- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-06
- Bylos Nr.
- A2-2043-324/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00002-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- D. D.
- Ieškovas
- D. D.
- Atsakovas
- R. D.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. D. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-5735-1023/2018 pagal pareiškėjo D. D. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės D. D. patikslintą ieškinį atsakovui R. D. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokinio turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-223-805/2016 dėl abiejų sutuoktinių kaltės nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką , įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, padalino santuokos metu įgytą turtą, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 6097,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui tenkantį didesnės vertės santuokos metu įgytą turtą; pripažino ieškovei ir atsakovui teisę naudotis ir sudaryti su valstybe ½ dalies 0,25 ha namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį; priteisė iš atsakovo ieškovei jos patirtas 797,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ir valstybei 497,00 Eur žyminio mokesčio ir 8,00 Eur pašto išlaidų.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti šios bylos procesą, įtraukti pareiškėją dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu su savarankišku reikalavimu; pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą ir 2896 Eur skolinį įsipareigojimą pareiškėjui pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė, kad 2012 m. gegužės 4 d. paskolino atsakovui 10 000 Lt (2896 Eur). Atsakovas pinigus skolinosi šeimos interesams, šeimos valdomų pastatų remontui. Skolinant pinigus buvo pasirašytas paskolos raštelis ir sutarta, kad paskola bus grąžinta iki 2016 m. sausio 1 d., tačiau iki prašymo pateikimo dienos ši paskola nebuvo grąžinta. 2018 m. balandžio 14 d. pareiškėjas iš atsakovo sužinojo, kad santuoka tarp atsakovo ir ieškovės yra nutraukta, atsakovas neturi galimybės grąžinti paskolos, nes pagal teismo sprendimą iš jo priteista didelė pinigų suma ieškovei, turtas areštuotas, antstoliai vykdo išieškojimo procedūras. 2018 m. balandžio 16 d. pareiškėjas iš atsakovo gavo teismo sprendimą. Pareiškėjas nebuvo įtrauktas į bylos procesą kaip kreditorius, apie egzistuojančius paskolos santykius šalys teismo neinformavo. Nutraukiant atsakovo ir ieškovės santuoką, Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendime turėjo būti aptartos šalių prievolės kreditoriams, tačiau pareiškėjui nebuvo pranešta apie bylos iškėlimą, dėl ko jis neturėjo galimybės pasinaudoti visomis procesinėmis teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Siekiant ištaisyti pareiškėjo, kaip kreditoriaus, teisių pažeidimą, procesas civilinėje byloje Nr. 2-223- 805/2016 turi būti atnaujintinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-223-805/2016; priteisė iš pareiškėjo ieškovei 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus konstatavo, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimu nėra nuspręsta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, nes dėl jų tiesiogiai nepasisakyta, t. y. atsakovo skolinis įsipareigojimas pareiškėjui sprendime nenurodytas nei kaip bendra sutuoktinių, nei kaip asmeninė atsakovo prievolė. Šis teismo sprendimas neatima pareiškėjo galimybės ginti savo pažeistą teisę ginčo teisenos tvarka atskiroje byloje, todėl nėra pagrindo spręsti, kad santuokos nutraukimo byloje priimtas teismo sprendimas pažeidžia pareiškėjo teises ar įstatymo saugomus interesus, tuo pačiu nėra pagrindo spręsti, kad byloje egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas pagrindas procesui atnaujinti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad paskola buvo paimta šeimos interesais. Atsižvelgęs į pareiškėjo teisinį statusą santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, t. y. artimą giminystę ir buvimą atsakovo darbdaviu, teismas sprendė, kad pareiškėjas turėjo žinoti apie vykstantį skyrybų procesą ir manydamas, kad jo teisės pažeistos, galėjo įstoti į bylą. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas gali būti patenkintas ir po šalių santuokos nutraukimo, nes nėra duomenų apie jų turtinės padėties pasikeitimus nutraukus santuoką ir padalijus sutuoktinių turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nutraukiant santuoką, nebuvo išspręstas klausimas dėl atsakovo ir ieškovės skolinio įsipareigojimo pareiškėjui, kuriam nebuvo pranešta apie bylos iškėlimą. Teismo sprendimas pažeidžia pareiškėjo kaip kreditoriaus teises ir įstatymų saugomus interesus. Siekiant ištaisyti šį pažeidimą, turi būti atnaujintas procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
6.2. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą teigdamas, jog jis turėjo teisę kreiptis į teismą su nauju ieškiniu, nes kreditoriui suteikiama teisė pasirinkti bet kurią iš dviejų alternatyvų. Trečiasis asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistos teisės gynybos būdą. Teismas, be pagrindo atmesdamas teisėtą prašymą atnaujinti procesą, pažeidė pareiškėjo teises, nes iš jo dar ir priteisė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6.3. Vertindamas, ar skola pagal 2012 m. gegužės 4 d. skolos raštelį, kurį pasirašė tik atsakovas, yra jo asmeninė, ar solidari prievolė, teismas pažeidė CPK 370 straipsnyje reglamentuotą prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką, teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumą bei turinį, nes antrojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje tyrė ir analizavo tas aplinkybes, kurios priskirtinos tik trečiajai prašymo nagrinėjimo stadijai.
