- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-17
- Bylos Nr.
- e2YT-736-733/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00175-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Pareiškėjas
- R. G., G. L.
- Suinteresuotas asmuo
- A. S., L. V., N. L.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. G. ir G. L. pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. S., L. V. ir N. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. G. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tikslu paveldėti palikto turto dalį, kad ji po tėvo V. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) likusį palikimą priėmė ir valdo. Be to, R. G. prašo atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo G. L. pareiškimą.
Pareiškime nurodo ir teismo posėdyje paaiškino, kad tėvai gyveno santuokoje, yra keturi vaikai. (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas V. L.. Vėliau ir mama. Po tėvo mirties liko 3-jų kambarių butas su jam priklausančiu tvartu, baldai, namų apyvokos daiktai, šuo, žoliapjovė, pinigai (2000 Eur). Pinigus pareiškėja kartu su seserimi A. S. panaudojo tėvo laidotuvėms, kapavietės tvarkymui. Brolis G. L. išsivežė visus tėvų namų apyvokos daiktus. Pareiškėja viena rūpinosi tėvais. G. L. net neatėjo į tėvų laidotuves. Apie tėvų surašytus testamentus pareiškėja nežinojo. Tik 2007 m. tėvas papasakojo apie testamentą. Žinojo, kad ½ dalis tėvų buto yra registruota kaip rentos davėjo G. L. nuosavybė. Su broliu G. L. pareiškėja nebendrauja. Pareiškėja mano, kad mama painiojo testamento ir rentos sąvokas.
Nurodo, kad likusį po tėvų mirties butą G. L. buvo išnuomavęs. Tėvo mirties dieną jis pakeitė buto užraktą. Pareiškėja po tėvo mirties nesikreipė dėl palikimo, nes nežinojo, manė, kad 2007 m. butas užrašytas broliui.
Po tėvo mirties nekilnojamojo turto bei kito registruotino turto neliko, tačiau Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams 2020-01-10 patvirtinus taikos sutartį tarp suinteresuotų asmenų N. L. ir G. L. ir panaikinus 2007-11-30 Šilutės rajono 1-as notaro biure tarp N. L., V. L., ir G. L. sudarytą rentos sutartį nekilnojamajam turtui - butui Nr. (duomenys neskelbtini) su 1/8 dalimi pastato - ūkinio pastato, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo taikyta restitucija, t. y. šis butas buvo grąžintas ieškovei N. L., tačiau tuo pačiu, taikant restituciją, ½ šio buvo dalis buvo grąžinta ir tuo metu jau mirusiajam V. L., tokiu būdu (duomenys neskelbtini)mirusiam V. L. atsirado palikimas, kurį reikia priimti arba jo atsisakyti, tačiau po V. L. mirties niekas pas notarą per nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Miręs V. L. 2006-07-24 buvo sudaręs testamentą, kuris saugomas pas notarę A. R., jo turinys pareiškėjai nėra žinomas, tačiau, kaip ir minėta, niekas savo teisių iš artimųjų giminaičių dėl palikimo priėmimo nepareiškė.
Šalies argumentai
Taip pat nurodo, kad V. L. kartu su suinteresuotu asmeniu N. L. buvo sudarę išlaikymo sutartį su suinteresuotu asmeniu G. L., tačiau dar 2016 m. jis kreipėsi į teismą dėl šios sutarties nutraukimo, t. y. tuo metu jis su G. L. nebebendravo. Mirus V. L., po mirties likusius jo asmeninius daiktus bei prievolę jį palaidoti priėmė pareiškėja R. G., kuri ir iki V. L. mirties juo rūpinosi, jį prižiūrėjo, samdė žmones jo priežiūrai, nes mirties metu V. L. gyveno jo buvusiame bute, kuris tuo metu priklausė G. L.. Mirus V. L., pareiškėja ne tik savo tėvą palaidojo, bet ir pastatė paminklą, rūpinosi jo kapu, o likusius buities daiktus – tėvo sutaupytus pinigus (2000 Eur), žoliapjovę bei kitus tėvo asmeninius daiktus priėmė ir valdė kaip savo. Taip pat pasiėmė tėvo šunį. Nurodo, kad ji, pareiškėja, po V. L. mirties likusį palikimą priėmė ir valdo. Kadangi laiku nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo, todėl reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo ir jo valdymo.
