- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-17
- Bylos Nr.
- 2A-2130-967/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29724-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- ERGO Insurance SE
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančio Lietuvos Respublikoje per ERGO Insurance Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, draudimo sutarties sąlygų pripažinimo siurprizinėmis ir negaliojančiomis, trečiasis asmuo, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje – uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „RDD“, išvadą teikianti institucija – Lietuvos Bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. M. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio Lietuvos Respublikoje per ERGO Insurance Lietuvos filialą, (toliau – atsakovas) 6 896,49 Eur draudimo išmoką, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas; pripažinti atsakovo transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 4.2.3 punkto ir 7.1.9 f punkto sąlygas siurprizinėmis ir negaliojančiomis.
2. Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 14 d. su atsakovu sudarė transporto priemonės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdraudė transporto priemonių kasko draudimu automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties galiojimo metu, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 9 d., 21.15 val. iki 2015 m. gruodžio 10 d, 07.40 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo namo nesaugomos aikštelės automobilis pavogtas. Atsakovas 2016 m. rugpjūčio 2 d. pranešime apie draudimo išmoką nurodė, jog draudimo išmoka mažinama 50,00 procentų, remiantis draudimo taisyklių 7 straipsnio 7.1.9 f punkto ir 4 straipsnio 4.2.3 punkto nuostatomis, ir pervedė 8 525,00 Eur draudimo išmoką.
3. Transporto priemonių draudimo liudijime jokių papildomų nuostatų dėl išskaitų vagystės atveju, išskyrus 10,00 procentų išskaitos, nenumatyta. Apdrausdamas automobilį, ieškovas buvo įsitikinęs, kad vagystės atveju, jis prarastų tik 10,00 procentų nuo transporto priemonės rinkos kainos, todėl su tokiomis draudimo sąlygomis ir sutiko. Sudarydamas draudimo sutartį, ieškovas su draudimo taisyklėmis ir draudimo sąlygomis, leidžiančiomis draudikui mažinti draudimo išmoką 50,00 procentų, supažindintas nebuvo ir šių taisyklių kopija ieškovui nebuvo įteikta. Priežastinio ryšio tarp automobilio vagystės ir automobilyje paliktų dokumentų – nėra.
4. Kadangi draudimo taisyklių 4.2.3 ir 7.1.9 f punktų ieškovas nepatvirtino, šios sąlygos jam nebuvo žinomos, ieškovas negalėjo protingai tikėtis, kad atsakovas taikys tokias sąlygas, dėl kurių šalys nesitarė, todėl šios sąlygos ieškovui yra siurprizinės ir turi būti pripažintos negaliojančiomis.
Šalies argumentai
5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 14 d. šalys sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu nuo vagystės rizikos buvo apdrausta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Draudimo liudijime ieškovas savo parašu patvirtino, kad su draudimo taisyklėmis yra supažindintas ir jų kopiją gavo. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu minėtas automobilis buvo pavogtas, ieškovas anketoje nurodė, kad automobilyje buvo paliktas automobilio registracijos liudijimas, kuris pavogtas kartu su automobiliu.
6. Atsakovas, remdamasis transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 7.1.9 f punktu, už pavogtas automobilyje buvusias kėdutes apskaičiavo 150,00 Eur draudimo išmoką, o už automobilį – 16 900,00 Eur draudimo išmoką, iš viso – 17 050,00 Eur. Kadangi vagystės aplinkybės atitiko taisyklių 4.2.3 punkte nurodytas sąlygas, draudimo išmoka buvo sumažinta 50,00 procentų ir ieškovui išmokėta 8 525,00 Eur.
Šalies argumentai
7. Ieškovas nepagrįstai teigė nebuvęs supažindintas su taisyklėmis ir jų kopijos negavęs, nes ieškovo parašas draudimo liudijime liudija priešingai. Ieškovo ginčijamos draudimo sutarties sąlygos yra aiškios, suprantamos ir atsakovo turėjo būti taikomos. Transporto priemonės dokumentų palikimas transporto priemonėje laikytinas šiurkščiu atsargumo priemonių nesilaikymu, tokios nuostatos įtvirtintos ir kitų draudimo bendrovių draudimo taisyklėse. Pažymėjo, kad be taisyklių 4.2.3 punkte numatyto teisinio reguliavimo atsakovas nebūtų sudaręs draudimo sutarties su ieškovu.
8. Išvadą teikianti institucija Lietuvos bankas savo išvadoje nurodė, kad taisyklių 4.2.3 punkto sąlyga, pagal kurią draudimo išmoka mažinama, jei automobilio vagystės atveju transporto priemonėje buvo palikti šios transporto priemonės dokumentai, yra būdinga tokios rūšies draudimo sutartims ir pakankamai plačiai paplitusi draudimo rinkoje. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, automobilio registracijos dokumentų palikimas pavogtoje transporto priemonėje gali suteikti galimybę vagystę įvykdžiusiems asmenims lengviau pasinaudoti automobiliu ir apsunkinti jo suradimą, todėl gali būti vertintinas kaip pagrindas sumažinti draudimo išmokos dydį. Kadangi 4.2.3 punkto sąlyga išdėstyta aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai, nėra pagrindo teigti, kad ši sąlyga pažeistų draudėjo interesus, būtų nepagrįsta, netikėta ar siurprizinė. Taisyklių 7.1.9 punkto f papunkčio sąlyga, kad visais atvejais draudimo išmoka už transporto priemonėje sumontuotos vaiko saugos kėdutės sugadinimą, sunaikinimą ar netekimą neviršys 150,00 Eur, reiškia, kad draudikas tokiu atveju prisiima tik tokios apimties įsipareigojimą dėl draudimo išmokos. Šios sąlygos formuluotė, taip pat jos vieta ir santykis kitų taisyklių sąlygų atžvilgiu yra aiškūs ir nedviprasmiškai suprantami, todėl nėra pagrindo teigti, kad ši sąlyga pažeidžia draudėjo interesus, yra nepagrįsta, netikėta ar siurprizinė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir kasacinio teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.
