- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-21
- Bylos Nr.
- 2A-1027-527/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-11472-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- RUAB „Lijasta“
- Atsakovas
- UAB „Unipakas“
- Advokatai
- Domas Pakėnas, Valteris Alekna
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Egidijaus Tamašausko,
dalyvaujant ieškovės RUAB „Lijasta“ atstovui advokatui Domui Pakėnui ir atsakovės UAB „Unipakas“ direktoriui Artūrui Martusevičiui ir atstovui advokatui Valteriui Aleknai,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės RUAB „Lijasta“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės RUAB „Lijasta“ ieškinį atsakovei UAB „Unipakas“ dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu bei skolos ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašė pripažinti 2009-12-14 pranešimu įformintą nuomos sutarties Nr. 91008-1 nutraukimą negaliojančiu bei priteisti iš atsakovės 5.209,38 Lt skolą (susidariusią atsakovei iki ieškinio pareiškimo teisme neapmokėjus 2010-04-01, 2010-04-30, 2010-05-03 ir 2010-05-31 PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų už patalpų nuomą), 367,26 Lt delspinigius (paskaičiuotus iki 2010-06-30), 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010-07-08 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai (b. l. 26-27).
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė prieštaravimus, kuriais nesutiko su preliminariu sprendimu (b. l. 37-38) ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad 2009-10-08 negyvenamų patalpų nuomos sutartyje Nr. 91008-1 numatyti šios sutarties nutraukimo pagrindai, išdėstyti 7.1-7.5 p. Dar prieš sudarant sutartį su ieškove vyko pokalbis dėl patalpos, esančios Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) 51, grindų remonto; buvo pasakyta, kad patalpų priėmimo–perdavimo aktas bus pasirašytas tik tuomet, kai bus sutvarkytos grindys, t. y. iki 2009-10-30. Atsakovė 2009-11-30 pranešime dar kartą informavo ieškovę, kad būtų įvykdytas susitarimas ir iki 2009-12-09 būtų sutvarkytos grindys, priešingu atveju bus nutraukta sutartis. Ieškovė ir toliau savo įsipareigojimų nevykdė, o atsakovė negalėjo naudotis sutartyje nurodytomis patalpomis dėl ieškovės įsipareigojimų nevykdymo. Negyvenamų patalpų priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasirašytas ir patalpos priėmimo–perdavimo aktu nebuvo perduotos naudotis atsakovei. Atsakovei reikėjo skubiai vykdyti krovinių perkrovimo ir sandėliavimo darbus, todėl skubiai buvo reikalingos patalpos, o ieškovė iki sutarto laiko nesuremontavo grindų, nesutvarkė elektros instaliacijos ir neužtikrino patalpų techninio stovio, kad atsakovė galėtų pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą. Tokiais savo veiksmais ieškovė varžė vykdyti atsakovei teisėtą veiklą ir nesudarė sąlygų atsakovei vykdyti sutarties reikalavimų. Todėl atsakovė dėl netinkamų ieškovės veiksmų buvo priversta ieškotis kitų patalpų. Nors sutartyje nėra aptarta, kad atsakovė naudosis netvarkingomis patalpomis, tačiau atsakovė, neturėdama kitų patalpų ir tikėdama ieškovės pažadais, kad tuojau pat bus sutvarkytos patalpos, naudojosi dalimi patalpų, už kurias ieškovei buvo sumokėta.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011-01-25 galutiniu sprendimu (b. l. 101-106) 2010-07-08 preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė; priteisė atsakovei iš ieškovės 2.000 Lt už advokato pagalbą bei iš ieškovės valstybei – 26,63 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu (b. l. 107-110) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-01-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, jog ieškovės nuomojamos negyvenamosios patalpos buvo netinkamos naudoti pagal paskirtį, patalpų grindyse buvo duobė, kuri kliudė į patalpas patekti atsakovės transportui. 