pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-20-538/2014

Teisėja Rasa Augustė (Proceso Nr. 2-06-3-12064-2012-9)

Procesinio sprendimo kategorijos 42.9; 48.4; 121.21. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. liepos 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Jolantos Gailevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės J. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. R. teisių perėmėjos L. G. ieškinį atsakovei J. K. dėl sutarties nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė S. R. kreipėsi į teismą prašydama nutraukti 2011-05-19 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, notarinio registro Nr. BV8-2374, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2011-05-19 šalys sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią ieškovė perdavė atsakovei butą, o atsakovė įsipareigojo teikti ieškovei iki jos gyvos galvos materialiojo aprūpinimo, priežiūros ir reikiamos pagalbos paslaugas, tačiau atsakovė neteikė ieškovei jokių materialiojo aprūpinimo paslaugų, pati ieškovė iš savo pensijos mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, pirkosi maistą, drabužius, avalynę, ieškovė negavo priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugų. Nurodo, kad atsakovė buto nepriėmė, jame negyvena, jo neprižiūri ir nesirūpina, todėl atsakovė grubiai pažeidė sutartį, todėl ją prašo nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-06-17 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nutraukė 2011-05-19 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, notarinio registro Nr. BV8-2374, sudarytą ieškovės S. R. ir atsakovės J. K. Priteisė iš atsakovės ieškovei 463 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovės J. K. 438,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog pirko ieškovei maistą, mokėjo buto komunalinius mokesčius. Nustatė, kad atsakovė su draugu kartą į mėnesį tik nurašydavo skaitiklių parodymus ir, paėmusi pinigus iš ieškovės, apmokėdavo sąskaitas. Nustatė, kad atsakovė vieną kartą per mėnesį ir dažniau ateidavo tvarkyti buto, veždavo ieškovę į gydymo įstaigas. S. R. butas buvo netvarkytas, apleistas, pati ieškovė buvo nemaudyta, nešvari, tvarka bute pagerėjo tik L. G. pradėjus prižiūrėti tetą. Ieškovei išreiškus nepasitikėjimą atsakove, o atsakovei reiškiant nepagarbą ieškovei, laikė, kad tolimesni tarpusavio pasitikėjimu paremti santykiai tarp šalių nėra galimi, todėl teismas nutraukė sutartį. Nurodė, kad teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog teisinio atstovavimo sutarties pasirašymo dieną, t. y. 2012-09-25, ieškovė dėl fizinio trūkumo pati negalėjo pasirašyti, todėl kaip nepagrįstus atmetė atsakovės teiginius dėl neįgalioto asmens ieškinio pateikimo. Teismas atmetė ieškovės prašymą dėl baudos atsakovei skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnį nustatęs, kad daugelis ne laiku pateikiamų įrodymų, prašymų, buvo atsakovės atstovo, o ne pačios atsakovės.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė J. K. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-17 sprendimą panaikinti ir pripažinus, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas, o teisėja nebuvo nušalinta nepagrįstai, grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų negrąžinti bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-17 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Taip pat prašo prie civilinės bylos prijungti garso ir vaizdo įrašus, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad teismas iškraipo šalių reikalavimus ir atsikirtimus ir nutyli tuos, kurie galimai būtų naudingi atsakovei. Mano, kad atsakovės ir jos atstovo bei liudytojų paaiškinimai yra ištraukti iš konteksto. Nurodo, kad teismas klaidingai interpretuoja durų išlaužimo reikalingumo faktą, aplinkybes, susijusias su netvarka bute, šališkai vertino byloje esančius įrodymus. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad po ieškinio padavimo ieškovė surašė testamentą, kuriuo visą turtą paliko L. G., todėl mano, kad ieškovei buvo daromas spaudimas, nes paveldėjimas galimas tik nuginčijus rentos sutartį. Be to, L. G. dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, ir tai įrodo jos suinteresuotumą bylos baigtimi. Paaiškino, kad L. G. sudarė kliūtis bendraujant su ieškove ir ją prižiūrint, nuteikinėjo ieškovę prieš atsakovę. Mano, kad apeliantės turimi garso ir vaizdo įrašai itin reikšmingi vertinant įrodymų visumą, juose užfiksuotas natūralus ieškovės bendravimas ir jos tikras požiūris į atsakovę ir jos draugą P. Pateikti įrašai taip pat patvirtina, kad atsakovė mokėjo mokesčius už ieškovės butą, pirko maistą. Pati ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė teikė sutartyje numatytas paslaugas, tačiau nepakankamai. Be to, sutarties sudarymo metu ir iki 2012 m. vasaros ieškovė pati save apsitarnavo, nes turėjo jėgų ir sveikatos, nebuvo akla, gavo pensiją. Mano, kad sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį vykdė sąžiningai, teikė daugiau paslaugų, nei buvo joje numatyta, o suteiktos paslaugos nesietinos su rentos dydžiu pinigais. Nurodo, kad sutartis konkrečiai nenumatė pareigų vykdymo apimties, nėra esminio sutarties pažeidimo, be to, nėra įrodymų apie ieškovės nepriežiūrą iš įvairių valstybinių institucijų. Paaiškino, kad atsakovė vykdė ir teikė ieškovei paslaugas pagal sutartį, tai iš dalies pripažino ieškovė ir jos atstovas, todėl nesant esminio sutarties pažeidimo sutarties nutraukti negalima. Mano, kad ieškinys pateiktas neįgalioto asmens, nes aklo žmogaus parašą turėjo tvirtinti notaras. Nurodo, kad byla išnagrinėta šališko teismo, teisėja R. Augustė nuo antro parengiamojo posėdžio buvo nusistačiusi prieš atsakovę, turėjo išankstinę nuomonę dėl bylos baigties. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė A. Gaižutienė nepagrįstai nenušalino teisėjos R. Augustės nuo bylos nagrinėjimo. Bylą apeliacine tvarka prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė S. R. prašo neprijungti į bylą atsakovės teikiamų įrodymų, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-17 sprendimą palikti nepakeistą, atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad skundžiamame sprendime yra ištirti ir įvertinti ne tik liudytojų, bet ir visi kiti byloje esantys įrodymai, t. y. įrodymų visetas. Ieškovė iš atsakovės tikėjosi kitokio sutarties vykdymo, t. y. nuolatinės priežiūros, visiško materialinio išlaikymo, tačiau atsakovė, būdama bedarbė ir išlaikoma kitų asmenų, tokio išlaikymo teikti negalėjo. Dėl naujų įrodymų pateikimo nurodo, kad plokštelėje esantys vaizdo įrašai su byla nesusiję, ieškovė su atsakove ir jos draugu maloniai bendravo tik todėl, kad jų bijojo. Mano, kad atsakovės pateikiami vaizdo įrašai galimai suklastoti, nes kompiuteryje rodoma jų sukūrimo data yra ne 2012 m. spalio mėn., o 2013-02-15. Mano, kad darant įrašus pažeistos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo normos, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, Visuomenės informavimo įstatymas. Sudarydama atstovavimo sutartį 2012-09-25 ieškovė visiškai ją suprato ir joje pasirašė, nes ieškovės regėjimo būklė žymiai pablogėjo tik 2012-09-27, t. y. atlikus akių operaciją. Savo atstovo įgaliojimus ieškovė patvirtino ir bylą nagrinėjant teismo posėdžių metu su atstovavimu sutiko, ieškinį visiškai palaikė. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškinys pasirašytas neįgalioto asmens. Atsakovė nepateikia jokių įrodymų dėl teisėjos šališkumo. Nepagrįstas atsakovės prašymas dėl teisėjos nušalinimo yra atmestas teismo pirmininkės nutartimi, todėl šie atsakovės argumentai nesvarstytini. Nesutinka, kad byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2014-04-15 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir mirus ieškovei S. R. pakeitė pradinę ieškovę S. R. nauja ieškove L. G.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantė pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostatą apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, aplinkybė, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas netinkamu bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, nesudaro pagrindo ją nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl byla pagal apeliantės skundą nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo teisėtumo.

