- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-10
- Bylos Nr.
- e2-258-730/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Atsakovas
- V. J., L. K. J., individualiai įmonei „Du broliai“
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Du broliai“
- Ieškovas
- G. M.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį (patikslintą) atsakovams L. K. J., V. J., individualiai įmonei „Du broliai“ dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei dėl pajamų už bendro turto nuomą priteisimo ir atsakovės individualios įmonės „Du broliai“ priešieškinį ieškovei G. M., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Du broliai“ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydama atidalyti ieškovės turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais L. K. J. ir individualia įmone „Du broliai“ tokiu būdu: atsakovui L. K. J. priteisti 1/8 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 1/8 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo aikštelės, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 1/8 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); atsakovei individualiai įmonei „Du broliai“ priteisti 1/8 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 1/8 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo aikštelės, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 1/8 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); ieškovei G. M. priteisti 125 000 EUR piniginę kompensaciją iš atsakovo L. K. J. už atsakovui L. K. J. atitenkančias ieškovės šias nekilnojamojo turto dalis: 1/8 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 1/8 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo aikštelės, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 1/8 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); ieškovei priteisti 125 000 EUR piniginę kompensaciją iš atsakovo individualios įmonės „Du broliai“ bei subsidiariai iš šios įmonės savininko V. J. už atsakovei individualiai įmonei „Du broliai"“ atitenkančias ieškovės šias nekilnojamojo turto dalis: 1/8 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 1/8 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo aikštelės, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 1/8 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės individualios įmonės „Du broliai“ 125 000 EUR kompensaciją, priteisti iš atsakovo L. K. J. 125 000 EUR kompensaciją, priteisti ieškovei iš atsakovų L. K. J. ir V. J. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; Priteisti ieškovei iš atsakovų L. K. J. ir V. J. bei individualios įmonės „Du broliai“ bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovė dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovais L. K. J. ir individualia įmone „Du broliai“, kurios savininkas yra V. J., priklauso šis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); pastatas-kavinė su administracinėmis ir viešbučio patalpomis, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas bendraturčiams priklauso šiomis dalimis: L. K. J. nuosavybės teise priklauso 198/792 dalys žemės sklypo, tai sudaro 25 procentus viso žemės sklypo; G. M. nuosavybės teise priklauso 198/792 dalys žemės sklypo, tai sudaro 25 procentus viso žemės sklypo. Individualiai įmonei „Du broliai“ nuosavybės teise priklauso 396/792 dalys žemės sklypo, tai sudaro 50 procentų viso žemės sklypo. Pastatas bendraturčiams priklauso šiomis dalimis: L. K. J. nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis pastato, tai sudaro 25 procentus viso pastato, G. M. nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis pastato, tai sudaro 25 procentus viso pastato, individualiai įmonei „Du broliai“ nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis pastato, tai sudaro 50 procentų viso pastato. Kiti inžineriniai statiniai bendraturčiams priklauso šiomis dalimis: L. K. J. nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis kitų inžinerinių tinklų, tai sudaro 25 procentus visų kitų inžinerinių statinių. G. M. nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis kitų inžinerinių tinklų, tai sudaro 25 procentus visų kitų inžinerinių statinių. Individualiai įmonei „Du broliai“ nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis kitų inžinerinių tinklų, tai sudaro 50 procentų visų kitų inžinerinių statinių.
1.2. Ieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, kad nuo 2001 m. ieškovė yra išvykusi į (duomenys neskelbtini), todėl neturi galimybės naudotis turtu fiziškai, o su atsakovais sudaryti susitarimo dėl naudojimosi turto tvarkos negalėjo, nes atsakovai naudojasi visu turtu, iš jų ir turtu, kuris priklauso ieškovei, todėl prašo turtą atidalyti ieškovei išmokant kompensaciją pinigais, lygią atidalytų turto dalių vertei, o atsakovams L. K. J. ir individualiai įmonei „Du broliai“ lygiomis dalimis priteisiant Ieškovei priklausiusias Turto dalis.
1.3. Ieškovė dėl turto atidalijimo nurodo, kad ginčo situacijoje egzistuoja reikiamos sąlygos tam, kad ieškovei priklausančios turto dalys būtų atidalytos iš bendrosios dalinės nuosavybės, paskiriant jai kompensaciją pinigais. Pirma, ieškovė ir atsakovai L. K. J. bei individuali įmonė „Du broliai“ nesutaria dėl Turto atidalijimo būdo. Pažymėtina, jog ieškovė bandė gražiuoju tartis dėl Turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau susitarimo su atsakovais ieškovei pasiekti taip ir nepavyko. Antra, nėra galimybės atidalyti ieškovės turto dalių natūra, kadangi ieškovė gyvena užsienyje, todėl atidalijus turtą natūra, ieškovė vis tiek neturėtų galimybės pati naudotis turtu. Trečia, ieškovės siūlomas turto dalių atidalijimo būdas – išmokant jai kompensaciją pinigais – yra racionaliausias ir priimtiniausias, kadangi visas turtas būtų sutelktas vienos šeimos narių rankose. Pažymi, jog viso ginčo turto bendra vertė yra 1 000 000 EUR, todėl atidalijus turtą ieškovei turėtų būti išmokėta piniginė 250 000 EUR sumos kompensacija, taigi atsakovai L. K. J. ir individuali įmonė „Du broliai“ subsidiariai su jos savininku V. J. turėtų išmokėti ieškovei lygiomis dalimis, tai yra sumokėti ieškovei po 125 000 EUR.
1.4. Ieškovė dėl nuomos pajamų priteisimo nurodo, kad atsakovai L. K. J. bei V. J. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. buvo užėmę visą turtą, ignoruodami tai, kad tam tikra Turto dalis priklauso ir ieškovei. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad, interneto svetainės www.booking.com duomenimis, pastate buvo nuomojami visi 5 jame esantys kambariai. Teigia, kad atsakovai L. K. J. bei V. J. be ieškovės leidimo apskritai negalėjo nuomoti bendro turto, tačiau kadangi jie tą yra padarę ir gavę nuomos pajamų iš bendro turto, iš jo ir iš Ieškovės turto dalies, tai gautų nuomos pajamų dalis, proporcinga ieškovės turimo turto daliai, priteistina iš atsakovų L. K. J. bei V. J.. Kadangi atsakovai iš viso yra gavę 225 360 EUR nuomos pajamų, atsakovei turi būti priteista 63 840 EUR nuomos pajamų.