2009-10-08 ieškovė ir atsakovė pasirašė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 91008-1, kurios pagrindu atsakovė iš ieškovės nuomojosi negyvenamąsias patalpas, nurodytas nuomos sutartyje. Nei nuomos sutartyje, nei patalpų perdavimo–priėmimo akte nenurodyti jokie patalpų trūkumai, dėl kurių patalpų nebūtų galima naudoti pagal paskirtį. Atsakovė nereiškė pretenzijų dėl patalpų trūkumų, todėl darytina išvada, kad, sudarant nuomos sutartį ir perdavimo–priėmimo aktą, patalpos atsakovei buvo perduotos be trūkumų. Paskutinio teismo posėdžio metu atsakovė pateikė teismui 2009-11-30 pranešimą, adresuotą ieškovei, kuriame nurodomas patalpų trūkumas – nesutvarkytos patalpų grindys (ties vartais). Kadangi šis rašytinis įrodymas buvo pateiktas teismui paskutinio posėdžio metu, tai ieškovė, neturėdama galimybės atsikirsti į šį rašytinį įrodymą, prie apeliacinio skundo pridėjo 2009-12-02 ieškovės raštą (b. l. 112), patvirtinantį, kad iki 2009-11-30 atsakovė neturėjo jokių pretenzijų dėl duobės, kad duobė atsirado atsakovei naudojantis patalpomis ir kad ieškovė savo sąskaita sutvarkė grindis iki 2009-12-02. Duobė – tai apie 5 cm gylio ir 10 cm pločio, nuomininko naudojamo keltuvo išmuštas griovelis ties vartais. Duomenų apie tai, kad po 2009-12-02 ieškovės atlikto remonto grindyse dar kartą būtų atsiradusi duobė, byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad patalpos dėl kokių nors priežasčių būtų netinkamos naudoti po 2009-12-02. Darytina išvada, kad griovelis grindyse atsirado atsakovei naudojantis patalpomis, dėl jos veiklos ir kad šis trūkumas buvo pašalintas.
2. Sprendimu nepagrįstai nustatyta, kad atsakovė turėjo pagrindą nutraukti sutartį prieš terminą. Griovelis grindyse pats savaime negali būti laikoma patalpų trūkumu, dėl kurio negalima naudotis patalpomis, nes šiuo atveju reikėtų vertinti jo atsiradimo vietą, gylį, plotį ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad šis trūkumas atsirado nuomos metu, buvo nedelsiant pašalintas, darytina išvada, kad atsakovė neturėjo teisės nutraukti nuomos sutarties nei dėl esminio sutarties pažeidimo, nei dėl tos priežasties, kad patalpos netinkamos naudoti. Griovelis netrukdė naudoti patalpomis pagal paskirtį. Nuo 2009-10-08 (nuomos sutarties pasirašymo diena) iki 2009-03-14, t. y. 5 mėnesius, atsakovė naudojosi patalpomis, vykdė siuntų pervežimo veiklą. 5 mėnesiai yra gana ilgas laiko tarpas, todėl, jeigu būtų išryškėję patalpų trūkumai, dėl kurių patalpų būtų buvę neįmanoma naudoti pagal paskirtį bei kurie trukdytų atsakovei vykdyti siuntų pervežimo veiklą, atsakovė nebūtų galėjusi nuomotis patalpų beveik pusę metų. Be to, jeigu, kaip nurodo atsakovė, dėl grindyse esančio griovelio atsakovės transportas būtų negalėjęs patekti į patalpas, tai visiškai būtų apriboję atsakovės galimybę vykdyti patalpose siuntų pervežimo veiklą, dėl to atsakovė būtų priversta palikti patalpas. Tai tik dar kartą patvirtina, jog patalpų trūkumų nebuvo. Priešingu atveju, jeigu tikėti atsakovės versija, kad griovelis nebuvo pašalintas ir trukdė jai naudotis patalpomis, kyla klausimas, kaip atsakovė naudojosi patalpomis esant grioveliui nuo 2009-10-08 iki 2010-04-01. Kadangi atsakovė naudojosi patalpomis, kaip ji teigia, su grioveliu grindyse 5 mėn., darytina išvada, kad griovelis jai netrukdė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal nuomos sutarties 3.4 punktą nuomininkui tenka pareiga daryti einamąjį remontą. Šiuo atveju, atsiradus grioveliui, kilo būtinybė daryti einamąjį patalpų remontą, o ne reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieš terminą. Be to, atsakovės pozicija dėl nuomos sutarties nutraukimo pagrindo buvo nenuosekli: 2009-12-14 pranešime atsakovė kaip nuomos sutarties nutraukimo pagrindus nurodo tai, jog patalpos nėra paruoštos nuomai, patalpose yra trūkumų bei atsakovė nėra pasirašiusi patalpų perdavimo–priėmimo akto; 