- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-29
- Bylos Nr.
- e2-10524-294/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikai
- Ieškovas
- Š. M.
- Trečiasis asmuo
- V. V.
- Advokatai
- Nerijus Plėdys
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Nerijui Plėdžio, atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovui prokurorui Ernestui Vainui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Š. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, trečiasis asmuo V. V. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje prašo priteisti jam 1 162,21 Eur turtinės ir 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. 04-7-00004-20, kuriame ieškovas yra įtariamasis. Tyrimui vadovauja ir jį organizuoja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Ieškovą teisinių paslaugų teikimo sutarties pagrindu gina Advokatų profesinės bendrijos „Meidus ir Juzukonis“ advokatas T. M.. Ieškovui ikiteisminiame tyrime Vilniaus apygardos teismo 2020-05-29 nutartimi buvo pritaikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ieškovas prokuratūrai pateikė 2020-11-17 prašymą, kuriame nurodyta, kad preliminariai nuo 2020-12-10 iki 2021-01-17 ieškovas pageidauja poilsio tikslais išvykti į Braziliją. Prašoma laikinai leisti nesilaikyti kardomosios priemonės sąlygų ir leisti ieškovui minėtomis datomis išvykti į Braziliją. Prašyme taip pat nurodyta, kad ieškovas yra dar neįsigijęs kelionės bilietų ir kad juos pirks tik po to, kai bus gautas leidimas išvykti. Prašymas išsiųstas ikiteisminį tyrimą organizuojančiai prokuratūros prokurorei V. V. 2020-11-23. 2020-11-27 Ieškovas gavo Prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamento 2020-11-27 raštą Nr. IBPS-S-636068-20 „Dėl leidimo išvykti“, pasirašytą prokurorės V. V., kuriame nurodyta, kad leidžiama ieškovui laikinai nuo 2020-12-10 iki 2021-01-17 išvykti į Brazilijos Federacinę Respubliką. Ieškovas įpareigojamas apie grįžimą informuoti ikiteisminį tyrimą atliekantį Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo vyr. specialistą J. L.. Nurodoma, kad leidimas įsigalioja prokurorui pateikus bilietų su atgaline grįžimo data kopijas. Rašto kopija pateikta taip pat ir vyr. specialistui J. L.. 2020-12-01 ieškovas nusiuntė prokurorei V. V. pranešimą, kuriuo informavo apie įsigytus lėktuvo bilietus, tikslias skrydžių datas, tranzitu kertamas valstybes, kartu pridedant bilietų pirmyn ir atgal kopijas. Iškart po minėto pranešimo išsiuntimo ieškovas telefonu buvo pakviestas 2020-12-02 atvykti pas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniąją specialistę K. J.. Pokalbio metu buvo suderintas abiem pusėms patogus laikas 2020-12-07. Ieškovas nebuvo informuotas, kad bus atliekamas procesinis ikiteisminio tyrimo
veiksmas, kurio metu jis turi teisę turėti gynėją. 2020-12-07 Ieškovas nuvyko pas vyresniąją specialistę K. J., kuri jam paaiškino, kad bus atliekamas pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimas iš ieškovo. Šiam paklausus, ar atliekamas veiksmas (pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimas) yra procesinis veiksmas ir ar jame gali dalyvauti gynėjas, specialistė tą patvirtino. