Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.6.1; 1.2.4.4.2.10; 1.2.14.10.1; 1.2.26.2; 1.2.27.1

2022 m. gruodžio 21 d.

civilinio ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams V. B. ir E. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 gegės 6 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 metams;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį –1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo;

3) Vilniaus miesto1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį –1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį – 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta vykdyti 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta bausmė – 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

11) 2020 m. balandžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 10 mėnesių laisvės atėmimo;

12) 2022 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį 4 metams laisvės atėmimo;

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį galutine subendrina 4 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 286 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 187 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. U. mušdamas ir smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė asmens sveikatą: jis, 2022 m. kovo 29 d. apie 21.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 1,76 prom. girtumas, rankomis griebė T. D. už palaidinės bei tyčia kumščiu sudavė šiai į veido sritį, po ko nutempė T. D. į buto koridorių, pargriovė ant grindų ir kumščiu sudavė nemažiau trijų kartų į veidą ir kairę ranką, kuria ji dengėsi veido sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą ir savo veiksmais sukėlęs iš viso 11 trauminių poveikių, padarė nukentėjusiajai T. D. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešiniame žande, dešinio peties srityje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, krūtinėje, kairio peties srityje, kairiame žaste, kaitriame dilbyje, kairioje plaštakoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais V. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

V. U. mušdamas ir smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė asmens sveikatą: jis, 2022 m. kovo 29 d. apie 22.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 1,76 prom. girtumas, tyčia kumščiu sudavė M. G. į kairį skruostą, dėl ko ji nukrito ant grindų, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą ir 2 (dviem) trauminiais poveikiais padarydamas muštinę žaizdą kairiame skruoste su kraujosruvą žande ir akies apatiniame voke, poodinę kraujosruvą kairėje krūtyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais V. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

V. U. pasipriešino valstybės tarnautojui ir nesunkiai sutrikdė asmens, vykdžiusio tarnybos pareigas, sveikatą: jis, 2022 m. kovo 29 d., apie 22.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,76 promilės), bute adresu (duomenys neskelbtini), atvykus Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobiliosios kuopos 2-ojo būrio policijos pareigūnams M. R., V. K. ir G. J. pagal gautą pranešimą dėl bute naudojamo smurto, siekiant jį sulaikyti, uždedant antrankius, pradėjo muistytis, stangrinti rankas, į policijos pareigūnų perspėjimus nutraukti neteisėtus veiksmus ir vykdyti policijos pareigūnų teisėtą reikalavimą, nereagavo, dėl ko buvo paguldytas ant grindų ir tęsiant antrankių uždėjimą, koja vieną kartą trenkė M. R. į dešinės kojos šlaunį, taip sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas M. R. dešinės šlaunies sumušimą, pasireiškusi ilgai besirezorbuojančia masyvia kraujosruva dešinės šlaunies užpakalinio paviršiaus minkštuosiuose audiniuose, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino policijos pareigūnui, atliekančiam savo darbines funkcijas.

Šiais savo veiksmais V. U. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte.

V. U. sugadino svetimą turtą: jis, 2022 m. gegužės 12 d. apie 09.30 val. atėjęs prie T. D. buto, adresu (duomenys neskelbtini), keikdamasis necenzūriniais žodžiais, reikalavo jį įleisti į minėtą butą, daužėsi į buto duris, o būdamas neįleistas, išėjo į lauką ir mesdamas akmenis išdaužė minėto buto langų 5 stiklus, t. y. užstiklinto balkono 3 stiklus ir kambario lango dvigubą stiklą, kiekvieno stiklo vertė 35 eurai, tokiu būdu sugadindamas T. D. turtą, kurio vertė 175 eurų,

jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2022 m. liepos 10 d. apie 09.04 val., atėjęs prie T. D. buto adresu (duomenys neskelbtini), reikalavo jį įleisti į minėtą butą, o būdamas neįleistas, išėjo į lauką ir metęs akmenį išdaužė minėto buto miegamojo kambario dvigubą stiklą 70 eurų vertės ir sulankstė lango metalines žaliuzes, 50 eurų vertės, padarydamas T. D. 120 eurų turtinę žalą, tokiu būdu tyčia sugadino svetimą turtą, kurio bendra vertė 295 eurai.

Šiais savo veiksmais V. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

V. U. pažeidė viešąją tvarką: jis, 2022 m. liepos 1 d. apie 13.35 val. prie „IKI“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 3,26 promilių), pašalinių žmonių akivaizdoje, A. D., gim. (duomenys neskelbtini), prisėdus ant suoliuko, pradėjo pastarąjį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais ir varyti sakydamas ,,senį varyk lauk iš čia“, einančiai pro šalį J. K. padarius pastabą, jis (U.) užsimojo suduoti smūgį pastarajai, tačiau nepataikė; po to nukentėjusiajam A. D. nespėjus atsistoti nuo suoliuko, metė į nukentėjusįjį A. D. pilną alaus plastikinį butelį bei jį pastūmė, nuo ko A. D. nukrito ant žemės ir šiam gulint, du kartus dešinė koją spyrė nukentėjusiajam į dešinį šoną, padarydamas dešiniojo šono ir krūtinės sumušimą ir sukeldamas jam fizinė skausmą, tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais V. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu V. U. nurodė, kad kaltę pripažįsta dėl visų veikų. Jis nepasakos, tą dieną bute buvo, gėrė, sudavė į veidą. D. buvo trys smūgiai. Gali būti, kad po smūgio į veidą buvo tiek traumų. Dėl G. pripažįsta. Policininkai patys pradėjo ant jo pulti. Jei būtų, tai būtų iki komisariato nebūtų davažiavęs. Gal netyčia užtaikė iš kojos. Jis matė ir suprato, kad tai policininkas. Netyčia pataikė iš kojos į koją. Balkono stiklus ir kitus langus išdaužė. Dėl D. pripažįsta. D. mušė, nes buvo supykęs, išgėręs. Langai yra kambaryje ir balkone, juos daužė su akmeniu. Su T. D. buvo visada geri santykiai. Ji seniau jam buvo kaip teta. Tą dieną vartojo alų, kiek nepamena, nes praėjo daug laiko. Pyktis buvo gal dėl asmeninių, jie patys jį provokuoja, nes jis taip pats nepradeda. Čia kaltas ne tik alkoholis. Jei jo nebūtų išprovokavęs, tai to nebūtų. Su G. tas pats, pati mėgėja paprovokuoti. Nežino, kodėl jo neįleido į namus. Su ieškiniu už langus ji nieko negaus, to buto jau nėra. Už ką jis mokės, ji tame bute negyvena. Ką jis padarė, kad A. D. turėtų atiduoti 1 000 eurų. Sutinka su žala, bet jam nuo to nei šalta, nei karšta. Iki to plėšdavo, vokdavo, reikėjo išgyventi. Jo į darbą neimdavo, nes daug teistumų. Su tėvais nebendrauja, nežino, kur jie gyvena.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. U. parodė, kad 2022 m. kovo 29 d., su draugu A. susitiko apie 10 val., kartu išgėrė du butelius alaus po 1 l, vakare parėjo namo adresu (duomenys neskelbtini) apie 21.30 val., namuose buvo T. D. ir jos draugė M. . Atėjo prie jų į virtuvę, atsisėdo, vėliau nuėjo į savo kambarį klausyti muziką, kas po to įvyko nepamena, bet neatmeta to, kad galėjo sumušti M. ir M. . 2022 m. kovo 29 d. vartojo alkoholį ir maisto papildus proteiną ir kreatiną, bet vietoje nurodyto kiekio vienos kapsulės per dieną, jis išgėrė kiekvieno papildo po 20 kapsulių, gal dėl to galėjo gautis tokia reakcija ir dėl to nieko nepamena. Dėl to ką padarė gailisi, norėtų T. ir M. atsiprašyti. Dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui, neatsimena, kad tyčia buvo sudavęs smūgį policijos pareigūnui, bet sulaikymo metu galėjo būti, kad sudavė. Dėl įvykio, kai sumušė savo pažįstamą M. ir jos draugę M. , jis savo kaltę pilnai pripažįsta. 2022 m. gegužės 12 d., ryte, tiksliai pasakyti negali, kažkur po 9 val., atėjo prie buto (duomenys neskelbtini), kur ankščiau gyveno, norėdamas persirengti. Pasibeldęs į buto duris, išgirdo buvusios draugės I. Z. balsą, kuri jam pasakė, kad į butą jo neįleis, nes taip jai liepė teta T. . Tada jis priėjo prie balkono, pasakė, kad jam reikalingi rūbai persirengti, bet ji jam jų nedavė. Jis pagrasino jai, kad išdaužys buto langus, į ką ji atsakė, kad juo netiki. Tada jis surastais po balkonu akmenimis išdaužė balkono langus, kiek tiksliai, pasakyti negali, galimai 3-4. Virtuvės lango 2022-05-12 nedaužė, jis buvo sudaužytas iš ankščiau, gal nuo metu pradžios. Virtuvės langą taip pat išdažė jis, bet, kaip sakė, metu pradžioje ir buvo už tai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Mano, kad I. bute buvo ne viena, o su kažkuo, todėl jo neįleido. Kas dėl sudaužytų T. buto langų, tai juos daužė ne vieną kartą, tiksliai datų nurodyti negali. Langus daužė akmenimis iš pykčio, ar kai būdavo neįleistas į butą. Sudaužė visus buto langus. 2022 m. liepos 1 d. atsimena, kad atsikėlė namuose po išgertuvių ir pradėjo nuo ryto vėl vartoti alkoholinius gėrimus, vartojo alų ir degtinę, kiek jis suvartojo alkoholinių gėrimų nurodyti negali, nes neprisimena, tačiau kas vyko toliau jis nurodyti negali dėl savo girtumo. Pranešime apie įtarimą nurodyta, kad jis 2022-07-01 apie 13.35 val. (duomenys neskelbtini), metė plastikinį butelį į A. D. bei iš kojos spyrė jam į dešinį šoną du kartus. Kas toks A. D. jis nurodyti negali, jo nepažįsta. Kaip jis atsidūrė (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis negali nurodyti nes neprisimena. Taip pat neprisimena ir nieko negali nurodyti dėl aplinkybių, kurios nurodytos pranešime apie įtarime, tačiau savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Būdamas neblaivus tikrai galėjo pasielgti būtent taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Taip pat jam skauda dešinė koja, kuria galimai ir buvo spyręs nepažįstamam asmeniu

Kas dėl 2022 liepos mėnesio sumušto senuko netoli parduotuvės IKI, (duomenys neskelbtini), tai jis prisimena, kad jis tikrai jį sumušė. Smūgius sudavė koja, kai vyras gulėjo ant žemės. Jis neatsimena dėl ko kilo konfliktas. Tą dieną jis buvo girtas, o kai jis išgeria, yra agresyvus, o paskui mažai ką atsimena (t.1, b. l. 147, t. 4, b. l. 35, t. 2 b. l. 102, t. 3, b. l. 107, t. 4, b. l. 22-25, 35).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo duomenų matyti, kad 2022 m. kovo 29 d. globotinis sumušė 2 moteris (t. 1, b. l. 12).