Atsiliepimas
2. Atsakovas V. J. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovės reikalavimų netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo V. J. nesutikimo motyvų esmė:
2.1. Atsakovas nurodo, kad nėra turto dalies, iš kurio prašoma atidalyti, savininkas, todėl jis yra netinkamas atsakovas byloje. Kadangi V. J. negali būti reiškiamas ieškinys dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl šiuo ginčo klausimu nepasisako. Pažymi, kad ieškovė visada turėjo galimybes naudotis jai tenkančia turto dalimi, jokių trukdymų niekada nebuvo, nes nuo 2004 metų yra faktiškai pasidaliję bendrą turtą ir naudotinos dalys visiems bendraturčiams buvo žinomos ir aiškios, jokių ginčų dėl naudojimosi nėra buvę. O apie ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad neva ieškovė bandė tartis dėl atidalijimo, kad neturi galimybės naudotis turtu, kad pastate veikia atsakovams priklausantis restoranas, turtas būtų sutelktas vienos šeimos narių rankose (atsakovai yra (duomenys neskelbtini)), todėl turtas lengviau būtų valdomas ir tvarkomas, sužinojo tik susipažinęs su ieškiniu. Šios ieškovės nurodytos aplinkybės prieštarauja buvusiai faktinei situacijai ir yra nepagrįstos jokiais leistinais įrodymais, ieškovė atsakovui niekada neteikė pasiūlymo dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo, disponavimo. Nurodo, kad su atsakovu L.K. J. jokio verslo nevykdė ir pajamų iš bendrosios dalinės nuosavybės negavo.
2.2. Atsakovas dėl reikalavimo priteisti pajamas už turto nuomą nurodo, kad šis reikalavimas nepagrįstas. Teigia, kad ieškovės pateikta informacija niekaip neįrodo ieškovės teiginių, tai yra kad atsakovai bendrai vykdo veiklą ir gauna pajamas iš nuomos, kad pajamas iš nuomos gauna kiekvieną metų dieną bei kad yra užėmę ieškovės turto dalį ir gauna pajamas nuomodami ieškovės nuosavybę. Pažymi, jog jokios veiklos nevykdė, pajamų negavo, todėl ieškovės teiginiai, kad neva atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. gavo pajamas nuomodamas ieškovės turto dalį, yra melagingi, nes jokių pajamų iš šio nekilnojamojo turto negavo. Pažymi, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kadangi negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės.
3. Atsakovė individuali įmonė „Du broliai“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovės reikalavimų netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės individualios įmonės „Du broliai“ nesutikimo motyvų esmė:
3.1. Atsakovė nesutikdama dėl kompensacijos priteisimo nurodo, kad reikalaudama piniginės kompensacijos ieškovė privalo įrodyti aplinkybę, kad dalijamas daiktas yra fiziškai nedalus ir būtinas visiems atsidalijantiems bendraturčiams tam, kad galėtų naudotis pagal paskirtį atsidalyta nuosavybe ir dėl to negali būti dalijamas natūra. Ieškovė, nors ir teikia reikalavimą priteisti jai piniginę kompensaciją už bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, tačiau reikalavimą motyvuoja tik ta aplinkybe, kad ji pati gyvena (duomenys neskelbtini) ir neva objektyviai negali naudotis turtu. Tačiau įstatyme ir teismų praktikoje nustatytų ieškinio reikalavimą pagrindžiančių aplinkybių, tai yra, kad toks padalijimo būdas priimtiniausias bendraturčiams, arba kad daiktas fiziškai nedalus — ieškovė jokiais leistinais įrodymais nepagrindė ir ieškinio reikalavimo neįrodė. O ieškinio argumentai, kad toks padalijimo būdas yra racionaliausias ir priimtiniausias, nes turto padalijimas natūra keltų žalą atsakovų verslui, yra niekuo nepagrįsta, neįrodyta ieškovės nuomonė, nes atsakovė individuali įmonė „Du broliai“ neriboja ieškovės galimybių disponuoti turtu, jį valdyti ir juo naudotis, tačiau reikalavimas prievarta išpirkti jos turto dalį už jos pačios sugalvotą kainą yra akivaizdus piktnaudžiavimas teise. Pažymi, kad ieškovė niekada, tai yra nuo 2004 metų neprašė padalyti šalių turto.
3.2. Atsakovė dėl prašomos piniginės kompensacijos už turto dalį dydžio nurodo, kad su ieškovės reikalavimu nesutinka. Atsakovė nesutinka su ieškovės pateikta jokiais leistinais įrodymais nepagrįsta nuomone, kad turtas vertas 1 000 000 EUR. Atsakovo V. J. kartu su atsiliepimu pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas įrodo, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė — 82 800 EUR, pastato – 529 000 EUR, kiemo aikštelės – 1440 EUR. Rinkos vertė nustatyta 2018 m. spalio 16 dieną, tai yra ieškinio teikimo metu, bendra Nekilnojamojo turto registre pateikiama nurodyta viso turto vertė — 613 240,00 EUR, o ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų šią vertę.
4. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Du broliai“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad ieškinys nepagrįstas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
4.1. Trečiasis asmuo nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, ir mano, kad ieškinys nepagrįstas. Uždaroji akcinė bendrovė „Du broliai“ palaiko atsakovo L. K. J. poziciją šioje byloje bei šio atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus motyvus.
5. Atsakovas L. K. J. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovės reikalavimų netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo L. K. J. nesutikimo motyvų esmė:
5.1. Atsakovas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nurodo, kad nesutinka su ieškovės teiginiu, kad ji negalėjo sudaryti jokio susitarimo su atsakovais dėl naudojimosi turtu tvarkos. Ieškovė ir atsakovai yra sutarę, kad ginčo pastato II aukštu naudosis ieškovė ir atsakovas L. K. J., o III aukštu (mansarda) ir antresole naudosis atsakovas V. J. (dabar individuali įmonė „Du broliai“). Ieškovė pati pasirinko konkrečias II aukšto patalpas, kuriomis ji naudojasi. Pastato I aukšte anksčiau veikė restoranas (iki 2009 m. rudens), tačiau jau beveik 10 metų kaip restoranas neveikia (atitinkamos pažymos pridedamos), o restorano patalpos gali būti paliktos visų bendraturčių naudojimui, gali būti ir atidalytos atlikus tam tikrą šių patalpų modifikaciją. Atsakovui nepriimtinas ieškovės reikalavimas atidalyti jai priklausančią bendro turto dalį tokiu būdu, kad turtas būtų priteistas natūra atsakovams, o ieškovei – piniginė kompensacija. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, ar bendraturčiai realiai galėtų sumokėti kompensaciją, kadangi priešingu atveju teismo sprendimas gali būti komplikuotas. Pažymi, kad atsakovas neturi galimybių sumokėti ieškovės reikalaujamą kompensaciją, be to, ieškovė niekaip neapgrindė reikalaujamos kompensacijos dydžio.
