Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei L. K. (buvusiai O.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Bylą nagrinėjant iš esmės šalys palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus atsakovės ir jos sutuoktinio banko sąskaitų išrašus, susistemintus duomenis apie jos sutuoktinio išgrynintų pinigų 2019 m. sumas, priėjo prie išvados, kad 2020 m. buvo išgryninamos iš esmės panašios arba didesnės sumos nei 2019 m. Teismas vertino, kad tai paneigia ieškovo argumentus apie neva tai suprastėjusią atsakovės šeimos finansinę padėtį ir nuomos mokesčio nemokėjimą. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas neįrodė nuomos mokesčio įsiskolinimo fakto, o atsakovė įrodė, jog ji nuomos mokestį 2020 m. mokėjo, teismas ieškovo reikalavimą priteisti 2 588,39 Eur skolą ir penkių procentų procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Apeliantas (ieškovas) M. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 balandžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais nesutikimo motyvais:

17.3. Iš byloje esančių SMS žinučių išrašų matyti, kad ieškovas K. K. iki 2020 m. nurodydavo bendrą mokėtiną sumą, t. y. sumą, mokėtiną už nuomą ir komunalinius mokesčius. Tuo tarpu 2020 m. ieškovas K. K. nurodydavo tik sumą, mokėtiną už komunalinius mokesčius, nes nuoma nebuvo mokama.

17.4. Tam, kad atsakovė įrodytų tikėtiną atsiskaitymą su ieškovu, grynųjų pinigų nuėmimai turėjo įvykti prieš kiekvieno mėnesio 20 dieną, o nuimamų pinigų suma turėjo bent apytiksliai sutapti su ieškovui konkretų mėnesį mokėtina suma. A. R. pervestos sumos K. K. taip pat nepatvirtina atsiskaitymą už nuomą. Pavedimo paskirtyse nėra nurodyta, kad mokama už nuomą, o vietoje to nurodyta „papildymas“.

18. Atsakovė L. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.4. SMS žinutės, iš kurių matyti, kad 2020 m. apeliantas K. K. siųsdavo sumą, mokėtiną tik už komunalinius mokesčius, o bendros sumos nenurodydavo, nepatvirtina, kad nuomos mokestis nebuvo mokamas. Šalys bute gyveno treti metai, nuomos mokesčio dydį žinojo, todėl jo nurodyti nebuvo reikalo. Be to, nuomos mokesčio dydis nebenurodomas nuo anksčiau nei laikotarpis, už kurį prašoma priteisti nuomos mokestį, t. y. nuo 2019 m. lapkričio mėn.

18.5. Iš byloje pateiktų atsakovės ir jos sutuoktinio banko sąskaitų išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. buvo disponuojama grynųjų pinigų sumomis, išgryninus didesnes pinigų sumas, nepanaudotas pinigų likutis būdavo panaudojamas kito mėnesio mokėjimams. Iš duomenų apie 2019 m. išgrynintas pinigų sumas taip pat matyti, kad išgryninamos sumos buvo mažesnės arba didesnės nei mokėtina mokesčių suma. Ginčo, kad 2019 m. atsakovė už buto nuomą buvo atsiskaitoma tinkamai byloje nėra.

18.6. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad nei vieną mėnesį atsakovės ir / ar jos sutuoktinio išgryninta pinigų suma net apytiksliai nesutampa su tą mėnesį mokėtina suma, nes įvertinus minėtus duomenis, matomas aiškus tendencingumas. Be to, remiantis išrašų duomenimis, neretai susitikimo dieną yra nuimama ženkli grynųjų pinigų suma.

18.7. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad šalys sudarė susitarimą dėl atleidimo nuo nuomos mokesčio mainais už remonto darbus. Atsakovė pažymi, kad jos sutuoktinis, minimalius tokius buto patvarkymus, kaip pelėsio pažeistų vietų dažymas, sutiko padaryti iš geros valios.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas nusprendė ieškinį tenkinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl teismas pasisakys tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

21. CPK 13 straipsnis nustato, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022). Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas), kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017). Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023).

23. Ieškovas šioje byloje pareiškė reikalavimą dėl skolos priteisimo, nurodydamas, kad skola susidarė, kai atsakovė neįvykdė susitarimo atlikti kosmetinio remonto darbus (nusidėvėjusio grindų laminato keitimas, naujo laminato sudėjimas, visų patalpų sienų nudažymas, ventiliacijos angos išgręžimas). Ieškovas teigė, kad šalys susitarė, jog atsakovė atliks remonto darbus ir dėl to nemokės buto nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. Taigi ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl skolos priteisimo, neįvykdžius minėto susitarimo, ieškinyje suformulavo ieškinio faktinį pagrindą ir ieškinio dalyką, bylą nagrinėjant iš esmės teikė faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes turinčius pagrįsti įrodymus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino šalių susitarimą dėl remonto darbų, kurio sudarymo faktą įrodinėjo pats apeliantas, laikytinas teisiškai nepagrįstu.

24. CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

25. Rungtyniško proceso, būdingo ir nacionaliniam civiliniam procesui, esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

26. Atsižvelgiant į ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, ieškovas turėjo procesinę pareigą įrodyti susitarimo vietoje nuomos mokesčio mokėjimo atlikti kosmetinio remonto darbus sudarymą, o atsakovė turėjo įrodyti, kad toks susitarimas nebuvo sudarytas ir atsakovė nėra skolinga už buto nuomą.

27. Įvertinus nurodytą ir skundžiamo teismo sprendimo turinį, darytina išvada, kad, priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių teisės normų ir šalių nurodomų faktinių aplinkybių įrodinėjimo pareigą paskirstė tinkamai.

28. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, kad nors teismas nepagrįstai vertino šalių susitarimą dėl remonto darbų, vis tik byloje esantys įrodymai patvirtina minėto susitarimo sudarymą.

29. Iš byloje kartu su ieškiniu pateikto garso įrašo nustatyta, kad K. K. ieškovui M. Š. nurodė, jog dažė vietas, kuriose matosi pelėsis, o ieškovas atsakė, kad to daryti nereikėjo. Iš ieškovo ir K. K. susirašinėjimo SMS žinutėmis kopijos matyti, kad ieškovas 2019 m. lapkričio 20 d. žinutėje teiraujasi dėl darbų, susijusių su dažymu ir ventiliacija, o K. K., atsakydamas nurodo, kad nespėjo išgręžti ventiliacijos, nes yra užimtas. Liudytojais byloje apklausti K. K. ir A. R. parodė, kad atsakovė ir K. K. žadėjo ieškovui dažyti tik pelėsio pažeistas sienų vietas, o nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-2115-997/2022 (CPK 179 straipsnio 3 dalis) liudytoja R. V. nurodė, kad matė atsakovę ir K. K. ieškovo nuomojamame bute atliekančius sienų dažymo darbus. Aptarti duomenys suponuoja išvadą, kad atsakovė ir K. K. atliko tam tikrų sienų plotų, paveiktų pelėsio, dažymo darbus. Tačiau vien ši aplinkybė nepatvirtina, kad šalys buvo sudariusios susitarimą dėl konkrečių remonto darbų (nusidėvėjusio grindų laminato keitimas, naujo laminato sudėjimas, visų patalpų sienų nudažymas, ventiliacijos angos išgręžimas) atlikimo su sąlyga, kad remonto darbai bus atliekami vietoje nuomos mokesčio būtent už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. mokėjimo.

30. Byloje nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių tokio susitarimo sudarymą, sutartų atlikti darbų apimtį, susitarimo vykdymo sąlygas ir terminus. Šiame kontekste kritiškai vertintinas ir ieškovo negalėjimas paaiškinti susitarimo sąlygų dėl darbų apimties, kaip buvo apskaičiuota darbų kaina, kuri yra lygi vienerių metų nuomos mokesčio sumai (2024 m. vasario 27 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 40 min. 20 sek. iki 43 min. 10 sek.). Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas iki atsakovei ir jos sutuoktiniui išsikraustant iš buto, būtų kreipęsis dėl neatliktų darbų ar nemokamo nuomos mokesčio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas SMS žinutėmis K. K. iki 2020 m. nurodydavo mokėtiną sumą, kurią sudaro suma, mokėtina už nuomą ir komunalinius mokesčius, o nuo 2020 m. – nurodydavo tik sumą, mokėtiną už komunalinius mokesčius, taip pat savaime nepatvirtina, kad atsakovė už 2020 m. nemokėdavo nuomos mokesčio. Be to, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, nuomos mokesčio suma nebenurodoma jau nuo 2019 m. lapkričio mėn., nors ieškovas laikėsi pozicijos, kad šalys susitarė dėl nuomos mokesčio nemokėjimo nuo 2020 m. sausio 1 d. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas vertina, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė vietoje nuomos mokesčio mokėjimo už 2020 m., įsipareigojo atlikti kosmetinio remonto darbus.

31. Apeliantas taip pat teigia, kad liudytojų parodymai yra prieštaringi, nes A. R. parodė, jog nematydavo ieškovui perduodamų pinigų kiekio ar jų nominalios vertės. Apelianto vertinimu, liudytojų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai.

32. Liudytojų parodymai yra įstatyme nustatyta įrodinėjimo priemonė, kuria byloje nustatomi faktiniai duomenys (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs liudytojų parodymų turinį, sprendžia, kad parodymai yra detalūs, nuoseklūs ir logiški. Liudytojai nuosekliai paaiškino apie nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių mokėjimą, liudytojui A. R. gyvenant ieškovo nuomojamame bute kartu su atsakove ir jos sutuoktiniu, atsiskaitymą su ieškovu grynaisiais pinigais, lėšų perdavimo ieškovui atvykus į butą aplinkybes. Vien tai, kad A. R. nurodė, jog perduodant lėšas nuomojamame bute, nematė tikslios jų vertės, skirtingai nei teigia apeliantas, nereiškia, kad liudytojų parodymai yra prieštaringi. Tiek liudytojas K. K., tiek liudytojas A. R. jiems žinomas ir prisimenamas aplinkybes dėstė nuosekliai, liudytojų parodymai yra pagrįsti ir banko sąskaitų išrašuose apie kiekvieną mėnesį išgrynintas sumas, skirtas mokesčių mokėjimui, esančiais duomenimis. Minėti asmenys byloje yra prisiekę kaip liudytojai. Atsižvelgiant į tai, į aplinkybę, kad byloje nenustatyta, jog liudytojai būtų nurodę tikrovės neatitinkančią informaciją, byloje taip pat nesant priešingų parodymams duomenų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojų parodymus laikė patikimais ir vertino kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

33. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

34. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visų abejonių dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024).