10. Teismas nustatė, kad nors ginčijamos draudimo sutarties sąlygos individualiai ir neaptartos, tačiau jos suformuluotos pakankamai aiškiai ir suprantamai, nedviprasmiškai. Teismas, nustatydamas ieškovo supažindinimo su standartinėmis draudimo sutarties sąlygomis aplinkybes, nustatė, kad transporto priemonės draudimo sutartis sudaryta kartu su kitomis ieškovo įmonės transporto priemonių draudimo sutartimis, tokio pobūdžio sutartis buvo sudaroma nebe pirmą kartą, ant draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) yra ieškovo parašas ties įrašu „draudimo sutartį pasirašau ir patvirtinu, kad prieš sudarant šią sutartį su draudimo liudijime nurodytomis draudimo taisyklėmis buvau supažindintas ir jų kopiją gavau“. Taip pat liudijime, kuriame dėstomos individualiai aptartos draudimo sutarties sąlygos, nurodyta, kad draudimo taisyklės yra skelbiamos draudimo internete (pateikiama internetinio puslapio nuoroda), prie ,,kitos informacijos“ nurodomas draudimo taisyklių pavadinimas ir numeris. Be to, ieškovas posėdžio metu patvirtino, jog prieš dvidešimt metų buvo draudimo brokerių įmonės akcininku, savo įmonės automobilius draudė ne pirmą kartą, todėl manytina, kad supranta draudimo sutarčių sudarymo specifiką, ką patvirtino ir savo parašu, ir nesąžiningi ieškovo argumentai, kad jis nesuprato ir negalėjo suprasti, kad draudimo sutartį sudaro ir draudimo taisyklės (standartinės draudimo sutarties sąlygos), ne tik transporto priemonių draudimo liudijimas (individualiai aptartos draudimo sutarties sąlygos).
11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad toks ieškovo parašas yra draudimo liudijime, todėl draudikas neprivalėjo reikalauti dar vieno papildomo ieškovo parašo ant kito dokumento. Taip pat pažymėjo, kad liudytojas M. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis, tarpininkaudamas šalims sudarant draudimo sutartį, visas draudimo sutarties sąlygas su ieškovu aptarė, įteikė ieškovui dvi taisyklių kopijas – vieną kaip juridiniam asmeniui, kitą kaip fiziniam asmeniui, taip pat nurodė ieškovui, kad taisykles galima rasti internete adresu www.ergo.lt.
12. Teismas padarė išvadą, kad draudikas įrodė, jog tinkamai įvykdė jam tenkančią pareigą informuoti ieškovą, kaip vartotoją, apie draudimo sutarties sąlygas ir šis turėjo galimybę pasirinkti iš kelių jam draudimo brokerio siūlomų draudimo kompanijų variantų. Kaip nurodė išvadą teikiančios institucijos atstovas ginčijamos draudimo išmoką mažinančios (ribojančios) draudimo sutarties sąlygos draudimo rinkoje yra įprastos, todėl negali būti laikomos siurprizinėmis vidutiniam vartotojui.
13. Teismas nenustatė įstatyme įtvirtintų nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsnis). Draudimo išmokos mažinimo sąlyga, numatyta standartinėse draudimo taisyklėse, nėra siurprizinė savo esme ir konkrečių jos nesąžiningumo aspektų ieškovas nenurodė ir neįrodė. Teismas pažymėjo, kad teisė mažinti mokėtiną draudimo išmoką nepaneigia draudimo sutarties esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, nes draudimo išmoka draudėjui visgi išmokama ir atitinkama turtinių nuostolių dalis draudiko kompensuojama. Ieškovas neįrodė aiškaus neatitikimo tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai, nes iki sudarant draudimo sutartį buvo iš esmės tinkamai supažindintas su aiškiai apibrėžiančiomis ir apribojančiomis draudžiamąją riziką ir draudiko atsakomybę draudimo sutarties sąlygomis. Nenustatyta, kad ieškovui, patyrusiam draudimo produkto vartotojui, nebūtų buvusi sudaryta galimybė visas jam reikšmingas draudimo sutarties sąlygas aptarti individualiai.
14. Teismas nurodė, kad atsakovas, remdamasis draudimo taisyklių 7.1.9 f punktu, už pavogtas automobilyje buvusias kėdutes apskaičiavo 150,00 Eur draudimo išmoką, remdamasis taisyklių 4.2.3 punktu, už transporto priemonės vagystę 50,00 procentų sumažino draudimo išmoką, nes transporto priemonėje buvo palikti transporto priemonės dokumentai. Iš ieškovo paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovas transporto priemonėje paliko dvi vaikiškas kėdutes ir transporto priemonės registracijos liudijimą. Tokiais veiksmais ieškovas pažeidė draudimo sutarties sąlygą elgtis apdairiai, atidžiai, nes automobilinių kėdučių palikimas transporto priemonėje sudaro papildomas sąlygas turto vagystei ar turto sugadinimui įvykti, o transporto priemonės dokumentų palikimas sudaro sąlygas lengviau automobilį realizuoti, t. y. turi įtakos vagystės padariniams, kadangi sunkiau surasti transporto priemonę, kartu – ir kaltus asmenis, draudikui pasinaudoti regreso teise. Automobilio registracijos dokumentų palikimas automobilyje vertintinas kaip nepakankamai atsargus savininko elgesys ir tokio pobūdžio draudimo taisyklių pažeidimas vertintinas kaip pagrindas sumažinti draudimo išmokos dydį.
