Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei L. O. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas M. Š. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės L. O. (toliau – ir atsakovė) 1866,33 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad šalys nuomos Sutarties 2.1 ir 4.2 punktais susitarė, kad Butas bus perduodamas pagal priėmimo-perdavimo aktus, tiek įsikraustant, tiek išsikraustant, tačiau nustatyta, kad tokie aktai pasirašyti su atsakove nebuvo, Bute esantys daiktai, baldai bei įranga nebuvo detalizuoti ir aprašyti minėtuose Prieduose, kaip numatyta Sutartyje. To neneigė ir pats ieškovas, duodamas parodymus teismui. Be kita ko, iš atsakovės bei liudytojo K. K. parodymų byloje nustatyta ir tai, kad atsakovei nebuvo net pateiktas antrasis Sutarties egzempliorius, kas laikytina Sutarties 9.5. punkto pažeidimu. Sutiktina su atsakovės atstovės argumentu, jog atsakovė, būdama fizinis asmuo ir sudarydama nuomos sutartį, nėra tas subjektas, kuris tinkamai išmano ir supranta nuomos sutarčių sudarymo subtilybes. Tuo tarpu ieškovas, kaip pats patvirtino teismo posėdžių metu, nuomoja ne vieną savo nekilnojamąjį turtą, atsakovė yra ne pirma jo nuomininkė minėto Buto atžvilgiu, o trečia ar ketvirta, vadinasi, teismo vertinimu, turi ženkliai daugiau patirties nuomos santykių srityje, nuomos sutarčių sudaryme. Ir būtent ieškovas, teismo vertinimu, yra tas subjektas, kuris turi būti atsakingas už tinkamos formos ir turinio nuomos sutarties sudarymą. Būtent ieškovas turėjo inicijuoti Buto bei jame esančių daiktų priėmimo-perdavimo aktų pasirašymą, tačiau to nepadarė. Tai atitinka ir teismų praktikoje suformuotą poziciją, jog „jeigu nuomotojas jam priklausančiomis patalpomis leidžia nuomininkui naudotis nepasirašius patalpų perdavimo-priėmimo akto, vadinasi nuomotojas veikia savo rizika, todėl būtent perdavimo-priėmimo akto nebuvimas yra vertintinas nuomininko (nagrinėjamu atveju atsakovės) naudai, ko pasėkoje būtent nuomotojas, t. y. ieškovas, privalo įrodyti, kad atsakovei butą perdavė naudotis be trūkumų“ (Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1027-527/2011; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje e2A-18-210/2020).

Byloje nustatyta, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai nuomos teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnis ir ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės (nuomininkės) atsakomybės už netinkamos būklės buto grąžinimą (CK 6.499–6.500 straipsniai); atsiradusios žalos – turto sugadinimo, t. y. dėl civilinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo (CK 6.245–6.249 straipsniai). CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. CK 6.500 straipsnyje įtvirtinta, kad, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamo pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nuomotojas, nutraukus nuomos sutartį, turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį. CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip. Tam, kad viena šalis privalėtų atlyginti nuostolius kitai šaliai, reikalingas civilinės teisės pažeidimo sudėties visetas: neteisėti veiksmai; priežastinis ryšys; kaltė ir žala.

Analogiškos nuostatos iš esmės yra įtvirtintos ir Sutarties 5 punkte – Šalių teisės ir pareigos.

Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Neįrodinėtinų aplinkybių sąrašas pateiktas CPK 182 straipsnyje. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu.