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas informavo, kad pageidauja gynėjo dalyvavimo. Tą pačią dieną, t. y. 2020-12-07, 17:03 val., ieškovas gavo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės K. J. šaukimą atvykti kitos dienos ryte, t. y. 2020-12-08, 11:00 val., pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimui. Visą 2020-12-07 vakarą ir 2020-12-08 rytą, o taip pat nuvykus nurodytu laiku (11:00 val.) pas specialistę K. J., ieškovui susisiekti su gynėju advokatu T. M. nepavyko – vėliau paaiškėjo, kad advokatas serga. Ieškovas specialistei nurodė, kad neatsisako atlikti procesinio veiksmo, tačiau paprašė sudaryti sąlygas dalyvauti gynėjui ir su gynėju suderinti laiką. Ieškovas, būdamas įsitikinęs, kad kito atvykimo laikas bus suderintas su juo bei advokatu T. M., tą dieną išvyko iš Vilniaus atgal į Kauną. Tą pačią dieną ieškovas el. paštu gavo 4 šaukimus, kurių vienas yra tą pačią 2020-12-08 dieną, kitais – kviečiamas atvykti 2020-12-09 ir 2020-12-10. Susisiekus su advokatu šis paaiškino įtariamajam teisę neteikti pavyzdžių lyginamajam tyrimui ir gynėjas pateikė raštą, kuriame informavęs, jog jis serga ir ginamasis nesinaudoja savo teise teikti tyrimui reikšmingą informaciją, tame tarpe ir pavyzdžius lyginamajam tyrimui. 2020-12-08 Prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamento prokurorė V. V. priėmė nutarimą paimti pavyzdžius lyginamajam tyrimui. 2020-12-09, 11:40 val., Ieškovas atvyko pas vyresniąją specialistę K. J. pagal šaukimą Nr. 4-01-10037 su advokato padėjėju G. V.. Ieškovas paaiškino, kad jo pirštų atspaudai buvo paimti, kol jis buvo sulaikytas, juos galima gauti būtent iš sulaikymo įstaigos, dėl rizikų, susijusių su koronavirusine infekcija (ieškovas dėl širdies ligos patenka į rizikos grupę), neturi būti atlikinėjami veiksmai, kurie reikalauja tiesioginio kontakto. Paaiškinimai buvo užprotokoluoti. Kadangi šaukimas Nr. 4-01-10038 nebuvo atšauktas, ieškovas tos pačios dienos, t. y. 2020-12-09, 14:00 val. pakartotinai nuvyko pas tyrėją K. J. šaukime nurodytu adresu, tačiau jos nebuvo. Atvykimas yra fiksuotas. 2020-12-10, 10:00 val., Ieškovas nuvyko pas vyresniąją specialistę K. J. pagal šaukimą Nr. 4-01-10036 šaukime nurodytu adresu, tačiau jos nebuvo. Atvykimas yra fiksuotas. 2020-12-10, 11:31 val., el. paštu Ieškovas gavo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos viršininko D. B. raštą Nr. 4-01-10132 „Dėl šaukimo atvykti“, kuriame nurodyta, jog 2020-12-08 prokuroro nutarimas paimti pavyzdžius lyginamajam tyrimui nėra įvykdytas, todėl ieškovas privalo atvykti pagal jam išsiųstą šaukimą ir duoti lyginamuosius pavydžius. Ieškovui padaryta turtinė žala, nes jam buvo suteiktas leidimas išvykti, todėl pastarasis įsigijo kelionės bilietus. Prokurorės priimtas nutarimas panaikinti leidimą išvykti kol bus paimti pavyzdžiai iš ieškovo prieštarauja baudžiamojo proceso principams ir pažeidžia asmens teises. Turtinę žalą sudaro įsigytų bilietų kaina, kuriais ieškovas negalėjo pasinaudoti dėl prokurorų neteisėtų veiksmų. Pažymi, kad prokurorės V. V. tyčiniuose veiksmuose sukeliant ieškovui nuostolius gali būti įžvelgiamas akivaizdus emocinis suinteresuotumas, paprastai tariant – kerštavimas už tai, kad ieškovas nutarė pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis. Didesnę neturtinę žalą lemia ir ieškovo patirti dvasiniai išgyvenimai dėl negalėjimo vykti į ilgai planuotą kelionę su sutuoktine, kuri, siekiant išvengti dar didesnių nuostolių, išvyko viena, dėl ko ieškovas jautė emocinio