15. Teismas konstatavo, kad atsakovas turėjo teisę mažinti draudimo išmoką. Kadangi su taisyklėmis ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai ir ginčijamos taisyklių sąlygos nebuvo ieškovui netikėtos, ieškovui neįrodžius CK 6.186 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų ir / ar draudimo sutarties sąlygų nesąžiningumo, nėra pagrindo pripažinti siurprizinėmis ir / ar nesąžiningomis bei negaliojančiomis taisyklių 4.2.3 punkto ir 7.1.9 f punkto sąlygas ir priteisti ieškovui 6 896,49 Eur draudimo išmoką.
16. Apeliacinės instancijos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1565-258/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
17. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-403/2019 panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties dalį, kuria palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalis atmesti ieškovo ieškinio reikalavimus pripažinti atsakovo transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 4.2.3 punkto sąlygą (jei transporto priemonės vagystės atveju šioje transporto priemonėje buvo palikti šios transporto priemonės dokumentai, draudimo išmoka mažinama 50,00 proc.) bei 7.1.9 f punkto sąlygą (įvykus draudžiamajam įvykiui, draudimo išmoka vieno įvykio atveju negali viršyti 150,00 Eur už transporto priemonėje sumontuotos vaiko saugos kėdutės sugadinimą, sunaikinimą ar netekimą) siurprizinėmis ir negaliojančiomis ir dėl šios bylos dalies priėmė naują sprendimą – atsakovo transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 4.2.3 ir 7.1.9 f punktų sąlygų dalį dėl draudimo išmokos mažinimo 50,00 procentų dydžiu ir dėl draudimo išmokos apribojimo 150,00 Eur dydžiu pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento, bylą grąžino nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, kad būtų išspręstas draudimo išmokos mažinimo ir dydžio nustatymo klausimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.185, 6.186, 6.187 straipsnius, pažeidžiant įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo taisykles, nepagrįstai pripažįstant įrodytu tinkamo ieškovo supažindinimo su taisyklėmis faktą, pažeidžiant CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus, nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos tokios kategorijos bylose.
18.2. Teismas nepagrįstai suteikė pirmenybę šalių individualiai neaptartoms sąlygoms, įrašytoms taisyklių 4.2.3, 7.1.9 f punktuose, prieš individualiai tarp ieškovo ir atsakovo sutartas draudimo sutarties sąlygas, įskaitant sąlygą – „išskaita: vagystės ir plėšimo atveju taikoma 10,00 procentų; kitais atvejais: 125,00 Eur“, kuri įtvirtinta transporto priemonių draudimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) ir abiejų šalių parašais patvirtinta, taip pažeisdamas CK 6.187 straipsnį. Atsakovas ieškovui neatskleidė standartinių sutarties sąlygų – nesupažindino su taisyklėmis, taisyklių kopijos ieškovui neįteikė, dėl taisyklėse išdėstytų sąlygų ieškovas su atsakovu nesitarė, todėl atsakovas negali jomis remtis, sumažindamas ieškovui priklausančią draudimo išmoką. Ieškovas suprato, kad transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir yra draudimo sutartis, jame įtvirtintos draudimo sąlygos yra individualiai ieškovo su atsakovu aptartos ir suderintos, ir nėra jokių kitų sudėtinių šios draudimo sutarties dalių, kurios keistų minėtame draudimo liudijime individualiai sutartas sąlygas, įskaitant išskaitų dydžius. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas įrodė ginčo draudimo taisyklių kopijos įteikimo ieškovui faktą, tokiu būdu tinkamai įvykdant pareigą supažindinti ieškovą su taisyklėmis, remdamasis aplinkybėmis, kad transporto priemonių draudimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) prie įrašo „Draudimo sutartį pasirašau ir patvirtinu, kad prieš sudarant šią sutartį su draudimo liudijime nurodytomis draudimo taisyklėmis buvau supažindintas ir jų kopiją gavau“ yra ieškovo parašas; ieškovas prieš 20 metų buvo draudimo brokerio akcininkas; ieškovas draudė ir savo įmonės transporto priemones; liudytojas M. B. teismo posėdžio paaiškino, jog įteikė ieškovui dvi taisyklių kopijas – vieną kaip juridiniam asmeniui, kitą kaip fiziniam asmeniui.
18.3. Teismas nepasisakė, kodėl vienu atveju dėl išskaitų iš draudimo išmokos sąlygų šalys susitarė individualiai, jas įtraukė į draudimo liudijimą, o kitu atveju, užteko jas įrašyti draudimo taisyklėse.
18.4. Teismas nepagrįstai draudimo taisyklių nuostatas, įtvirtintas 4.2.3 ir 7.1.9 f punkte, laikė sąžiningomis, nesiurprizinėmis. Pavogtas automobilis buvo užrakintas, buvo įjungta signalizacija, o automobilio registracijos dokumento palikimas jame neturėjo jokios įtakos vagystei. Tarp dokumentų palikimo ir draudžiamojo įvykio nėra jokio priežastinio ryšio.
Atsiliepimas
19. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašė jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Taisyklėse yra numatytos standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku.