Iš 2022 m. kovo 29 d. BPC garso įrašo nustatyta, kad pas (duomenys neskelbtini) namo kaimynus didelis triukšmas, kažkas griūna, daužosi. Bute gyvena pagyvenusi moteris ir globotinis V. U. (t.1, b. l. 13-15).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta M. G. parodė, kad 2022 m. kovo 25 d. atvyko pas T. D., kadangi ji paprašė prižiūrėti jos šunį. Tą dieną taip pat buvo pas T. D., kadangi ji buvo išvykusi su reikalais. Jos draugė T. D. yra priėmusi gyventi V. U., kadangi jį nuo mažens pažįsta ir jam padeda. Kiek jai yra žinoma V. U. praeitų metų spalį buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos ir nuo to laiko gyveną pas ją. Apie 21 val. jos su T. D. virtuvėje sėdėjo ir žiūrėjo filmą. Tuo metu grįžo V. U.. Pastebėjo, kad jis elgiasi keistai, atrodė, kaip apsvaigęs. Atsisėdęs virtuvėje prie stalo V. U. pradėjo sakyti, kad yra labai pavargęs. Jos draugė T. D. V. U. pasakė, kad šis eitų ilsėtis. V. U. norėjo pasiimti planšetinį kompiuterį, nes norėjo klausytis muzikos, tačiau jos draugė pasakė, kad jos žiūri filmą. Tuo metu jis nuėjo į svetainę ir garsiai pasileido muziką. T. D. nuėjo į svetainę ir pasakė V. U., kad šis tyliau klausytų muzikos, kadangi yra vėlus metas. Tuo metu tarp V. U. ir T. D. kilo konfliktas. Kadangi V. U. pradėjo elgtis agresyviai, jos draugė T. D. paėmė savo telefoną ir norėjo iškviesti policiją, bet V. U. jį paėmė ir metė į žemę. Tada jis sugriebė T. D. už rūbų ir trenkė per veidą. Tada ją nutempė į koridorių ir pargriovė. Ji (M. G.) tuo metu šaukė „ką tu darai, nustok ją mušti“. Tada V. U. atėjo į virtuvę ir jai trenkė vieną kartą į kairį skruostą. Po smūgio ji nukrito ant žemės. Pajautė, kad per veidą bėga kraujas. Atsikėlusi ji išbėgo į laiptinę ir nubėgo pas kaimyną į pirmą aukštą. Kaimynas gyvena (duomenys neskelbtini). Kaimynui atidarius duris, jam pasakė, kad kuo greičiau kviestų policiją, kadangi yra mušama T. . Jis ją įsileido į butą ir užrakino duris. Užėjus į vidų, kaimynas, kiek žino, jo vardas J., iškvietė policiją. Pas kaimyną ji buvo tol, kol atvyko policijos pareigūnai. Policijai atvykus, pareigūnai paskambino į kaimyno butą. Tada ji išėjo iš buto ir pasakė, kad ir ji buvo sumušta ir tada su kaimynu J. atėjo į atgal į T. D. butą. Matė, kad koridoriuje ant žemės surakintas gulėjo V. U., kuris keikėsi ir grasino policijos pareigūnams. Atvykę greitosios pagalbos medikai ją nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur jai buvo susiūta žaizda, kairiame skruoste, ties akimi. Po medikų apžiūros buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Dėl įvykio pajuto fizinį skausmą (t.1, b. l. 32-46).

2022 m. balandžio 5 d. specialisto išvadoje Nr. G 1078/2022(01) nurodyta, kad M. G. nustatyta muštinė žaizda kairiame skruoste su kraujosruva žande ir akies apatiniame voke, poodinė kraujosruva kairėje krūtyje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti ne mažiau 2 trauminių poveikių (t.1, b. l. 54-55).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta T. D. parodė, kad ji gyvena kartu su V. U., gim. (duomenys neskelbtini), kurį pažįsta nuo tada, kai jis dar buvo mažas vaikas. Visada juo rūpinosi, nes jis gyveno asocialioje šeimoje, dažnai būdavo vaikų namuose, todėl juo kartas nuo karto pasirūpindavo. V. U. prie jos priprato ir pradėjo ja pasitikėti. 2021 metais gruodžio mėnesį V. U. atėjo pas ją ir pasiprašė prieglobsčio, pasiprašė būti priimtam gyventi. Nuo to momento V. U. gyvena kartu su ja, tačiau tarp jos ir jo jokių giminystės ryšių nėra. 2022 m. kovo 29 d., ji kartu su savo drauge M. G., gim. (duomenys neskelbtini), buvo virtuvėje, kai apie 21 val. namo grįžo V. U.. Jis pasirodė kažkoks keistas, nelabai adekvatus, jo akių vyzdžiai buvo pajuodę, tačiau jis nepasirodė, kad būtų neblaivus, galimai atrodė taip, kad buvo vartojęs kokių nors medžiagų. V. U. atsisėdo šalia jų. V. U. pasiguodė, kaip yra pavargęs ir nuėjo į savo kambarį. Būdamas savo kambaryje V. U. pradėjo garsiai leisti muziką per turimą kolonėlę. Kadangi jau buvo vėlus paros metas ji pasakė jam, kad jis išjungtų muziką, nes paims jo kolonėlę. V. U. muzikos neišjungė, todėl ji paėmė jo kolonėlę ir atsinešė į virtuvę. Po kelių minučių į virtuvę atėjo V. U.. Jis buvo suagresyvėjęs, pradėjo šaukti ant jos, todėl ji paėmė savo mobilaus ryšio telefoną ir bijodama dėl savo sveikatos ir gyvybės nurodė jam nusiraminti, kitaip žadėjo paskambinti pagalbos telefonu 112 ir iškviesti policiją. Kalbėdama su V. U. ir savo rankoje laikydama telefoną ji stovėjo. V. U. staiga prišoko prie jos, iš rankų išplėšė jos telefoną ir metė jį į žemę. Tada V. U. rankomis sugriebė ją už jos palaidinės ir savo rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į jos veido sritį, po ko ji pajuto didelį fizinį skausmą. Virtuvėje sėdinti M. G. pradėjo šaukti V. U.: „Ką tu darai?!“. V. U. po smūgio į jos veido sritį, laikydamas ją už jos palaidinės, nutempė ją į koridorių ir pargriovęs ją ant grindų, toliau ją mušė, t. y. savo rankos kumščiais sudavė daugiau nei tris kartus į jos veido sritį, bei, kadangi buvo savo kaire ranka užsidengusi veidą, sudavė keletą smūgių ir į jos kairės rankos sritį. Smurto metu ji juto tikrai stiprų fizinį skausmą, realiai bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės bei visą laiką smurto metu ji garsiai, balsu prašė V. U., kad jis sustotų, nebemuštų jos, kad jai skauda, tačiau į jos prašymus V. U. visiškai nereagavo. Gulėdama ant grindų girdėjo, kaip iš virtuvės M. G. pradėjo šaukti V. U., kad šis sustotų. V. U. paliko ją gulėti ant grindų ir nuėjo į virtuvę. Ji išgirdo tik M. G. šauksmą. Po kelių akimirkų ji atsikėlė nuo grindų ir pastebėjo, kaip virtuvėje, ant grindų, guli M. G. kraujuotu veidu ir šalia jos stovi V. U.. V. U. atrodė nurimęs, na, bent kažkiek nusiraminęs. M. G. atsistojo ir išbėgo iš buto. V. U. atsisėdęs pradėjo autis batus, tačiau ji, nieko nelaukusi, taip pat išbėgo iš buto ir jį užrakino, viduje palikdama V. U.. M. G. nubėgo pas kaimyną iš pirmo aukšto antro buto vardu J., kuris iškvietė policiją. Ji su M. G. sulaukė policijos ir tik jiems esant atrakino buto duris. Policija sulaikė V. U.. Jai labai skaudėjo veidą bei kairę ranką, ją apžiūrėjo greitosios medicinos pagalbos medikai ir nusprendė patikrinimui, dėl galimo kairės rankos lūžio, pristatyti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kurioje, po apžiūros, jai buvo diagnozuotas kitų ir nepatikslintų dilbio dalių sumušimas, kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas bei sumušimas, po ko buvo paleista gydytis namo ambulatoriškai. Namuose buvo tikrai daug kraujo, tačiau grįžusi po ligoninės namo, susitvarkė ir išsiplovė grindis. V. U. ji pažįstu nuo jo mažų dienų. Prieš ją V. U. yra fiziškai smurtavęs jau anksčiau, po ko buvo kvietusi policiją ir jis, kiek žino, buvo nuteistas 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, po ko išėjęs į laisvę, vėl sugrįžo pas ją. Nori pasikartoti ir pažymėti, kad visą laiką smurto naudojimo metu ji tikrai realiai bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės, tikrai dėl to bijo iki šiol, nes V. U. yra nenuspėjamas ir neprognozuojamas vyras. Nori tik vieno, kad V. U. daugiau prie jos neprisiartintų ir paliktų ją ramybėje. Civilinio ieškinio V. U. atžvilgiu nereikš (t. 1, b. l. 58-72).