5.2. Atsakovas dėl reikalavimo priteisti nuomos pajamas nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji reiškė kokį nors nesutikimą dėl bendrovės vykdomos apgyvendinimo paslaugų veiklos ginčo statinyje. Taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovas ir (arba) uždaroji akcinė bendrovė „Du broliai“ teikė apgyvendinimo paslaugas atsakovei priklausančioje statinio dalyje. Kaip minėta, ieškovė ir atsakovai tarpusavio sutarimu yra nusistatę naudojimosi tvarką ginčo statiniu. Kita vertus, ieškovė pateikė prie ieškinio rašytinį įrodymą apie tai, kad ji nuo 2005 m. išvykusi gyventi į (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad nuo to laiko ji vykdė savo, kaip statinio bendraturtės, pareigą prisidėti prie statinio išlaikymo, būtinojo remonto, rinkliavų ir kitokių įmokų mokėjimo. Nurodo, kad bendrovės veikla buvo nuostolinga, kadangi buvo gauta 6126 EUR pajamų ir patirta 7271,55 EUR išlaidų.
Šalies argumentai
6. Ieškovė G. M. pateikė dubliką, kuriuo prašo ieškovės patikslintų reikalavimų netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės dubliko motyvų esmė:
6.1. Ieškovė dėl piniginės kompensacijos nurodo, kad atsakovai nepagrįstai nurodo, jog turtas yra dalus. Ieškovė teigia, kad pastate vandentiekis, nuotekų šalinimas, dujos yra tiekiamos bendrai. Pastate yra vienas vandens bei dujų skaitiklis. Jei turtas būtų atidalytas natūra, kiltų užprogramuotas ginčas dėl mokėjimų už komunalines paslaugas, kadangi nebūtų aišku, kiek, kuris iš bendraturčių sunaudojo vandens bei dujų. Taigi anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog turtas yra nedalus, priešingai nei bando įrodyti atsakovai. Pažymi, jog geriausiai visų bylos šalių interesus atitiktų ne turto padalijimas natūra, kaip kad teigia atsakovai, o atidalijimas išmokant Ieškovei kompensaciją pinigais, kadangi ieškovė gyvena užsienyje ir jai yra sudėtinga naudotis turimu turtu, prižiūrėti nuomininkus ir (ar) priimti užsakymus. Ieškovė dėl kompensacijos priteisimo prašo skirti ekspertizę, kuri galėtų pasakyti, kokia yra turto vertė. Ieškovė nesutinka su L. K. J. argumentais, jog jis negalės sumokėti kompensacijos, kadangi paties atsakovo įmonė turi turto už 74 060 EUR sumą, o atsakovė individuali įmonė „Du broliai“ vysto sėkmingą komercinę veiklą, turi 4 automobilius. Taip pat nesutinka su atsakovų argumentais, jog jie tarėsi dėl turto naudojimosi tvarkos, kadangi ieškovė yra išvykusi nuo 2001 metų, o atsakovai, teigdami, jog susitarimas buvo, turi pateikti tokias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.
6.2. Ieškovė dėl prašomos piniginės kompensacijos už turto dalį dydžio nurodo, kad atsakovai be ieškovės leidimo apskritai negalėjo nuomoti bendro turto, tačiau, kadangi jie tą yra padarę ir gavę nuomos pajamų iš bendro turto per savo įmonę uždarąją akcinę bendrovę „Du broliai“, tai gautų nuomos pajamų dalis, proporcinga ieškovės turimo turto daliai, priteistina iš atsakovo L. K. J. solidariai su V. J.. Ieškovės įsitikinimu, pajamas iš turto nuomos, gaunamas per įmonę uždarąją akcinę bendrovę „Du broliai“, jie dalijosi kartu, todėl ieškovei priklausančios nuomos pajamos iš jų priteistinos solidariai.
Atsiliepimas
7. Atsakovė individuali įmonė „Du broliai“ pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškovės reikalavimų netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės individualios įmonės „Du broliai“ nesutikimo motyvų esmė:
7.1. Atsakovė nesutikdama dėl kompensacijos priteisimo dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nurodo, kad ieškovės reikalavimai prieštarauja faktinei padėčiai, nes turtas yra dalus, be to, prašymas priteisti piniginę kompensaciją prieštarauja norminiam reglamentavimui bei kasacinio teismo formuojamai teismų praktikai, kurioje nuosekliai pasisakoma, kad turto padalijimas natūra yra prioritetinis. Teigia, kad ieškovė galėjo nuo 2004 metų naudotis turtu ir dėl jo naudojimosi ginčų su ieškove nebuvo. Teigia, kad ieškovės nurodyti argumentai dėl dujų, vandens, nuotekų šalinimo įrenginių nedalumo yra hipotetiniai ir jų buvimo faktas neįrodo, kad turtas nėra nedalus. Pažymi, kad atsakovas V. J. ir (ar) atsakovė individuali įmonė „Du broliai“ neturi jokio bendro verslo su atsakovu L. K. J. ir (ar) uždarąja akcine bendrove „Du broliai“, todėl jokia žala tariamam bendram verslui negali būti padaryta. Nurodo, kad reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo pagal ieškovės nurodytą turto vertę yra nepagrįstas, kadangi turto vertę patvirtina Nekilnojamojo turto registrų išrašuose nurodytos sumos, be to, būtina įvertinti ir tai, kad ieškovė, kaip bendraturtė, neprisidėjo prie turto išlaikymo.
7.2. Atsakovė nesutikdama su reikalavimu dėl negautų pajamų priteisimo nurodo, kad ieškovė remiasi prielaidomis, o ne įrodymais. Ieškovės argumentai prieštarauja protingumo principui bei byloje pateiktiems aukštesnę įrodomąją galią turintiems įrodymams, kurie neginčijamai įrodo faktą, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu jokių apgyvendinimo paslaugų patalpose (duomenys neskelbtini), nei asmeniškai V. J., nei individuali įmonė „Du broliai“ nesuteikė.