2010-04-09 pranešime kaip pagrindą nutraukti nuomos sutartį atsakovė nurodo tai, jog nebuvo pasirašytas patalpų perdavimo–priėmimo aktas, dėl to laikytina, jog patalpos nebuvo perduotos atsakovei. Tai tik įrodo, jog atsakovė yra nesąžininga ir siekia išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Atsakovė 2009-12-14 pranešime nenurodo, kokie trūkumai yra patalpose, kokių įsipareigojimų neįvykdė ieškovė, o atsakovės argumentas, jog ji turi teisę nutraukti nuomos sutartį dėl to, kad pati nepasirašė patalpų perdavimo–priėmimo akto, yra nesąžiningas, nes toks nuomos sutarties nutraukimo pagrindas nėra numatytas nei nuomos sutartyje, nei įstatymuose. Priešingai, atsakovės vengimas pasirašyti patalpų perdavimo–priėmimo aktą turi būti vertinamas kaip jos sutartinių įsipareigojimų netinkamas vykdymas. Maža to, atsakovės argumentas, kad ji apskritai neperėmė patalpų, yra nepagrįstas, nes atsakovė patalpomis naudojosi ir mokėjo už patalpas nuomos mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo sprendimu nepagrįstai nustatyta faktinė aplinkybė, kad ieškovė nesidomėjo netinkama patalpų būkle, nereagavo į atsakovės pranešimą dėl netinkamos patalpų būklės. Atsakovė iki 2009-11-30 nereiškė pretenzijų ieškovei dėl patalpų būklės, o po 2009-11-30 pranešimo gavimo ieškovė 2009-12-02 sutvarkė grindis ir raštu pranešė apie tai atsakovei. Kitų pretenzijų dėl patalpų būklės nebuvo.
4. Teismo sprendimu pažeistos CK 6.498 str., 6.217 str. 5 d., 1.80 str. 1 d., 1.8 str. 3 d. nurodytos teisės normos bei nepagrįstai padaryta išvada, jog terminuota nuomos sutartis gali būti nutraukta ne tik teismine tvarka, bet ir nesikreipiant į teismą joje nurodytais atvejais. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog šalių sudarytos nuomos sutarties nutraukimui taikoma CK 6.217 str. 5 d., kuri leidžia sutartyje numatyti kitokius sutarties nutraukimo atvejus, nei numatyti įstatyme. CK 6.498 str. numatyta norma yra specialioji norma CK 6.217 str. 5 d. įtvirtintos bendrosios normos atžvilgiu. Esant dviejų teisės normų, reguliuojančių tą patį teisinį santykį, kolizijai, taikoma specialioji teisės norma, numatanti bendrųjų taisyklių išimtis (CK 1.8 str. 3 d.). Taigi nuomos sutarčių nutraukimui turi būti taikoma nuomos sutarčių nutraukimą reglamentuojanti CK 6.498 str. įtvirtinta norma, o ne CK 6.217 str. 5 d. įtvirtinta bendroji teisės norma. CK 6.156 str. 1 d. įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Minėto straipsnio 4 d. yra nurodyta, kad sutarties šalys nustato sąlygas savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sąlygas nustato imperatyvios teisės normos. CK 6.498 str. numatyta, kad nuomininkas gali nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą, tik esant bent vienam iš šiame straipsnyje numatytų pagrindų ir tik teismine tvarka. CK nenumato galimybės nuomos sutartį nutraukti prieš terminą nesikreipiant į teismą. Ši CK normos dalis yra imperatyvi, nes nenumato galimybės šalims susitarimu pakeisti reikalavimą dėl terminuotos nuomos sutarties nutraukimo kreiptis į teismą. Šalys sutartyje gali tik nustatyti papildomus pagrindus nuomos sutarties nutraukimui prieš terminą, bet ne pakeisti pačią nutraukimo tvarką. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris ar jo dalis yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Todėl nuomos sutarties nuostata, kuri suteikia teisę nutraukti nuomos sutartį prieš terminą ne teismine tvarka, yra prieštaraujanti imperatyviai įstatymo normai, įtvirtintai CK 6.498 str., ir dėl to yra niekinė bei negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Iki šio ieškinio pateikimo dienos jokia kita civilinė byla pagal atsakovės ieškinį ieškovei dėl nuomos sutarties nutraukimo nebuvo iškelta, todėl nuomos sutarties sąlygos išliko galiojančios ir privalo būti vykdomos tiek ieškovės, tiek atsakovės (CK 6.189 str. ir 6.200 str.).