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusią praktiką atsiskaityti už būsto nuomą grynaisiais pinigais, byloje esantys atsakovės ir K. K. banko sąskaitų išrašai (1 t., b. l. 109–113) laikytini reikšmingais įrodymais, vertinant, ar ginčo laikotarpiu buvo mokamas nuomos mokestis. Iš byloje esančio susirašinėjimo matyti, kad ieškovas 2020 m. sausio 17 d. SMS žinute K. K. nurodė, jog šį mėnesį mokėtina komunalinių mokesčių suma sudaro 150,68 Eur. Taigi už 2019 m. gruodžio mėn. mokėtina suma, kurią sudarė nuomos mokesčio suma ir komunalinių mokesčių suma, yra 350,68 Eur (150,68 Eur + 200 Eur). Iš byloje esančio K. K. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2020 m. sausio 17 d, iš K. K. sąskaitos buvo išgryninta 350 Eur suma (1 t., b. l. 112). Iš byloje esančių sąskaitų matyti, kad komunaliniai mokesčiai už 2020 m. vasario mėn. sudarė apie 119,93 Eur (1 t., b. l. 152–156), bendra mokėtina suma už vasario mėn. – 319,93 Eur (119,93 Eur + 200 Eur). Iš atsakovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2020 m. kovo 17 d. iš banko sąskaitos buvo išgryninta 430 Eur suma (1 t., b. l. 109). Komunaliniai mokesčiai už 2020 m. kovo mėn. sudarė apie 202,70 Eur (1 t., b. l. 177–181), bendra mokėtina suma – 432,70 Eur (202,70 Eur + 230 Eur). Iš atsakovės ir K. K. banko sąskaitos išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 13 d. iki balandžio 21 d. bendra išgryninta suma sudarė 470 Eur (1 t., b. l. 109, 112) ir kt.

36. Iš byloje esančių banko sąskaitų išrašų (1 t., b. l. 109–113), sąskaitų už komunalines paslaugas (1 t., b. l. 152–196), ieškovo ir K. K. susirašinėjimo SMS žinutėmis (1 t., b. l. 35–46) matyti, kad po to, kai ieškovas informuodavo K. K. apie sąskaitų už komunalines paslaugas gavimą, tą pačią dieną arba nedelsiant iš atsakovės arba K. K. banko sąskaitų būdavo išgryninama suma, apytiksliai reikalinga to mėnesio nuomos mokesčiui ir mokesčiams už suteiktas komunalines paslaugas apmokėti. Pažymėtina, kad bylos duomenimis kai kuriais mėnesiais išgryninta suma buvo gerokai mažesnė nei reikiama mokesčiams apmokėti suma. Pavyzdžiui, 2020 m. gegužės mėn. bendra atsakovės ir K. K. išgrynintų lėšų suma sudaro 180 Eur, birželio mėn. – 50 Eur, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais ir logiškais atsakovės ir K. K. paaiškinimais apie tai, kad ne visuomet reikėdavo išgryninti mokesčiams apmokėti reikalingą sumą, nes buvo sukaupę ir disponavo reikiama grynųjų pinigų suma. Aptartų duomenų tendencingumas dėl išgrynintų sumų dydžio ir lėšų išgryninimo datos matomas ir iš 2019 m. duomenų apie K. K. išgrynintas sumas, apytiksliai sutampančias su nuomos mokesčiui ir komunaliniams mokesčiams padengti reikalingomis sumomis (1 t., b. l. 111–112, 2 t., b. l. 16–17).

37. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad aptarti banko sąskaitų išrašų duomenys, vertinant juos kartu su šalių ir liudytojų parodymais apie atsakovės ir K. K. atsiskaitymą su ieškovu grynaisiais pinigais, yra pakankami aplinkybei, jog atsakovė ginčo laikotarpiu mokėjo nuomos mokestį pagrįsti. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, pagrįstai sprendė, jog atsakovė nėra skolinga ieškovui pagal nuomos sutartį.

38. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

39. Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, tinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo naštą, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

41. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į kiekvienos bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

42. Apeliacinio skundo netenkinus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad patyrė 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė 2025 m. birželio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 103/2025 ir išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Teismas vertina, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka realumo ir būtinumo kriterijus, yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijų 8.11 papunkčio pagrindu apskaičiuoto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio (3 036,67 Eur (2 335,90 Eur x 1,3), todėl yra priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1,3 dalys).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.