Šalies argumentai
8. Atsakovė individuali įmonė „Du broliai“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti nekilnojamojo turto, pastato-kavinės su administracinėmis ir viešbučio patalpomis, kurių bendras plotas 815,34 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valdomo bendrosios nuosavybės teise, naudojimosi dalimis tarp bendraturčių tvarką pagal pateiktą projektą. Atsakovės individualios įmonės „Du broliai“ priešieškinio motyvai:
Atsiliepimas
8.1. Atsakovė dėl turto padalijimo nurodo, kad tarp šalių yra nusistovėjusi naudojimosi turtu tvarka, turtas yra dalus, atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti jai piniginę kompensaciją, o ieškovės motyvas, kad ji gyvena ne Lietuvoje ir nesinaudoja turtu – nepaneigia jos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą. Ginčo turto struktūra, parametrai, bendraturčių skaičius, turimos dalys nuosavybėje, galimybė atlikti pertvarkymus ir galimybė naudotis turtu ateityje, faktinis nusistovėjęs turto valdymas suponuoja, kad yra tikslinga nustatyti naudojimosi turtu tvarką, nes jos nustatymas užtikrins visų bendraturčių nuosavybės teises ir leis bendraturčiams jas įgyvendinti visa apimtimi. Naudojimosi turtu tvarkos nustatymas nesukels žalos turtui, atitiks kasacinio teismo formuojamą praktiką, bendraturčiai įgis teisę savarankiškai naudotis jiems priskirto ir kiekvieno iš jų lėšomis įrengta daikto dalimi, tam tikras daikto dalis paliekant naudotis bendrai ir, nustačius naudojimosi tvarką, ekonomiškiausiu būdu bus užtikrinta ir įgyvendinta teisė naudotis konkrečiomis turto dalimis, jas valdyti ir disponuoti. Pažymėtina, kadangi šalys savo lėšomis įsirengė jų faktiškai naudojamas patalpas (tuo principu paruoštas naudojimosi tvarkos projektas), todėl jų priskyrimas kitam bendraturčiui būtų neteisingas ir pažeidžiantis teisėtų lūkesčių principą.
8.2. Atsakovė nurodo, kad pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Atsižvelgdama atsakovė teikia priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis).
9. Ieškovė G. M. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo priešieškinio reikalavimus atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atsiliepimo motyvų esmė:
Šalies argumentai
9.1. Ieškovė dėl turto atidalijimo nurodo, kad priešieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, kadangi ieškovė neturi jokios objektyvios galimybės naudotis turtu, nes yra išvykusi į (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytų priežasčių turi būti sprendžiamas klausimas dėl ieškovės turto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant ieškovei kompensaciją pinigais, o ne sprendžiamas klausimas dėl turto atidalijimo natūra. Nurodo, kad naudojimasis Pastatu pagal atsakovės individualios įmonės „Du broliai“ siūlomą naudojimosi tvarką užprogramuos naujus šalių ginčus, kadangi bus neaišku, kiek ir kam reikia mokėti už komunalines paslaugas, kiek kas vandens, dujų ir ar elektros išnaudojo, kadangi pastate yra vienas vandens, dujų ir elektros skaitiklis. Atskirų skaitiklių įrengimas tik tam tikrose patalpose brangiai kainuotų ir, neaišku, ar iš viso būtų technologiškai įmanomas. Pažymi, kad atsakovė nurodo melagingas aplinkybes, jog šalys buvo susitarusios, kaip naudosis ginčo turtu. Teigia, kad faktiškai ieškovė nuo 2001 metų yra išvykusi, niekada neturėjo galimybės fiziškai naudotis turtu, todėl ieškovė negalėjo su atsakovais sudaryti jokio susitarimo dėl naudojimosi turtu tvarkos.
9.2. Ieškovė dėl patalpų įrengimo ir naudojimosi tvarkos nustatymu padarytos žalos nurodo, kad naudojimosi tvarkos nustatymas sukels žalą turtui, kadangi norint autonomiškai naudotis patalpomis reikės įrengti atskirus apskaitos prietaisus, atskirus dujų, vandens įvadus, o juos įrenginėjant bus sugadintas dabartinis patalpų remontas. Tam reikėtų labai didelių investicijų ir, neaišku, ar išvis tas būtų technologiškai įmanoma. Pažymi, kad atsakovė individuali įmonė „Du broliai“ nors ir nurodo, jog patalpas buvo pagerinusi, tačiau nepateikia įrodymų, jog ji pati, tai yra individuali įmonė „Du broliai“ liko turto pagerinimus. Teigia, kad pagal atsakovės pasiūlytą tvarką iš ieškovei siūlomų priskirti patalpų nebūtų galima suformuoti atskirų kambarių, kadangi suformuotuose kambariuose nebūtų langų, todėl naudojimosi tvarka pagal atsakovės individualios įmonės „Du broliai“ pateiktą pasiūlymą negali būti nustatyta, kadangi tai šiurkščiai pažeistų ieškovės interesus. Teigia, kad priešieškiniu nesąžiningai yra norima priskirti ieškovei didžiausią dalį negyvenamųjų patalpų, iš kurių naudojimo ieškovė neturėtų jokios naudos, o atsakovams palikti didesniąją dalį gyvenamųjų patalpų, kurias būtų galima vertingai nuomoti. Ieškovė teigia, kad su atsakovais ginčą bandė spręsti taikiai, vedė derybas, tačiau atsakovai iki šiol elgiasi nesąžiningai, siekia nustatyti tokią naudojimosi tvarką pastatu, kad ieškovei būtų priskirtos mažiausios vertės patalpos.
Atsiliepimas
10. Atsakovas L. K. J. pateikė dubliką į priešieškinį, jame nurodo, kad su ieškovės reikalavimu dėl kompensacijos priteisimo nesutinka. Atsakovo L. K. J. dubliko motyvų esmė:
9.1 Atsakovas dėl turto atidalijimo ir kompensacijos priteisimo nurodo, kad yra pensininkas ir šiuo metu niekur nedirba, jam tik priklauso uždarosios akcinės bendrovės „Du broliai“ akcijos. Atsakovas pareiškė, kad neturi finansinių galimybių sumokėti ieškovei jos reikalaujamą kompensaciją. Pažymi, kad nors ieškovė buvo išvykusi, tačiau dėl naudojimosi tvarkos ginčo statiniu buvo susitarta žodžiu. Pažymi, kad teisės normos nereikalauja, jog naudojimosi tvarka nekilnojamuoju daiktu būtinai turi būti nustatyta rašytiniu ir / arba notariniu susitarimu.