5. Teismas nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos civilinėse bylose. LAT 2007-05-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007 konstatavo, kad: „Terminuota negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis <...> gali būti nutraukta prieš terminą tik teismo sprendimu esant CK 6.497 str. išvardytiems pagrindams.“ Be to, teismo sprendimu nepagrįstai remiamasi LAT 2008-09-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2008, kurioje analizuojamas neterminuotos nuomos sutarties nutraukimas, LAT 2006-01-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2006, kurioje nagrinėjamas ieškovės prašymas teismine tvarka nutraukti nuomos sutartį, bei LAT 2004-06-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004, kurioje nagrinėjamas žemės nuomos sutarties nutraukimas, kuris reglamentuojamas specialia teisės norma, įtvirtinta CK 6.564 str. Faktinės aplinkybės, esančios minėtose bylose, nesutampa su šios bylos aplinkybėmis, todėl teismo sprendimu nepagrįstai remtasi minėtomis LAT nutartimis.
Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą (b. l. 118-119) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-01-25 sprendimą nepakeistą.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad pateikti įrodymai ir apklausti liudytojai patvirtino, kad nuomojamomis patalpomis nebuvo galima naudotis pagal paskirtį. Byloje esantis susirašinėjimo dokumentas – 2009-12-14 pranešimas patvirtina, kad patalpos buvo su akivaizdžiais trūkumais ir kad jomis nebuvo galima naudotis. Ieškovė vis žadėjo patalpas suremontuoti, tačiau savo pažadų nevykdė. Pats ginčas vyksta dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo, nes patalpomis nėra galimybės naudotis. Ieškovė užvedė bylą, todėl privalėjo pateikti įrodymus, kad pagal sudarytą 2009-10-08 negyvenamų patalpų nuomos sutartį Nr. 91008-1 patalpomis galima naudotis. Tarp sutarties šalių vyko susirašinėjimas. Ieškovė nepateikė atsakovei jokių įrodymų, kad patalpos suremontuotos ir tinkamos naudoti. Tokių įrodymų (foto nuotraukų) ieškovė neteikė ir bylos nagrinėjimo metu. Apeliantės teiginys, kad pateiktas 2009-11-30 pranešimas ieškovei nebuvo žinomas ir ieškovės atstovas negalėjo į jį tinkamai atsikirsti, yra nepagrįstas. Toks pranešimo turinys ieškovei buvo žinomas dar ikiteisminio susirašinėjimo metu. Be to, ieškovės atstovas neparašė teismo leisti suderinti poziciją su savo klientu ir atsikirsti į pateiktą rašytinį įrodymą. Atsakovė atsikirtimuose į ieškinį įrodė, kad dėl grindyse esančių duobių atsakovės transportas negalėjo patekti į patalpas ir visiškai ribojo galimybę atsakovei vykdyti patalpose siuntų krovos ir sandėliavimo darbus, dėl to buvo priversta apleisti patalpas. Tokiais veiksmais ieškovė varžė vykdyti atsakovės teisėtą veiklą ir nesudarė sąlygų atsakovei vykdyti sutarties reikalavimų (Sutarties 2.4 p.). Ieškovė kaip nuomotoja privalėjo perduoti nuomininkei (atsakovei) sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą ir privalo garantuoti, kad daiktą bus galima naudoti pagal paskirtį (CK 6.483 str. l d. ir 6.485 str.). Tačiau, kadangi patalpos nebuvo tinkamai sutvarkytos, kad būtų galima vykdyti veiklą, nebuvo pasirašytas negyvenamų patalpų priėmimo–perdavimo aktas. Atsakovei reikėjo skubiai vykdyti krovinių perkrovimo ir sandėliavimo darbus, todėl skubiai buvo