6.4. Teismo nutartis yra prieštaringa. Teismas konstatavo, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pateiktas nepraleidus trijų mėnesių termino, nes apie atsakovo ir ieškovės skyrybas pareiškėjas galimai sužinojo tik 2018 m. balandžio 14 d., kai tarp jo ir atsakovo vyko pokalbis dėl skolos grąžinimo. Darydamas išvadą, kad pareiškėjas nelaikė sutuoktinių solidariaisiais bendraskoliais, nurodė, jog būdamas artimu giminaičiu ir atsakovo darbdaviu jis turėjo žinoti apie vykstantį skyrybų procesą ir manydamas, kad jo teisės yra pažeistos galėjo įstoti į bylą.
Atsiliepimas
7. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog teismas tiesiogiai nesprendė ir nepasisakė dėl pareiškėjo teisių ir pareigų. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, jog, be proceso atnaujinimo, pareiškėjo teisių gynyba galima ir kitais būdais, pavyzdžiui, pareikšti teismui ieškinį dėl paskolos priteisimo. Tai eliminuoja galimybę atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Nei ieškovės, nei atsakovo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo nėra pasikeitusi, kiekvienas iš jų valdo teismo priteistą ½ nekilnojamojo turto. Turto vertė didesnė už pareiškėjo nurodomą skolos sumą (2896 Eur), kurią galimai pagal skolos raštelį yra skolingas atsakovas. Skolos priteisimo atveju yra turto, į kurį galimas išieškojimo nukreipimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino proceso santuokos nutraukimo byloje, į kurią nebuvo įtrauktas dalyvauti kreditorius, sudaręs paskolos sutartį su vienu iš sutuoktinių.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog apie atsakovo ir ieškovės skyrybas pareiškėjas galimai sužinojo tik 2018 m. balandžio 14 d. ir todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pateiktas nepraleidus trijų mėnesių termino, tačiau tuo pačiu nutaręs, kad kaip artimas giminaitis ir darbdavys pareiškėjas turėjo žinoti apie vykstantį šalių skyrybų procesą ir įstoti į bylą, padarė prieštaringą išvadą. Visgi nei šis prieštaringas vertinimas, nei tai, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl atsakovo, o ne abiejų šalių prievolės pareiškėjui pagal paskolos sutartį, nesudaro pagrindo priimti apelianto pageidaujamą procesinį sprendimą. Apeliacine tvarka vertinama nutartimi pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintas ne dėl to, kad yra paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, jog atskiroje byloje dėl skolos pagal paskolos sutartį priteisimo gali būti nustatyta, jog yra pakankamai duomenų spręsti apie solidarią abiejų šalių prievolę.
11. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė kreditoriaus, kuriam nebuvo pranešta apie jo skolininko (skolininkų) santuokos nutraukimo bylą, teisių gynimo būdus reglamentuojančias teisės normas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą jų taikymo praktiką, todėl ji nekartotina. Vadovaujantis nurodytomis nuostatomis ir atsižvelgiant į apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatytas aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, dėl pareiškėjo teisių ir pareigų nėra nuspręsta, o savo teises jis gali apginti pareikšdamas ieškinį dėl skolos priteisimo.
