Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. D. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui R. D. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokinio turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Proceso atnaujinimą užbaigtose dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylose reglamentuoja Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVIII skyrius. Proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Tai neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014). Šis procesas yra išimtinis ir bylos gali būti peržiūrimos tik konkrečiais įstatymo nustatytais atvejais, esant konkretiems CPK 366 straipsnyje nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas, nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai.

Visų pirma, nustatytina, ar pareiškėjas pateikė prašymą nepažeisdamas CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino, t. y. ar prašymas atnaujinti procesą pateiktas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Šiuo atveju iš pareiškėjo pareiškime (b. l. 1-5), pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 30 d. prašyme (b. l. 37), atsakovo R. D. atsiliepime (b. l. 32) nurodytų aplinkybių ir pareiškėjo pateikto lydraščio (b. l. 38), matyti, kad apie atsakovo ir ieškovės skyrybas pareiškėjas galimai sužinojo tik 2018 m. balandžio 14 d., kai tarp jo ir D. D. vyko pokalbis dėl skolos grąžinimo. Šias aplinkybes patvirtina 2018 m. balandžio 16 d. lydraštis, kuriuo atsakovas pareiškėjui įteikė 2016 m. liepos 1 d. teismo sprendimo kopiją, priešingai rodančių duomenų byloje nebuvo pateikta, todėl laikytina kad pareiškėjas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo pateikdamas 2018 m. liepos 5 d. nepraleido 3 mėnesių termino, nustatyto CPK 368 straipsnio 1 dalyje. Taip pat nėra praleistas ir CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis 5 metų terminas, nes sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-223-805/2016 buvo priimtas 2016 m. liepos 1 d.

Sprendžiant pareiškėjo prašymo pagrįstumą jo nurodytu CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio, pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją, yra imperatyvi. Ši nuostata taikytina nutraukiant santuoką tiek ginčo teisenoje, tiek supaprastinto proceso tvarka. Sutuoktiniams neįvykdžius šios pareigos, kreditoriai turi teisę prašyti atnaujinti bylos dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-58-219/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami dėl kreditoriaus pasirinkto jo pažeistų teisių ir interesų gynybos būdo tinkamumo, taip pat turėtų įvertinti ir atsižvelgti į kreditoriaus reikalavimų pobūdį. Atskirais atvejais, kai byloje, kurioje sprendžiami santuokos nutraukimo ir jos teisinių pasekmių klausimai, kreditoriaus teisės gali būti iš esmės nepažeidžiamos, o jo reikalavimas gali būti patenkintas ir santuoką nutraukus (pvz., kreditorius kreipiasi dėl skolos priteisimo pagal solidariąją abiejų sutuoktinių prievolę arba nutraukus santuoką ir padalijus sutuoktinių turtą skolininkas (vienas iš sutuoktinių arba jie abu) turi pakankamai turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas), todėl kreditorius, nors ir nebuvo įtrauktas į santuokos nutraukimo bylą, gali pasirinkti kitą pažeistų teisių gynimo būdą ir, neprašydamas atnaujinti proceso santuokos nutraukimo byloje, kreiptis į teismą su reikalavimu atskiroje byloje. Priešingu atveju, jei nutraukus santuoką ir teismui išsprendus dėl jos teisinių pasekmių kreditoriaus reikalavimas negali būti patenkinamas nekeičiant įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto sutuoktinių turto režimo, atsakomybės pagal turtines prievoles formos ir apimties, kreditorius privalo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-58-219/2015). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kai sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, šį prašymą iš esmės grįsdamas tuo, kad jis kaip kreditorius nebuvo įtrauktas į santuokos nutraukimo bylą, dėl ko teismas, padalinęs sutuoktinių turtą, pasisakė dėl jo materialiųjų teisių ir pareigų.