Teismo vertinimu, šioje byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kokios tiksliai būklės Buto interjeras ir baldai buvo iki nuomos Sutarties sudarymo su atsakove. Atsakovė ir liudytojai K. K., K. B., apklausti teismo posėdžio metu, teigė, kad jie atidžiai neapžiūrėjo Buto prieš pasirašant nuomos Sutartį, buvo tamsus paros metas, jiems Buto reikėjo skubiai. Pati atsakovė į butą atsikėlė dar vėliau, po keleto dienų nei buvo 2017 m. birželio 26 d. pasirašyta nuomos sutartis su pirminiu nuomininku liudytoju K. B.. Sudarant sutartį su pačia atsakove 2018 m. rugpjūčio 23 d., ieškovas Buto taip pat neapėjo, neapžiūrėjo, baldų ir daiktų neįvertino, neaprašė, ar jie neturėjo defektų, kokie tai defektai. Atsakovei išsikrausčius, ieškovas Buto, jiems kartu dalyvaujant nepriėmė, kaip minėta Buto perdavimo-priėmimo aktų nei įsikeliant, nei išsikraustant su atsakove pasirašyta nebuvo. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad Buto fotonuotraukų darymo procese nei atsakovė, nei jos sugyventinis ar pirminis nuomininkas K. B. nedalyvavo. Paaiškino, kad atskirti, ar fotonuotraukos darytos prieš įsikraustant ar po, galima, jo teigimu, pagal jų pavadinimus, metaduomenis, jo telefone esančią informaciją. Teismo nuomone, byloje esančios fotonuotraukos yra neinformatyvios. Nėra aišku, kada šios fotonuotraukos yra realiai darytos, ar tikrai jos darytos ieškovo nurodytu atsakovės gyvenimo Bute laikotarpiu. Jos taip pat galimai neatspindi ir realios faktinės situacijos, kuri buvo apsigyvenus šiame Bute atsakovei, kadangi dalies nuotraukose esančių daiktų apskritai gal net buvo, kaip pavyzdžiui tosteris ir virdulys - atsakovės ir liudytojo K. K. teigimu jie nusipirko patys baltą virdulį atsikrausčius į Butą, o tosterio išvis nenaudoja; dalis baldų buvo papildomai atvežta į butą šalims jau apsigyvenus Bute (lovos rėmas, čiužinys) – nei viena iš šalių to neginčija, tą patvirtino ir liudytojai K. K., K. B.; dalis baldų išsikrausčius atsakovei galimai buvo perstumti į kitą kambarį (kaip komoda, ko pasekoje galėjo lūžti jos koja) – tą patvirtina atsakovės ir liudytojo K. K. parodymai. Kaip minėta anksčiau, būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, jog nuotraukose užfiksuoti ir neva tai atsakovės sugadinti daiktai Bute buvo tiek atsakovei atsikraustant į butą, tiek iš jo išsikraustant. Tuo tarpu kaip matyti, šalių parodymai šiuo klausimu yra prieštaringi. Teismo vertinimu, vien šios nuotraukos nesudaro pagrindo manyti, kad žala butui ir jame esantiems daiktams buvo padaryta atsakovės gyvenimo Bute metu ir dėl jos neteisėtų veiksmų.

Kritiškai vertinama ir ieškovo pateikta Buto atkūrimo kaštų sąmata (lentelė), kurioje, kaip teigė pats ieškovas, atliko pagal skelbimuose paimtų panašių neva atsakovės sugadintų daiktų lyginamąją analizę ir išvedė pagal tai savo patirtos žalos vidurkį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ją rengdamas ieškovas neskaičiavo daiktų nusidėvėjimo vertės (ieškovo parodymai teismo posėdžio metu). Pripažino ir tai, kad keistini daiktai savo funkciją galėjo atlikti ir toliau, tik galbūt buvo nebeišvaizdūs, nešvarūs (kaip pvz. sienos apibraižytos, rozetės, jungtukai apdaužyti, plintusų kampai nuspardyti, dušo dalys pakeitusios spalvą, apkalkėjusios, durų apvadai apdažyti, čiužinys sulietas, viryklė nešvari ir kt.). Patvirtino, kad daiktai, baldai nebuvo įsigyti kaip nauji, o pirkti panaudoti pagal padėvėtų daiktų skelbimus. Nurodė, jog Buto remontas buvo atliktas metams iki įsikeliant atsakovės šeimai gyventi, vadinasi apie 2016 m. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus aplinkybę, kad Butas yra skirtas nuomoti, Buto, jame esančių ne naujų, o naudotų daiktų, baldų, įrangos susidėvėjimas yra neginčytinas. Ieškovas negali tikėtis, kad Bute esantys panaudoti daiktai, baldai bus tinkami naudoti labai ilgą laiką. Akivaizdu, kad per tam tikrą laiką butas, kuriame gyvena keli asmenys, nusidėvi, atsiranda smulkūs defektai tiek apdailoje (ginčo atveju - sienos, plintusai, rozetės, jungtukai ir kt.), tiek ant baldų (komoda, spinta), tiek ir buitinėje technikoje (šaldytuvas, viryklė, mikrobangų krosnelė ir kt.), o ieškovas, būdamas nuomotoju, turi gauti ne tik pajamas, bet ir periodiškai investuoti į patalpų, Buto inventoriaus pagerinimą. Todėl, ieškovo atliktas Buto remontas (kaip pats pripažino didesnės apimties, nei reikalaujama atlyginti iš atsakovės – nudažytos visos Buto sienos, pakeistos grindys), generalinis valymas, pelėsio naikinimas, išsikrausčius atsakovei ir prieš įleidžiant naujus nuomininkus, yra natūralus būsto pagerinimo, nuomojamo turto prekinės vertės pakėlimo procesas ir tai negali būti atliekama atsakovės, kaip paskutinės Buto nuomininkės, sąskaita. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas, reikalaudamas atlyginti tiek, jo teigimu, naujai įsigytų daiktų, baldų, atlikto remonto, pelėsio naikinimo ar valymo išlaidas, teismui negalėjo pateikti jokių tai patvirtinančių kvitų, čekių.