19.2. Transporto priemonių draudimo liudijime yra ieškovo parašas, patvirtinantis susipažinimo su taisyklėmis ir jų kopijos gavimo faktus. Minėto draudimo liudijimo laukelyje „Kita informacija“ yra nurodytas taisyklių pavadinimas ir numeris. Internetinio adreso, kuriuo galima susipažinti su taisyklėmis, draudimo liudijime nurodymas, prie atsiliepimo į ieškinį pridėta atsakovo internetinio puslapio kopija, pagrindžia, kad taisyklės, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas (toliau – DĮ), buvo paskelbtos internete ir ieškovas galėjo jas dar kartą perskaityti, jeigu jis pametė gautą taisyklių kopiją.
19.3. Liudytojas M. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis, tarpininkaudamas sudarant ginčo draudimo sutartį ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas tuo pačiu metu draudė jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę ir kitus jo įmonei priklausančius automobilius, jam išdavė dvi taisyklių kopijas (vieną kaip fiziniam asmeniui, o kitą kaip juridiniam asmeniui), aptarė su ieškovu visas draudimo sutarties sąlygas. Ieškovui buvo nurodyta, kad taisykles galima rasti atsakovo interneto puslapyje www.ergo.lt. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų UADBB „RDD“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovui buvo pateikti kelių draudikų pasiūlymai, ir ieškovas pats pasirinko sudaryti draudimo sutartį su atsakovu.
Šalies argumentai
19.4. Ieškovas, teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, nurodė, kad turi didelę patirtį draudimo sutarčių sudaryme, nes anksčiau draudė savo įmonės automobilius ir buvo draudimo brokerių įmonės akcininkas. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas apie draudimo sutarties sąlygas buvo ne kartą informuotas.
19.5. Draudimo taisyklių 7.1.9 f punkto ir 4.2.3 punkto sąlygos yra aiškios, suprantamos ir nedviprasmiškos. Jos nėra spėjamos ar išvestinės iš kitų draudimo taisyklių sąlygų, o yra išreiškiamos atitinkamame draudimo taisyklių skyriuje vienu sakiniu.
19.6. Išvadą teikianti institucija Lietuvos bankas nurodė, kad draudimo taisyklių 4.2.3 punkto sąlyga yra pakankamai plačiai paplitusi draudimo rinkoje, ji išdėstyta aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai, o draudimo taisyklių 7.1.9 f punkto sąlygos formuluotė, jos vieta ir santykis kitų taisyklių sąlygų atžvilgiu yra aiškūs ir nedviprasmiškai suprantami. Nors Lietuvos banko išvada teismui neprivaloma, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jis ne teismo tvarka nagrinėja vartotojų ginčus su draudikais, jo išreiškiama nuomonė dėl ginčo sąlygų vertinimo yra autoritetinga ir aktuali šioje byloje.
19.7. Draudimo taisyklių, kaip sudėtinės draudimo sutarties dalies buvimą, pagrindžia tiek draudimo sutartyje numatytas, tiek viešojoje teisėje nurodytas teisinis reguliavimas (draudimo taisyklių 21.6, 21.7 punktai, CK 6.991 straipsnis, DĮ 92 straipsnis).
19.8. Draudimo liudijime numatyta išskaita nėra mažinama ar ribojama apskaičiuota draudimo išmoka. Išskaita yra draudėjo draudimo sutarties sudarymo metu be derybų laisvai pasirenkamas iš keleto variantų dydis, išreiškiamas konkrečia pinigų suma arba procentais nuo nuostolio dydžio, kurį kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju privalo kompensuoti pats draudėjas (Taisyklių 21.17 punktas).
Atsiliepimas
19.9. Atsakovas neprivalo draudimo liudijime nurodyti visiems draudėjams taikomų bendrų sąlygų, tokių kaip draudimo taisyklių 4.2.3 ir 7.1.9 f punktų sąlygos.
19.10. Taisyklių 4.2.3 punktu draudimo sutarties šalys susitarė, kad atsakovas sumažins draudimo išmoką 50,00 procentų (atlygins dalį patirtų nuostolių) dėl transporto priemonės vagystės, jeigu vagystės metu transporto priemonėje bus palikti transporto priemonės dokumentai. Ši sąlyga atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią ginčo įvykis yra vertintinas kaip pagrindas sumažinti draudimo išmokos dydį.
20. Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1565-258/2018 19 punkte buvo nustatyta, jos ieškovas draudimo liudijime patvirtino, kad prieš sudarant šią sutartį su draudimo liudijime nustatytomis draudimo taisyklėmis buvo supažindintas ir jas gavo. Aplinkybę, kad su draudimo taisyklėmis ieškovas buvo supažindintas ir jų kopiją gavo, patvirtino ir liudytojas M. B., kuris tarpininkaudamas šalims sudarant draudimo sutartį, visas draudimo sutarties sąlygas su ieškovu aptarė, įteikė ieškovui dvi draudimo taisyklių kopijas – vieną kaip juridiniam asmeniui, kitą kaip fiziniam asmeniui, taip pat nurodė ieškovui, kad draudimo taisykles galima rasti internete draudimo liudijime nurodytu adresu. Ieškovas prieš 20 metų buvo draudimo brokerio akcininkas, turi didelę patirtį draudimo sutarčių sudaryme, nes anksčiau draudė savo įmonės automobilius, yra akcininkas. Ieškovui turėjo būti žinoma apie draudimo sutarties didžiausio pasitikėjimo principu grindžiamą pareigą griežtai laikytis draudimo taisyklių 4.2.3 punkte numatytos atsargumo priemonės.