9.2 Atsakovas teigia, kad ieškovė ir atsakovai yra sutarę, jog ginčo pastato II aukštu naudosis ieškovė ir atsakovas L. K. J., o III aukštu (mansarda) ir antresole naudosis atsakovas V. J. (dabar individuali įmonė „Du broliai“). Ieškovė pati pasirinko konkrečias II aukšto patalpas, kuriomis ji naudojasi. Pastato I aukšte esantis restoranas neveikia nuo 2009 m. rudens. Ieškovės atstovas vėl teigia, kad neva pastato bendraturčiai nebuvo sudarę susitarimo dėl pastato naudojimosi tvarkos. Toks ieškovės ir jos atstovo elgesys yra nesąžiningas. Ieškovė anksčiau niekad nereiškė pretenzijų atsakovams dėl naudojimosi tvarkos turtu. Atsakovas taip pat nesutinka, kad ieškovei yra siūlomos prastesnės patalpos ir be langų. Pažymi, kad ginčo statinys nėra gyvenamosios paskirties, o tiek viešbučių, tiek kavinių ir restoranų statiniai priskiriami negyvenamų pastatų grupei
11. Atsakovė individuali įmonė „Du broliai“ pateikė dubliką į priešieškinį, kuriame nurodo, kad priešieškinio reikalavimus palaiko. Atsakovės individualios įmonės „Du broliai“ dubliko motyvų esmė:
11.1. Atsakovė dėl naudojimosi turtu tvarkos nurodo, kad ieškovė savo poziciją iš esmės grindžia nesutikimu su naudojimosi tvarka tarp jos ir atsakovo L. K. J.. Atsakovė pažymi, kad pateiktas reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo maksimaliai atitinka iki šiol nusistovėjusią naudojimosi turtu tvarką. Nurodo, kad atsakovė teikia įvairius kompromisinius ginčo sprendimo variantus, tačiau nesulaukęs jokio ieškovės bendradarbiavimo ir valios spręsti ginčą taikiai bei nežinodamas šalių pozicijos dėl galimos naudojimosi tvarkos ir konkrečių patalpų priskyrimo kiekvienam iš bendraturčių plano atsakovė individuali įmonė „Du broliai“ pateikė priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nes tik žinant konkrečią šalių poziciją būtų racionalu ruošti turto padalijimo projektą.
11.2. Atsakovė dėl ieškovės atsiliepimo nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių naujų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, kaip ji pati, iki inicijuojant ieškinį teisme, ir (ar) ginčo nagrinėjimo metu būtų siekusi ir/ar dabar siekia įgyvendinti pareigą valdyti, naudotis, disponuoti daiktu bendru susitarimu. Todėl konstatuotina, kad siekdama įgyvendinti savo teises ieškovė tai daro ignoruodama kitų bendraturčių interesus, nes nedaro jokių veiksmų, kuriais būtų siekiama suderinti savo valią dėl bendro daikto naudojimo ir ieškoti visiems bendraturčiams priimtino optimalaus sprendimo būdo. Pažymi, kad atsakovas V. J. ir jo juridinis asmuo individuali įmonė „Du broliai“ neturi jokių bendrų verslo reikalų su atsakovu L. K. J. ir jo valdoma uždarąja akcine bendrove „Du broliai“. Kadangi kiekvienas bendraturtis turi aiškią savo nuosavybės dalį, todėl ir kiekvieno jų veika kito bendraturčio atžvilgiu bei turto atžvilgiu turi būti individualizuota, todėl jei ieškovė turi kokių nors pretenzijų savo buvusiam sutuoktiniui L. K. J., tai turėtų nurodyti konkrečias aplinkybes, jas įrodyti ir suformuluoti savo poziciją byloje ne abstrakčiai, bet konkrečiai kiekvieno atsakovo atžvilgiu.
Šalies argumentai
12. Ieškovė G. M. pateikė tripliką į priešieškinį, kuriuo prašo priešieškinio reikalavimus atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atsiliepimo motyvų esmė:
12.1. Ieškovė dėl dalinės nuosavybės naudojimosi tvarkos nustatymo nurodo, kad šiuo metu visame ieškovei ir atsakovams bendra nuosavybe priklausančiame turte yra įsikūręs viešbutis „Du broliai“, kurį valdo atsakovui L. K. J. priklausanti uždaroji akcinė bendrovė „Du broliai“. Pastaroji aplinkybė patvirtina, kad atsakovai pasinaudodami tuo, kad ieškovė gyvendama (duomenys neskelbtini) neturi objektyvios galimybės naudotis jai priklausančia ginčo turto dalimi faktiškai yra sudarę situaciją, kad visą naudą iš bendro turto per uždarąją akcinę bendrovę „Du broliai“ gauna tik atsakovai. Pažymi, kad atsakovų argumentai dėl turto dalumo yra nepagrįsti, kadangi atsakovai nepateikė įrodymų, jog objekte gali funkcionuoti daugiau nei trys nuotekų šalinimo, vandentiekio ir dujų sistemos. Pažymi, kad, padalijus šalių turtą, jis prarastų savo paskirtį, tai yra jo nebūtų galima naudoti kaip viešbučio, dabartiniai viešbučio kambariai iš viso prarastų savo paskirtį, o jų pritaikymas gyvenamajai paskirčiai kainuotų brangiai. Pažymi, kad ieškovė būdama užsienyje faktiškai negali naudotis turtu, o atsakovų argumentai dėl neva esančio žodinio susitarimo yra nepagrįsti, nes atsakovai nepateikė nei paprasta rašytine, nei notarine forma sudaryto susitarimo dėl naudojimosi ginčo turtu. Todėl atsakovų prielaida, kad atsakovai ir ieškovė buvo sutarę dėl naudojimosi ginčo turtu, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
12.2. Ieškovė dėl nusistovėjusios naudojimosi ginčo turtu tvarkos nurodo, kad jokios nusistovėjusios tvarkos nėra, kadangi ieškovei būnant ginčo turto bendraturtei ji juo nesinaudojo, todėl teiginiai apie nusistovėjusios naudojimosi ginčo turtu tvarkos egzistavimą neatitinka jokios logikos. Pažymi, kad nesutinka su turto padalijimu, kadangi ieškovei patalpų nereikia, o atsakovų pasiūlytas projektas yra nesąžiningas, kadangi atsakovei siekiama priskirti prasčiausias patalpas. Ieškovė nurodo, kad nesutinka su atsakovų pateikiama pozicija, kad turto vertintojas turėtų nustatyti, kokia procentinė vertė yra ginčo turto, kadangi iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad bendraturčiai nebuvo sutarę dėl konkrečių ginčo dalių pasidalijimo, todėl ekspertas negalės ir pateikti išvados dėl ieškovei priklausančios ginčo turto vertės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl ginčo esmės
13. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių tarp šalių ginčo nėra – ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakovais L. K. J. ir individualia įmone „Du broliai“, kurios vienintelis savininkas yra atsakovas V. J. (I e. tomas, e. b. l. 84–85), priklauso šis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pastatas-kavinė su administracinėmis ir viešbučio patalpomis, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (I e. tomas, e. b. l.14–17, 84–89). Nurodytas turtas naudotas vystyti komercinę veiklą – viešbučio paslaugas (I e. tomas, e. b. l. 20–21). Ginčo objekto bendraturčiai vedė derybas dėl turimo bendro turto pardavimo (I e. tomas, e. b. l.151–152). Ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini) (V e.tomas, e. b. l. 35–46). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė reikalavimo priteisti skolą iš atsakovų už gautas pajamas vystant komercinę veiklą, byla šioje dalyje nutraukta (IV e. tomas, e. b. l.181).