2022 m. balandžio 4 d. specialisto išvadoje Nr. 1067/2022(01) nurodyta, kad T. D. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniame žande, dešinio peties srityje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, krūtinėje, kairio peties srityje, kairiame žaste, kaitriame dilbyje, kairioje plaštakoje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti 11 trauminių poveikių (t. 1, b. l. 80-81).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. B. parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jo butas yra pirmame aukšte. Virš jo 2 aukšte, 6 bute gyvena kaimynė T. , kuri globodavo jauną vyrą V. U.. 2022 m. kovo 29 d. vakare, po 22 val. jam į butą paskambino T. pažįstama M. , pavardės nežino. Prieš tai 6 bute jis girdėjo didelį triukšmą, riksmus. Kai jis atidarė duris, jis pamatė M. , kurios veidas buvo kruvinas, buvo praskelta lūpa, buvo raudona akis. M. pasakė, kad V. U. muša T. , ir ji bijo, kad jis ją gali užmušti. Tuo metu jis jau pats skambino policijai, kvietė pagalbą, girdėdamas triukšmą ir riksmus. Paskui pas jį atėjo už 5-7 min. ir kaimynė T. . T. buvo labai išsigandusi, veidas buvo raudonas. Ant kitos dienos pamatė, kad abiejų moterų veidai buvo su kraujosruvomis. Dėl ko kilo konfliktas, moteris paaiškinti negalėjo. Moterys sakė, kad V. U. buvo girtas. Tokia situacija pas T. bute kartojasi ne pirmą kartą. V. U. vartoja alkoholį, nežino, ar jis vartoja narkotikus, dažnai triukšmauja, trukdo kaimynams, taip pažeisdamas viešąją tvarką. Po to V. U. vėl buvo atėjęs į namo laiptinę, prašėsi, kad T. jį įleistų namo, triukšmavo, nuo jo sklido šlapimo kvapas. Kiek jam yra žinoma, V. U. uždrausta lankytis pas M. . Taip pat jam yra žinoma, kad V. U. išdaužė T. įstiklinto balkono stiklus, kambario stiklus. Jis matė, kad langai tikrai yra sudaužyti. Kaip jis daužė langus, nematė, girdėjo iš T. . Dėl U. neadekvataus elgesio dažnai kviečiami policijos pareigūnai (t.1, b. l. 96-97).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad T. D. buvo akivaizdžiai sumušta, dešinės pusės skruostas ištinęs, dešinė akis paraudus, matėsi kraujosruvos, veidas buvo kruvinas, kaklo sritis sudraskyta. M. G. veidas buvo kruvinas, ant kairės veido pusės matėsi kirstinė žaizda, rūbai kraujuoti. T. D. nurodė, kad jas mušė V. U. (t.1, b. l. 100-108).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju V. K. (V. K.) parodė, kad 2022 m. kovo 29 d. apie 22.20 val. patruliavimo metu kartu su vyr. patruliais M. R. ir G. J., iš Vilniaus OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), sumuštos moteris. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko J. B. iš 2 buto, kuris paaiškino, kad pas jį namo atėjo moteris vardu M. , kuri yra jos kaimynės T. , gyv. 6 bute, pažįstama, kuri buvo akivaizdžiai sumušta ir jam pranešė, kad T. globotinis U. sumušė ją (M. ) ir M. . Jie pakilo į 2 aukštą, durys buto Nr. 6 buvo atidarytos. Bute, virtuvėje pamatė sėdintį jauną vyrą, kaip vėliai paaiškėjo V. U., iš pažiūros jis atrodė neblaivus. Jis buvo pakviestas išeiti į buto koridorių. Jam buvo paaiškinta, kad jis bus sulaikytas. Jam išėjus, M. R. jam ant vienos rankos uždėjo antrankius, bet jis padarė staigų judesį, galimai bandė pasisukti ir taip išvengti antrankių uždėjimo, po ko jie visi, siekiant išvengti jo galimo pasipriešinimo, paguldė V. U. ant grindų ant pilvo, suvedė jam rankas už nugaros ir toliau bandė uždėti antrankius ant kitos rankos riešo. Uždedant U. antrankius, M. R. buvo prie jo kojų, jis buvo iš kairės ties klubų, o G. J. buvo prie pečių iš kairės. Uždedant antrankius, U. muistėsi, stangrino rankas, staiga pakėlė koja ir ja užkabino, trenkė, kažkur M. R. į koją, kur tikslai pataikė, jis nepamatė, bet tą staigų V. U. kojos judesį jis tikrai matė. Po šio veiksmo R. R. pašoko, pradėjo aimanuoti, kad jam skauda, o po to, kai buvo sulaikytas jau U., parodė, kur jam koja pataikė U., t. y. į dešinės kojos šlaunį. Po U. sulaikymo jis bendravo su moterimis T. D. ir M. G., kurios papasakojo, kad V. U. atėjo girtas, pasidarė agresyvus, šiuo metu priežasties jo agresyvumo neatsimena, pradėjo kumščiais mušti M. į veidą ir kitas kūno dalis, o M. bandant ją užstoti, apginti, pradėjo smūgiuoti ir M. kumščiais į veidą. Abi moteris sakė, kad smūgių buvo daug. Kiek atsimena, M. veidas buvo kraujuotas, o pas M. ant rankos buvo didelis gumbas. Moterims buvo iškviesta greitoji pagalba ir jos abi buvo išvežtos. U. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kodėl U. ėmėsi tokių veiksmų, jis vietoje paklaustas nebuvo. Pats buvo nekalbus. Bute matėsi kraujo lašų pėdsakai ant grindų, kuriame kambaryje, neatsimena, buvo kraujo dėmės ant durų. Jiems pristačius U. į OVS, jis liko tvarkyti dokumentus, rašė tarnybinį, o G. J. nuvežė R. R. į (duomenys neskelbtini). (t.1, b. l. 111-113).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. J. parodė, kad 2022 m. kovo 29 d., apie 22.20 val. patruliavimo metu kartu su M. R. ir V. K., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) bute sumuštos dvi moterys, kurioms reikalinga pagalba. Atvykus nurodytų adresu į juos kreipėsi kaimynas iš pirmo aukšto, kuris pasakė, kad bute Nr. 6 jo kaimynės T. , pavardės neatsimena, globotinis sumušė ją (M. ) ir jos draugę M. . Kai jie visi pakilo į antrą aukštą, užėjo į 6 butą, buto duris atidarė T. , kaip suprato, buto savininkė, kuri pasakė, kad girtas V. U. ją ir jos draugę sumušė. Bute virtuvėje sėdėjo mušeika, o būtent V. U., kuris buvo girtas, tai akivaizdžiai matėsi. T. veidas, kiek atsimena, buvo sužalotas, bet labiausiai jis įsidėmėjo jos ranką, ant kurios buvo gumbas, kurį pradžioje nepastebėjo. U. buvo paprašytas išeiti iš virtuvės, buvo nepatenkintas, bet ką jis tiksliai sakė, jis neatsimena. Jam buvo paaiškinta, kad jis bus sulaikytas už moterų sumušimą. U. buvo paimtas už rankas ir kažkas iš jų pirmas jam uždėjo antrankį ant vienos rankos. Tada U. pradėjo muistytis, bandė mosikuoti rankomis, dėl to, siekiant išvengti jo pasipriešinimo, jis buvo paguldytas ant grindų. Jis gulėjo buto koridoriuje ant pilvo. U. gulint ant žemės, jam buvo suvestos rankos už nugaros ir bandyta uždėti antrankius ant kitos rankos. Antrankių uždėjimo metu M. R. buvo prie kojų, jis arčiau galvos, o V. K. kažkur viduryje. Iš kurios tiksliai pusės buvau jis, pasakyti negali, pamena, kad arčiau galvos. Bandant uždėti antrankius, jis bandė to išvengti, muistėsi, stangrino rankas, spardėsi kojomis, rangėsi. Antrankių uždėjimo metu M. R. pasakė, kad jam spyrė, tada atsistojo ir prašė tęsti antrankių uždėjimą be jo. Šlubuodamas M. R. pasitraukė į šoną. Jis su V. K. baigė dėti antrankius, o kai U. pasidarė ramesnis, buvo nuvestas į tarnybinį automobilį. Po U. sulaikymo, į butą užėjo M. , jos veidas buvo kruvinas, buvo prakirstas antakis. Pokalbio metu moteris paaiškino, kad U. būdamas girtas, be jokios priežasties, pasidarė agresyvus ir pradėjo kumščiais mušti M. į veidą, kitas kūno dalis, o M. bandant ją užstoti, pradėjo kumščiais mušti ir ją. Moterims buvo iškviesti medikai ir jos buvo išvežtos į ligoninę. Pradžioje buvo išvežta M. , o T. teko kviesti GMP pakartotinai, nes tik po to pastebėjo didelį gumbą ant rankos ir galvojo, kad ranka bus sulaužyta. Kiek atsimena, namo laiptinėje nuo pirmo iki antro aukšto buvo kraujo lašų, buto durų rankena buvo kraujuota, taip pat kraujo lašų buvo ir buto prieškambaryje. Jis neatsimena, kaip savo elgesį komentavo U., atsimena, kad pareigūnų atžvilgiu keikėsi, juos įžeidinėdamas. Kai U. buvo įsodintas į tarnybinį automobilį, M. R. liko prie jo, o jis su K. laukė greitosios. Paskui nuvežė U. į OVS, po ko jis vežė M. R. į RVUL. Dar vežant U. į OVS, R. pats vairavo tarnybinį automobilį ir skundėsi kojos skausmu. Dar vietoje jis parodė, kad jam buvo pataikyta į dešinės kojos šlaunį. Įvykio vietoje jis net šlubavo (t.1, b. l. 116-119).

Iš alkotesterio kvito duomenų matyti, kad 2022 m. kovo 29 d. 23.49 val. V. U. nustatytas 1,76 prom. apsvaigimas (t. 1, b. l. 121-122).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, padarytas BODY kameromis: Vaizdo įrašas2022_0329_221550_023(1). Įrašo trukmė 5:02 min. Atidarius vaizdo įrašą, matyti, kad pareigūnai stovi prie namo laiptinės, bando patekti į laiptinės vidų; patekus, kyla į 2 aukštą, pastebi kraujo dėmes laiptinėje, prieina prie buto durų (numeriu nepažymėtos). Girdi už durų kalbantį vyrą, kuris aiškina, kad negali atrakinti, nes neturi raktų. Pareigūnai įspėja, kad gali tekti laužyti duris. Girdisi šuns lojimas. Vienas iš pareigūnų nusileidžia į 1 aukštą paimt raktų. Girdėti moters balsą (kalba rusų kalba). Moteris įspėja būti atsargiems. Mato laiptinėje moterį (T. D.), kurios veidas su sumušimo žymėmis. Pareigūnai klausinėja, ar jis ją sumušė. Moteris atsakė teigiamai, pridūrė, kad sumušta dar kaimynė. Pareigūnai paprašę duoti jiems raktą, atrakina buto duris ir užeina į butą. Bute po dešinę yra virtuvė, kurioje prie stalo sėdi V. U., apsirengęs raudonos spalvos liemene, su tamsios spalvos megzta kepure. Pareigūnai prašo jo atsikelti. V. U. atsikėlė, priėjo prie pareigūnų. Jis paklaustas, ką jis turi rankoje. Vaizdo įrašas 2022_0329_222051_024. Įrašo trukmė 5 min. Mato V. U. bute, apsirengusį raudonos spalvos liemene, su tamsios spalvos megzta kepure, su kuprine ant pečių. Pareigūnai klausia apie tai, ką jis padarė, prašo pakelti rankas. V. U. pakelia rankas ir ant dešinės rankos jam uždedami antrankiai, prašo duoti kitą ranką, bet V. U. nevykdo nurodymo (kartojama du kartus), prašoma atpalaiduoti ranka (nevykdo), vyksta grumtynes, kurių metu V. U. paguldomas ant grindų buto koridoriuje, tačiau pareigūnams neduoda kitos rankos. Vėl girdi pareigūnų reikalavimą duoti kitą ranką, uždedami antrankiai ant abiejų rankų. Paskui girdi vieno iš pareigūnų (pagal įvykio aplinkybes-M. R.) balsą. Jis steni, sako: "įspyrė" Į butą užeina T. D.(buto savininkė), prašo pažiūrėti, ką V. U. padarė su jos drauge. Ji pasakoja, kad jos sėdėjo, žiūrėjo planšetę, o jis (V. U.), apie kurį kalba negražiai, atėjo ir rankomis pradėjo jas mušti. Žada su juo susidoroti ir linki jam būti suimtam. Moteris bando suduoti V. U., bet ar pataikė, nesimato. Pareigūnai liepė moteriai atsitraukti. V. U. rėkauja, prašo nelipti jam ant kojų, Pareigūnai reikalauja nesispardyti. V. U. grasina pareigūnams suduoti. Pareigūnai apžiūrinėja jo kuprinę, joje randa ATK, telefoną. Pareigūnai išveda V. U.. Vaizdo įrašas 2022-03-29_222550-025. Įrašo trukmė 3:04 min. Mato kiemą, į tarnybinį automobilį įsodinamas V. U.. Girdi, kaip M. R. skundžiasi: " vertėm ir jis man besiversdamas čia va įspyrė, aš dabar vos koją primint galiu. Po ko jis kalba per raciją, domisi, ar vyksta greitoji, sako, kad bute dvi senyvo amžiaus moteris, viena su kirstine žaizda. Automobilyje triukšmauja V. U., po ko vyksta bendravimas tarp jo ir pareigūno(reikšmės tyrimui neturi), pareigūnai grįžta į butą. Vaizdo įrašas 2022_0329_223312_026. Įrašo trukmė 5:04 min. Namo laiptinė. Pareigūnai kyla į 2 aukštą, šviečia žibintuvėliu, ant laiptų yra kraujo dėmių. Pareigūnai užeina į butą, kuriame jau yra medikai, dvi moterys ir kaimynas J. B.. Medikai apžiūri moteris. Pas M. G. po kaire akimi matosi žaizda. Medikai aiškina, kad žaizdą reikia siūti, todėl M. G. reikia važiuoti į ligoninę, dėl T. D. pasakė, kad nieko rimto. Toliau pareigūnai bendrauja su T. D., klausinėja, kodėl jį įleidžia. Ji atsako, kad iš gailesčio, nes jam nėra kur gyventi, pasakojo, kad anksčiau jis jai buvo sudaužęs galvą. Pareigūnai duoda patarimą neįleidinėti V. U. į butą. Pareigūnai patikslina, kuo buvo suduoti smūgiai. T. D. atsako, kad rankomis. Vaizdo įrašas 2022_0329_223813_027. Įrašo trukmė 5 min. Butas. Pareigūnai kalbasi apie pareiškimo priėmimą, įvykio vietos apžiūrą, fiksavimą(fotografuojant). Padėkoja medikams, patikslina, kur vyko sumušimas, domisi, ar moterys turės pretenzijų. Vaizdo įrašas 2022_0329_224312_028. Įrašo trukmė 5 min. Vyksta bendravimas pareigūnų su medikais, nukentėjusiosiomis, liudytoju. Vaizdo įrašas 2022_0329_224811_029(1). Įrašo trukmė 8 sek. Filmuojamas kiemas. Vaizdo įrašas 2022_0329_224811_029. Įrašo trukmė 8 sek. Įrašas analogiškas.Vaizdo įrašas 2022-0329_225900_030. Įrašo trukmė 5:02 min. Butas, T. D. rodo savo dešinę ranką, ant kurios didelis gumbas. Tuo pačiu laiko ledą prie veido. Pareigūnai ją įspėja, kad vėl reikia kviesti medikus. Taip pat pareigūnai prašo T. D. neįleisti V. U. į namus, o jam pasirodžius, kviesti policiją. Vaizdo įrašas 2022_0329_230401-031(1). Įrašo trukmė 15 sek. Pareigūnas bendrauja su T. D. ir J. B., Vaizdo įrašas 2022_0329_234828_032. Įrašo trukmė 2:18 min. Mato tarnybinį automobilį areštines vidiniame kieme. V. U. atvedamas į OVS, matuojamas girtumas. 1,76 promilės. (t.1, b. l. 18-21).