21. Teigė, kad draudimo taisyklių 4.2.3 punkte numatyta pareiga buvo pažeista sąmoningai, ieškovui savo veiksmais prisidedant prie draudžiamojo įvykio fakto atsiradimo, todėl draudimo išmoka yra mažintina 40,00 procentų, t. y. mokėtinos draudimo išmokos dydis yra 10 280,99 Eur (17 134,99 Eur – 40,00 procentų = 10 280,99 Eur), o skirtumas tarp sumokėtos ir 40,00 procentų sumažintos draudimo išmokos – 1 755,99 Eur (10 280,99 Eur – 8 525,00 Eur =1 755,99 Eur).
Šalies argumentai
22. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo argumentais pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog atsakovo rašytinių paaiškinimų teiginys, kad esą ieškovas prisidėjo prie draudžiamojo įvykio fakto atsiradimo, atmestinas. Kasacinės instancijos teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-403/2019 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1565-258/2018, todėl visiškai nepagrįstai atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose remiasi minėta apeliacinės instancijos teismo nutartimi. Liudytojas M. B. davė parodymus kaip asmuo, suinteresuotas bylos baigtimi, o kasacinės instancijos teismas pirmiau minėtoje 2019 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K3-221-403/2019 akcentavo aiškiai netinkamą atsakovo (draudiko) elgesį santykyje su ieškovu (o paminėtas liudytojas ir veikė kaip atsakovo tarpininkas).
23. Kasacinės instancijos teismui 2019 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-403/2019 konstatavus, kad dėl draudimo taisyklių 4.2.3 punkto, draudimo taisyklių 7.1.9 f punkto sąlygų atsiranda ryški iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų neatitiktis ieškovo (vartotojo) nenaudai, atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose pateiktas teismui siūlymas nagrinėjamu atveju nustatyti, jog tinkamas yra 40,00 procentų draudimo išmokos mažinimas, yra neteisingas bei nesąžiningas.
24. Transporto priemonių draudimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintame ieškovo ir atsakovo, įtvirtintos sąlygos buvo individualiai tarp ieškovo ir atsakovo aptartos, suderintos ir patvirtintos bei priimtos vykdymui. Individualiai ieškovo ir atsakovo aptartose draudimo sąlygose, įtvirtintose pirmiau minėtame draudimo liudijime, šalys susitarė, kad vagystės ir plėšimo atveju taikoma 10,00 procentų dydžio išskaita, o kitais atvejais – 125,00 Eur. Dėl šių išskaitų, aptartų tarp ieškovo ir atsakovo individualiai, dydžių jokių papildomų sąlygų individualiai tarp ieškovo bei atsakovo susitarta nebuvo, todėl įvykus draudiminiam įvykiui (vagystei) ieškovo teisėtas lūkestis buvo, jog jo su draudiku teisiniuose santykiuose būtų taikoma būtent ši su atsakovu individualiai sutarta sąlyga.
25. Kasacinės instancijos teismui 2019 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-403/2019 nusprendus, jog draudimo liudijime (polise) esant pateiktai nuorodai tik į vieno iš draudimo taisyklių punkto taikymą bei draudimo liudijime nesant nurodyta, kad draudimo taisyklės yra sudedamoji draudimo sutarties dalis, nėra pagrindo mažinti draudimo išmoką dar labiau nei pritaikius 10,00 procentų išskaitą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
24. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
25. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl šalių paduotų apeliacinių skundo ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.
Žemesnės instancijos teismas
26. Remiantis bylos medžiaga, 2015 m. rugpjūčio 14 d. ieškovas ir atsakovas, tarpininkaujant UADBB „RDD“, sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu transporto priemonių kasko draudimu nuo visų rizikų buvo apdrausta ieškovui priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė). Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ši transporto priemonė buvo pavogta su joje buvusiomis dvejomis vaikiškomis kėdutėmis ir transporto priemonės registracijos liudijimu. 2016 m. rugpjūčio 2 d. atsakovas pranešė ieškovui, jog draudimo išmoką mažina 50,00 procentų, remdamasis draudimo taisyklių 7.1.9 f ir 4.2.3 punktais ir 2016 m. rugpjūčio 4 d. išmokėjo ieškovui 8 525,00 Eur sumą.
27. Ieškovas, apskųsdamas apeliaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, prašė pripažinti draudimo taisyklių 4.2.3 ir 7.1.9 f punktų sąlygas, atitinkamai nustatančias draudikui teisę sumažinti draudimo išmoką 50,00 procentų dėl transporto priemonės vagystės, jei šioje transporto priemonėje buvo palikti šios transporto priemonės dokumentai, ir įvykus draudžiamajam įvykiui, išmokėti draudimo išmoką, neviršijančią 150,00 Eur už transporto priemonėje sumontuotos vaiko saugos kėdutės sugadinimą, sunaikinimą ar netekimą siurprizinėmis bei negaliojančiomis ir taikyti 10,00 procentų išskaitą nuo atsakovo apskaičiuotos bendros žalos sumos.
28. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-403/2019 pagal ieškovo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-1565-258/2018, atkreipė dėmesį į tai, kad draudimo liudijimas (polisas) nenustatė, jog draudimo sutarties dalis, be draudimo liudijimo (poliso), yra ir draudimo taisyklės. Vertinant aplinkybę, kad draudimo liudijimas (polisas) nenustatė, jog draudimo sutarties dalis, be draudimo liudijimo (poliso), yra ir draudimo taisyklės, nebuvo aiškiai ir suprantamai apibrėžtas ginčo nuostatų santykis su kitomis draudimo sutarties sąlygomis bei teisinės pasekmės, kurios kyla, jei draudėjas (vartotojas) nesilaiko nustatytų atsargumo priemonių. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kasacinis teismas konstatavo, jog nėra pagrindo tikėtis, kad vidutinis, pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas suprastų, jog draudimo liudijime pateikta nuoroda tik į vieno iš draudimo taisyklių punkto taikymą ir liudijime nesant nurodyta, kad draudimo taisyklės yra sudedamoji draudimo sutarties dalis reiškia, kad draudimo taisyklės taikomos visa apimtimi ir, be draudimo sutarties sąlygų, nustatančių nedraudžiamuosius įvykius, būtina atkreipti dėmesį į kituose draudimo taisyklių skyriuose esančias nuostatas dėl draudimo išmokos mažinimo ar draudimo išmokų apskaičiavimo tvarkos.
29. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausias Teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-403/2019, būdamas vartotoju, neturėjo galimybės remiantis tiksliais ir suprantamais kriterijais įvertinti jam dėl tokių sąlygų atsirandančius ekonominius padarinius, nagrinėjamu atveju turi būti nustatytas draudimo išmokos dydis, adekvatus draudėjo pareigų tinkamu nevykdymu padarytam pažeidimui, įvykusiam transporto priemonėje palikus jos registracijos liudijimą ir vaikiškas apsaugos kėdutes.
30. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl aplinkybių, kurias nagrinėjamoje byloje jau nustatė kasacinės instancijos teismas.
Dėl draudiko teisės sumažinti draudimo išmoką esant draudimo sutarties pažeidimui
31. Ieškovo teigimu, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2019 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-403/2019 konstatavus, jog draudimo liudijime (polise) esant pateiktai nuorodai tik į vieno iš draudimo taisyklių punkto taikymą bei draudimo liudijime nesant nurodyta, kad draudimo taisyklės yra sudedamoji draudimo sutarties dalis, nėra pagrindo mažinti draudimo išmoką dar labiau negu pritaikius 10,00 procentų išskaitą ir priteisti draudimo išmokos skirtumą – 6 896,49 Eur ((17 134,99 Eur – 10,00 proc.) – 8 525,00 Eur).
32. CK 6.987 straipsnyje įtvirtinta draudimo sutarties samprata. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga – įsipareigojimas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (DĮ (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1475 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 11 dalis). Draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2013).
33. Iš aukščiau minėtų įstatymų normų darytina išvada, kad, esant šalių sudarytai draudimo sutarčiai, pagrindas vienai šaliai (draudikui) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką yra įvykęs įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.
34. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Dėl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sąlygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Tokios sąlygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sąlygų laikymusi. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (iš anksto), o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą sprendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-316/2013).
35. Draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, draudimo taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Siekdamas apsaugoti turtinius interesus žalos atsiradimo atveju, draudėjas gali susitarti dėl kitokios, nei nustatyta draudimo taisyklėse, draudimo apsaugos apimties, šias sąlygas individualizuojant draudimo polise. Dėl to sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo, turi būti įvertinama, dėl kokių draudimo apsaugos ribų buvo susitarta draudimo sutartimi, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, ar draudimo apsaugos ribos nustatytos standartinėse, ar individualiai aptartose sutarties sąlygose. Jeigu sutarties sąlygos suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 21 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2014).
36. Ginčo byloje šalių 2015 m. rugpjūčio 14 d. sudarytą transporto priemonės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas kasko draudimu apdraudė savo transporto priemonę, kvalifikavus vartojimo sutartimi, teismas turėjo pareigą jos sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis (įstatymo Nr. 74-2262 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.).
37. Atsakovas, mažindamas mokėtiną draudimo išmoką, savo sprendimą grindė transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 4.2.1.5 punkto (jei transporto priemonės vagystės atveju šioje transporto priemonėje buvo palikti šios transporto priemonės dokumentai, draudimo išmoka mažinama 50,00 procentų) ir 7.1.9 f punkto (įvykus draudžiamajam įvykiui, draudimo išmoka vieno įvykio atveju negali viršyti 150,00 Eur už transporto priemonėje sumontuotos vaiko saugos kėdutės sugadinimą, sunaikinimą ar netekimą) nuostatomis, apie kurias, atsakovo teigimu, ieškovas žinojo, sudarant sutartį su jomis buvo supažindintas ir gavo kopiją, ką patvirtino liudytojas M. B..
38. Pažymėtina, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimą, ar sutarties neįvykdė kuri nors šalis ir ar ji atsakinga už neįvykdymą, turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir šalių tarpusavio santykių praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).
39. CPK 362 straipsnio 2 dalis įtvirtina pareigą teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, vadovautis kasacinio teismo nutartyje išdėstytais išaiškinimais. Pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantys bylą, negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-145-421/2018). Taigi, nagrinėjamu atveju priešingai negu teigia atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą ir rašytiniuose paaiškinimuose, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad su transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 030 ieškovas buvo supažindintas tinkamai, pasirašydamas tipinę sutarties sąlygą (kuria patvirtino, kad prieš sudarant sutartį su draudimo taisyklėmis buvo supažindintas ir jų kopiją gavo), ginčijamos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 sąlygos jam nebuvo netikėtos, siurprizinėmis, todėl nesąžiningos, tad atsakovas turėjo teisę mažinti draudimo išmoką transporto priemonių taisyklių Nr. 030 4.2.3 punkte ir 7.1.9 f punkte nustatytais dydžiais.