Nustatyta, kad Klaipėdos miesto 8-ajame notaro biure patvirtinta 2011-05-19 sutartis, sudaryta tarp S. R. ir J. K., kuria rentos gavėja (ieškovė) perdavė rentos mokėtojai (atsakovei) butą, esantį (duomenys neskelbtini), 66 000 litų vertės, o ši įsipareigojo teikti rentos gavėjai iki gyvos galvos materialiojo aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas (t. 1, b. l. 10–11). Ieškovė S. R. kreipėsi į teismą prašydama nutraukti 2011-05-19 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Po S. R. mirties (duomenys neskelbtini), pradinė ieškovė S. R. pakeista nauja ieškove L. G.

Pagal įstatyme įtvirtintą sąvokos apibrėžtį išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi kvalifikuojama tokia sutartis, pagal kurią rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis – rentos porūšis, kuriam būdingi bendrieji rentos sutarties požymiai ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 str. 2 d.). Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai, lemiantys šių teisinių santykių reglamentavimo specifiką, yra šie: rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma – asmens išlaikymas, t. y. rentos gavėjo (jo nurodyto asmens) asmeninių poreikių tenkinimas natūra: aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra (CK 6.461 str. 1 d.). Galimybė išlaikymą natūra pakeisti periodinėmis įmokomis iš esmės yra išimtinė, ji gali būti taikoma, jeigu tokią galimybę, sudarydamos sutartį, numatė jos šalys (CK 6.462 str.).

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems asmeniniams poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.189 str. 1 d.). CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-25 nutartis byloje Nr. 3K-3-511/2013; 2011-11-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-425/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad rentos gavėja pareiškė ieškinį ir iki mirties reikalavo nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Sutarties pabaigos dėl rentos gavėjo mirties pasekmės priešingos pasekmėms, atsirandančioms nutraukus išlaikymo iki gyvos galvos sutartį dėl jos pažeidimo (CK 6.464 str. 2 d.), todėl, rentos gavėjui pareiškus reikalavimą nutraukti sutartį ir mirus dar neišnagrinėjus bylos, sutarties pabaigos pagrindą konstatuoja tik teismas, priimdamas byloje sprendimą. Rentos gavėjui pareiškus ieškinį dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo rentos mokėtojui iš esmės pažeidus sutartį, rentos gavėjui mirus, sutartis negali būti laikoma pasibaigusia rentos gavėjo mirties pagrindu, kol nebus išspręstas sutarties nutraukimo dėl rentos mokėtojo kaltės klausimas. Tuo atveju, jei reikalavimas nutraukti rentos sutartį būtų atmestas, sutartis būtų laikoma pasibaigusia nuo rentos gavėjo mirties momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-02 nutartis byloje Nr. 3K-3-207/2006). Dėl rentos gavėjo, pareiškusio reikalavimą nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir grąžinti perduotą turtą, materialinių ir procesinių teisių perėmimo galimumo yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-05-02 nutartis byloje Nr. 3K-3-528/2001; 2005-01-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-21/2005), spręsdamas teisių perėmimo klausimą ir nurodydamas, kad reikalavimas grąžinti pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį perleistą turtą yra turtinio pobūdžio, todėl gali pereiti įpėdiniams, šiuo atveju ieškovės S. R. teisių perėmėjai L. G.