2022 m. balandžio 4 d. tarnybinis pranešime nurodytos aplinkybės dėl 2022 m. kovo 29 d. policijos pareigūnų iškvietimo į butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir patirtos traumos įtariamojo sulaikymo metu (t. 2, b. l. 3-8).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklaustas M. R. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2022 m. kovo 29 d. dirbo nuo 15 val. iki 2022 m. kovo 30 d. 3 val. ekipaže 1921 kartu su patruliu G. J. ir patruliu V. K.. Apie 22.10 val. iš OVS gavo iškvietimą ROIK (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kad galimai nurodytu adresu vyksta ar įvyko muštinės. Atvykę nurodytu adresu paskambinę į butą Nr. 6, atsiliepė vyriškas balsas, kuris atsisakė įleisti. Įėję į namo laiptinę pakilo į antrą aukštą, paskambinę į 6 buto duris, už durų išgirdo vyrišką balsą, kuris pasakė, kad yra užrakintas ir negali atidaryti buto durų. Iš pirmame aukšte esančio buto atėjo moteris ir vyras (kaimynas, kuris iškvietė policiją). Moteris pasakė, kad yra 6 buto savininkė. Ant moters veido dešinio skruosto matėsi sumušimai. Ji paaiškino, kad jos bute yra V. U., kuris mušė ją ir jos draugę. Ji atrakino buto duris, iš buto išbėgo šuo, tuomet jie įėjo į butą, jis užėjo pirmas, iš paskos ėjo kolegos. Buto virtuvėje, kuri yra įėjus iš dešinės, prie stalo sėdėjo vyras, kuris vizualiai buvo apsvaigęs, neadekvatus, kalba buvo nerišli. Su vyriškiu kalbėjo jis, paprašė jo išeiti iš virtuvės, jis priėjo prie jų į koridorių, paaiškino jam, kad bus sulaikytas, paprašė į juos atsistoti nugara, jis vykdė jo reikalavimus, uždėjo jam ant kairės rankos riešo antrankius, norėjo uždėti ant dešinės rankos ir tuomet vyras pradėjo muistytis, stangrino rankas, jis paprašė jo nusiraminti ir toliau vykdyti jo teisėtus reikalavimus, bet jis nereagavo į jo prašymą, tuomet jie visi trise panaudojant kovinių imtynių veiksmus, ji paguldė ant grindų ir norėjo pabaigti uždėti antrankius ant dešinės rankos. Jo kolegos laikė ji už rankų, pečių, prilaikė jo galvą, ties viršutine kūno dalimi, o jis buvo pritūpęs prie kojų, norėjo pabaigti uždėti antrankius, kadangi minėtas vyras muistėsi ir spardė, jis galimai su kojos kulnu vieną kartą trenkė jam į dešinės kojos šlaunies galinę dalį, kai iš karto pajuto skausmą. Pabaigė uždėti antrankius, atsitraukė nuo asmens, suprato kad kažkas atsitiko kojai. Asmuo avėjo sportbačius. Kol sulaikytas gulėjo ant grindų surakintas, atėjo į butą šeimininkės draugė, kuri tai pat buvo sumušta, ant veido matėsi kirstinė žaizda, buvo iškviesta GPM 0833, sulaikytas nuvestas į automobilio sulaikymo kamerą, kol laukė GMP pas buto šeimininkę pradėjo tinti ranka, ji skundėsi skausmu, todėl buvo iškviesta antroji GMP 0833, abi moterys buvo išvežtos į ligoninę apžiūrai. Sulaikytas V. U. buvo pristatytas į Vilniaus AVPK OVS. Nors automobilį vairavo jis, nuo pat sulaikymo momento jis jautė intensyvų skausmą, skausmas nesikeitė, buvo visą laiką intensyvus (stiprus), dėl to jo kolega G. J. jį nuvežė į RVUL apžiūrai. Pateikia ambulatorinio apsilankymo aprašymo kopiją. Ligoninėje jam diagnozuotas šlaunies sumušimas (S70.1). 2022 m. balandžio 4 d. dėl minėto sumušimo jis kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM respublikinę Vilniaus polikliniką, adresu Žygimantų g. 8, Vilnius, kur jam nustatytas dešinės kojos dvigalvio raumens plyšimas. Nuo 2022 m. kovo 30 d. jam suteiktas nedarbingumas iki 2022 m. balandžio 14 d., pasak gydytojos, gydymas gali užtrukti apie 5 savaites. Nukentėjusysis papildė, kad po 2022 m. kovo 29 d. įvykių, kuomet sulaikomas asmuo V. U. koja jam sudavė į koją, jis iškarto po įvykio, bet jau po vidurnakčio kreipėsi į gydytojus į RVUL, kur jį pavežė jo kolega G. J.. Apie tai, kad jam buvo smūgiuota į koją, jis savo kolegoms, dirbusiems su juo tą dieną, papasakojo V. U. sulaikymo metu. Nežino, ar jie matė, kaip jam buvo suduotas tas smūgis. Po ligoninės jis tęsė gydymą VRM poliklinikoje, kur jam buvo nustatytas raumens plyšimas. Šiuo metu turi nedarbingumo pažymėjimą iki 2022 m. gegužės 2 d. ir kaip kalbėjo gydytoja, jis dar bus pratęstas. Įvykio metu jokie jo daiktai, rūbai nenukentėjo. Jis patyrė fizinę ir moralinę žalą, tačiau jis dėl to jokio civilio ieškinio nereiškia (t. 2, b. l. 17-26, b. l. 27-29).

2022 m. balandžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. G 1141/2022(01) nurodyta, kad M. R. nustatytas dešinės šlaunies sumušimas, pasireiškęs ilgai besirezorbuojančia masyvia kraujosruva dešinės šlaunies užpakalinio paviršiaus minkštuosiuose audiniuose. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 2, b. l. 50-51).

Nelaimingo atsitikimo tyrimo dėl vyr. patrulio M. R. sužalojimo tarnyboje išvadoje nurodyta, kad siūloma pripažinti 2022 m. kovo 29 d. įvyki nelaimingu atsitikimu tarnyboje, kurio metu Vilniaus apskr. VPK VTV MK 4-ojo būrio vyriausiais patrulis M. R. patyrė sužalojimą, nelaimingu atsitikimu tarnyboje (t. 2, b. l. 70-73).

BIRT ataskaitų žiūryklės pranešime nurodyta, kad 2022 m. gegužės 12 d. V. U. metė akmenis į (duomenys neskelbtini), buto langus akmenis, išdaužė 5 langus (t. 3, b. l. 9-10).

2022 m. gegužės 12 d. apžiūrėta įvykio vieta – butas, adresu (duomenys neskelbtini), rasti išdaužyti stiklai, paimti 6 akmenys, rasti balkono patalpoje ir 2 akmenys lauke (t. 3, b. l. 11-23).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – apžiūrėti įvykio vietoje paimti akmenys (t. 3, b. l. 24-27).

T. D. pareiškime nurodyta, kad 2022 m. gegužės 12 d. V. U. išdaužė buto langus (t. 3, b. l. 40-42).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta T. D. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra antrame aukšte. 2022 m. gegužės 12 d., apie 9.30 val. kaip jai pasakė jos pažįstama vardu I. Z., prie jo buto atėjo V. U., kurį pažįsta nuo tų laikų, kai jam buvo 6 metai, ir reikalavo jį įleisti namo. Tačiau jo niekas neįleido, o jis pagrasindamas, kad išdaužys buto langus, išėjo į kiemą ir akmenimis, mėtydamas juos į langus, išdaužė 2 stiklus įstiklinto balkono, vieną stiklą kambario lango. 2022 m. gegužės 12 d. ji buvo darbe, jos prašymu bute liko I. Z., kuri turėjo prižiūrėti butą. Būtent ji ir papasakojo viską, kas įvyko ir kvietė policiją. Dar nori pasakyti, kad 2022 m. kovo 29 d. V. U. jos nuosavame bute sumušė ją ir jos pažįstamą M. G., po ko jam uždrausta ateiti pas ją namo, ji pati jo neįleidžia, nes jo bijo. Būtent po 2022 m. kovo 29 d. įvykių ji prašė I. , kuri liko bute 2022 m. gegužės 12 d., prižiūrėti jos butą, šunį ir liepė jei ateis V., jo neįleisti tuo metu, kol jos bute nebus. Ji tuo metu buvo darbe. Jis pastoviai vartoja alkoholinius gėrimus, o kai išgeria, būna agresyvus, kelia konfliktus, mušasi. Ji labai bijo jo. Jis po 2022 m. kovo 29 d. nuolat ateina prie jos buto, jai padaryta žala (t. 3, b. l. 45-47).