reikalingos patalpos, o ieškovė iki sutarto laiko nesuremontavo grindų, nesutvarkė elektros instaliacijos ir neužtikrino patalpų techninio stovio, kad atsakovė galėtų pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą. Nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo (CK 6.485 str. l d.). Atsakovė nesutinka su ieškovės pozicija, kad nuomos sutarties nuostata, kuri suteikia teisę nutraukti nuomos sutartį prieš terminą ne teismine tvarka, yra prieštaraujanti imperatyviai įstatymo normai, įtvirtintai CK 6.498 str., ir dėl to yra niekinė bei negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Atsakovė sutinka su teismo pozicija, kad šalių sudarytos nuomos sutarties nutraukimui taikoma CK 6.217 str. 5 d., kuri leidžia sutartyje numatyti kitokius sutarties nutraukimo atvejus, nei numatyti įstatyme. 2009-10-08 surašytoje negyvenamų patalpų nuomos sutartyje Nr. 91008-1 šalys numatė šios sutarties nutraukimo pagrindus, kurie išdėstyti 7.1 -7.5 p. Sutarties 7.4 p. numatyta, kad nuomos sutartis gali būti nutraukta nuomininkui reikalaujant, jei patalpa, nuomininko manymu, tampa netinkama naudoti pagal 3.1 punkte nurodytą paskirtį. Taigi šią sutartį bendru sutarimu šalys gali, laikantis įstatymų, papildyti, pakeiti ar nutraukti ir nėra būtinybės kreiptis į teismą. Be to, dėl nesutvarkytų negyvenamų patalpų grindų nebuvo pasirašytas priėmimo–perdavimo aktas ir nebuvo galimybės tęsti veiklą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Nustatyta, kad 2009-10-08 šalys sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 91008-1, kuria ieškovė atsakovei išnuomojo 164 kv. m negyvenamąsias patalpas iki 2012-10-31 (b. l. 7-11). Tačiau atsakovė 2009-12-14 pranešimu (b. l. 13) informavo ieškovę, kad šią nuomos sutartį laikys nutrauktą nuo pranešimo įteikimo dienos praėjus trims mėnesiams, vadovaujantis Sutarties 7.4 p., nes, atsakovės teigimu, ieškovė iki 2009-12-09 nepašalino patalpų trūkumų. Šioje byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė galėjo vienašališkai nutraukti terminuotą nuomos sutartį Sutarties 7.4 p. pagrindu ir dėl iš to kylančių pasekmių, susijusių su nuomos mokesčio mokėjimu už laikotarpį iki sutarties termino pabaigos.
Sutarties 7.4 p., būtent kuriuo vadovaudamasi atsakovė 2009-12-14 pranešimu nutraukė terminuotą nuomos sutartį, numatyta, jog ,,Nuomos sutartis gali būti nutraukta Nuomininkui reikalaujant, jei patalpa, Nuomininko manymu, tampa netinkama naudoti pagal 3.1 p. nurodytą paskirtį (jei tai atsitinka dėl Nuomotojo kaltės, pastarasis privalo padengti dėl to Nuomininko patirtus nuostolius), jei Nuomotojas nedaro kapitalinio remonto“. Vadinasi, šiuo punktu nuomininkui buvo suteikta pačiam nuspręsti, ar patalpa yra jam tinkama naudojimui; pagal tokį šalių susitarimą pakako atsakovės (nuomininkės) manymo (t. y. subjektyvaus, bet ne objektyvaus faktoriaus), kad išnuomota patalpa tapo netinkama naudoti pagal 3.1 p. nurodytą paskirtį, t. y. sandėliavimui, bei fakto, kad ieškovė, sužinojusi apie tokį atsakovės manymą, nedarė kapitalinio remonto. O tai reiškia, jog, siekiant išsiaiškinti, ar pagrįstai atsakovė, vadovaudamasi šia sutartine nuostata, nutraukė terminuotą nuomos sutartį, pakanka nustatyti tik buvus aiškiai ieškovei išreikštą atsakovės manymą, kad patalpos dėl nesutvarkytų grindų (jose buvusios duobės) buvo netinkamos