12. Pareiškėjo teisė pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą – per proceso atnaujinimo institutą ar iškeliant bylą dėl skolos priteisimo – nėra absoliuti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, spręsdami dėl kreditoriaus pasirinkto jo pažeistų teisių ir interesų gynybos būdo tinkamumo, turėtų įvertinti ir atsižvelgti į kreditoriaus reikalavimų pobūdį. Atskirais atvejais, kai byloje, kurioje sprendžiami santuokos nutraukimo ir jos teisinių pasekmių klausimai, kreditoriaus teisės gali būti iš esmės nepažeidžiamos, o jo reikalavimas gali būti patenkintas ir santuoką nutraukus (pvz., kreditorius kreipiasi dėl skolos priteisimo pagal solidariąją abiejų sutuoktinių prievolę arba nutraukus santuoką ir padalijus sutuoktinių turtą skolininkas (vienas iš sutuoktinių arba jie abu) turi pakankamai turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas), tai kreditorius, nors ir nebuvo įtrauktas į santuokos nutraukimo bylą, gali pasirinkti kitą pažeistų teisių gynimo būdą ir, neprašydamas atnaujinti proceso santuokos nutraukimo byloje, kreiptis į teismą su reikalavimu atskiroje byloje. Priešingu atveju, jei nutraukus santuoką ir teismui išsprendus dėl jos teisinių pasekmių kreditoriaus reikalavimas negali būti patenkinamas nekeičiant įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto sutuoktinių turto režimo, atsakomybės pagal turtines prievoles formos ir apimties, kreditorius privalo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje ir tik išimtiniais atvejais gali reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-218/2015 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Plastineta“ ieškinį atsakovams V.A. ir L.A. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo; trečiasis asmuo – akcinė bendrovė SEB bankas).
13. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad jo reikalavimas dėl priteisimo 2896 Eur, kuriuos pagal skolos raštelį pasiskolino atsakovas, gali būti patenkintas ir santuoką nutraukus, nes nėra duomenų apie šalių turtinės padėties pasikeitimus nutraukus santuoką ir padalijus sutuoktinių turtą, jos turi pakankamai turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Teismo sprendimu buvo padalintas turtas, kurio bendra vertė sudaro 22172 Eur, kiekvienam sutuoktiniui tenkanti dalis yra 11086 Eur, todėl kreditorius, nors ir nebuvo įtrauktas į santuokos nutraukimo bylą, gali pasirinkti kitą pažeistų teisių gynimo būdą ir, neprašydamas atnaujinti proceso santuokos nutraukimo byloje, kreiptis į teismą inicijuodamas civilinės bylos dėl paskolos grąžinimo iškėlimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tokioje byloje, vienam iš skolininkų patenkinus kreditoriaus reikalavimą, jis turėtų atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę į kitą skolininką, jeigu byloje bus pateikta pakankamai duomenų nustatyti, jog kreditoriaus prievolė yra solidari abiems skolininkams. Proceso atnaujinimas santuokos nutraukimo byloje šiuo atveju prieštarautų protingumo, ekonomiškumo ir koncentracijos principams. Atnaujinus procesą santuokos nutraukimo byla turėtų būti nagrinėjama iš naujo, o kreditoriaus reikalavimas skolininkams sudaro tik 1/10 dalį viso sutuoktiniams padalinto turto, be to kreditorius prašo priteisti pinigus, o ne konkretų sutuoktiniams bendrai priklausiusį turtą. Tuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad kreditoriaus prievolės įvykdymas yra įmanomas ir nekeičiant įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto sutuoktinių turto režimo (CPK 7 straipsnis). Teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
14. Netenkinęs prašymo atnaujinti bylos procesą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš pareiškėjo priteisė advokato pagalbos išlaidas, sumokėtas už atsiliepimo į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantas šių išlaidų dydžio nekvestionuoja, jos neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto dydžio (CPK 98 straipsnis).
15. Už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ieškovė sumokėjo 300 Eur, prašė šias išlaidas priteisti, pridėjo jų dydį ir faktą pagrindžiančius įrodymus (2018 m. spalio 4 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. 0999815, 2018 m. spalio 4 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 76) (b. l. 64-70). Atsižvelgiant į tai, kad šio procesinio dokumento parengimas nebuvo susijęs su naujų duomenų analize ir iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, ieškovei iš pareiškėjo priteistina advokato pagalbos išlaidų suma sumažintina iki 100 Eur (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.