Pareiškėjos R. G. atstovas advokatas R. V. prašo tenkinti R. G. pareiškimą, paaiškino, kad po V. L. mirties liko nekilnojamas turtas, pinigai. Svarbi aplinkybė, kad V. L. būtent R. G. pasakė kur paslėpti pinigai. Ji faktiškai priėmė palikimą. G. L. siekia, kad R. G. būtų nubausta už vagystę. V. L. mirties dieną jo vardu jokio nekilnojamo turto nebuvo registruota. 2020-01-20 teismui patvirtinus taikos sutartį tarp N. L. ir G. L., butas grąžintas N. L. ir mirusiajam V. L.. Pareiškėjas G. L., žinodamas apie esamus testamentus, (duomenys neskelbtini) po tėvo mirties į notarą nesikreipė. Tuo metu rentos sutartis buvo dar nenutraukta. G. L. testamento nerealizavo, nėra kreipęsis į teismą dėl termino atnaujinimo. Nebuvo gautas atsakymas į klausimą, kokį turtą G. L. po tėvo mirties realiai priėmė. R. G. rūpinosi tėvu iki mirties, jį laidojo, prižiūri kapavietę. Renta buvo apsimestinė, bet jos nepavyko nutraukti. Taip pat paaiškino, kad po V. L. mirties pareiškėja negalėjo priimti buto dalies, nes ji priklausė G. L.. Po restitucijos taikymo butas tapo bendrąja jungtine tėvų nuosavybe. Nors testamentas buvo ir jis nėra užginčytas, tačiau kažkodėl G. L. jo nerealizavo.
Pareiškėjas G. L. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo V. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) likusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Be to, prašo atmesti pareiškėjos R. G. pareiškimą.
Pareiškime nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyveno kartu su tėvais jiems priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) apie 5 metus. Tėvas pasiūlė užrašyti butą pareiškėjui, nes turėjo problemų su teisėsauga (prekiavo namine degtine). Tėvas ir mama parašė testamentą, kuriuo paliko turtą jam - G. L.. Po tėčio mirties liko butas ir jame esantys daiktai, ūkinis pastatas, rūsys. Pareiškėjas mokėjo buto mokesčius (elektrą, šiukšles), sumokėjo už vandens atjungimą, nes mama dar prieš tėvo mirtį metus laiko gyveno pas R. G.. Prieš pat tėvo mirtį mama parėjo gyventi pas pareiškėją. Buto spynas pakeitė dėl saugumo. Po tėvo mirties seserys iš tėvų buto paėmė buitinę techniką (mėsmalę, bulvių tarkavimo mašiną). Kaimynė sakė, kad seserys išsinešė du krepšius. Pats pareiškėjas to nematė. R. G. išsivežė šunį, vištas, malkas. Po tėvo mirties likusius 2000 Eur pasiėmė R. G.. Tėvas buvo prašęs, kad jo laidotuvėmis rūpintųsi dukterėčia, jis nepasitikėjo savo vaikais. Pareiškėjas prižiūri likusį butą, moka mokesčius. Praėjusią žiemą į butą buvo įleidęs gyventi žmogų, nuomos mokesčio neėmė. Jokių skolų dėl buto komunalinių mokesčių nėra. Po tėvo mirties faktiškai priėmė bute esančius baldus, apyvokos daiktus, nesikreipė dėl paveldėjimo, nes žinojo, kad butas registruotas jo vardu. Tėvui mirus, negavo jokio pranešimo iš notaro dėl testamento. Po mamos mirties kreipėsi į notarę.