Siekiant nustatyti nuomininkės galimai padarytą žalą, turi būti pateikti neabejotini, nenuginčijami įrodymai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti atsakovės realiai padarytą žalą nuomojamam daiktui, šiuo atveju – Butui ir ieškinyje konkrečiai išvardintiems daiktams apskritai ir aptariamu aktualiu šiai bylai laikotarpiu. Akivaizdu, jog remiantis įrodinėjimo pareiga žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, šiuo atveju ieškovas. Tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovas įrodymų, pagrindžiančių savo argumentus, nepateikė. Nuostoliai turi būti realūs, šalims draudžiama kurti hipotetinius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-7-335/2013). Teismas nenustatė, kad išsikrausčius atsakovei, ieškovas būtų pateikęs jai pretenziją raštu ar žodžiu dėl Buto ar jame esačių daiktų, išskyrus žaliuzes, defektų. Nustatyta, jog žaliuzes, dėl kurių sugadinimo kreipėsi ieškovas į atsakovės sugyventinį po išsikraustymo, be ginčų buvo pakeistos naujomis. Tai patvirtino abi šalys ir liudytojas K. K.. Ieškovo prie ieškinio pridėti susirašinėjimai ir skambučių žiniaraštis neįrodo, kad apskritai buvo reikštos pretenzijos atsakovei dėl Buto sugadinimo ar kad jis kreipėsi į atsakovę dėl kokių nors konkrečių daiktų defektų pašalinimo, ar žalos atlyginimo. Priešingai, kaip nurodė atsakovė, ieškovas su ja bendravo tik dėl to, kad jam nepavyko susiekti su atsakovės sugyventiniu K. K., o tuo tarpu su atsakovės sugyventiniu buvo bendraujama dėl žaliuzių pakeitimo ir mokesčių atsiskaitymo klausimais. Tai patvirtino ir atsakovės sugyventinis K. K. teismo posėdžio metu.

Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų ir apie tai, kad pelėsis Bute įsiveisė būtent dėl atsakovės kaltės, jos netinkamo elgesio, Buto nepriežiūros, ir dėl to atsakovas patyrė išlaidų jį naikindamas. Tai, kad Bute buvo pelėsis gyvenant atsakovei sutinka abi šalys, patvirtina ir liudytojų K. K., K. B. ir R. V. parodymai. Atsakovės teigimu, su pelėsiu susidūrė tik atsikrausčius į butą, senose sekcijose spintose jį radus, o atšalus orams, pelėsis pasirodė ir sienose. Jis buvo nuolatos valomas ir naikinamas. Nuoseklūs jos bei liudytojų K. K., K. B. parodymai tai patvirtina. Tai, kad ir gretimuose tos pačios statybos namuose veisiasi pelėsis patvirtino teisme apklausta liudytoja R. V., kuri taip pat patvirtino, kad ne kartą matė atsakovę valant Bute pelėsį. Ieškovas taip pat neneigė, kad atsakovės prašymu vežė į Butą drėgmės surinktuvą, kuris, atsakovės teigimu, buvo naudojamas nuolatos šaltu metų laiku, išskyrus vasarą. Tačiau ieškovas nesutinka, kad pelėsis yra ne namo, o atsakovės netinkamo elgesio problema. Teismas šiuos ieškovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Į bylą ieškovo pateiktas fotonuotraukas, kur neva įsikėlus naujiesiems nuomininkams pelėsio nebeliko, teismas vertina kritiškai. Iš tokių fotonuotraukų, kur nufotografuotas lubų-sienų fragmentas negalima identifikuoti, kokio buto, kokio kambario ar vietos vaizdas čia yra, kada konkrečiai darytas. Be to, ieškovas teigdamas, kad patyrė pelėsio naikinimo išlaidas, kreipėsi dėl to į specialistus pagalbos, nepateikė teismui jokių objektyvių šias išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų. Todėl daryti išvados, kad pelėsį Bute įveisė būtent atsakovė, negalima.

Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė ir savo reikalavimo pagrįstumo dėl negautų pajamų. Kaip matyti, ieškovas negautas pajamas už nurodytą laikotarpį grindžia tik aplinkybe, kad dėl atsakovės paliktos netvarkos ir būtinų atlikti remonto darbų jis negalėjo išnuomoti Buto kitiems asmenims. Teismo nuomone, tokie motyvai neatitinka išvardintų realumo, apibrėžtumo kriterijų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

Byloje nėra pagrįstų duomenų, kad ieškovas šias pajamas neišvengiamai ir realiai būtų gavęs. Normalu, jog išsikrausčius vieniems nuomininkams nėra galimybės jau kitą dieną priimti kitus nuomininkus, neišvalius, neparuošus nuomojamo turto. Tai reikalauja šiek tiek laiko, pastangų ir išlaidų. Todėl ieškovo nurodytos aplinkybės, jog neva tai jis Buto negalėjo nuomoti 55 dienas dėl vykdomo remonto, pelėsio naikinimo, Buto išvalymo nėra pakankamas ir tinkamas įrodymas, jog jis iš karto po nuomos Sutarties su atsakove pasibaigimo būtų Butą išnuomojęs kitiems asmenims ir gavęs pajamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas pradžioje ruošėsi Butą išvis pardavinėti, tai paliudijo atsakovė, duodama parodymus teisme. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas skelbimą dėl Buto nuomos buvo įdėjęs jau 2021 m. sausio antroje pusėje, ką patvirtino ir jis pats, duodamas parodymus teisme. Tai rodo, jog ne dėl atsakovės kaltės Butas buvo neišnuomotas ir ieškovas negavo pajamų, o galimai dėl to, kad tiesiog neatsirado nuomininkų pagal pasiūlytą pirminę Buto nuomos kainą. Todėl daryti išvados, kad Butas buvo neišnuomotas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, negalima.

Remiantis teismų praktika, pareigą įrodyti Butui padarytą žalą neabejotinai turėjo ieškovas, kuris nagrinėjamu atveju to nepadarė, nepateikė jokių objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų apie Buto būklę nei iki nuomos Sutarties sudarymo, nei po Buto nuomos sutarties sudarymo. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos negalima daryti išvados, kad būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo nevykdant nuomos Sutarties ar ją vykdant netinkamai, pasibaigus nuomos Sutarčiai, ieškovas galėjo patirti išlaidų. Ieškovas neįrodė, kad jam buvo grąžintas prastesnės būklės butas nei jis perdavė atsakovei, ar kad Butas nebegalėjo būti nuomojamas, eksploatuojamas toliau, taip pat, jog jo nurodomi Buto apgadinimai yra sąlygoti neteisėtų atsakovės veiksmų, o ne normalaus Buto ir jame esančių daiktų nusidėvėjimo atsakovei gyvenant jame. Pažymėtina, jog Bute buvę baldai, įranga, daiktai, dėl kurių sugadinimo kildinamas turtinės žalos atlyginimo klausimas, buvo pirkti nenauji, o panaudoti, todėl būklė galimai pablogėjo dėl natūralaus susidėvėjimo ir naudojimosi jais.

Remiantis aukščiau išdėstytu, ieškovo ieškinys atmetamas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atmetus ieškinį, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1, 2 dalimi, iš ieškovo atsakovei priteisiamos patirtos 2301,50 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovės atstovė parengė byloje prieštaravimus, atsiliepimą į ieškovo ieškinį, atstovavo atsakovės interesus parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose, sprendžia, kad atsakovės prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka teisingumo ir protingumo principus ir neturi būti mažinamas.

Šioje byloje susidarė 20,69 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei L. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2301,50 Eur du tūkstančius tris šimtus vieną eurą 50 ct) išlaidas advokato teisinei pagalbai.

Priteisti iš ieškovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 20,69 Eur (dvidešimt eurų 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti, jog šias išlaidas valstybei reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660, ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.