Papildomai nukentėjusioji parodė, kad V. U. 2022 m. gegužės 12 d. akmenimis išdaužė jos buto (duomenys neskelbtini), užstiklinto balkono 3 stiklus ir kambario lango dvigubą stiklą, viso 5 stiklus. Kiek ji pati domėjosi, kiekvieno lango stiklo vertė yra 35 eurai, t. y. išdaužytų stiklų vertė 175 eurai ir meistrų darbas siekia 100 eurų. Taip pat V. U. praeitais metais akmeniu jai išdaužė virtuvės plastikinį langą, kurio vertė 250 eurų. Kada tiksliai buvo tas įvykis, ji pasakyti negali, neatsimena. Tačiau dėl to įvykio su pareiškimu kreipėsi į policiją. Koks buvo priimtas sprendimas, pasakyti negali, neatsimena. Taip pat 2022 metais birželio ar liepos mėnesį V. U. akmeniu jai išdaužė miegamojo kambario lango du stiklus, kurių vieno vertė 35 eurai, viso 70 eurų, o taip pat sugadino metalines žaliuzes, kabėjusias ant lango iš vidaus. Žaliuzių vertė apie 50 eurų. Dėl miegamojo lango sugadinimo ji taip pat kreipėsi į policiją, t. y. į įvykio vietą kvietė policiją ir rašė pareiškimą. Ji tikrai matė, kad tai padarė V. U., kurio ji neįleido į namus, nes jo bijo po to, kai jis paskutinį kartą ją ir jos pažįstamą sumušė. Dėl įvykio, kuomet buvo sumušta V. U., ji materialinių nuostolių nepatyrė, patyrė fizinį skausmą. Dar nori paminėti, kad savo pareiškime 2022 m. gegužės 17 d. neteisingai nurodė sudaužytų stiklų kiekį, nes buvo blogai apžiūrėjusi langus. (t. 3, b. l. 58-61).

Papildomai parodė, kad 2022 m. liepos 10 d., ryte, maždaug apie 9 val. ji buvo namuose. Tuo metu jos bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo jos pažįstama I. Z.. Jos buvo bute, išgirdo, kad kažkas beldžiasi į butą. I. pažiūrėjus į durų akutę, ji pasakė, kad atėjo V. U., prašosi būti įleistas. V. U. jos bijo, be to, jam uždrausta lankytis jos bute, todėl jo neįleido. Jo neįleidus, jis išėjo į lauką ir jos išgirdo kaip dužo miegamojo kambario langas. Tą dieną V. U. buvo apsirengęs raudonos spalvos marškinėliais. Apie tai ji žino iš I. žodžių. Prie lango ji atėjusi nebuvo, nes V. U. akmenimis sudaužo jau ne pirmą langą, tiesiog baisu, kad akmuo gali pataikyti ir į ją. V. U. pastoviai daužo langus po to, kai yra neįleidžiamas. Be to, prašo pripažinti ją civiline ieškove dėl sudaužytų langų, o būtent: 5 stiklai balkono ir kambario lango – 175 eurų vertės ir miegamojo kambario lango 2 stiklai – 70 eurų ir sulankstytos žaliuzės – 50 eurų. Viso jai padaryta turtinė žala 295 eurų. Dar nori papildyti, kad dėl 2022 m. liepos 10 d. I. Z. skambino 112. Langą jis sudaužė akmeniu (t. 3, b. l. 81).

BIRT ataskaitų žiūryklės pranešime nurodyta, kad 2022 m. liepos 10 d. V. U. akmeniu išdaužė langą (t. 3, b. l. 69-74).

BPC garso įraše nurodyta, kad 2022 m. liepos 10 d. gautas I. Z. pranešimas, kad V. U. akmeniu išmušė langą (t. 3, b. l. 75-77).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. Z. parodė, kad 2022 m. gegužės 12 d. apie 09.30 val. ji buvo pas savo pažįstamą T. D. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Namuose buvo kartu su savo kaimynu V.. Jai būnant miegamajame, ji išgirdo, kaip kažkas pradėjo belstis į duris, pradėjo daužyti duris. Jai nuėjus prie buto durų, ji pamatė, kad už durų stovi V. U., kuris yra buto savininkės pažįstamas. Ji iš karto V. pasakė, kad jo į namus neįleis, nes jis yra agresyvus, taip pat jai buto savininkė nurodė, kad jo jokiais būdais neįleistų. V. būdamas už durų šūkavo, keikėsi, ją įžeidinėjo „prostitutė, šalava, kurva“. Ji V. taip pat nebūtų įleidusi, nes jis ankščiau yra ją sužalojęs, buvo pradėta baudžiamoji byla ir jam yra uždrausta artintis prie šio buto. Ji V. per duris pasakė, kad jo neįleis, o jeigu jis toliau daužysis, ji jam iškvies policiją, po ko V. išėjo į lauką. Kai V. išėjo į lauką, jis nuėjo prie namo šono, kur yra balkonas ir pradėjo į balkono langus mėtyti akmenis. Kiek tiksliai akmenų jis metė ji nurodyti negali, tačiau jis išdaužė keturis balkono langus. Kol V. buvo po langais, jis šaukė, jai grasino, kad jeigu neįleis jo į vidų, tai atkeršys. Ji pasakė, kad jo įleisti negali. Po to V. nuėjo prie virtuvės lango ir į jį metė vieną akmenį ir išdaužė vieną stiklo paketą. Po to V., turbūt supratęs, kad jo atvažiuoja policija, išėjo jai nežinoma kryptimi. Šiuo metu padarytos žalos butui įvertinti negali, nes jis yra ne jos, tą padarys buto savininkė, kuri pati kreipsis į Vilniaus miesto 6 policijos komisariatą. Nori parodyti, kad ji V. asmeniškai bijo, jis dažnai girtauja, būna agresyvus, ji jau ankščiau yra nuo jo nukentėjusi. Jai asmeniškai dėl šio įvykio žala nepadaryta, tačiau ji yra pasipiktinusi jo tokiu elgesiu, taip pat nesupranta, kodėl jis dar nėra sulaikytas, nes jis tokius veiksmus daro ne pirmą kartą ir žino, kad jam jau yra pradėta ne viena baudžiamoji byla. Prašo ją apsaugoti nuo V., nes jis tikrai jai gali bandyti keršyti, ją bandyti sužaloti ar kitaip jai kenkti (t. 3, b. l. 34-35).

Papildomai liudytoja parodė, kad 2022 m. liepos 10 d. dieną ji buvo pas savo pažįstamą T. D. jos bute adresu (duomenys neskelbtini). Ryte, maždaug apie 9 val. jos išgirdo, kad kažkas beldžiasi į duris. Ji pažiūrėjo pro durų akutę ir pamatė, kad už durų stovi pažįstamas V. U., kuris prašė jį įleisti namo. Namo jos jo neįleido, nes jo bijo. Jis yra sumušęs ir ją ir T. D., be to, jam uždrausta lankytis T. bute. V. U. buvo apsirengęs raudonos spalvos marškinėliais ir juodos spalvos kelnėmis. Netrukus po beldimosi į duris, būdamas neįleistas, V. U. akmeniu išdaužė T. buto miegamojo lango dvigubą stiklą, sulankstė ir metalines žaliuzes, kurios šiuo metu neveikia. Kaip V. U. metė akmenį, ji nematė, bet neabejoja, kad tai padarė jis, nes jis nuolat taip elgiasi iš pykčio, būdamas neįleistas į butą. Po to, kai jis metė akmenį, ji pro langą vėliau matė, kad jis nuėjo link parduotuvės. Jokių kitų asmenų, dėl kurių jai galėtų kilti įtarimas, kieme nebuvo. Ji iš savo telefono paskambino 112 ir iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams, V. U. buvo jau pabėgęs (t. 3, b. l. 79-80).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. V. parodė, kad 2022 m. gegužės 12 d. apie 8 val. jis atėjo pas savo draugę I. į jos tetos namus, kuriuose ji dabar yra apsistojusi, kad I. prižiūrėtų jos šunį. Adresu (duomenys neskelbtini). Jis pas savo draugę atėjo dėl to, kad ji bijojo būti viena, nes bijojo, kad grįš jai iš matymo pažįstamas vyras, kiek žino jo vardas V., nes vakar dieną jį policija buvo išsivežusi iš čia, nes jis čia kėlė konfliktus. Kai atėjo pas I. , jie buvo bute dviese. Apie 9 val. į duris pradėjo baladotis kažkas, jis nematė, kas ten buvo, bet jo draugė pasakė, kad ten į duris daužosi tas V.. Jis pasakė, kad ji tiesiog į jį nekreiptų dėmesio ir neatidarytų durų, kad jis neįeitų į namus. Jis dar kažkiek laiko daužėsi, kai vėliau jis kažkur išėjo. Bet gal po kelių minučių jos draugė nuėjo į balkoną ir girdėjo, kaip ji su V. kalbėjosi, kai jis jau buvo po buto langais. Jis tuo metu sėdėjo ant sofos ir į tai nekreipė labai daug dėmesio, nes nenorėjo kištis į jų konfliktus. Kai po kelių minučių pamatė, kaip jis pro langą įmetė savo telefoną, kažką lauke rėkavo, bet ką tiksliai pasakyti negali, nes negirdėjo. Jis tik I. pasakė, kad ji pasitrauktų nuo langų, nes jis dar gali sugalvoti pro langus pradėti mėtyti kokius akmenis. Ir po jo šitų žodžių išgirdo, kaip sudužo vienas balkono langas, kaip jam draugė pasakė, kad jis į langą metė akmenį. Dėl to jis paskambino 112 ir iškvietė policijos pareigūnus, bet kadangi nenorėjo būti pririštas prie šio įvykio, paskambinęs į policiją pasakė, kad jis vaikščiodamas lauke su šuniu pamatė, kad vyras į langus mėto akmenis. Kol prisiskambino į policiją, tas V. toliau mėtė akmenis, išdaužė dar tris balkono langus, tai iš viso balkone buvo išdaužti keturi langai, vėliau jis nuėjęs visą laiką, kai V. mėtė akmenis į langus, buvo ant sofos, priėjęs prie lango nebuvo. Kai atvyko pareigūnai jiems paaiškino situaciją ir pasakė, ką jis pats matė ir kur šiuo metu gali būti V.. Žala dėl langų padaryta I. tetai, kokie tetos kontaktai nežino (t. 3, b. l. 38-39).

Apžiūros protokole nurodyta, kad skambučio garso įraše iš bendrojo pagalbos centro vyras praneša, kad vyras su žydra liemene daužo antro aukšto langus, matė 2 langai sudužo, girdisi stiklo dūžiai (t. 3, b. l. 30-32).

Tarnybiniame pranešime dėl įtariamojo sulaikymo ir papildomų duomenų apie įvykį nurodyta, kad V. U. mėtė akmenis į (duomenys neskelbtini) namą ir išdaužė 6 buto 5 langus (t. 3, b. l. 86).?

Iš alkotesterio kvito duomenų matyti, kad 2022 m. gegužės 12 d. 10.45 val. V. U. nustatytas 2,20 prom. apsvaigimas (t. 3, b. l. 88-89).