Atsiliepimas
Taip pat pareiškėjas atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą nurodo, kad tėvas V. L., būdamas silpnos sveikatos ir inicijuotas R. G., 2016 m. Šilutės rajono apylinkės teisme pareiškė nepagrįstą ieškinį dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, sudarytos 2007-11-30 tarp V. L., N. L. ir G. L. nutraukimo ir sutartimi perduoto turto rentos gavėjams grąžinimo. Šią bylą V. L. pirmosios instancijos teisme pralaimėjo, tačiau dar būdamas gyvas ir įtakojamas R. G. Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-11-24 sprendimą civilinėje byloje spėjo apskųsti Klaipėdos apygardos teismui ir netrukus (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Klaipėdos apygardos teismas 2017-04-25 apeliacinę civilinę bylą Nr. 2A-626-163/2017 sustabdė iki paaiškės mirusio ieškovo V. L. teisių perėmėjai ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Taip pat teismas įpareigojo dalyvaujančius byloje asmenis, tame tarpe ir R. G. iki 2017-06-01 pateikti įrodymus apie materialinių ir procesinių teisių perėjimą ieškovo V. L. įpėdiniams po jo mirties. Iki nurodyto termino negavęs jokių duomenų apie palikimo priėmimą, apeliacinės instancijos teismas 2017-06-08 pranešimu pakartotinai įpareigojo minėtus asmenis pateikti duomenis dėl V. L. palikimo priėmimo. 2017-06-09 gauti rašytiniai duomenys, kuriuose nurodyta, jog po V. L. mirties palikimo niekas nepriėmė. 2017-09-20 teisme taip pat gautas Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarės A. R. lydraštis su siunčiamu V. L. testamentu, kuriame nurodyta, jog V. L. jam priklausančią buto dalį Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniu (duomenys neskelbtini) ir visus namų apyvokos reikmenis palieka sūnui G. L.. Klaipėdos apygardos teismas padarė išvadą, kad niekam nepriėmus palikimo V. L. materialiosios teisės nebuvo perimtos, todėl nebuvo perimtos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos, todėl paminėtų faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinį procesą civilinėje byloje Nr. 2A-626- 163/2017 nutraukė.
Be to, atsiliepime nurodyta, kad 2019-09-25 motina N. L., būdama abejotinos psichinės būsenos ir visiškai priklausoma nuo dukters R. G., iki šio laiko nepriėmusi savo mirusiojo sutuoktinio V. L. palikimo ir tokiu būdu nebūdama V. L. materialiųjų ir procesinių teisių perėmėja, įtakojama dukters R. G. Tauragės apylinkės teisme pareiškė pareiškėjui ieškinį, reikalaudama nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Tauragės apylinkės teismas 2020-01-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-70-635/2020 patvirtintino taikos sutartį, kurioje pareiškėjas, pasigailėjęs savo motinos N. L. sveikatos, sutiko su jos reikalavimu dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, o taip pat su sąlyga, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu jam perduotam asmeninės nuosavybės teise nekilnojamam turtui - butui Nr. (duomenys neskelbtini) su 1/8 dalimi pastato - ūkinio pastato, esančiam (duomenys neskelbtini), būtų taikoma restitucija, t. y. šis butas grąžinamas ieškovei N. L.. Šia aplinkybe nedelsdama pasinaudojo R. G., pateikdama teismui pareiškimą nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo mirusio V. L. turto paveldėjimo tikslu. Nurodo, kad būdamas palikėjo V. L. testamentiniu įpėdiniu, jis paminėtu testamentu jam skirtos palikimo dalies neatsisakys ir R. G. jos nepaliks.
Šalies argumentai
Pareiškėjo G. L. atstovas advokatas R. Š. prašo tenkinti G. L. pareiškimą ir atmesti R. G. pareiškimą. G. L. pasinaudojo teise priimti faktinį palikimo valdymą. Mirus G. L. tėvui, liko butas, baldai, buitinė technika. Svarbiausia aplinkybė, kad tėvas testamentu visą turtą paliko sūnui G. L.. Ši valia nėra pakeista, testamentas tebėra galiojantis. Asmuo, pripažintas priėmusiu palikimą, priima visą palikimą, o ne dalimis. Žinodamas, kad yra testamentas, bet niekam nesakydamas, G. L. išlaikė konfidencialumą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. S. sutinka su pareiškėjos R. G. pareiškimu. Paaiškino, kad tėvų šeimoje augo 4 vaikai. Tėvai apsiriko užrašydami turtą broliui G. L., nes jis nevykdė rentos sutarties: tėvų nelankė, neslaugė. Tėvai gyveno kartu, kol mamai lūžo ranka ir tėvas negalėjo ja pasirūpinti. Mamą pasiėmė R. G. 2015 m. pavasarį, o tėvą 2015 m. rudenį. Tėvas gyveno pas R. G. iki 2016 m. birželio. Likus pusmečiui iki mirties tėvas grįžo gyventi į savo butą. Po tėvų mirties liko butas, baldai, buitinė technika, rūsys, ūkinis pastatas. Suinteresuotas asmuo A. S. nurodo, kad ji ir sesuo R. G. nepaėmė nieko iš tėvų buto. Tėvas, išvažiuodamas pas R., išsivežė malkas. G. L. pakeitė tėvų buto durų spyną, niekam raktų nedavė. Tėvas buvo paskambinęs R. G. iš ligoninės ir pasakęs, kad pinigai yra po grindimis buto kambaryje, kur jis miegodavo. Pinigai buvo panaudoti laidotuvėms, kapavietės tvarkymui ir jų dar neužteko. R. G. turėjo pridėti savo pinigų. Tėvui pensiją atnešdavo į namus. Jis sakė, kad santaupų banke neturėjo. Apie tėvų surašytus testamentus nežinojo, o kai sužinojo, sakė tėvams, kad jie padarė didelę klaidą, nes sūnus jais nesirūpins.