Dėl įrodymų vertinimo

Byloje iš esmės kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, t. y. apeliantė nurodo, kad vykdė ir teikė ieškovei paslaugas pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, todėl nesant esminio sutarties pažeidimo sutarties nutraukti negalima. Ieškovė nurodo, kad iš atsakovės tikėjosi kitokio sutarties vykdymo, t. y. nuolatinės priežiūros, visiško materialinio išlaikymo.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvada, kad ieškovei išreiškus nepasitikėjimą atsakove, o atsakovei reiškiant nepagarbą ieškovei tolimesni tarpusavio pasitikėjimu paremti santykiai tarp šalių nebuvo galimi. Sutiktina, kad atsakovė iš dalies vykdė šalių sudarytą sutartį, dėl šio fakto ginčo byloje nėra, be to, pati ieškovė patvirtina, kad atsakovė teikė sutartyje numatytas paslaugas (atsakovė kartais veždavo ieškovę į gydymo įstaigas, kapines, duotais pinigais apmokėdavo sąskaitas ir pirkdavo maistą, rūbus), tačiau šias paslaugas teikė nepakankamai. 2011-05-19 šalių sudarytos sutarties 3 p. numato, kad rentos mokėtoja įsipareigoja teikti rentos gavėjai iki jos gyvos galvos materialiojo aprūpinimo, priežiūros ir reikiamos pagalbos paslaugas, nurodytų paslaugų pobūdis ir apimtis ginčo sutartyje nebuvo detalizuota. Apeliacinės instancijos teismo manymu, apeliantė, žinodama apie ieškovės sveikatos būklę ir gyvenimo būdą, įvertindama aplinkybę, kad pati yra išlaikoma kitų asmenų, ir sudarydama su ieškove ginčo sutartį prisiėmė visą riziką dėl sutarties tinkamo įvykdymo. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, pirmosios instancijos padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovė netinkamai vykdė šalių sudarytą sutartį. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodytos faktinės aplinkybės yra subjektyvi faktų interpretacija, todėl negali būti pagrindu išvadai, kad atsakovė tinkamai vykdė sutartį.

Apeliantei nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kai jų vykdymas ieškovei tapo gyvybiškai svarbus, buvo pažeisti ieškovės teisėti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai ir jos interesai, prarastas pasitikėjimas apeliante, kuris išlaikymo iki gyvos galvos teisiniuose santykiuose yra būtinas. Atsižvelgiant į išlaikymo iki gyvos galvos sutarties ypatumus, jos pažeidimai, padaryti apeliantės, laikytini esminiais, todėl teismas pagrįstai nutraukė šalių sudarytą sutartį atsakovei iš esmės pažeidus sutartį (CK 6.464 str. 2 d.).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Apeliantė apeliacinės instancijos teismo prašo prie civilinės bylos prijungti garso ir vaizdo įrašus ir mano, kad apeliantės turimi garso ir vaizdo įrašai itin reikšmingi vertinant įrodymų visumą, nes juose užfiksuotas natūralus ieškovės bendravimas ir jos tikras požiūris į atsakovę ir jos draugą P.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad paciento privatus gyvenimas yra neliečiamas. Informacija apie paciento gyvenimo faktus gali būti renkama tik su paciento sutikimu ir tuo atveju, jei tai yra būtina ligai diagnozuoti, gydyti ar pacientui slaugyti. Visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia ir po paciento mirties. Teisę gauti informaciją po paciento mirties turi įpėdiniai pagal testamentą ir pagal įstatymą, sutuoktinis (partneris), tėvai, vaikai (8 str. 3 d.). Tik pats pacientas sprendžia kokios apimties ir kokia informacija apie jo būklę gali būti teikiama tretiesiems asmenims, išskyrus įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytas išimtis.

Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama filmuoti ir fotografuoti asmenį su aiškiais fiziniais trūkumais be šio asmens sutikimo arba filmuoti ir fotografuoti asmenį jam esant bejėgiškos būklės dėl sveikatos sutrikimo. Ieškovė S. R. yra akla, todėl esant šiam fiziniam trūkumui be S. R. sutikimo ją filmavusi J. K. galėjo pažeisti S. R. teises. Be to, įrašai daryti Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje, o palata, kurioje gyvena pacientas buvimo sveikatos priežiūros įstaigoje metu, yra prilyginta jo gyvenamajai patalpai, todėl be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus draudžiama (Visuomenės informavimo įstatymo 13 str. 1 d. 1 p.).