Kasacinis teismas, formuodamas praktiką ginčui aktualiu klausimu, yra nurodęs, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, tinkamai pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus konstatuotina, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendime nėra nuspręsta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, nes sprendime dėl jų tiesiogiai nepasisakyta, t. y. R. D. skolinis įsipareigojimas pareiškėjui minėtu sprendimu nenurodytas nei kaip bendra sutuoktinių, nei kaip asmeninė R. D. prievolė. Nagrinėjamu atveju, teismo sprendimas, kuriuo buvo nutraukta D. D. ir R. D. santuoka, byloje nedalyvaujančio asmens – kreditoriaus D. D., kuris nebuvo įtrauktas į santuokos nutraukimo procesą kaip galimas kreditorius, teisėms ir pareigoms, neturi res judicata galios, ir neužkerta kelio jam kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, nes kreditoriaus ir skolininkų ginčas neišspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo neatima pareiškėjo galimybės ginti savo pažeistą teisę ginčo teisenos tvarka, todėl nėra pagrindo spręsti, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimtas teismo sprendimas pažeidžia pareiškėjo teises ar įstatymo saugomus interesus, ir tuo pačiu nėra pagrindo spręsti, kad byloje egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas pagrindas procesui atnaujinti. Pažymėtina, kad CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2000). Šiuo atveju santuokos nutraukimo byloje nebuvo spręsta dėl pareiškėjo prašomos priteisti skolos, ja nebuvo grindžiami jokie reikalavimai byloje ir pareiškėjas nebuvo įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu.

Įvertintinas šalių santykių pobūdis, t. y. tai, kad pareiškėją D. D. ir R. D. sieja artimi giminiški santykiai (kaip nurodė ieškovė D. D. atsiliepime – pareiškėjas yra atsakovo R. D. mirusio brolio sūnus), taip pat darbiniai santykiai (kaip nurodė ieškovė D. D. savo atsiliepime R. D. pas pareiškėją D. D. ilgą laiką dirba). Taip pat įvertintina tai, kad kiekvienas sutartį sudarantis asmuo turi būti pakankamai atidus ir rūpestingas, todėl privalo išsiaiškinti visas su sudaromu sandoriu susijusias svarbias aplinkybes, tinkamai ir laiku ginti savo pažeistas teises. Tuo tarpu pareiškėjas D. D. sudarydamas 2012 m. gegužės 4 d. su R. D. paskolos sutartį (toliau – paskolos sutartis) ir kaip pats pareiškime teismui nurodė, skolindamas pinigus R. D. ir D. D. šeimos interesams, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes sudarydamas paskolos sutartį joje nurodė tik vieną skolininką R. D., kuris tik vienas ir pasirašė ant minėtos sutarties, o kitų įrodymų, jog pareiškėjas yra ne tik R. D., bet ir D. D. kreditorius, nepateikė; pareiškėjas savo teises ėmėsi ginti praėjus daugiau kaip dviem su pusę metų (2018-07-05) nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos (2016-01-01); iš santuokos nutraukimo bylos matyti, kad nei viena šalis savo procesiniuose dokumentuose (nei ieškinyje, nei atsiliepime, nei priešieškinyje, nei apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį, nei R. D. prašyme dėl proceso atnaujinimo nei atsiliepime į jį, atskiruosiuose skunduose) nebuvo nurodę aplinkybių dėl minėtos paskolos, turimo kreditoriaus, todėl vien pats minėtas paskolos raštelis per se nesudaro pagrindo konstatuoti solidariąją prievolę. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių prievolių pobūdis (asmeninė ar bendroji prievolė) nepreziumuojamas, kai kreditorius pareiškia reikalavimą vienam iš sutuoktinių, santuokos bei pagal sudarytą sandorį panaudoto turto šeimos interesais faktas savaime nereiškia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles; CK 3.92 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nereiškia, kad vieno iš sutuoktinių vardu sudarytas sandoris laikomas sudarytu šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme; sudaryti paskolos sutartį nereikalingas kito sutuoktinio sutikimas žodžiu ar raštu, todėl tam, kad atsakovo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta, nustatyta pareiga įrodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais. Kaip minėta aukščiau, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad paskola buvo sudaryta šeimos interesais, ieškovė D. D. atsiliepime nurodė, jog nebuvo davusi sutikimo, nieko nežinojo apie minėtą paskolos raštelį, neigė, kad minėta paskola buvo panaudota šeimos interesams, santuokos nutraukimo byloje tiek pirmai instancijai tiek apeliacinei instancijai abu sutuoktiniai savo procesiniuose teismui skirtuose dokumentuose nenurodė turintys kreditorių, pareiškėjo suteikta paskola nebuvo užtikrina sutuoktinių turto įkeitimu, dėl ko pareiškėjas neturėjo jokių teisių į sutuoktinių bendrosios nuosavybės teise valdytą turtą, teismas sprendime nutraukdamas šalių santuoką nepasisakė dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, todėl santuokos nutraukimo byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos pareiškėjo teisėms. Kaip minėta atsižvelgtina į pareiškėjo teisinį statusą, buvusį santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, t. y. būdamas artimu giminaičiu ir atsakovo darbdaviu jis turėjo žinoti apie vykstantį skyrybų procesą ir, manydamas, kad jo teisės yra pažeistos galėjo įstoti į bylą. Ta aplinkybė, kad suėjus paskolos grąžinimo terminui (2016-01-01) pareiškėjas dėl galimai pažeistų teisių gynimo į teismą nesikreipė, duomenų, kad kreipėsi į pačias šalis dėl paskolos grąžinimo taip pat nepateikta, į vykstantį skyrybų procesą neįstojo, nors pagal teisinį statusą turėjo žinoti apie jas, taip pat patvirtina, kad jis nelaikė sutuoktinių solidariaisiais bendraskolininkais. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad santuokos nutraukimo sprendimu dėl pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų tiesiogiai nepasisakyta, skolinis įsipareigojimas pareiškėjui minėtu sprendimu nenurodytas nei kaip bendra sutuoktinių, nei kaip asmeninė vieno iš sutuoktinių prievolė, laikytina, kad pareiškimu dėl proceso atnaujinimo preziumuoti, kad prievolė pagal paskolos raštelį yra solidari nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo.