14. Ginčo dalykas – šalys prašo skirtingai spręsti bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimą. Ieškovė savo reikalavimą grindžia CK 4.80 straipsnio pagrindu ir siekia atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsižvelgiant į tai, jog gyvena užsienyje, bei tuo, kad ginčo objektu nesinaudoja, priteisiant ieškovei kompensaciją pinigais, tai yra iš atsakovų individualios įmonės „Du broliai“ ir L. K. J. po 125 000 EUR. Atsakovai su ieškovės reikalavimais nesutikdami reiškia priešieškinį CK 4.75, 4.81 straipsnių nuostatomis ir teigia, kad esamoje situacijoje tinkamiausia nuosavybės teisių įgyvendinimo išraiška yra bendrosios dalinės nuosavybės tvarkos nustatymas. Atsakovai nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl atidalijimo natūra.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad, kilus ginčui ir sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, kai vienas bendraturtis ar keli iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), ir tik negalint daikto padalyti natūra nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Prioritetas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės, įgyvendinant nuosavybės teises, teikiamas todėl, kad taip sudaroma galimybė atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, siekiant palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014). Prioritetinis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymas kartu sudaro sąlygas užtikrinti efektyvesnį vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – įgyvendinimą (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, pirmiausia tikslinga pasisakyti dėl patikslinto ieškinio reikalavimų – turto atidalijimo, priteisiant ieškovei kompensaciją.
16. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Nagrinėjamu atveju ieškovės pasirinktas atidalijimo būdas – turto atidalijimas, atsakovams perleidžiant turto dalį, išmokant ieškovei kompensaciją pinigais.
17. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant klausimą dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia pasirinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto idealiąją dalį. Teismo patvirtinta atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 nu spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-559/2006). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas išmokant kompensaciją yra išimtinis atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011). Svarbu atsižvelgti į CK 4.80 straipsnio 2 dalies, kurią taikant yra suformuluoti aptarti išaiškinimai, tikslą. Atidalijus bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa savarankiškais turto savininkais ir gali laisvai, be apribojimų naudotis savo nuosavybe; taip užtikrinamas turto naudojimo racionalumas. Atidalijimo būdo priteisiant kompensaciją pinigais taikymo išimtinumą lemia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos, todėl, taikant šį atidalijimo būdą, būtina užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus.
18. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, lyginant su kitų bendraturčių, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Sprendimą, kokia konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).
19. Ieškovė prašydama atidalyti turtą priteisiant ieškovei kompensaciją nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra įmanomas kitas turto atidalijimo būdas, kadangi turtas (kavinė-viešbutis) yra nedalus, o techninis pastato pritaikymas trijų bendraturčių veiklai (viešbučio veiklai) yra pernelyg sudėtingas. Teigia, kad atsakovai, nesutikdami su ieškovės argumentais, atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymą, turėjo įrodyti, jog yra galimas trijų vandentiekio, nuotekų šalinimo bei dujų sistemų įrengimas ginčo pastate. Su ieškovės argumentais teismas nesutinka.
20. Pirmiausia, atsižvelgiant į būtinybę išlaikyti bendraturčių interesų pusiausvyrą, tokio pobūdžio bylose itin svarbus šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymo klausimas. Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau lygiaverčių bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Šaliai, kuriai tenka atitinkamų faktinių aplinkybių įrodinėjimo pareiga, jų neįrodžius, teismas turi teisę konstatuoti, kad tos faktinės aplinkybės neįrodytos, neegzistuoja. Bendrosios įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims taisyklės bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo konkretinamos teismų praktikoje išaiškinant, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (sprendimo 18 punktas). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtent ieškovė prašydama priteisti piniginę kompensaciją, privalo įrodyti, kad šiuo atveju egzistuoja tik išimtinis atidalijimo būdas – atidalijimas išmokant kompensaciją, nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Priešingu atveju būtent ieškovei neįrodžius, jog nėra galimybės turto padalyti kitais būdais, tai yra, išnaudotos visos galimybės daiktą padalinti natūra, o teismui priteisus kompensaciją, būtų pažeidžiami šio sprendimo 17 punkte nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai.
21. Remiantis byloje pateikta pastato eksplikacija (I e. tomas, e. b. l.147–150, 154–158), ekspertizės akte nurodytais duomenimis (III e. tomas, e. b. l. 44–81), nustatyta, kad ginčo objektas turi 67 patalpas, yra 815,34 m2 ploto ir pastatas naudotas viešbučių veiklai vykdyti. Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą vertina, kad ieškovė siekdama išimtinio atidalijimo būdo – piniginės kompensacijos priteisimo, neįrodė, jog ginčo pastato nėra galima atidalyti kitais būdais, mažiau varžančiais kitų bendraturčių interesus (sprendimo 20 punktas, CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyti argumentai, jog ji negali naudotis turtu iš esmės dėl to, kad gyvena užsienyje, šiuo atveju laikytini nesudarančiais pagrindo priteisti piniginę kompensaciją, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ginčo objekto dalis nėra ieškovės vienintelis valdomas objektas Lietuvos Respublikos teritorijoje, kadangi ieškovei 2019 m. gruodžio 6 d. duomenimis nuosavybės teise, taip pat priklauso žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)kuriuos ji valdo Lietuvoje, gyvendama (duomenys neskelbtini) (V e. tomas, e. b. l. 48–55).
22. Kaip nurodyta, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, toks teisinis reglamentavimas, atsižvelgiant į įstatymu ieškovei nustatytą įrodinėjimo pareigą, įpareigoja ieškovei įrodyti aplinkybes, pagrindžiant savo reikalavimą, jog atidalijant jos daiktą natūra, procedūriškai ir techniškai to padaryti nėra galimybės be atidalijamam daiktui padaromos neproporcingos žalos. Ieškovė įrodinėjo, jog atidalijimas natūra techniškai ir procedūriškai neįmanomas, nes dėl atidalijimo būtų patirtos neproporcingos išlaidos dėl atskirų apskaitos prietaisų, sugadintas remontas. Tačiau ieškovė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė, teismo vertinimu, ieškovės atstovo paaiškinimai objektyvumo prasme, nėra pakankami. Teismo vertinimu, ieškovė turėjo teikti ginčo daikto specialistų parengtą projektą, kuris pagrįstų, jog atidalinti jai nuosavybės teise priklausančio daikto natūra techniškai ir procedūriškai nėra galimybės. Teismas, ieškovei sprendžiant dėl ekspertui užduodamų klausimų atliekant ekspertizę, pasiūlė svarstyti dėl klausimo ekspertui pateikimo apie galimybę procedūriškai ir techniškai padalinti ginčo daiktą be neproporcingos žalos daiktui, ieškovė klausimų, įrodinėjant šią aplinkybę nepateikė (2019 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio garso įrašas 12:39:53).