Suinteresuotas asmuo N. L. (mirusi bylos nagrinėjimo metu – 2020-04-14) atsiliepimu į pareiškėjos R. G. pareiškimą nurodė neprieštaraujanti jam. Atsiliepimo į pareiškėjo G. L. pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė.
Suinteresuotas asmuo L. V. atsiliepimais į pareiškėjų R. G. ir G. L. pareiškimus prašo R. G. pareiškimą atmesti, o G. L. pareiškimą tenkinti. Atsiliepimuose nurodo, kad R. G. pirmiausia pas save pasiėmė mamą N. L., dėl ko labai liūdėjo tėvas V. L., ilgėjosi žmonos. Nesutikęs apsigyventi pas suinteresuotą asmenį, jis apsigyveno pas pareiškėją R. G.. Su ja pagyvenęs vieną žiemą ir susipykęs, grįžo gyventi į savo namus. R. G. tėvo V. L. slaugai samdė moterį, mokėjo iš tėvo gaunamų slaugos pinigų. Tėvas sakęs, kad pareiškėja atveža jam daržovių, tačiau jis turi sumokėti už kurą. Pareiškėja nepranešė jai nei apie tėvo paguldymą į ligoninę, nei laiku apie jo mirtį. Paminklo pareiškėja nestatė, jis buvo jau pastatytas prieš du metus iki tėvo mirties iš jo paties pinigų. Pareiškėja tėvo sutaupytus pinigus po tėvų laidotuvių pasakiusi, kad joms pakako tėvo 2000 Eur santaupų ir laidojimo pašalpos. Kapu rūpinasi ir suinteresuotas asmuo. Per tris metus po tėvo mirties pareiškėja jokiu tėvo turtu nesirūpino, butą prižiūrėjo G. L.. Žoliapjovę pasiėmė ir naudoja savo sklypo priežiūrai. 3 - 4 priekabas malkų parsivežė irgi sau. Suinteresuotas asmuo L. V. nurodo, kad ji irgi yra dukra ir nori tėvo palikimo dalies. Ji su pareiškėju bandė lankyti motiną, tačiau pareiškėja jų neįsileido į namus, neleido bendrauti, pasimatyti su mama.
Suinteresuotas asmuo L. V. ir jos atstovė advokato padėjėja D. T. į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti joms nedalyvaujant. Byla nagrinėtina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
R. G. ir G. L. pareiškimai tenkintini.
Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. L. – pareiškėjų R. G., G. L. ir suinteresuotų asmenų L. V., A. S. tėvas. Jo sutuoktinė N. L. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. bylos nagrinėjimo metu.
Iš Testamentų registro 2020-06-17 išrašo bei į bylą pateikto 2006-07-24 testamento matyti, kad N. L. sūnui G. L. paliko jai priklausančią buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Tos pačios dienos – 2006-07-24 – testamentu V. L. jam priklausančią buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį bei visus namų apyvokos reikmenis taip pat paliko sūnui G. L..
Taip pat iš Testamentų registro 2020-01-29 išrašo matyti, kad po testatoriaus V. L. mirties nėra įregistruota palikėjo palikimo priėmimo, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui, palikėjo palikimo atsisakymo, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.
Nustatyta, kad 2007-11-30 N. L., V. L. sudarė su G. L. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir perdavė asmeninės nuosavybės teise butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su 1/8 dalimi pastato – ūkinio pastato. 2007-12-03 duomenimis minėtą butą asmeninės nuosavybės teise valdė G. L..
V. L. prašė teismo nutraukti minėtą sutartį ir grąžinti turto perleidėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise butą, motyvuodamas tuo, kad G. L. nevykdo rentos sutarties sąlygų, tačiau Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-11-24 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Mirus V. L. Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-27 nutartimi apeliacinis procesas pagal ieškovo V. L. apeliacinį skundą dėl minėto Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-11-24 sprendimo nutrauktas.
