Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo) R. D. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės D. D. patikslintą ieškinį atsakovui R. D. dėl santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė D. D. pateikė atsiliepimą į prašymą atnaujinti procesą, kuriame pateikė argumentus dėl pareiškėjo prašymo nepagrįstumo ir jo atmetimo, prašė pareiškėjo R. D. prašymą atnaujinti procesą Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-223-805/2016 atmesti ir priteisti iš pareiškėjo ieškovės D. D. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėjo prašymas neatitinka CPK 370 straipsnio 3 dalies reikalavimų: paduotas praleidus įstatymų nustatytą terminą, nepagrįstas argumentais, patvirtinančiais CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, be to, Prienų rajono apylinkes teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir 2017 m. vasario 20 d. Kauno apygardos teismo nutartimi paliktas galioti, todėl akivaizdu, jog pareiškėjo R. D. prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu negali būti tenkinamas. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai gyvulius, techniką priteisė atsakovui, o jai priteisė piniginę kompensaciją, kadangi ji savo namuose negyvena jau ilgą laiką, gyvulius prižiūrėjo bei prižiūri pareiškėjas, kuris vienas naudojasi ir visa jam teismo priteista žemės ūkio technika, padargais. Atsakovas galėjo būti aktyvus ir pats teikti teismui įrodymus apie jų bendrai įsigytus daiktus, techniką, gyvulius ir pan., įrodinėti jų vertę. Pats pareiškėjas (atsakovas) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nepateikė teismui duomenų apie dalintino turto vertes, nenurodė kiek pats vertintų jų įsigytus kilnojamuosius daiktus, padargus, techniką. Priimdamas sprendimą, teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys. Ginčų dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo specifika lemia tai, kad nauji įrodymai dėl dalijamo turto vertės gali būti teikiami ir apeliacinėje instancijoje. Šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teismas privalo įvertinti vadovaudamasis CPK 185 straipsniu. Tačiau, atsakovas jokių duomenų apie turto vertes nepateikė ir apeliaciniam teismui. Pažymėtina, kad prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje, pareiškėjas jokių naujų duomenų, kurių pagrindu būtų galima suabejoti, kad neteisingai buvo nustatyta dalintino turto vertė bei neteisingai padalintas santuokoje įgytas turtas, nepateikia. Nurodė, kad traktorius T40, markė Lipecko TG (LTZ), identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1450 Eur vertės, buvo įsigytas gyvenant santuokoje, išsipirktas bendrais investiciniais čekiais bei grynais pinigais. Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, minėtas traktorius yra įregistruotas tik R. D. vardu. Jokiems kitiems tretiesiems asmenims traktorius nepriklauso. Juo tiek santuokos metu, tiek iki šiol, naudojasi išimtinai vienas pareiškėjas. pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 377 straipsnio nuostatas, patvirtino ir Kauno apygardos teismas. Nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas siekė skubotai išnagrinėti civilinę bylą vieno posėdžio metu, užkirto kelią teisingam teismo sprendimui. Tačiau, šalys neprivalo dalyvauti teismo posėdyje, bylą gali vesti per atstovus arba prašyti teismą išnagrinėti bylą joms ir jų atstovams nedalyvaujant, taip pat turi pareigą procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Nors atsakovas bylą vedė per atstovą, tačiau turėjo galimybę dalyvauti teismo posėdyje pats ir būti išklausytas, tačiau savo procesinėmis teisėmis tinkamai nepasinaudojo, o siekė vilkinti bylos nagrinėjimą. Be to, pareiškėjo R. D. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje negali būti tenkinamas ir dėl to, jog jis paduotas praleidus CPK 368 straipsnyje nustatytą terminą. CPK 368 straipsnyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Šiuo atveju trijų mėnesių terminas prašymui atnaujinti procesą paduoti turi būti skaičiuojamas nuo Kauno apygardos teismo nutarties paskelbimo dienos, t.y. nuo 2017 m. vasario 20 d. Trijų mėnesių terminas prašymui paduoti baigėsi 2017 m. gegužės 21 d. Pareiškėjas R. D. su prašymu į Prienų rajono apylinkės teismą kreipėsi tik 2017 m. birželio 21 d., t.y. praleidęs įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo atnaujinti neprašo. Atsižvelgiant į tai, kad prašyme atnaujinti procesą nurodyti analogiški argumentai, kaip ir apeliaciniame skunde dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimo pakeitimo, darytina išvada, kad jokių naujų teisės taikymo klaidų, kurios tariamai buvo padarytos pirmosios instancijos teismo, po apeliacinio teismo nutarties priėmimo, nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

argumentais, dėl kurių pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti tenkinamas.

Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kad būtų užkirstas kelias formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, apsaugotos bylos dalyvių ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai, užtikrintas teisinių santykių stabilumas, asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis), nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turi patvirtinti išdėstyti motyvai, įrodymai (CPK 369 straipsnis).

Lietuvos civilinio proceso įstatyme nustatytos šios proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje privalomos sąlygos: 1) civilinė byla turi būti užbaigta; 2) pareiškėjas turi būti dalyvaujantis byloje asmuo arba asmuo, kurios teises ar teisėtus interesus pažeidžia teismo baigiamasis aktas (jei jis prašymą grindžia 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu); 3) turi egzistuoti įstatyme įtvirtintas konkretus proceso atnaujinimo pagrindas; 4) pareiškėjas neturi būti praleidęs CPK 368 straipsnyje nustatyto termino kreiptis su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, teismas antrajame proceso atnaujinimo etape turi atsisakyti atnaujinti procesą.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Taigi kreipiantis dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu viena iš būtinųjų sąlygų yra ta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Šiuo atveju pareiškėjas procesą prašo atnaujinti dėl pirmosios instancijos teismo padarytos aiškios teisės taikymo klaidos (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Procesą prašoma atnaujinti išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-223-805/2016, kurioje apeliacinis procesas įvyko pareiškėjo apeliacinio skundo pagrindu: Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė ir Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog šiuo atveju nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, todėl šiuo pagrindu procesas negali būti atnaujinamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje B. v. R. (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. v. U. (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje S. v. R. (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje V. v. R. (pareiškimo Nr. 8564/020); taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimt civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2012).

Pareiškėjo R. D. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje negali būti tenkinamas ir dėl to, jog jis paduotas praleidus CPK 368 straipsnyje nustatytą terminą. CPK 368 straipsnyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Šiuo atveju trijų mėnesių terminas prašymui atnaujinti procesą paduoti turi būti skaičiuojamas nuo Kauno apygardos teismo nutarties paskelbimo dienos, t.y. nuo 2017 m. vasario 20 d. Trijų mėnesių terminas prašymui paduoti baigėsi 2017 m. gegužės 21 d. Pareiškėjas R. D. su prašymu į Prienų rajono apylinkės teismą kreipėsi tik 2017 m. birželio 21 d., t.y. praleidęs įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo atnaujinti neprašo.

Pažymėtina, jog procesą atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto numatytu pagrindu galima dėl pirmosios instancijos teismo padarytos proceso arba materialiosios teisės normos taikymo klaidos. Jeigu pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir tai galėjo lemti jos neteisingą išsprendimą materialiąja prasme, laikoma, kad egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą byloje. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas.

Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas turėjo būti aktyvus dėl dalytino turto vertės nustatymo ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl pagrįstai vadovavosi tais duomenimis, kuriuos nustatė iš šalių pateiktų dokumentų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatydamas padalijamo turto vertę teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006). Atsakovas galėjo būti aktyvus ir pats teikti teismui įrodymus apie bendrai įsigytus daiktus, techniką, gyvulius ir pan., įrodinėti jų vertę. Pats pareiškėjas (atsakovas) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nepateikė teismui duomenų apie dalintino turto vertes, nenurodė, kiek pats vertintų jų įsigytus kilnojamuosius daiktus, padargus, techniką. Priimdamas sprendimą, teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys. Kaip teisingai nurodė atsakovė, ginčų dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo specifika lemia tai, kad nauji įrodymai dėl dalijamo turto vertės gali būti teikiami ir apeliacinėje instancijoje. Šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teismas privalo įvertinti vadovaudamasis CPK 185 straipsniu. Tačiau, atsakovas jokių duomenų apie turto vertes nepateikė ir apeliaciniam teismui. Prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje, pareiškėjas jokių naujų duomenų, kurių pagrindu būtų galima suabejoti, kad neteisingai buvo nustatyta dalintino turto vertė bei neteisingai padalintas santuokoje įgytas turtas, nepateikia. Bylos duomenimis, traktorius T40, markė Lipecko TG (LTZ), identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1450 Eur vertės, Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre įregistruotas tik R. D. vardu, yra įgytas santuokos metu, todėl pareiškėjo teiginys, jog traktorius priklauso tretiesiems asmenims, nepagrįstas. Dėl to teismas nelaiko pagrįstais pareiškėjo argumentų dėl netinkamo CK 3.119 straipsnio nuostatų taikymo. Kaip jau buvo minėta, pagal bendrąją taisyklę bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-51/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-430/2011). Jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis vienam sutuoktiniui turto natūra priteisimas, kitam sutuoktiniui atitinkama jo dalies kompensacija pinigais. Teismo vertinimu, teismas pagrįstai gyvulius, techniką priteisė atsakovui, o ieškovei priteisė piniginę kompensaciją, kadangi ji savo namuose negyvena jau ilgą laiką, gyvulius prižiūrėjo bei prižiūri pareiškėjas, kuris vienas naudojasi ir visa jam teismo priteista žemės ūkio technika, padargais. Dėl to teismas nelaiko pagrįstais pareiškėjo argumentų dėl netinkamo CK 3.117 straipsnio nuostatų taikymo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo pateiktą priešieškinį, taip pažeisdamas CPK 377 straipsnio nuostatas. Su šiuo pareiškėjo argumentu nesutiktina. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2016 m. birželio 14 d., t. y. tą pačią dieną, kai vyko paskirtas teismo posėdis, pateikė teismui priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, kurio priėmimo klausimas buvo sprendžiamas tą pačią dieną vykusiame teismo posėdyje. Iš pažymos apie teismo posėdį matyti, kad į jį neatvyko atsakovas ir jo atstovas advokato padėjėjas T. R.. Teismas nutarė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, kadangi atsakovas ir jo atstovas buvo tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir nepateikė neatvykimą pateisinančias priežastis patvirtinančių dokumentų. Šiame teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė priimti atsakovo atstovo pateiktą priešieškinį, kadangi sprendė, jog atsakovas turėjo galimybę jį pateikti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo, jį pateikė likus vos 15 min. iki teismo posėdžio, be to, teismas konstatavo, kad atsakovas ir jo atstovas bylos nagrinėjimo metu tinkamai nesinaudojo suteiktomis procesinėmis teisėmis, taip pat įvertino tai, kad atsakovas priešieškinyje nenurodė turto verčių, nors su ieškovės nurodytomis vertėmis nesutinka, neprašė padalinti kito turto, nesumokėjo žyminio mokesčio, o prašydamas jį atidėti, nepateikė jokių sunkią turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, jog atsakovas turėjo pakankamai laiko priešieškiniui ir papildomiems dokumentams pateikti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo suvaržytos jo procesinės teisės.

Atsižvelgiant į tai, kad prašyme atnaujinti procesą nurodyti analogiški argumentai, kaip ir apeliaciniame skunde dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimo pakeitimo, darytina išvada, kad jokių naujų teisės taikymo klaidų, kurios tariamai buvo padarytos pirmosios instancijos teismo, po apeliacinio teismo nutarties priėmimo, nenustatyta.

Netenkinus pareiškimo, laikinosios apsaugos priemonės - išieškojimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0100/17/00513 sustabdymas iki teismo nutarties dėl proceso atnaujinimo įsiteisėjimo, o procesą atnaujinus – iki naujo sprendimo įsigaliojimo, taikytos 2017 m. spalio 17 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1439-939/2017, šiai nutarčiai įsiteisėjus, naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Netenkinus prašymo, iš pareiškėjo R. D. valstybės naudai priteistina 285,00 Eur Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartimi atidėta už prašymą dėl proceso atnaujinimo mokėtino žyminio mokesčio dalis (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Netenkinus prašymo, iš pareiškėjo ieškovės naudai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 350,00 Eur už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-223-805/2016 (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutarė:

Atmesti pareiškėjo R. D. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-223-805/2017.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones - išieškojimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0100/17/00513 sustabdymą iki teismo nutarties dėl proceso atnaujinimo įsiteisėjimo, o procesą atnaujinus – iki naujo sprendimo įsigaliojimo, taikytas 2017 m. spalio 17 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1439-939/2017.

Priteisti iš pareiškėjo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 285,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš pareiškėjo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.