Pažymėtina, kad pareiškėjo reikalavimas, t. y. nurodoma suma – 2896 Eur, kurią galimai pagal skolos raštelį yra skolingas R. D. (b. l. 7), gali būti patenkintas ir santuoką nutraukus, nes nėra duomenų apie šalių (R. bei D. D.) turtinės padėties pasikeitimus nutraukus santuoką ir padalijus sutuoktinių turtą, šalys turi pakankamai turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, nes Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimu, kurį 2017 m. vasario 20 d. Kauno apygardos teismas paliko nepakeistą, tiek ieškovei, tiek atsakovui buvo padalintas turtas, kurio bendra vertė sudaro 22172 Eur, kiekvienam sutuoktiniui tenkanti dalis yra 11086 Eur (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-223-805/2016 b. l. 131), todėl kreditorius, nors ir nebuvo įtrauktas į santuokos nutraukimo bylą, gali pasirinkti kitą pažeistų teisių gynimo būdą ir, neprašydamas atnaujinti proceso santuokos nutraukimo byloje, kreiptis į teismą su reikalavimu atskiroje byloje, kurioje vienam iš skolininkų patenkinus kreditoriaus reikalavimą, jis turėtų atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę į kitą skolininką, jeigu byloje bus pateikta pakankamai duomenų nustatyti, jog kreditoriaus prievolė yra solidari abiems skolininkams, o proceso atnaujinimas santuokos nutraukimo byloje, šiuo atveju prieštarautų protingumo, ekonomiškumo ir koncentracijos principams, nes atnaujinus procesą santuokos nutraukimo byla turėtų būti nagrinėjama iš naujo, o kreditoriaus reikalavimas skolininkams sudaro tik 1/10 dalį viso sutuoktiniams padalinto turto, kuris, kaip anksčiau nurodyta gali būti patenkintas atskiroje byloje, be to kreditorius prašo priteisti piniginį reikalavimą išreikštą pinigais, o ne konkrečiu sutuoktiniams bendrai priklausiusiu turtu, todėl laikytina, kad kreditoriaus suėjusio termino prievolės įvykdymas yra įmanomas ir nekeičiant įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto sutuoktinių turto režimo, kas visiškai atitinka CPK 7 straipsnyje numatytus koncentracijos ir ekonomiškumo principus.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas, kaip nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (CPK 178 ir 185 straipsniai) ir atsisakytina atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-223-805/2016 (CPK 366 ir 370 straipsniai).

Atsakovė D. D. atsiliepimu prašo priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių už atsiliepimo į pareiškimą parengimą yra sumokėjusi 700,00 Eur (b. l. 45-46). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pareiškimas atmestas, ieškovės turėtos atstovavimo išlaidos, kaip neviršijančios Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, priteistinos iš pareiškėjo (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 290, 291 straipsniais, 370 straipsnio 2, 3 dalimis,

nutaria:

Pareiškėjo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio Stadiono (duomenys neskelbtini), prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-223-805/2016 atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovei D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini) 700,00 Eur (septynis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.