skausmo, gėdos, pažeminimo, neteisybės jausmus. Šie išgyvenimai palietė ne tik ieškovą, bet ir jo šeimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad šios kategorijos bylose turėtų būti vadovaujamasi nuostata, kad visi valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007). Pažymėjo, kad 2020-11-27 prokuroro raštu ieškovui leista išvykti iš gyvenamosios vietos laikotarpiu nuo 2020-12-10 iki 2021-01-17 imtinai į Brazilijos Federacinę Respubliką, informuojant įtariamąjį, kad pagal BPK 142 straipsnį, įtariamasis yra įpareigotas šaukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. 2020-12-02 bei 2020-12-07 šaukimais jis buvo kviečiamas atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą duoti pavyzdžius lyginamajam tyrimui. Įtariamasis atvyko be gynėjo ir pareiškė, kad šio procesinio veiksmo atlikimui jam yra reikalingas gynėjas. 2020-12-08 Specialiųjų tyrimų tarnyboje buvo gautas įtariamojo gynėjo T. M. raštas, kuriame informuojama, jog ginamasis Š. M. šiuo metu nesinaudoja savo teisėmis teikti tyrimui reikšmingą informaciją, dokumentus ar daiktus, tame tarpe ir teikti pavyzdžius lyginamajam tyrimui, t. y. atsisako duoti prašomus pavyzdžius. Dėl šių aplinkybių 2020-12-08 buvo priimtas proceso dalyviams privalomas prokuroro nutarimas paimti lyginamuosius pavyzdžius daktiloskopiniam tyrimui. Įtariamasis ir šiuo atveju lyginamuosius pavyzdžius pateikti atsisakė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei ilgą – daugiau nei mėnesio – įtariamojo išvykimo iš užsienio valstybę terminą, konstatavus, kad laiku nepateikus specialistams tyrimui lyginamųjų pavyzdžių užtruks tyrimo atlikimas, kas sąlygos ilgesnio ikiteisminio tyrimo termino trukmę, 2020-11-27 prokuroro leidimas įtariamajam išvykti iš gyvenamosios vietos laikotarpiu nuo 2020-12-10 iki 2021-01-17 imtinai į Brazilijos Federacinę Respubliką buvo panaikintas, iki kol bus įvykdytas 2020-12-08 prokuroro nutarimas paimti lyginamuosius pavyzdžius. Pažymi, kad sulaikymo vykdymo įstaigoje lyginamieji pavyzdžiai nebuvo paimti, o 2020-12-08 prokuroro nutarimai nebuvo įtariamojo ar jo gynėjo skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Pažymi, kad įtariamajam buvo sudaryta teisė duoti pavyzdžius ir taip išvykti į suplanuotą kelionę.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti iš esmės ieškinyje nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2020-11-27 prokurorė pasirašė raštą dėl leidimo išvykti ieškovui prašomu laikotarpiu į Braziliją, įpareigojant ieškovą apie grįžimą informuoti STT specialistą J. L. Leidimas įsigalioja prokurorui pateikus bilietų su atgaline grįžimo data. Gavęs leidimą ieškovas įsigijo lėktuvo bilietus: 2020-12-10 ryte skrendant iš Rygos oro uosto į Braziliją. 2020-12-08 prokurorė priėmė nutarimą dėl lyginamųjų pavyzdžių ėmimo ir tą pačią dieną panaikino leidimą išvykti iki bus įvykdytas prokuroro nutarimas paimti ieškovo pavyzdžius daktiloskopiniam tyrimui. Ieškovui išrašyti šaukimai atvykti pas pareigūną 2020-12-10 10 val.; 2020-12-08 d. 15 val. (šaukimo išrašymo diena 2020-12-08), 2020-12-09 d. 14 val., 2020-12-09 11.40 val.
Ieškovo teigimu, jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.
CK 6.271 straipsnis reglamentuoja valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas ( CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 straipsnio 3 dalis).