40. Draudimo sutarties sąlygos, nustatančios draudiko prisiimamos rizikos ribas, negali būti vertinamos kaip turinčios prioritetą prieš draudimo taisyklių nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų atsargumo priemonių laikymosi pareigą. Draudimo liudijime įtvirtinta sąlyga, nustatanti vagystės atveju taikomos išskaitos dydį, taikoma, kai nėra taikomos draudimo taisyklėse nustatytos išimtys, įtvirtinančios, kada ši draudimo išmoka gali būti mažinama (Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-403/2019).
41. Bylos medžiagos duomenimis, ieškovas pareikštame ieškinyje buvo teigęs, kad vagystės įvykio dieną, transporto priemonė buvo palikta užrakinta, įjungta signalizacija, o automobilio dokumentų palikimas joje neturėjo jokios įtakos vagystei, kad būtų galima konstatuoti esant tarp dokumentų palikimo ir draudžiamojo įvykio priežastinį ryšį.
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad draudėjas privalo laikytis pareigų, nustatytų galiojančia draudimo sutartimi. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad atsargumo priemonių paskirtis yra įgalinti draudėją sudarius draudimo sutartį elgtis taip, lyg būtų neapsidraudęs (elgtis atsakingai, rūpintis savo turtu, lyg būtų neapsidraudęs) (Kontautas, T. Draudimo sutarčių teisė. Vilnius: Justitia, 2007, p. 123) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-1075/2018).
43. 2016 m. sausio 6 d. paaiškinime, pateiktame atsakovui, ieškovo žmona N. M. nurodžiusi, kad 2015 m. gruodžio 9 d., t. y. vagystės išvakarėse, ji lankė savo motiną S. L.; pabuvusi svečiuose, vakare išvyko namo, grįžo 20.15 val. arba 21.15 val., tiksliai nepamena, užrakino automobilį ir su vaikais parėjo namo. Teigė automobilį palikusi ant šaligatvio (kai tuo tarpu ieškovas 2015 m. gruodžio 10 d. paaiškinime, skirtame atsakovui, nurodęs, kad žmona 21.15 val. mašiną pastatė prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), antros laiptinės), ir, bijodama gauti baudą, ryte 7.50 val. išėjusi jo perstatyti pamatė, kad automobilio nebėra.
44. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2016 m. birželio 10 d. nutarime sustabdyti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nusikaltimo vieta yra nesaugoma, vaizdo kameromis nestebima, apžiūros metu nusikaltimo pėdsakų neužfiksuota, o elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir psichofiziologinis tyrimas teigiamų rezultatų nedavė. Nustatyti įtariamojo, pagrobusio ieškovui priklausantį automobilį, nepavyko, todėl ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdytas iki bus nustatytas toks asmuo ar asmenys.
45. Transporto priemonės dokumentai, patvirtinantys automobilio tapatumą ir liudijantys teisėto valdymo faktą (kaip jie suprantami pagal draudimo taisyklių 21.29 punktą), šiuo atveju, transporto priemonės registracijos liudijimo kopija ir originalas, vaikų saugos kėdutės buvo palikti joje, apsaugos valdymo pultelio ieškovas neturėjo, apsaugos sistemą nurodė buvus gamyklinę.
46. Teisėjų kolegija, vertindama byloje nustatytas faktines aplinkybes, reikšmingas teisinės išvados pateikimui analizuojamoje situacijoje, sprendžia, kad ieškovas, sutikdamas laikinai perduoti transporto priemonės valdymą sutuoktinei N. M., prisiėmė, kaip teisėtas transporto priemonės savininkas, ir galimą jos netekimo riziką.
47. Šiuo atveju filmuotos vaizdo medžiagos nėra, nes teritorija dingus transporto priemonei vaizdo kameromis nebuvo stebima. Darant prielaidą, kad ieškovui priklausanti transporto priemonė buvo užrakinta, signalizacija įjungta, negalima neatkreipti dėmesio į N. M. 2016 m. sausio 6 d. paaiškinime paminėtą faktą, kad ji transporto priemonę kartu su joje buvusiu transporto priemonės registracijos liudijimu ir vaikų saugos kėdutėmis paliko ant šaligatvio.
48. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika pagal faktines aplinkybes panašiose bylose, automobilio registracijos dokumentų palikimas jame savaime nereiškia, jog taip valdytojas sudaro palankesnes sąlygas kitam asmeniui įvykdyti nusikaltimą (vagystę) ir kad automobilis bus pavogtas. Automobilio registracijos dokumentų jame palikimas nelemia draudžiamojo įvykio (vagystės), bet gali sudaryti palankesnes sąlygas tolimesniems vagystę padariusio asmens veiksmams (automobilio paslėpimui, realizavimui ir kt.). Nėra pagrindo išvadai daryti, kad automobilio registracijos dokumentų palikimas jame savaime reiškia, jog šis bus pavogtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2012 ir kt.).
49. Taigi, esant byloje duomenims, kad transporto priemonė buvo pastatyta ant šaligatvio ir palikta su joje buvusiais transporto priemonės dokumentais ir vaikų saugos kėdutėmis, konstatuotina, kad pats transporto priemonės dokumentų ir vaikų saugos kėdučių palikimo faktas joje dėl draudėjo neatidumo ir aplaidumo savaime nenulėmė paties draudžiamojo įvykio atsiradimo, t. y. transporto priemonės vagystės, tačiau sudarė palankesnes sąlygas vagystę įvykdžiusiam asmeniui jį ir jame buvusį turtą lengviau realizuoti, pasunkinti jo ir kalto asmens suradimą. Kitaip tariant, transporto priemonės registracijos liudijimo palikimas joje turėjo įtakos ne pačiai vagystei, o jos padariniams atsirasti, nesiėmus savininkui visų atsargumo priemonių, kurių pagrįstai būtų buvę galima tikėtis iš protingo ir apdairaus asmens.