sandėliavimui, ir fakto, kad ieškovė šio trūkumo per atsakovės nustatytą protingą terminą nepašalino. Atsakovės atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad, atsakovės manymu, patalpos, ieškovei nesutvarkius grindų, buvo netinkamos sandėliavimui, atsakovė jas naudojo iš būtinybės, tikėdamasi, kad ieškovė trūkumus pašalins, o ieškovė į atsakovės žodinius ir rašytinius reikalavimus nereagavo visiškai ir trūkumų nepašalino. Kaip matyti iš atsakovės ieškovei siųsto 2009-11-30 pranešimo (b. l. 88), jame nurodyta, jog 2009-10-30 ieškovė žodžiu buvo įspėta apie 2009-10-08 Sutartimi išsinuomotų patalpų trūkumus (nesutvarkytos patalpų grindys ties vartais bei nesutvarkytos grindys dešinėje ir kairėje priekinėje sandėlio dalyje), dėl ko liko nepasirašytas priėmimo–perdavimo aktas, be to, šiuo pranešimu ieškovei buvo nurodyta, jog patalpų priėmimo–perdavimo aktas bus pasirašytas tik tuo atveju, jei trūkumai bus pašalinti iki 2009-12-09. Atsakovės ieškovei siųstas 2009-12-14 pranešimas (b. l. 13) patvirtina, jog atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad iki 2009-12-09 patalpų trūkumai, dėl kurių buvo nepasirašytas patalpų priėmimo–perdavimo aktas, nebuvo pašalinti, pranešė, jog Sutartis bus nutraukta po trijų mėnesių po pranešimo gavimo dienos. Tai, kad 2009-12-14 pranešimą ieškovė gavo tą pačią arba kitą dieną, patvirtina pačios ieškovės atsakovei adresuotas 2010-03-08 pranešimas (b. l. 14), kuriame nurodyta, jog ,,su pranešimu dėl sutarties nutraukimo nuo 2010-03-15“ nesutinka. Iš 2010-03-08 pranešimo (b. l. 14) taip pat matyti, jog ieškovė nesutiko tik dėl paties vienašališko terminuotos nutraukimo fakto neteismine tvarka, bei nurodė, kad atsakovė neturi teisės nutraukti sutarties 7.4 p. pagrindu (nes nei 2009-12-14, nei 2010-03-08 nebuvo kliūčių, dėl kurių išnuomotos patalpos būtų netinkamos naudoti pagal paskirtį), tačiau apie tai, kad iki 2009-12-09 ieškovė sutvarkė sandėlio grindis (ir kad būtent tai turėtų trukdyti atsakovei nutraukti sutartį dėl antrosios 7.4 p. sąlygos nebuvimo), šiame rašte net neužsiminta. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateikto ieškovės 2009-12-02 rašto (b. l. 112), kuriuo buvo atsakyta į atsakovės 2009-11-30 pranešimą, ieškovė nurodė, kad perdavimo metu (2009-10-30) patalpų grindys ties vartais buvo tvarkingos, ir apie grindų sutvarkymą kairėje ir dešinėje priekinėje sandėlio dalyje jokių pageidavimų nebuvo, kad atsakovė ieškovei ,,iki 2009-12-01 nereiškė jokių pretenzijų“ bei kad geranoriška valia atsakovės sugadintos grindys 2009-11-27 buvo sutvarkytos ieškovės sąskaita, taip pat 2009-12-02 yra sutvarkytos grindys priekinėje sandėlio dalyje. Kolegija šiame ieškovės rašte išdėstytus teiginius vertina kritiškai ir ieškovės nenaudai. Vadovaujantis Sutarties 2.1 p., nuomotojas įsipareigojo patalpas perduoti ne vėliau kaip 2009-10-30, šalims sudarant ir pasirašant patalpų perdavimo–priėmimo aktą, jame fiksuojant realią patalpų būklę. Kolegija, atsižvelgdama į tai, jog ieškovė jai priklausančiomis patalpomis leido atsakovei pradėti naudotis jai nepasirašius perdavimo–priėmimo akto (b. l. 12), nes ieškovė galėjo atsakovę į patalpas įleisti tik po to, kai ji būtų pasirašiusi aktą, t. y. ieškovė veikė savo rizika, sprendžia, kad būtent perdavimo–priėmimo akto nebuvimas šioje situacijoje vertintinas