Jeigu asmuo savanoriškai sutinka duoti lyginamuosius pavyzdžius, surašomas tik lyginamųjų pavyzdžių paėmimo protokolas pagal BPK 179 straipsnio reikalavimus. Jeigu asmuo geranoriškai atsisako duoti palyginamuosius pavyzdžius, prokuroras turi priimti motyvuotą, asmeniui privalomą nutarimą. Jeigu asmuo ir susipažinęs su nutarimu atsisako duoti pavyzdžius, kai kurie pavyzdžiai iš jo gali būti paimami prievarta, tačiau net ir tokiu atveju prieš asmenį negalima imtis sveikatai pavojingų arba žmogaus orumą žeminančių veiksmų. Laisvuosius ir sąlyginai laisvuosius pavyzdžius galima paimti atliekant kitus tyrimo veiksmus (mokslinis veikalas „Tyrimo veiksmai baudžiamajame procese“, p. 57, nuoroda
https://repository.mruni.eu/bitstream/handle/007/16794/9789955193463.pdf?sequence=1&isAllowed=y).
Pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo, kardomosios priemonės taikymo tvarkos, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžęs, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja tai, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 str. 1 d., kuri reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai.
Pagal minėtą įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis).
K. T. 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Neteisėti veiksmai CK 6.272 straipsnio 1 dalies prasme yra suvokiami, kaip atitinkamu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (nuosprendžiu, nutartimi ir pan.) ar kito kompetentingo pareigūno įstatymų nustatyta tvarka nustatyti BPK ar ATPK pažeidimai, kuriuos padarė atitinkamų institucijų pareigūnai, priimdami sprendimą sulaikyti, suimti, nuteisti asmenį ir pan., o pagrindas žalai atlyginti yra dėl šių neteisėtų veiksmų atsiradusi turtinė ir (arba) neturtinė žala.
Teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tuo atveju, jei buvo įvykdyti neteisėti veiksmai, ir tokie neteisėti atitinkamų institucijų ir pareigūnų veiksmai yra nustatyti bei konstatuoti įstatymų nustatyta tvarka atitinkamu procesiniu sprendimu.
Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kaip jau anksčiau teismo sprendime minėta, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).
Žmogaus teisių pažeidimas ir su tuo susiję valstybės veiksmai turi būti vertinami ne tik pagal nacionalinės teisės, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) reikalavimus (tiek, kiek atitinkama teisė yra garantuojama pagal Konvencijos nuostatas).
Valstybių pareiga pagal Konvencijos 3 straipsnį apima veiksmingą asmens (asmenų), kurio tapatybė yra žinoma, apsaugą nuo trečiojo asmens nusikalstamų veikų, susijusių su draudžiamu pagal šią nuostatą elgesiu, taip pat pagrįstas priemones užkirsti kelią tokiam netinkamam (žiauriam) elgesiui, apie kurį valstybės institucijos žinojo arba turėjo žinoti (2013 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje Eremia prieš Moldovos Respubliką, peticijos Nr. 3564/11, 49 punktas, su tolesnėmis nuorodomis). Kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio taikymo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo (sunkumo) lygį. Šio minimumo vertinimas yra reliatyvus ir priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio pobūdis ir kontekstas, trukmė, fizinis ir psichinis poveikis, ir, kai kuriais atvejais, aukos lytis, amžius, sveikatos būklė. Pavyzdžiui, elgesys traktuojamas kaip nežmoniškas, nes, be kita ko, jis buvo iš anksto suplanuotas, taikytas ištisas valandas ir sukėlė kūno sužalojimą arba stiprias fizines ir psichines kančias. Elgesys traktuojamas kaip žeminantis, kai sukėlė aukai baimę, sielvartą, nepilnavertiškumo jausmą, galėjo pažeminti ir sumenkinti auką ir galbūt palaužti jos fizinį ar psichinį pasipriešinimą.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėtais veiksmais kaip valstybės atsakomybės sąlyga gali būti teismo pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis). Spręsdami tokio pobūdžio ieškinius teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016 22 punktą).