CPK 177 straipsnio 2 dalis nustato, kad faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Informacija, gauta nesilaikant įrodymų leistinumo taisyklės, negali būti laikoma įrodymu civilinėje byloje. Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo, taip pat atsižvelgiant į Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės 2013-03-27 Nr. 01-02-47 raštą, kuriame nurodoma, jog S. R. teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą buvo galimai pažeistos, yra pagrindas išvadai, kad atsakovės pateikti įrodymai negali būti prijungti ir vertinami byloje, nes yra surinkti neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis, pažeidžiant nurodytų įstatymų normas.

Dėl ieškovės atstovo įgaliojimų

Apeliantė mano, kad ieškinys yra pateiktas neįgalioto asmens, nes aklo žmogaus (ieškovės) parašą turėjo tvirtinti notaras. CK 1.76 straipsnio 1 dalis nustato, kad rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Jeigu fizinis asmuo dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti, jo pavedimu sandorį gali už jį pasirašyti kitas asmuo. Už kitą asmenį pasirašiusio asmens parašą turi patvirtinti notaras arba <...> stacionarinės gydymo įstaigos, kurioje jis gydosi, vyriausiasis gydytojas ar jo pavaduotojas, <...> kartu nurodydami priežastį, dėl kurios sudarantis sandorį asmuo pats negalėjo pasirašyti. Nustatyta, kad teisinio atstovavimo sutartį ieškovė S. R. ir advokatas Ž. B. pasirašė 2012-09-25 (t. 1, b. l. 6), atstovavimo sutartyje yra ieškovės parašas, kurio ji bylos nagrinėjimo metu neginčijo, ieškinį teismo posėdžio metu palaikė visa apimtimi. CK 2.133 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Nagrinėjamu atveju pagal analogiją taikant nurodytą teisės normą, yra pagrindo išvadai, kad ieškovė patvirtino atstovavimo faktą, todėl apeliantės argumentai dėl neįgalioto asmens ieškinio pateikimo atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog 2012-09-25 teisinio atstovavimo sutarties pasirašymo dieną ieškovė dėl fizinio trūkumo pati negalėjo pasirašyti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pacientei akių operacija atlikta 2012-09-27, todėl darytina prielaida, jog pacientės regėjimo būklė galėjo pablogėti po jos atlikimo, tačiau galima daryti išvadą, kad sveikatos būklė buvo pakankama, jog ieškovė 2012-09-25 būtų galėjusi pasirašyti atstovavimo sutartį.

Dėl teisėjo šališkumo

Nustatyta, kad 2013-04-25 civilinėje byloje buvo pateiktas atsakovės pareiškimas dėl teisėjos Rasos Augustės nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo. Atsakovė mano, kad yra aplinkybių, keliančių abejonių dėl teisėjos Rasos Augustės nešališkumo nagrinėjant civilinę bylą, nurodo, kad viso proceso metu teisėja darė išankstinį įrodymų vertinimą, ne kartą išsakė išankstinę nuomonę, daug kartų leido suprasti, kad atsakovei bus priimtas nepalankus sprendimas, tendencingai atsakovės nenaudai vykdė apklausas ir kt. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-29 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė netenkino pareiškėjos pareiškimo dėl teisėjos R. Augustės nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-469-769/2013 nagrinėjimo.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-675/2007; kt.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisėjos nušalinimo klausimas buvo išspręstas įstatymų nustatyta tvarka, nėra duomenų apie teisėjos suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl apeliantės argumentas dėl teismo šališkumo laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjos Rimvida ZubernienėJolanta Gailevičienė