BIRT ataskaitų žiūryklės pranešime nurodyta, kad 2022 m. liepos 1 d. neblaivus asmuo prie IKI parduotuvės sumušė senuką (t. 3, b. l. 120-126).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta už parduotuvės IKI, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 127-131).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad BPC 2022 m. liepos 1 d. garso įraše J. K. praneša, kad prie IKI parduotuvės girtas vyras spardo senelį (t. 3, b. l. 132-135).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. K. parodė, kad 2022 m. liepos 1 d., apie 13.30 val. ji ėjo iš namų (duomenys neskelbtini) į autobuso stotelę (duomenys neskelbtini). Jai einant netoli monolito, esančio prie parduotuvės IKI (duomenys neskelbtini) gatvėje, vaikų aikštelėje, kur yra vaikiškos sūpynės, ant vieno suoliuko sėdėjo jaunas vyras ir dvi moterys. Vyras buvo apsirengęs raudonos spalvos marškinėliais. Ant kito gretimo suoliuko sėdėjo senelis su mėlynos spalvos, languotais marškinėliais. Dar einant link suoliuko, ji išgirdo kaip jaunas vyras seneliui pasakė: „pizdink iš čia“. Senelis atsikėlė ir norėjo išeiti. Ji tuo metu jau susilygino su minėtais suoliukais ir tuo metu vyras su raudonais marškinėliais užsimojo kumščiu, norėdamas trenkti seneliui, o ji padarė jam pastabą, pasakiusi: „ką tu darai?“. Tada jaunas vyras su raudonais marškinėliais bandė suduoti smūgį jai, bet ji pasitraukė, jis nepataikė, po ko jaunas vyras sudavė seneliui smūgį ar tai į krūtinę, ar tai į veidą, ji net nepastebėjo. Po ko abu vyrai susikabino ir jaunas vyras pargriovė senelį ant žemės. Senelis nukrito lyg ant šono, po ko jam gulit, jaunas vyras vieną kartą sudavė seneliui koja į krūtinę, kur tiksliai pataikė, pasakyti negali. Kažkuri iš moterų, kuri sėdėjo ant suoliuko su tuo jaunu vyru, jai pasakė kviesti policiją, bet nei viena iš jų nebandė užstoti senelio ar nuraminti savo pažįstamo. Ji paskambino bendrosios pagalbos numeriu 112, pranešė apie įvykį, tačiau pati laukti negalėjo, nes skubėjo į darbą. Vyrui su raudonais marškinėliais iš pažiūros atrodo virš 30 metų amžiaus, apie 170 ūgio, kresno sudėjimo, atrodė buvo girtas ir buvo labai agresyvus (t. 3, b. l. 176-179).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklaustas A. D. parodė, kad 2022 m. liepos 1 d. apie 13.15 val. išėjo pasivaikščioti, apie 13.30 val. pavargęs prisėdo ant suoliuko už ,,IKI“ parduotuvės esančio suoliuko, adresu (duomenys neskelbtini). Šalia ant kito suoliuko sėdėjo vyras ir moteris, kurie gėrė alų. Jam sėdint ant suoliuko vyras pradėjo jį įžeidinėti necenzūriniai žodžiais ir išvarinėti, sakydamas ,,senį varyk lauk iš čia“. Jam nespėjus atsistoti vyras metė į jį plastmasinį, pilna alaus butelį ir priėjęs pastūmė. Ko pasekoje jis nukrito, jam nukritus vyras du kartus iš dešinės kojos sudavė jam į dešinės pusės šoną. Praeidama moteris pradėjo rėkti ant vyro, jisai atsitraukė, o moteris padėjo jam atsikelti ir iškvietė policiją. Moters kontaktų nežino. Atvažiavus policijos pareigūnams vyras buvo sulaikytas, o jį greitoji išvežė į Respublikine Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo diagnozuota dešiniojo šono sumušimas. Vyro požymių nurodyti negali, atpažinti negalės. Vyrui dėl įvykio jokių pretenzijų neturi, nuo pareiškimo rašymo kategoriškai atsisako (t. 3, b. l. 144).

Papildomai nukentėjusysis parodė, kad 2022 m. liepos 1 d. dienos metu, prie parduotuvės IKI (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo sumuštas girto jauno vaikino. Jis netoli parduotuvės prisėdo ant suoliuko. Netoli sėdėjo kompanija iš vieno vyro ir dviejų moterų. Vyras, kuris vėliau jį sumušė, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais ir jį varyti nuo suoliuko. Jis tik atsikėlė eiti ir pajuto, kad jam į nugarą (į šoną) buvo mestas plastikinis butelis alaus, ne tuščias, bet ar visiškai pilnas, ar iš dalies, pasakyti negali. Nuo smūgio buteliu pajuto fizinį skausmą. Paskui vyras prišoko prie jo, norėjo jam suduoti, bet jis veidą dengė rankomis. Vyras jį abiem rankom pastūmė ir jis nukrito ant žemės. Jam gulint, jis jį koja sudavė 2 kartus į šoną. Pro šalį ėjusia moteris iškvietė policijos pareigūnus ir liepė jam palaukti, kol jie atvažiuos. Nuo jam suduotų smūgių, jis patyrė fizinį skausmą. Atvykusiems pareigūnams vietoje jis nurodė vyrą su raudonos spalvos marškinėliais, kuris jį sumušė. Pareigūnai jį sulaikė, o jam buvo iškviesta greitoji pagalba. Įvykio metu jis patyrė fizinį skausmą. Yra sergantis žmogus, serga parkinsono liga. Po įvykio jo sveikata labai pablogėjo, negali išeiti iš namų, guli lovoje. Prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu dėl jam padarytos fizinės ir moralinės žalos, kurią vertina 1000 eurų. Turtinė žala jam nepadaryta (t. 3, b. l. 149).

A. D. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad nustatytas nugaros, dubens, krūtinės sumušimas (t. 3, b. l. 155-157).

A. D. apžiūros metu teismo medicinos ekspertas konstatavo, kad A. D. objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota (t. 3, b. l. 158-161).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. Z. parodė, kad 2022 m. liepos 1 d. apie 13.30 val. jai sėdint ant suoliuko už ,,IKI" parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), pamatė, kaip jos pažįstamas V. U., vienas, gerdamas alkoholį metė į šalia sėdintį senyvo amžiaus vyrą plastmasinį alaus butelį, po ko priėjęs prie vyro jį pastūmė, vyrui nugriuvus, iš dešinės kojos sudavė 2-3 kartus į dešinės pusės šoną. Ji pradėjo rėkti ant V. U., kad jisai nustotų mušti vyrą ir paprašė praeinančios moters, kad iškviestų policiją. Atvažiavus policijai V. U. buvo sulaikytas, o atvažiavus greitajai pagalbai senyvo amžiaus vyras buvo išvežtas į ligoninę (t. 3, b. l. 182).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad 2022 m. liepos 1 d., patruliavimo metu, jam dirbant vienam ekipaže V1562, iš VPK OVS apie 13.30 val. gavo pranešimą, kad prie parduotuvės IKI, esančios (duomenys neskelbtini), pagyvenusį vyrą užpuolė agresyvus, neblaivus asmuo, apsirengęs raudonos spalvos marškinėliais, kuris sėdi ant suoliuko su dviem moterims. Jam atvykus nurodytu adresu, už parduotuvės, šalia monolito, ant žemės pamatė sėdintį jauną vyrą, apsirengusį raudonos spalvos marškinėliais, kuris alkūne buvo atsirėmęs į suoliuką. Minėtas vyras, kaip vėliau paaiškėjo V. U., buvo visiškai girtas, vos pastovėjo ant kojų, jo kalba buvo nerišli. Taip pat vietoje buvo ir senyvo amžiaus vyras su mėlynos spalvos languotais marškinėliais, kaip vėliau paaiškėjo, tai nukentėjusysis A. D.. Dėl įvykio V. U. nieko paaiškinti negalėjo. Jam buvo uždėti antrankiai. Vėliau į vietą atvyko kitas policijos ekipažas ir V. U. buvo įsodintas į jų tarnybinį automobilį. A. D. vietoje papasakojo, kad atsisėdo ant suoliuko šalia dviejų moterų ir vyro, kurie gėrė alų. Vyras su raudonais marškinėliais priėjo prie jo, pradėjo jį įžeidinėti ir varyti. A. D. atsistojus ir pradėjus eiti, V. U. metė į jį plastmasinį butelį alaus, po ko pargriovė ir kelis kartus, jam gulint, sudavė koja į dešinė šoną. Vietoje A. D. jokių pretenzijų neturėjo. Į vietą buvo iškviesta GMP ir A. D. žmona. GMP brigada A. D. buvo išvežtas į ligoninę. Taip pat vietoje bendravo, kaip suprato, su viena iš moterų, kuri buvo kartu su V. U., kuri taip pat patvirtino, kad V. U. užpuolė senyvo amžiaus vyrą, spardė jį kojomis. Ji bandė raminti V. U. žodžiu. (t. 3, b. l. 187-190).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. D. nurodė jį sumušusį vyriškį. Pagal pranešėjo nurodytą asmenų V. U. sulaikytas (t. 3, b. l. 192-193).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, padaryti BODY kamerimis: Vaizdo įrašas 2022_0701_134737_002. Įrašo trukmė 5:01 min. Atidarius vaizdo įrašą mato pareigūnus, kurie sulaikė V. U., apsirengusį raudonos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, šortais. Šalia pareigūnų stovi nukentėjusysis A. D., apsirengęs mėlynos spalvos languotais marškinėliais. Pareigūnai daro V. U. paviršutinę apžiūrą. V. U. įsodinamas į tarnybinį automobilį, atsisako nurodyti savo pavardę. Vienas pareigūnas lieka prie automobilio, du bendrauja netoliese su nukentėjusiuoju. V. U. reikalauja pakviesti jo žmoną, kuri galės patvirtinti, kad jis nieko nemušė. Vaizdo įrašas 2022-0701_003. Įrašo trukmė 5 min. Atidarius vaizdo įrašą mato pareigūnus, vienas iš kurių sako, kad nukentėjusysis pretenzijų neturi, nes neva senas, mini, kad jį pargriovė ir koja spyrė. Pareigūnai bendrauja tarpusavyje, laukia greitosios pagalbos. Prie pareigūnų prieina I. Z., kurios pareigūnai prašo parašyti trumpą paaiškinimą apie tai, ką ji matė. Ji tvirtina, kad viską matė, sako, kad pažįsta V. U., kuriam jau reikia „sėdėt 6 metus“, sako, kad kartu su V. U. ji negyvena. I. Z. pasakoja, kad trenkė koja, o paklausta, kaip viskas prasidėjo, pasako, kad tiesiog atsistojo ir pradėjo mušti, pasakęs, pasitrauk, ko maišais, po ko sudaužė kojomis. Einančios pro šalį moters ji paprašė kviesti policiją, nes pati neva paskambinti negalėjo, nes V. U. būtų sudaužęs telefoną. vaizdo įrašas 2022_0701_135736_004. Įrašo trukmė 5 min. Atidarius vaizdo įrašą, matome gatvę, girdime, kaip pareigūnas bendrauja su nukentėjusiuoju, surašant jo asmens duomenis. A. D. sako, kad jam suskaudėjo tik tuo metu, o kai sėdi, jam neskauda, bet pareigūnas reikalauja pasitikrinti, nes vėliau neaiškus kas bus. A. D. pasakoja, kad atsisėdo ant suoliuko, kur gėrė ir jam liepė išeiti. Kol jis kėlėsi, jį pargriovė, jis dengė veidą, paskui pradėjo mušti kojomis. Taip pat jis pasakojo, kad einanti pro šalį moteris iškvietė pagalbą, liepė jam laukti, o pati neturėjo laiko. Mato kad atvyksta GMP automobilis. Medikams A. D. taip pat pasako, kad buvo pargriautas ir mušamas kojomis. Paklaustas ar skauda nugara, atsako, kad jaučiasi. Medikai konstatuoja, jog reikia vykti į ligoninė, nes reikia daryti nuotrauką. Pareigūnai nutaria V. U. pristatyti į VPK OVS. (t. 3, b. l. 140-141).