Tauragės apylinkės teismo 2020-01-10 nutartimi patvirtinta N. L. ir G. L. taikos sutartis, kuria jie susitarė nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, taikyti restituciją butui Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), t. y. jį grąžinti N. L., o G. L. – 500 Eur kompensaciją už patirtus nuostolius išlaikant N. L. butą. Šios nutarties pagrindu nuo 2020-01-23 nuosavybės teisė į butą registruota N. L..
Iš byloje esančio 2020-06-19 Liudijimo matyti, kad mirus N. L., paduodami notarui palikimo priėmimo pareiškimus, palikimą priėmė įstatyminiai/testamentiniai įpėdiniai – G. L., A. S. ir R. G.. Testamentų registro išraše nurodyta, kad testatorės N. L. palikimą priėmė pareiškėjas G. L..
Įstatymas numato, kad turtas yra paveldimas pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.2 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3dalys). Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Įstatymas nenumato, kad faktiškas paveldimo turto valdymas, kuriuo priimamas palikimas, turi būti įformintas raštu ar notarine forma. Todėl įpėdinis, įrodinėdamas aktyvių veiksmų, išreiškiančių jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, atlikimo per terminą palikimui priimti aplinkybę, gali remtis visomis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis.
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: 1) dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti; 2) veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, nutarties 20 punktas).
Pareiškėjai po tėvo mirties įstatymu nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes pareiškėja manė, kad nėra jokio paveldimo registruotino turto, o pareiškėjas laikė save buto savininku, tuo metu nuosavybė į butą buvo įregistruota jo vardu, be to, jis žinojo apie tėvų sudarytą testamentą.
Pareiškėjai, įrodinėdami faktą, kad po V. L. mirties jo palikimą priėmė faktiniu valdymu, pateikė į bylą kvitus: R. G. – pagrindžiančius V. L. laidotuvių išlaidas, G. L. – pagrindžiančius 2020-05-14 ir 2020-07-20 atliekų tvarkymo išlaidų apmokėjimą.
Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių nustatyta, kad ji palaidojo tėvą, rūpinosi jo laidotuvėmis, po tėvo mirties jo sutaupytus pinigus (2000 Eur) kartu su seserimi A. S. panaudojo tėvo laidotuvėms, kapavietės tvarkymui, iš tėvo namų pasiėmė malkas, žoliapjovę, kuria naudojasi, kitus tėvo asmeninius daiktus priėmė ir valdė kaip savo, parsivežė šunį. Pareiškėja nurodė ir tai, kad brolis G. L. išsivežė visus tėvų namų apyvokos daiktus, jam liko baldai, buitinė technika. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2020-05-24 nutarime sustabdyti ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00066-20 nurodyta kuriuos daiktus iš tėvų namų išsivežė G. L..
Iš pareiškėjo G. L. nurodytų aplinkybių, kurios byloje nenuginčytos, nustatyta, kad po tėvo mirties jis mokėjo buto mokesčius (elektrą, šiukšles), sumokėjo už vandens atjungimą. Be to, jausdamasis buto savininku, o ir žinodamas apie tėvų testamentą, pakeitė tėvo mirties dieną buto spyną, kaip nurodo - dėl saugumo.
Nors pareiškėja įrodinėja aplinkybes, kad pareiškėjas G. L. nesirūpino tėvu, nebuvo atvykęs į jo laidotuves, o pareiškėjas – kad pareiškėja R. G. užvaldė tėvų turtą, neleido matytis su tėvais ir pan., tačiau nežiūrint į tai, į šalių priešišką elgesį vienas kito atžvilgiu, į jų elgesį su tėvu iki šio mirties, į vienas kitam skirtus kaltinimus, kad tėvui ar tėvams priklausiusius daiktus jie išsivežė be jokio pagrindo, įvardindami tai grobimu, tačiau akivaizdu, jog po tėvo V. L. mirties tiek vienas, tiek kitas pareiškėjas, skirtingais aktyviais veiksmais, priėmė jo palikimą faktiniu valdymu. Nei vienas iš pareiškėjų byloje nepateikė neginčijamų ir objektyvių įrodymų, kad palikimą po tėvo mirties faktiškai pradėjo valdyti tik vienas jų.
Todėl esant šiems įrodymams, nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai paveldėjimo teisės liudijimų gavimui, kad po V. L. mirties (duomenys neskelbtini)palikimą priėmė ir jį valdo abu pareiškėjai - R. G. ir G. L. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Patenkinti R. G. ir G. L. pareiškimus.
Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus paveldėjimo tikslu, kad po V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jo vaikai R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per trisdešimt (30) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.