Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo E. N. (E. N.) gynėjo advokato Sauliaus Alyso skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 18 d. nutarimą taikyti nuteistajam E. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. N. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, jam paskirta apėmimo būdu subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme bei su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, kuri Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi pakeista į 9 paras arešto, prieš tai, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, E. N. paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. rugsėjo 13 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugsėjo 13 d.

3. Komisijos 2021 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 91-38 nutarta nuteistajam E. N. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, noriai dalyvauja vykstančiuose renginiuose, mokėsi, įgijo profesiją, dirba, atlygina žalą, pataisos namuose sudarė santuoką, palaiko ryšius su artimaisiais. Komisija padarė išvadą, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 30 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos 2021 m. kovo 18 d. nutarimą takyti nuteistajam E. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Nuteistojo E. N. gynėjas advokatas Saulius Alysas skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2021 m. kovo 18 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, jog E. N. vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, noriai įsitraukė į resocializacijos procesą, tam tikras elgesio korekcijos programas, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdė Komisijos ankstesnes rekomendacijas. Bausmės atlikimo laikotarpiu pataisos namuose 7 kartus skatintas ir tik 1 kartą baustas. Už dienotvarkės pažeidimą skirtas papeikimas panaikintas prieš terminą. Nuteistasis E. N. yra atlikęs truputį daugiau kaip pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Jis nesilaiko nuteistųjų kriminalinės subkultūros. Pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, pagal „OASys“ metodiką 39 balai. E. N. dirba VĮ „Mūsų amatai“. Po lygtinio paleidimo iš pataisos namų nuteistajam UAB „T.“ įsipareigojo suteikti darbo vietą. Pataisos namuose įgijo vidurinį išsilavinimą. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Pataisos namuose sudarė santuoką. Iš ankstesnių santykių turi 12 metų sūnų, kuriuo privalo rūpintis. Jis taip pat dengia nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotikų nevartoja. Pataisos namuose baigė smurtinio elgesio prevencijos grupę.

5.2. Skunde pabrėžiama, kad E. N. turi sveikatos sutrikimų. Jam nustatyta Helicobacter pylori infekcija. Be to, dėl kraujotakos sutrikimų patiria galvos svaigimą, ūžesį, aptemimą akyse. Būdamas laisvėje jis galės gauti tinkamą ir visapusišką gydymą.

5.3. Skunde teigiama, kad įkalinimo įstaigoje praleistas laikas, dalyvavimas įvairiuose užsiėmimuose, nuteistajam leido suvokti neteisėtų ir pavojingų veiksmų esmę, jų padarinius, bei ateityje leis priimti sprendimą ir toliau gyventi nenusikalstamai. Nuteistasis sutinka, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimą su intensyvia priežiūra. Be to, pabrėžiama, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą gali būti veiksminga ir efektyvi priemonė, padėsianti E. N. laikytis resocializacijos krypties, jį drausminsianti, kuri taip pat padės užtikrinti tolimesnius teigiamus elgesio pokyčius.

6. Atsiliepimų į skundą nepateikta.

Nuteistojo E. N. gynėjo skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir motyvavo, kodėl nuteistajam E. N. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

9. Nuteistasis E. N. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (pusę paskirtos bausmės). Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Iš 2021 m. kovo 12 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam E. N. nustatoma žema – 39 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Ir nors nuo 2019 m. liepos 31 d. atlikto vertinimo metu nustatytų 69 balų yra sumažėjusi iki 39 balų, tačiau pastebėtina, kad ir ankstesnio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu nuteistajam buvo nustatyta žema – 39 balų pagal „OASys“ metodiką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir toliau išlieka tie patys nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai. Jau vien tai patvirtina, kad jokios akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, paskutiniu metu nestebima.

10. Nagrinėjamu atveju apie pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nepakankamumą, leidžia spręsti Socialinio tyrimo išvadoje nuodyti duomenys apie nuteistajam E. N. išskiriamus kriminogeninius veiksnius. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam E. N., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyti 4 kriminogeniniai veiksniai: ankstesnė (dažna) nusikalstamo elgesio patirtis; praeityje dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose dėl savo veiklos ir draugų rato; sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių; polinkis elgtis lengvabūdiškai, spontaniškai. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis gali eliminuoti jam nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad E. N. žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkino. Nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai yra vidutiniškai susiję su jo nusikalstama veika. Kadangi E. N. ir prieš nusikalstamą veiką, susijusią su plėšimu, buvo sulaikytas, galima teigti, kad šia veikla jis užsiėmė nenustatytą laiko tarpą ir tai galima vertinti, kaip veiklą, skatinančią nusikalstamumą. Nuteistasis kaltę dėl nusikaltimų pripažįsta, tačiau linkęs atsakomybę minimalizuoti, perkelti kitiems. Teigia, jog dėl plėšimo kaltas netinkamas draugas, o dėl muštynių mano, jog auka tiesiog norėjo žalos atlyginimo. Nusikaltimų padarymo metu buvo blaivus, todėl tikėtina, kad juos planavo.

11. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Abejonių, kad nuteistasis, būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nesusikals, kaip nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, kelia ir tai, kad šis teistumas E. N. nėra pirmasis, jis anksčiau teistas keturis kartus. Be to, praeityje nuteistajam buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Bet to, E. N. atžvilgiu 2015 m. spalio 22 d. buvo išduotas Europos arešto orderis dėl to, kad jis pasislėpė nuo Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuri subendrinta su paskutiniu nuosprendžiu, vykdymo, nors žinojo apie tokių nuosprendžių priėmimą ir laisvės atėmimo bausmės paskyrimą. Taip pat E. N. bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už tai jam buvo paskirta nuobauda. Nors nuobauda negalioja, tačiau ši aplinkybė negali būti ignoruojama vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kadangi parodo, jog net ir būdamas struktūroje aplinkoje nuteistasis ne visuomet sugeba paklusti nustatytiems reikalavimams. Šios aplinkybes, įvertinus jas su kitomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu. Juo labiau, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, E. N. ankstesnė (dažna) nusikalstamo elgesio patirtis yra kriminogeninis veiksnys, galintis paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį ir asmenybę apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo E. N. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tokia išvada daroma atsižvelgus į tai, kad tie patys kriminogeniniai veiksniai buvo nustatyti ir ankstesnio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Nuteistasis E. N., nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis, gali realiai ir ženkliai sumažinti jam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

13. Abejonių tinkamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ne tik nustatomi jo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir galimas jo finansinis nestabilumas. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriaus 2021 m. kovo 10 d. pažymoje Nr. 25-644 apie gautus vykdomuosius raštus nurodyta, kad nuteistasis E. N. pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 25 761,85 Eur – išskaičiuota 427,14 Eur. Tad išėjęs į laisvę, nuteistasis neabejotinai susidurs su finansiniais sunkumais. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad turimi nuteistojo finansiniai įsiskolinimai reikalauja tinkamų lėšų paskirstymo įgūdžių ir pastovaus pajamų šaltinio užtikrinimo. Nuteistojo noras įgyti pinigų neteisėtais ir visuomenėje nepriimtinais būdais (įvykdyti plėšimai veikiant organizuota grupe) bei šios nusikalstamos veikos nuvertinimas gali būti vertinama kaip kriminogeninis veiksnys. Teisėjų kolegijos vertinimu, finansinis nestabilumas, lėšų trūkumas gali trukdyti sėkmingai probacijai. Šios išvados nepaneigia ir nuteistojo teiginiai dėl jo galimybės įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju.

14. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo gynėjo skundo argumentu, kad E. N. elgesyje bausmės atlikimo metu pastebimi ir teigiami pokyčiai. Jis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones, dalyvauja įvairiuose būrio ir įstaigos renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse, įgijo vidurinį išsilavinimą, dirba, iš gaunamų pajamų yra vykdomas priteistos žalos išieškojimas. Teigiamai E. N. elgesį apibūdina ir tai, kad jis šiuo metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų, per visą bausmės laikotarpį yra septynis kartus skatintas, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, laisvėje turės nuolatinę gyvenamą vietą ir darbą. Paminėtos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad jis stengiasi savo elgesį koreguoti teigiama linkme, tinkamai atlikti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau, kaip teisingai konstatavo ir apylinkės teismas, nesudaro absoliutaus pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo. Visos šios aplinkybės tik patvirtina, kad E. N. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau nepakankamos spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šios aplinkybės savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaip teisingai konstatuota ir skundžiamoje nutartyje, atsižvelgus į aukščiau paminėtas aplinkybes, akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, šiuo metu byloje nenustatyta.

15. Pasisakant dėl nuteistojo gynėjo skundo teiginių apie nuteistojo sveikatos problemas (nustatyta Helicobacter pylori infekcija, dėl kraujotakos sutrikimų patiria galvos svaigimą, ūžesį, aptemimą akyse), pažymėtina, kad pirminio lygio ambulatorinę arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pataisos įstaigų patalpose. Kai laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems, šių paslaugų teikimą pataisos įstaigų patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems, paskyrimo priima savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, taryba. Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (BVK 174 straipsnis). Šiame kontekste pažymėtina, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad E. N. yra būtinos išskirtinės gydymo sąlygos, kurių negalėtų užtikrinti minėtos sveikatos priežiūros įstaigos.

16. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis E. N. jau padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kolegija laiko, kad skundžiamoje nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog visų nustatytų ir šioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nėra pakankamai pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Juolab, kad ir Komisijos nutarimas nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą nebuvo priimtas vienbalsiai, Komisijos narių nuomonės šiuo klausimu taip pat išsiskyrė. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo E. N. (E. N.) gynėjo advokato Sauliaus Alyso skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 30 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.