atsakovės naudai ir kad šioje byloje būtent ieškovė, negalėdama pateikti atsakovės pasirašyto priėmimo-perdavimo akto, privalėjo įrodyti, kad atsakovei patalpas perdavė naudotis be trūkumų. Be to, kolegijos nuomone, ieškovė taip pat neįrodė savo teiginio, kad atsakovės sugadintos grindys 2009-11-27 buvo sutvarkytos ieškovės sąskaita ir kad 2009-12-02 buvo sutvarkytos grindys priekinėje sandėlio dalyje. Kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad pastarasis ieškovės teiginys net nesuderinamas su pirmuoju teiginiu, kad atsakovė ieškovei ,,iki 2009-12-01 nereiškė jokių pretenzijų“, nes jau vien tai, kad atsakovės sugadintos grindys 2009-11-27 buvo sutvarkytos, nebejotinai reiškia, jog iki to laiko atsakovė turėjo būti pareiškusi pretenziją ieškovei. Be to, kolegijos nuomone, visiškai neįtikėtina, jog atsakovė, grindims jau esant sutvarkytoms 2009-12-02, 2009-12-14 būtų reiškusi pretenzijas dėl nesutvarkytų grindų. Tai, kad LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. B2-2269-125/2009 2009-11-18 nutartimi ieškovei buvo atsisakyta kelti bankroto bylą, o 2009-09-11 nutartimi buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kolegijos nuomone, tik patvirtina atsakovės argumentus, kad tuo metu ieškovė veiklos faktiškai nebevykdė ir jai neberūpėjo joks trūkumų šalinimas. Atsakovės atstovų paaiškinimais bei liudytojo J. J. parodymais nustatyta, kad patalpų viduje, prie vartų buvo duobė, trukdžiusi atsakovei pagal paskirtį naudoti patalpas, t. y. įvažiuoti transportui, tačiau atsakovė nenorėjo stabdyti įmonės veiklos, todėl faktiškai pradėjo patalpomis naudotis, nes ieškovė žodžiu pažadėjo per mėnesį patalpų grindis sutvarkyti, tačiau nesutvarkė iki pat išsikėlimo iš tų patalpų. Ieškovė nepateikė priešingų įrodymų dėl šių atsakovės bei liudytojo nurodytų aplinkybių, todėl šias aplinkybes, kad grindyse buvo duobė, trukdžiusi transportui įvažiuoti ir kad ieškovė per atsakovės nurodytą terminą tos duobės nepašalino, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai laikė įrodytomis ir nustatytomis (CPK 177, 178 str.). Kolegija taip pat pritaria teismo išvadai, jog šioje byloje nėra esminė aplinkybė tai, ar patalpos buvo perduotos tinkamos ar ne, nes, nustačius aplinkybę, kad naudojant jas duobė visgi buvo, atsakovė, pasinaudodama sutarties 7.2, 7.4 punktais, galėjo nuomos sutartį nutraukti vienašališkai.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su CK 6.498 str., 6.217 str. 5 d., 1.80 str. 1 d., 1.8 str. 3 d. netinkamu taikymu bei teismo išvados, jog terminuota nuomos sutartis gali būti nutraukta ne tik teismine tvarka, bet ir nesikreipiant į teismą joje nurodytais atvejais, kritikavimu, taip pat dėl argumentų, susijusių su nukrypimu teisminės praktikos, kolegija nepasisako, nes pats apeliantas pastarųjų argumentų apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė nebepalaikąs, atsižvelgiant į pasikeitusią LAT praktiką.
Kadangi apeliacinis skundas visiškai nepagrįstas, kolegija jį atmeta, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.) bei priteisia iš ieškovės atsakovei 500 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011-01-25 galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB ,,Unipakas“ (į. k. 300087912) iš ieškovės UAB ,,Lijasta“ (į. k. 142048216) 500 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.