23. Antra, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bylose laikomasi nuostatų, kad remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, jog bendraturčiai išnaudotų visas galimybes derindami savo valią dėl atidalijimo. Tai reiškia, kad daikto atidalijimo būdu negali būti ginami tik vieno (grupės) ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis (grupė) siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Teismas nagrinėjamu atveju sutinka su atsakovų nurodytais argumentais, jog ieškovė, prašydama priteisti kompensaciją, neatsižvelgia į faktinę bylos situaciją, jog visi likę pastato bendraturčiai, kurie valdo didžiąją pastato dalį, tai yra atsakovai L. K. J., individuali įmonė „Du broliai“, bylos metu išreiškė aiškią poziciją visą ginčo objektą parduoti. Tai patvirtina ne tik procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, bet ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (I e. tomas, e. b. l.151–152, IV e. tomas, e. b. l. 98–99), pažymint, kad šalių nuosavybės idealiosios dalys yra išviešintos Nekilnojamojo turto registro duomenyse.
24. Pažymėtina, kad šalių valia parduoti pastatą susiformavo iki teisminio ginčo nagrinėjimo atsižvelgiant į nurodytus rašytinius įrodymus (I e. tomas, e. b. l.151–152, IV e. tomas, e. b. l.99–102). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė prašydama priteisti kompensaciją atidalijant turtą siekia patenkinti išimtinai savo interesus, ignoruodama bendraturčių siekį ir poreikį ginčo turtą parduoti, todėl nagrinėjamu atveju patenkinus ieškovės patikslintą ieškinį iš esmės būtų apsaugoti tik ieškovės interesai visiškai ignoruojant likusių bendraturčių interesus. Šiuo atveju atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką tai pat pažymėtina, kad byloje susiklostė tokia situacija, jog nei ieškovė, nei atsakovai neturi esminio intereso naudotis ginčo objektu, šalys neturi poreikio naudotis ginčo objektu, kadangi jos vieningai siekia ginčo objektą parduoti. Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju spręsti, kas labiau yra suinteresuotas naudotis ginčo objektu, kaip jo visuma, nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).
25. Trečia, kasacinio teismo praktikoje dėl turto atidalijimo taip pat nurodoma, kad nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju atidalijus turtą išieškojimas gali būti nukreiptas į atidalytą turtą ir taip bendro daikto netektų abu bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011). Teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl kompensacijos priteisimo turi būti pirmiausia nustatyta reali ginčo objekto rinkos vertė ir antra – įvertinti šalių turtinę padėtį ir spręsti klausimą dėl kompensacijos priteisimo galimybės. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
26. Turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešųjų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014). Ieškovė nagrinėjamu atveju nurodo, kad bendra ginčo turto vertė yra 1 120 000 EUR, kadangi pagal tarp atsakovų L. K. J. ir individualios įmonės „Du broliai“ 2018 m. spalio 29 d. sudarytą Pirkimo–pardavimo sutartį 50 procentų turto parduota už 560 000 EUR. Ieškovė pažymi, kad ji sutinka su mažesne turto kaina, tai yra 1 000 000 EUR, taigi, atidalijus ieškovės turto dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, jai turėtų būti išmokėta kompensacija, lygi 25 procentų turto vertės, tai yra 250 000 EUR. Atsakovai, remdamiesi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nurodo, kad viso objekto vertė yra 622 700 EUR.
27. Teismas nesutinka su šalių nurodytais argumentais, jog Nekilnojamojo turto registro duomenys pagrindžia šalių ginčo valdomo turto vertę. Pirmiausia pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė yra nustatoma masinio vertinimo būdu, tai yra nustatant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų turto vertę, neatsižvelgiant į individualias to turto savybes. Todėl tokiu (masinio vertinimo) būdu nustatyta turto vertė gali skirtis nuo individualios turto rinkos vertės, kurią nustato turto vertinimo kvalifikaciją turintis turto vertintojas. Ta aplinkybė, jog atsakovai L. K. J. ir individuali įmonė „Du broliai“ sudarė 560 000 EUR sumos turto pardavimo sandorį , per se nepagrindžia objektyvios turto rinkos vertės. Nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti objektyvią šalių priklausančio turto ginčo vertę buvo atlikta ekspertizė, kurioje padaryta išvada, jog šalims priklausančio objekto vertė yra 699 000 EUR, atitinkamai ieškovei tenkančio turto dalies vertė – 174 750 EUR.
28. Pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad vertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o, atliekant šį vertinimą, atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą pripažinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis, kaip įrodymais, nesivadovaus. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-611/2015). Teismo vertinimu, įvertinus ekspertizės akte padarytą išvadą su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais (I e. tomas, e. b. l.14–17, 68–72, 103–112), jog ekspertizės akte nurodyta turto vertė yra objektyvi, didesnė nei Nekilnojamojo turto registro duomenyse nurodyta, atsižvelgiant į individualius turto požymius.
29. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kompensacijos priteisimas iš esmės tik komplikuotų teismo sprendimo vykdymą. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad pirmiausia, remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tai yra tiek Nekilnojamojo turto registro išrašais (I e. tomas, e. b. l.14–17, e. b. l. 68–72), teismo ekspertizės duomenimis (III e. tomas, e. b. l. 44–81) nustatyta, jog objektyvi ieškovei priklausančio turto dalies vertė yra didelė, tai yra apie 174 750 EUR (sprendimo 25–27 punktai). Antra – kaip matyti atsakovų individualios įmonės „Du broliai“ ir V. J. valdomam turtui yra taikoma areštas (IV e. tomas, e. b. l.153–157), šių atsakovų turtas hipotekos pagrindu yra įkeistas akcinei bendrovei SEB bankui (IV e. tomas, e. b. l.159–179). Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad L. K. J. yra senatvės pensijoje (II e. tomas, e. b. l. 26), valdantis uždarąją akcinę bendrovę „Du broliai“, kuri turi turto už 74 060 EUR, susidedančio daugiausia iš trumpalaikio turto (66 185 EUR). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju esant areštuotam atsakovų V. J. ir individualios įmonės „Du broliai“ turtui, būtų iš esmės apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas, be to, efektyviausiu būdu nepasiektas bendraturčių tikslas – ginčo objekto pardavimas (sprendimo 19 punktas).
30. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog yra visi pagrindai taikyti išimtinį turto atidalijimo būdą – kompensacijos priteisimą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju patenkinus ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus ieškovei iš esmės būtų suteiktas neproporcingas pranašumas kitų bendraturčių atžvilgiu, kadangi visi likę pastato bendraturčiai turi tikslą ginčo objektą parduoti ir nėra suinteresuoti ieškovės turto dalies perėmimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės lemia visų bendraturčių teisių į bendrą daiktą pasikeitimus, o jis negali vykti vienašališkai atidalijimo iniciatoriaus nuožiūra (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad patenkinus ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus jai būtų suteiktas neproporcingas pranašumas atsakovų atžvilgiu, bei į tai, kad ieškovė neįrodė, jog nagrinėjamu atveju įmanomas tik išimtinis atidalijimo būdas priteisiant ieškovei kompensaciją, o nėra galimybės ginčo daiktą padalinti natūra, teismas sprendžia dėl atsakovų priešieškinio reikalavimų dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo.
31. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatoje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, jog, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
32. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia (be kita ko), nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
33. Iš pateikto atsakovų projekto (priešieškinio 6.1 punktas) matyti, kad atsakovų prašomos paskirti naudotis patalpos ieškovei iš esmės yra įrengtame namo rūsyje, pirmame ir antrame namo aukštuose. Ieškovė su atsakovų pateiktu projektu nesutinka visiškai. Teismas įvertinęs atsakovų pateiktą projektą su pastato eksplikacija (I e. tomas, e. b. l.147–150, 154–158) negali sutikti, jog atsakovų siūloma tvarka yra atitinkanti ir ieškovės interesus. Pažymėtina, jog atsakovai prašo, kad jiems būtų paskirta naudotis žymiai didesnė dalis gyvenamojo ploto nei ieškovei, be to nelieka aišku, kodėl ieškovei siūloma naudotis rūsio patalpomis, nesprendžiant klausimo dėl mansardinės pastato dalies priskyrimo ieškovei, be to, įvertinus atsakovų pateiktą projektą nustatyta, kad tiek atsakovei individualiai įmonei „Du broliai“, tiek atsakovui L. K. J. atitektų naudotis didesnė dalis gyvenamosios paskirties patalpų, nei ieškovei.
34. Be to, kaip matyti tarpusavio santykiai tarp bendraturčių yra pakankamai konfliktiški, tačiau teikiant naudojimosi tvarkos projektą, jame nenumatyta kokiais įėjimais į patalpas bendraturčiai naudosis, nustačius jiems naudojimosi tvarką priskiriamomis patalpomis, kas juos prižiūrės, nereiškiamas reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu ir kiemo statiniais, tai yra, kokiu būdu bendraturčiai pateks prie jiems priklausančių patalpų, kaip bus vykdoma apskaita, naudojantis bendrais apskaitos prietaisais, o tai teismo vertinimu, sudarytų sąlygas bendraturčiams ir toliau konfliktuoti.
35. Naudojimosi tvarka patvirtinama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, o šią dalį reikia tiksliai atriboti, nustatant jos dydį ir lokalizaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Šiuo atveju siūloma naudojimosi tvarka ieškovei priskiriamos naudotis patalpos yra išsidėsčiusios beveik visame ginčo pastate, tai yra nėra tiksliai atribotos ir lokalizuotos, kas ne tik sudaro nepatogumą jomis naudotis, bet ir sudaro sąlygas bendraturčiams konfliktuoti.
36. Galima sutikti su ieškovės argumentais, kad nustatant naudojimosi tvarką ginčo daiktu, turi būti atsižvelgiama į racionalumo, patogumo, efektyvumo kriterijus, tai yra į tai, kad būtų nustatyta tokia naudojimosi turtu tvarka, kad būtų kuo mažiau bendrų patalpų, kad naudotis patalpomis būtų patogu, racionalu, be to, kad turėtų būti prieiga prie komunikacijų, kad būtų išvengta konfliktinių situacijų, o iš bylos medžiagos akivaizdu, kad tarp šalių vyksta konfliktai, todėl, teismo vertinimu, atsakovų siūlyta tvarka prieštarauja CK 4.81 straipsnio tikslui, be to, ieškovei prašomos priskirti patalpos yra mažiau vertingos, nes jai priskiriama mažiau gyvenamosios patapos paskirties objektų, kai ginčo pastatas naudotas viešbučio veiklai vykdyti. Pažymėtina, kad neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka inter alia nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Teismų Praktika biuletenis Nr. 32, Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios nuosavybės apžvalga). Teismo vertinimu, patvirtinus atsakovų siūlomą naudojimosi tvarkos projektą nukentėtų ieškovės, ginčo pastato bendraturtės interesai, be to, nustatyta tvarka sumenkintų efektyvų jai priskirtinos turto dalies naudojimą atsižvelgiant į objekto paskirtį.
37. Kadangi ieškovė su tokia atsakovų naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka iš esmės nesutinka, o reikalauja atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant kompensaciją bei atsižvelgiant į tai, kad nei ieškovė, nei atsakovai neturi intereso naudotis ginčo objektu, tai yra naudojimosi turtu tvarka netektų savo prasmės, laikoma, kad nustačius tokią naudojimosi daiktu tvarką, būtų pažeisti ieškovės interesai, o nustatyta tvarka neatitiktų CK suformuoto naudojimosi tvarkos tikslo. Šiuo atveju darytina išvada, kad šalys būdami ginčo objekto bendraturčiais, nevykdo bendraturčių pareigos, įtvirtintos CK 4.75 straipsnio nuostatuose, valdant bendrą daiktą bendradarbiauti, todėl nustatyti gyvenamojo namo pagal pateiktą atsakovų projektą, naudojimosi tvarkos negalima (CK 4.13 straipsnis, 4.19 straipsnis, 4.37 straipsnis, 4.75 straipsnis, 4.81 straipsnis). Tai reiškia, kad pateiktas šalių naudojimosi ginčo objektu projektas yra netinkamas ir jo nebus įmanoma įgyvendinti.
38. Teisės nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų ir pateiktų naudojimosi tvarkos nustatymo projektų šioje civilinėje byloje ir nustatyti naudojimosi tvarką, kuri ne visiškai atitinka šalių teiktą projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007, 2009 m rugsėjo 28 d. Nr. 3K-3-353/2009, 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003), teismas neturi galimybių, kadangi visi bendraturčiai neturi tikslo naudotis ginčo objektu, siekia jį parduoti, ieškovė kategoriškai nesutinka su naudojimosi turtu tvarka. Įvertinant visas išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus rašytinius įrodymus, ieškinys ir priešieškinis atmestini.
39. Išdėstytų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad kiti ieškinio ir priešieškinio argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovės ieškinys ir atsakovų priešieškinis atmetami, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258–259 straipsniais, 269–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
atmesti ieškovės G. M. ieškinį ir atsakovės individualios įmonės „Du broliai“ priešieškinį.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.