Byloje nustatyta, kad prokurorė iš tiesų turėjo teisę priimti privalomą nutarimą dėl lyginamųjų pavyzdžių ėmimo, ieškovui atsisakius ikiteisminiame tyrime juos duoti savanoriškai.
Vis dėlto, teismui vertinant ikiteisminio tyrimo pareigūnų (specialistės bei prokurorės) elgesį kyla abejonių dėl sąžiningumo ieškovo atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
Visų pirma, prokurorė, dar ieškovui neturint lėktuvo bilieto, suteikė leidimą išvykti 1 mėnesiui pailsėti, vienintelė išlyga – atgalinio bilieto pateikimas.
Ieškovas įsigijo lėktuvo bilietus ir juos pateikė nutarime nurodytam asmeniui.
Teismui kelia abejonių prokurorės 2020-12-08 nutarime nurodyti motyvai dėl privalomumo paimti lyginamuosius pavyzdžius, kadangi ieškovas išvyksta į užsienį ilgam – 1 mėnesio laikotarpiui ir taip gali nepagrįstai užsitęsti ikiteisminio tyrimo veiksmai.
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu (garso įrašo 8.58 minutė) patvirtino, kad iki šiol iš ieškovo ikiteisminiame tyrime nebuvo paimti lyginamieji pavyzdžiai pagal prokurorės nutarimą.
Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai), daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
Šiuo atveju teismui nepateikti įrodymai, kodėl iki šiol nepaimti lyginamieji pavyzdžiai, nors prokurorės, priėmusios 2 dienos iki planuoto ieškovo išvykimo nutarime dėl lyginamųjų pavyzdžių ėmimo ir panaikintame leidime išvykti nurodyta, jog būtinas skubus toks pavyzdžių paėmimas ikiteisminiam tyrimui nevilkinti.
Teismas iš tiesų sutinka su ieškovo ir jo atstovo pozicija, kad prokurorė be teisinio pagrindo pasinaudojo savo viršesne padėtimi ir ieškovui atsisakius ikiteisminiame tyrime duoti savo noru lyginamuosius pavyzdžius dėl sveikatos rizikos (dėl COVID infekcijos) galimai siekė jį nubausti.
Dar daugiau, iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo specialistė, išrašiusi 4 šaukimus ieškovui (vienas kurių yra tai pačiai dienai) elgėsi neatsakingai pati, 2020-12-09 po pietų bei ieškovo išvykimo dieną 2020-12-10 d. ryte sutartu laiku nebuvusi darbo vietoje ir neužtikrinusi ieškovui galimybės pakeisti savo poziciją (iki išvykimo) bei duoti lyginamuosius pavyzdžius laisvanoriškai.
Atskirai pasisakytina ir dėl priežastinio ryšio.
Pažymėtina, kad pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. P. prieš D. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-144/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-91/2010). Tais atvejais, kai priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybė bus dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013, kt.).
Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. ir kt. v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2002).
Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, tačiau turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.
Teismo nuomone, ieškovo teisė tikėtis pailsėti su savo sutuoktine buvo nepagrįstai suvaržyta.
Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-176/2012; 2015 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Liuks“ v. UAB „Saulius ir Kristupas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-98/2015; kt.).
Protingumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius.
Iš tiesų, ieškovo advokatui susirgus, jis turėjo teisinį pagrindą be gynėjo dalyvavimo atsisakyti atlikti bet kokius su juo susijusius procesinius veiksmus. Dienai likus iki kelionės po pietų ikiteisminio turimo specialistė nesiteikė pati būti šaukimo metu pasiekiama ieškovui ir suteikti jam galimybės laisvu noru duoti lyginamuosius pavyzdžius.