50. DĮ 96 straipsnio 8 dalyje (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1475 redakcija) įtvirtinta draudiko teisė atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, atsižvelgiant į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį.
51. Apeliacinės instancijos teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę spręsti dėl draudimo išmokos dydžio, vadovaujantis DĮ 96 straipsnio 8 dalyje suformuluotais kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bylos aplinkybių faktinė analizė sudaro pagrindą mažinti mokėtiną draudimo išmoką 20,00 procentų. Kaip jau buvo minėta apeliacinės instancijos teismo sprendimo 41-42 punktuose, ieškovas esant galiojančiai draudimo sutarčiai, privalėjęs imtis visų nuo jo priklausančių atsargumo priemonių transporto priemonei išsaugoti ir pamatęs, kad žmona N. M., grįždama į namus su savimi nepasiėmė transporto priemonės dokumentų, vaikų saugos kėdučių, išeiti į lauką patikrinti, kur yra pastatyta transporto priemonė, ar vertinant iš vidutiniškai pastabaus ir atsargaus asmens perspektyvos, ji yra pastatyta saugioje vietoje, ar ji užrakinta, o signalizacija – įjungta, vertingų daiktų, matomų iš lauko pusės nepalikta. Toks elgesys būtų atitikęs jo, kaip draudėjo pareigas, kylančias iš sudarytos draudimo sutarties. Konstatavus, kad aplaidus ieškovo elgesys neįsitikinant, kad iš transporto priemonės yra paimtas jos registracijos liudijimas ir vaikų saugos kėdutės turėjo įtakos vagystės padariniams atsirasti ir 17 134,99 Eur (16 900,00 Eur transporto priemonės rinkos vertės + 234,99 Eur už vaikų saugos kėdutes) žalai kilti, teisėjų kolegija mano esant proporcingą 20,00 procentų draudimo išmokos mažinimą iki 11 994,00 Eur ir priteisiant ieškovui iš atsakovo draudimo išmokos 5 183,00 Eur ((17 134,99 Eur – 20,00 proc.) – 8 525,00 Eur) skirtumą.
52. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartojimo sutarčių sąlygų pripažinimą nesąžiningomis, nenagrinėjo ieškovo argumentų dėl draudimo išmokos dydžio nustatymo pagal DĮ 96 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, apimančius draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos atsiradusios dėl pažeidimo, dydį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu sprendimu nepagrįstai buvo atmesti ieškinio reikalavimai priteisti iš atsakovo 6 896,49 Eur draudimo išmoką, todėl jį šioje dalyje naikina ir dėl šios bylos dalies priima naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui iš atsakovo 5 183,00 Eur draudimo išmokos skirtumą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
53. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl procesinių palūkanų
54. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018).
55. Kadangi tenkinus ieškovo apeliacinį skundą iš dalies, jam iš atsakovo iš viso priteistas 5 183,00 Eur draudimo išmokos skirtumas, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į skatinamąją procesinių palūkanų funkciją operatyviai vykdyti galutinį teismo sprendimą, siekiant sumažinti ieškovo nuo teisminio proceso pradžios patiriamų nuostolių dydį, priteisia ieškovui iš atsakovo 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5 183,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
56. Ieškovas pateikė įrodymus, kad sumokėjo 289,00 Eur dydžio žyminį mokestį už ieškinį pirmosios instancijos teisme, 125,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, 155,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą dėl pakartotinai išnagrinėtoje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo, 155,00 Eur žyminį sumokestį už kasacinį skundą dėl apeliacinio teismo nutarties ir patyrė 2 214,30 Eur išlaidų advokato D. N. pagalbai apmokėti, kurias sudaro: 605,00 Eur už bylos nagrinėjimą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme; 363,00 Eur už apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo peržiūrėjimo paruošimą; 242,00 Eur už bylos nagrinėjimą antrą kartą pirmosios instancijos teisme; 363,00 Eur už apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo peržiūrėjimo paruošimą; 423,50 Eur už kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo paruošimą; 217,80 Eur už rašytinius paaiškinimus atsiliepiant į atsakovo 2019 m. liepos 17 d. rašytinius paaiškinimus.
57. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
58. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo apeliaciniu skundu pareikšti reikalavimai patenkinti 80,00 procentų bei į tai, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos advokato D. N. teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, mažina prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą ir ieškovui iš atsakovo iš viso priteisia 2 342,64 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
59. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 2,88 Eur. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ numatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Kadangi teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinos 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, iš šalių, jas paskirstant proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, yra nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
tenkinti apeliacinį skundą iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-30985-816/2017, dalį, kuria atmestas ieškovo S. M. ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio Lietuvos Respublikoje per ERGO Insurance Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 6 896,49 Eur (šešių tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų ir keturiasdešimt devynių euro centų) draudimo išmoką panaikinti ir dėl šios bylos dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies ir ieškovui S. M. iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio Lietuvos Respublikoje per ERGO Insurance Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, priteisti 5 183,00 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt trijų eurų ir nulio euro centų) draudimo išmokos skirtumą, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5 183,00 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt trijų eurų ir nulio euro centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 342,64 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt du eurus ir šešiasdešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.