Dėl V. U. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal 140 straipsnio 1 dalį (T. D. sveikatos sutrikdymas )

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. U. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis V. U. tiek teisiamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino. Jo kaltę įrodo ir nukentėjusiosios T. D. bei kitos nukentėjusiosios M. G. parodymai, 2022 m. balandžio 4 d. specialisto išvada Nr. 1067/2022(01), kurioje nurodyta, kad T. D. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniame žande, dešinio peties srityje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, krūtinėje, kairio peties srityje, kairiame žaste, kaitriame dilbyje, kairioje plaštakoje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti 11 trauminių poveikių (t. 1, b. l. 80-81). Taip pat nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtino ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausti J. B., V. K., G. J.. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad T. D. buvo akivaizdžiai sumušta, T. D. nurodė, kad jas mušė V. U. (t.1, b. l. 100-108). Taigi, V. U. neabejotinai suprato, kad smurtauja prieš T. D., sukelia jai skausmą ir norėjo taip veikti.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju V. U. tyčiniais smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdė T. D. sveikatą ir įvykdė BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

Dėl V. U. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal 140 straipsnio 1 dalį (M. G. sveikatos sutrikdymas)

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. U. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis V. U. tiek teisiamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino. Jo kaltę įrodo ir nukentėjusiosios M. G. bei kitos nukentėjusiosios T. D. parodymai, specialisto išvada Nr. 2022 m. balandžio 5 d. specialisto išvada Nr. G 1078/2022(01), kurioje nurodyta, kad M. G. nustatyta muštinė žaizda kairiame skruoste su kraujosruva žande ir akies apatiniame voke, poodinė kraujosruva kairėje krūtyje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti ne mažiau 2 trauminių poveikių (t.1, b. l. 54-55). Taip pat nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtino ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausti J. B., V. K., G. J.. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad M. G. veidas buvo kruvinas, ant kairės veido pusės matėsi kirstinė žaizda, rūbai kraujuoti. T. D. nurodė, kad jas mušė V. U. (t.1, b. l. 100-108). Taigi, V. U. neabejotinai suprato, kad smurtauja prieš M. G., sukelia jai skausmą ir norėjo taip veikti.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju V. U. tyčiniais smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdė M. G. sveikatą ir įvykdė BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

Dėl V. U. nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal 286 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo. Šis nesunkus sveikatos sutrikdymas laikomas pavojingesniu, jeigu žmogui nesunkiai sutrikdoma sveikata dėl jo tarnybinių ar pilietinių pareigų vykdymo.

BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą kvalifikuojantis požymis konstatuojamas tada, kai žmogaus sveikata tyčiniais kaltininko veiksmais nesunkiai sutrikdoma dėl tarnybinių pareigų vykdymo, kai tyčiniu nesunkiu sveikatos sutrikdymu siekiama nutraukti tokią veiką dabartyje ar siekiant užkirsti kelią tokiai veikai ateityje. Tarnybos pareigų vykdymu laikomi asmens veiksmai, susiję su jo profesija, valstybės tarnyba arba darbo sutartimi su valstybės, savivaldybės, privačia ar kitokia nustatyta tvarka registruota įmone, įstaiga ar organizacija nepriklausomai nuo jos nuosavybės formos ar su verslininku, kurio veikla neprieštarauja įstatymams. Šis kvalifikuojantis požymis atsiranda tada, kai žmogui nesunkiai sutrikdoma sveikata dėl tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo kerštaujant už tokią veiklą praeityje, kai nesunkiu sveikatos sutrikdymu siekiama nutraukti tokią veiką dabartyje bei nesunkiai sutrikdoma sveikata siekiant užkirsti kelią tokiai veiklai ateityje. Visais atvejais nusikaltimo priežastis yra nukentėjusiojo piliečio ar tarnybos pareigų vykdymas. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014).

Kasacinėse nutartyse, nagrinėjant analogiškas bylas, ne kartą konstatuota, kad kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą pakanka nustatyti kaltininko kaltę (tyčią nukreiptą į asmenį, vykdantį pareigas) dėl padarytos nusikalstamos veikos ir pasekmių, nusikalstamų veiksmų pasekmės (padarinius) bei priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2010, 2K-258/2010, 2K-293/2011, 2K-621/2011).

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

BK 286 straipsnio prasme pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Įstatymas nurodo du pasipriešinimo veikos būdus: fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Taigi pasipriešinimas ir smurtas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-67/2014, 2K-69-976/2015 ir kt.).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. U. kaltė padarius jam inkriminuotas, BK 286 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytas nusikalstamas veikas, visiškai įrodyta.

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įrodo nukentėjusiojo M. R. parodymai bei kiti rašytiniai įrodymai: 2022 m. balandžio 4 d. tarnybinis pranešime nurodytos aplinkybės dėl 2022 m. kovo 29 d. policijos pareigūnų iškvietimo į butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir patirtos traumos įtariamojo sulaikymo metu (t. 2, b. l. 3-8). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklaustas M. R. parodė, buvo pritūpęs prie kojų, norėjo pabaigti uždėti antrankius, kadangi minėtas vyras muistėsi ir spardė, jis galimai su kojos kulnu vieną kartą trenkė jam į dešinės kojos šlaunies galinę dalį, kai iš karto pajuto skausmą. Pabaigė uždėti antrankius, atsitraukė nuo asmens, suprato kad kažkas atsitiko kojai, nuo pat sulaikymo momento jis jautė intensyvų skausmą, skausmas nesikeitė, buvo visą laiką intensyvus (stiprus), dėl to jo kolega G. J. jį nuvežė į RVUL apžiūrai. Pateikia ambulatorinio apsilankymo aprašymo kopiją. Ligoninėje jam diagnozuotas šlaunies sumušimas (S70.1). 2022 m. balandžio 4 d. dėl minėto sumušimo jis kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM respublikinę Vilniaus polikliniką, adresu Žygimantų g. 8, Vilnius, kur jam nustatytas dešinės kojos dvigalvio raumens plyšimas. (t. 2, b. l. 17-26, b. l. 27-29). 2022 m. balandžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. G 1141/2022(01) nurodyta, kad M. R. nustatytas dešinės šlaunies sumušimas, pasireiškęs ilgai besirezorbuojančia masyvia kraujosruva dešinės šlaunies užpakalinio paviršiaus minkštuosiuose audiniuose. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 50-51). Nelaimingo atsitikimo tyrimo dėl vyr. patrulio M. R. sužalojimo tarnyboje išvadoje nurodyta, kad siūloma pripažinti 2022 m. kovo 29 d. įvykį nelaimingu atsitikimu tarnyboje (t. 2, b. l. 70-73). Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, padarytas BODY kameromis: Vaizdo įrašas2022_0329_221550_023(1), šiame įraše matomi vaizdai ir girdimi nukentėjusiojo M. R. žodžiai „įspyrė“ tik papildomai patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes. Taip pat girdima, kaip V. U. grasina policijos pareigūnams.

Nukentėjusioji M. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog matė, kad koridoriuje ant žemės surakintas gulėjo V. U., kuris keikėsi ir grasino policijos pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. J. parodė, kad V. U. buvo paprašytas išeiti iš virtuvės, buvo nepatenkintas, bet ką jis tiksliai sakė, jis neatsimena. U. pradėjo muistytis, bandė mosikuoti rankomis, dėl to, siekiant išvengti jo pasipriešinimo, jis buvo paguldytas ant grindų, atsimena, kad U. pareigūnų atžvilgiu keikėsi, juos įžeidinėdamas. Liudytojas patvirtino, jog andant uždėti antrankius, kaltinamasis bandė to išvengti, muistėsi, stangrino rankas, spardėsi kojomis, rangėsi. (t.1, b. l. 116-119).

Nusikaltimai baigti, nes buvo sukeltos aptariamų straipsnių dispozicijoje numatytos pasekmės nukentėjusiajam, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingų nusikalstamų veikų pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata ir šių pasekmių norėjo. Be to, kaltinamasis būdamas neblaivus pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog pareikštas kaltinimas V. U. pasitvirtino visiškai.

Dėl V. U. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal 187 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal minėtą straipsnį yra būtina nustatyti, jog asmuo sugadino arba sunaikino turtą ir tai, jog šis turtas priklausė ne jam – buvo svetimas. Turto sunaikinimas suprantamas kaip neteisėtas poveikis turtui, kai jis visiškai praranda savo ekonominę vertę ir negali būti naudojamas pagal paskirtį. Turto sugadinimas reiškia tokį neteisėtą veiksmą, kai turtas tik iš dalies gali būti vartojamas pagal paskirtį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, asmeniui inkriminuojant svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, būtina nustatyti šios veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumą – veikos pavojingumą, priežastinį ryšį ir padarinius bei asmens kaltę (tyčią) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015 ir kt.). Pažymėtina, jog nuoseklioje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.). Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016 ir kitos). Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio nusižengimo.

Turto vertės sąvoka yra išaiškinta BK 190 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė nei 5 MGL (250 Eur) dydis, bet neviršija 250 MGL dydžio. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kyla tuomet, kai tyčia sunaikinto ar sugadinto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 50 MGL (250 Eur), tuo tarpu, jei tyčia sunaikinamas ar sugadinamas turtas, kurio vertė nesiekia 150 Eur, asmuo už tokio turto tyčinį sugadinimą traukiamas ne baudžiamojon, o administracinėn atsakomybėn.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. U. kaltė padarius jam inkriminuotą, BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis pats pripažino, kad tiek 2022 m. gegužės 12 d. apie 09.30 val., tiek 2022 m. liepos 10 d. apie 09.04 val., atėjęs prie T. D. buto adresu (duomenys neskelbtini), metė akmenis į T. D. buto ir įstiklinto balkono langus, nes buvo supykęs. Kaltinamojo parodymus atitinka ir nukentėjusiosios T. D. bei liudytojų J. B., I. Z., G. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei garso įrašas iš skambučio į BPC (3 t., b.l.30-32).

Nustatyta, kad V. U. tyčia sugadino svetimą turtą, kurio bendra vertė 295 eurai, todėl nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai.

Dėl V. U. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal 284 straipsnį

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-229/2011). Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnyje nurodytais alternatyviais veiksmais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Pažymėtina, kad teismų praktikoje tam tikras elgesys, kuriuo demonstruojamas niekinantis požiūris į kitus asmenis, siekiama priešpastatyti save aplinkiniams viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-469/2010). Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017).

Kaltininko įžūlūs veiksmai kitų asmenų akivaizdoje pasireiškė fizinio smurto be pateisinamos priežasties panaudojimu nukentėjusiojo A. D. atžvilgiu, t. y. skardinės metimu į nukentėjusįjį, šio pastūmimu, nuo ko A. D. nukrito ant žemės ir šiam gulint, dviem spyriais dešine koja nukentėjusiajam į dešinį šoną.

Kaltinamasis neteisėtus veiksmus atliko prie „IKI“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), matant kitiems žmonėms bei proceso dalyviams, t.y. einančiai pro šalį J. K. padarius pastabą, V. U. užsimojo suduoti smūgį pastarajai, tačiau nepataikė, liudytojai I. Z. stebint įvykį nuo suoliuko už „Iki“ parduotuvės, taigi, ši vieta yra vieša BK 284 straipsnio prasme.

Savo elgesiu kaltinamasis demonstravo niekinantį požiūrį į kitus asmenis: senyvo amžiaus A. D. prisėdus ant suoliuko, pradėjo pastarąjį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais ir varyti sakydamas ,,senį varyk lauk iš čia“, nukentėjusiajam A. D. nespėjus atsistoti nuo suoliuko, metė į nukentėjusįjį A. D. pilną alaus plastikinį butelį bei jį pastūmė, nuo ko A. D. nukrito ant žemės ir šiam gulint, du kartus dešinė koją spyrė nukentėjusiajam į dešinį šoną, padarydamas dešiniojo šono ir krūtinės sumušimą. Taigi, kaltinamasis senyvo amžiaus vyriškį, negalinti pasipriešinti jam ir, juo labiau, nekeliantį jokios grėsmės kaltinamajam, įžeidinėjo, žemino ir mušė matant kitiems praeiviams, tuo pažeisdamas kitų žmonių rimtį ir teisėtus lūkesčius būti saugioje aplinkoje. Dėl įvykio buvo iškviesta policija (3 t., b.l.120-126), kas įrodo, kad buvo visuomenės rimtis bei tvarka.

Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, t. y. kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, todėl V. U. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Už BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Už BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę V. U., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – padaryti penki nesunkūs ir vienas apysunkis tyčiniai nusikaltimai. Įvertinama ir tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors bylą nagrinėjant teisme jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau teismas to nelaiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį, atsakomybę lengvinančia aplinkybe konstatuojamas toks atvejis, kai kaltininkas ne tik pripažįsta kaltę padaręs nusikalstamą veiką, bet ir nuoširdžiai gailisi. Nors V. U. prisipažino, tačiau nelaikytina, kad toks prisipažinimas buvo nuoširdus ir aiškaus apgailestavimo kaltinamasis neišreiškė.

Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas (t. 4, b. l. 49-58), baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 75-87), nedirbantis (t. 4, b. l. 47). Be to visas 4 smurtines veikas kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo kaltę.

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis nėra linkęs taisytis ir koreguoti savo nusikalstamo elgesio, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas. Teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, t. y. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (T. D. epizodas), skirtina 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (M. G. epizodas), skirtina 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikalstamą veiką, numatytą 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte 1 metų laisvės atėmimo bausmė, už nusikalstamą veiką, numatytą 187 straipsnio 1 dalyje 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikalstamą veiką, numatytą 284 straipsnyje, 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus V. U. asmenybę ir jo padarytus nusikaltimus apibūdinančias aplinkybes būtent tokios bausmės, kurias siūlė taikyti ir valstybinis kaltintojas, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir nebus akivaizdžiai per griežtos bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už BK 286 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytas veikas, subendrintinos apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta bausmė subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su kitomis paskirtomis bausmėmis, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, tačiau pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, ir V. U. paskirti subendrintą – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Švelnesnės bausmės dalis pridėta atsižvelgus į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 63 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta, jog pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju V. U. šiuo nuosprendžiu nusikalstamas veikas padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nuosprendžio priėmimo, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirtos 4 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir V. U. skirtina bausmė – 5 metai 9 mėnesiai.

Į paskirtą bausmę įskaitytini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai ir atlikta bausmės dalis.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka nuo 2022 m. kovo 29 d. 23.20 val., iki 2022 m. kovo 30 d. 16.24 val. (t. 1, b. l. 123-124, 126-127), nuo 2022 m. gegužės 12 d. 10.15 val. iki 2022 m. gegužės 13 d. 08.56 val. (t. 3, b. l. 90-91, 93), nuo 2022 m. liepos 1 d. 13.50 val. iki 2022 m. liepos 2 d. 11.55 val. (t. 4, b. l. 3-4, 7). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio 1 dalį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 234,99 Eur turtinės žalos atlyginimo (BK 140 straipsnio 1 dalis, dėl sužalotų T. D. ir M. G. gydymo išlaidų priteisimo ) (t. 1, b. l. 84-85). Nustačius, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa patyrė 234,99 Eur turinę žalą, kuri atsirado dėl nusikalstamų V. U. veiksmų, civilinis ieškinys tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina prašoma 234,99 Eur suma.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 21,32 Eur (BK 286 straipsnis, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktas, dėl sužaloto M. R. gydymo išlaidų priteisimo) (t. 2, b. l. 55-56). Nustačius, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa patyrė 21,32 Eur turinę žalą, kuri atsirado dėl nusikalstamų V. U. veiksmų, civilinis ieškinys tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina prašoma 21,32 Eur suma.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 94,26 Eur (BK 284 straipsnis dėl sužaloto A. D. gydymo išlaidų priteisimo) (t. 3, b. l. 165-166). Nustačius, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa patyrė 94,26 Eur turinę žalą, kuri atsirado dėl nusikalstamų V. U. veiksmų, civilinis ieškinys tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina prašoma 94,26 Eur suma.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl 2 049,01 Eur (BK 286 straipsnis, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktas, dėl M. R. nedarbingumo išmokos) (t. 2, b. l. 66-67). Kai nusikalstama veika padaroma žala nukentėjusio asmens sveikatai (t. y. kai asmuo suluošinamas ar kitaip sužalojama jo sveikata) ir nukentėjusiojo gydymo išlaidas atlygina institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai), ji pagal subrogaciją tampa kreditore atsiradus deliktinei prievolei dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalis, CK 6.290 straipsnio 1, 3 dalys). Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų ją padaręs asmuo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146-511/2016, 2K-129-697/2018 ir kt.). Nustačius, kad Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyrius patyrė 2 049,01 Eur turinę žalą, kuri atsirado dėl nusikalstamų V. U. veiksmų, civilinis ieškinys tenkintinas ir Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyriui, kuris pagal subrogaciją įgijo kreditoriaus reikalavimą dėl žalos atlyginimo į ją padariusį asmenį, priteistina prašoma 2 049,01 Eur suma.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė civilinį ieškinį dėl 1 449,58 Eur (BK 286 straipsnis, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktas dėl sužalotam pareigūnui M. R. išmokėtos išmokos dėl nelaimingo atsitikimo darbe) (t. 2, b. l. 114-120). Nustačius, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 1 449,58 Eur turinę žalą, kuri atsirado dėl nusikalstamų V. U. veiksmų, civilinis ieškinys tenkintinas ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatui, vadovaujantis LR Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalimi bei CK 6.290 straipsnio normomis, atlyginusiam pareigūnui padarytą žalą ir įgijusiam į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, priteistina prašoma 1 449,58 Eur suma.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė T. D. pateikė civilinį ieškinį dėl 295 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 83). Teismo duomenimis civilinė ieškovė 2022 m. lapkričio 25 d. mirė, todėl siekiant nevilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimo, kuomet kitų kliūčių paskelbti priimtą nuosprendį nėra, tačiau nesant duomenų apie mirusios civilinės ieškovės T. D. teisių perėmėjus (įpėdinius) (CK 5.50 straipsnis), mirusios civilinės ieškovės T. D. pareikštas civilinis ieškinys dėl 295 Eur turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, paliekant teisę mirusios civilinės ieškovės T. D. galimam teisių perėmėjui kreiptis į teismą, pateikus tokią teisę įrodančius dokumentus, dėl teisių perėmimo ir ieškinio dėl 295 Eur turtinės žalos atlyginimo nagrinėjimo civilinio proceso tvarka (CPK 48 straispnis).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. D. pateikė civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 152).

Pagal CPK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamojo įžūlus elgesys buvo demonstruojamas viešoje vietoje, kur jo vartotą fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu stebėjo ir kiti asmenys, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad išties nukentėjusysis jautėsi nemaloniai ir dėl kaltinamojo veiksmų patyrė nepatogumų, stiprių neigiamų, nemalonių emocinių išgyvenimų, dėl kaltinamojo V. U. veiksmų jis juto pažeminimą, ką paaiškino dėl civilinio ieškinio dydžio apklausiamas teisiamojo posėdžio metu. Vis tik, teismo vertinimu, šie sužalojimai nesukėlė nukentėjusiajam išskirtinai didelių nepatogumų, kurie leistų itin reikšmingai nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių, kai asmenys nuteisiami už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas ar sukeliamas fizinis skausmas. Pažymėtina, kad nukentėjusysis A. D. nenurodė jokių specifinių nepatogumus atspindinčių aplinkybių, jokių liekamųjų reiškinių jo sveikatai nenustatyta, todėl, teismas, įvertinęs teismų praktikoje priteisiamas pinigų sumas tokio pobūdžio bylose, sprendžia, kad šiuo atveju prašoma priteisti 1000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti mažintina iki 500 Eur.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. U.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma valstybės naudai priteisti 271,67 Eur už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą (t. 4, b. l. 175-178). Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma valstybės naudai priteisti 331,67 Eur už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą (t. 5).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, įsigaliojusį nuo 2020 m. liepos 15 d., teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Šioje byloje, vertinant V. U. turtinę padėtį, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, apie gerą kaltinamojo turtinę padėtį. Jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba, jam priteistas žalos atlyginimas, byloje nėra duomenų apie kitas jo gaunamas pajamas, todėl manytina, kad antinės teisinė pagalbos išlaidų priteisimas apsunkintų kaltinamojo turtinę padėtį. Atsižvelgiant kas išdėstyta ir vadovaujantis teisingumo, protingumo principais išlaidos nepripažįstamos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo.

V. U. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 129-131, t. 4 b. l. 9-11). Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

V. U. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 3, b. l. 95-96). Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui: vaizdo įrašai, esantys voke prie bylos, paliekami saugoti baudžiamojoje byloje, 6 akmenys, rasti balkono patalpoje ir 2 akmenys lauke (t. 3, b. l. 11-23), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis 4 dalimi, 304–305 ir 307 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (T. D. sveikatos sutrikdymas) ir paskirti jam 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (M. G. sveikatos sutrikdymas) ir paskirti jam 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir paskirti jam 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

V. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, subendrinti apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti V. U. 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su kitomis paskirtomis bausmėmis, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir V. U. paskirti subendrintą – 2 metų3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. U. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirtą 4 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirta, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, V. U. paskirti galutinę 5 (penkių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius ir atliktą bausmės dalis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti V. U. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. kovo 29 d. 23.20 val., iki 2022 m. kovo 30 d. 16.24 val., nuo 2022 m. gegužės 12 d. 10.15 val. iki 2022 m. gegužės 13 d. 08.56 val., nuo 2022 m. liepos 1 d. 13.50 val. iki 2022 m. liepos 2 d. 11.55 val.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 234,99 Eur turtinės žalos priteisimo (BK 140 straipsnio 1 dalis) tenkinti ir iš V. U. priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 235,99 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 21,32 Eur turtinės žalos priteisimo (BK 286 straipsnis, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktas) tenkinti ir iš V. U. priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 21,32 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 94,26 Eur turtinės žalos priteisimo (BK 284 straipsnis) tenkinti ir iš V. U. priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 94,26 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį dėl 2 049,01 Eur turtinės žalos priteisimo (BK 286 straipsnis, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktas) tenkinti ir iš V. U. priteisti Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 2 049,01 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato civilinį ieškinį dėl 1 449,58 Eur turtinės žalos priteisimo (BK 286 straipsnis, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktas) tenkinti ir iš V. U. priteisti Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato naudai 1 449,58 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. U. priteisti A. D. naudai 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės T. D. civilinį ieškinį dėl 295 turtinės žalos priteisimo Eur palikti nenagrinėtą, paliekant teisę mirusios civilinės ieškovės T. D. galimam teisių perėmėjui kreiptis į teismą, pateikus tokią teisę įrodančius dokumentus, dėl teisių perėmimo ir ieškinio dėl 295 Eur turtinės žalos atlyginimo nagrinėjimo civilinio proceso tvarka (CPK 48 straipsnis).

V. U. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies punktu daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašus, esančius voke prie bylos, palikti saugoti baudžiamojoje byloje, 6 akmenis, rastus balkono patalpoje ir 2 akmenis lauke, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.