Dar daugiau, ciniškas prokuratūros argumentas yra tai, kad įtariamasis neskundė prokurorės priimto nutarimo dėl leidimo panaikinimo, kadangi toks nutarimas priimtas 2020-12-08 darbo dienos pabaigoje (beveik 17 val.), o netgi ieškovui ketinant pasinaudoti savo procesine teise skųsti galbūt ne visai pagrįstą prokurorės nutarimą, ir net darant prielaidą, jog skundas būtų parengtas ir pateiktas tą pačią 2020-12-09 dieną, jis tikrai nebūtų išnagrinėtas iki ieškovo kelionės pradžios (ypač turint omenyje, kad skrydis yra iš kaimyninės Latvijos anksti ryte, o iki oro uosto dar reikėtų nemažai laiko nuvykti).
Todėl atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas įrodė neteisėtus (nepagrįstus) ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus.
Ieškovas turtinę žalą įvertino 1 162,21 Eur suma, o neturtinę žalą – 5 000 eurų suma.
Žala – tai teisės saugomų asmeninių ir (ar) turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas teisėtiems interesams neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų padarinių, kuriuos pagal įstatymus galima įvertinti turtine išraiška. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
Pažymėtina, kad ieškovo paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Ieškovo paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013).
Šiuo atveju ieškovas turtinę žalą vertina 1 162,21 eurų suma. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro įsigytų, tačiau nepanaudotų lėktuvo bilietų kaina. Teismas, atsižvelgiant į ieškovo pateiktus paskaičiavimus, daro išvadą, kad prašomos atlyginti lėktuvo bilietų išlaidos, yra pagrįstos, o nustačius nepagrįstus ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, pastarosios iš valstybės yra priteisiamos ieškovo naudai.
Ieškovas, be kita ko, teismo prašo atlyginti 5 000 eurų neturtinę žalą.
Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009).
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismo vertinimu nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę ir mastą, nepakanka pažeistai teisei apginti.
Atsižvelgiant į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą bei tai, kad ieškovas pats raštu delsė pasinaudoti teismine gynyba (dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus daugiau nei metams nuo ginčui aktualaus laikotarpio pabaigos), o teismų praktikoje egzistuoja prezumpciją, jog asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme), tuo tarpu laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsia pasinaudoti teismine gynyba, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013; 2012 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1860/2013 ir kt.), taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti ieškinyje nurodyta suma.
Kita vertus, pažeidus ieškovo konstitucines teises bei neteisėtai (suteikus leidimą išvykti) apribojus jam šią galimybę, ieškovas galėjo patirti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač atsižvelgiant į tai, kad kelionė suplanuota švenčių laikotarpiu, todėl ieškovas galėjo pagrįstai tikėtis laiką leisti su sutuoktine. Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas sprendžia, kad 3 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti būtų pagrįsta, teisėta ir tinkama. Toks žalos dydis laikytinas adekvačiu pažeistai teisei apginti. Šioje dalyje ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.
Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).
Ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (68 proc.). Ieškovas prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šioje byloje teisinės pagalbos išlaidų dydis, atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį ir pobūdį, tiek į reiškiamą reikalavimą, laikytinos protingomis ir nėra mažintinos bei priteistinos iš atsakovo pilna apimtimi proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t.y. 1020 Eur teisinei pagalbai atlyginti (CPK 80, 88, 93 ir 98 straipsniai).
Atsakovas neprašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl ieškovo ieškinį iš dalies atmetus, atsakovui pastarosios nėra iš ieškovo priteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 260, 265, 268, 270 straipsniais teismas
nusprendžia:
Ieškovo Š. M., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, juridinio asmens kodas 288603320, 1 162,21 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas šešiasdešimt du eurai) turtinei žalai atlyginti, 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 1020 Eur (vienas tūkstantis dvidešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų.
Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.
Šalys turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.