Kauno apygardos teismo nutartis

2020-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-845-658/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-06-14Šiaulių apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2020-07-20Šiaulių apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2020-09-03Šiaulių apygardos teismas
  4. TS-141-753/2020Nutartis · 2020-10-20Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2020-11-23Kauno apygardos teismas
  6. ApeliacijaNutartis · 2021-03-04Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  7. T-546-548/2021Nutartis · 2021-04-30Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2021-05-26Kauno apygardos teismas
  9. TS-229-548/2021Nutartis · 2021-11-05Kauno apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2021-12-06Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-23
Bylos Nr.
1S-845-658/2020
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-02280-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
E. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-845-658/2020Teisminio proceso Nr. 1-41-1-02280-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo E. N. (E. N.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. N. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 91-187 netaikyti E. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. E. N. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, jam paskirta apėmimo būdu subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme bei su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, kuri Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi pakeista į 9 paras arešto, prieš tai, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, E. N. paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. rugsėjo 13 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugsėjo 13 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2020 m. rugsėjo 17 d.) – 2 metai 11 mėnesių 26 dienos.

3. Komisija 2020 m. rugsėjo 21 d. priėmė nutarimą Nr. 91-187, kuriuo nutarė E. N. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime konstatavo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, jis ne kartą skatintas, tačiau buvo pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, taip pat nuteistasis anksčiau ne kartą teistas, tačiau tai įtakos jo elgesiui neturėjo, minimaliai dengia priteistą žalą. Be to, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi atmetė nuteistojo E. N. skundą dėl Komisijos 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 91-187 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

II. Skundo esmė

5. Nuteistasis E. N. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, paskiriant įpareigojimus ir intensyvią priežiūrą.

Šalies argumentai

5.1. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad po Europos arešto orderio išdavimo nuteistasis toliau darė nusikaltimus. Be to, BVK nenumatyta, jog nuteistasis privalo pateikti planą, kaip vykdys savo finansinius įsipareigojimus pagal vykdomuosius raštus, bei kad jis turi turėti santaupų ir pateikti tokius duomenis pataisos įstaigai. Tokie teismo argumentai formuoja ydingą teismų praktiką ir pažeidžia LR Konstitucijos nuostatas. Vien priteista didelė žala negali lemti lygtinio paleidimo instituto netaikymo. Nuteistasis pataisos įstaigoje dirba, iš jo atlyginimo pagal vykdomuosius dokumentus yra priverstinai išskaičiuojamos lėšos bei tas pats būtų daroma jam dirbant laisvėje. Taigi, jis nevengia turimų finansinių įsipareigojimų ir juos dengia pagal turimas galimybes. Tai rodo, kad nuteistasis daro pažangą, o teismas nepagrįstai tai vertino neigiamai.

5.2. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl nuteistojo skunde nurodytų argumentų, jog Komisija pakarotinai vertino jo ankstesnius teistumus. Be to, teismas turėjo vertinti aplinkybių visumą, tačiau skundžiamoje nutartyje vertintos išimtinai tik neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybės, o dėl teigiamų nepasisakyta, kas rodo, kad teismas buvo vienašališkas. Skundžiamoje nutartyje nepasisakyta, kad nuteistasis dirba, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, o visa tai įrodo, kad jis daro akivaizdžią pažangą ir savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Visa tai leidžia manyti, kad nuteistasis ateityje nenusikals ir laikysis įstatymų. Pažymima, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas neatleidžia nuo bausmės ir asmuo būna prižiūrimas. Teismas taip pat neatsižvelgė, kad nuteistasis yra vedęs, turi šeimą, palaiko socialinius ryšius, turės gyvenamąją vietą ir darbą.

5.3. Nuteistojo nuomone, šiuo atveju yra BVK nustatyti formalieji ir materialieji pagrindai jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema (39 balai), o buvusi viena nuobauda panaikinta anksčiau termino. Be to, jis nėra narkomanas ar alkoholikas. Nuteistojo teigimu, galima daryti išvadą, kad jam pritaikius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą bus įgyvendinti nuosprendžiu paskirtos individualizuotos bausmės tikslai, pasiekta nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra bei užtikrintas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo E. N. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir motyvavo, kodėl nuteistajam E. N. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

8. Nuteistasis E. N. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (pusę paskirtos bausmės). Dėl to likusios neatliktos bausmės dalis negali būti pagrindu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo instituto. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam E. N. nustatoma žema – 39 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuo 2019 m. liepos 31 d. E. N. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo trisdešimt balų, t. y. nuo 69 iki 39 balų, kas teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Nors ir pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal „OASys“ metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nuo žemos iki vidutinės skiria tik du balai, tačiau kolegija pažymi, kad tai negali savaime neigiamai charakterizuoti nuteistojo, ar būti lemiama aplinkybe netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį. Tuo tarpu vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti E. N. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

9. Bylos duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo – jis dalyvauja įvairiuose būrio ir įstaigos renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, iš gaunamų pajamų yra vykdomas priteistos žalos išieškojimas. Teigiamai E. N. elgesį apibūdina ir tai, kad jis šiuo metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų, per visą bausmės laikotarpį yra šešis kartus skatintas, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, laisvėje turės nuolatinę gyvenamą vietą ir darbą. Pažymėtina, kad nors skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nebuvo pasisakyta apie minėtas nuteistojo elgesį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau jos buvo įvertintos Komisijos nutarime. Taip pat jas įvertina ir aukštesnės instancijos teismas.

10. Taigi, minėtas nuteistojo elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad jis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę E. N. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

11. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad šis teistumas E. N. nėra pirmasis, jis anksčiau teistas keturis kartus. Be to, praeityje nuteistajam buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Atsižvelgiant į tai, kad jis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos E. N. asmenybei praeityje jam už padarytus nusikaltimus taikytos baudų, viešųjų darbų, arešto bausmės nepadarė, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo. Bet to, E. N. atžvilgiu 2015 m. spalio 22 d. buvo išduotas Europos arešto orderis dėl to, kad jis pasislėpė nuo Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuri subendrinta su paskutiniu nuosprendžiu, vykdymo, nors žinojo apie tokių nuosprendžių priėmimą ir laisvės atėmimo bausmės paskyrimą. Taip pat E. N. bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už tai jam buvo paskirta nuobauda. Nors nuobauda negalioja, tačiau ši aplinkybė įvertintina nuteistojo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visumoje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, abejotina, kad šiuo atveju paleidus nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu. Juo labiau, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, E. N. ankstesnė (dažna) nusikalstamo elgesio patirtis yra kriminogeninis veiksnys, galintis paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

12. E. N. skundo argumentai, jog Komisija, svarstydama jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinai vertino jo ankstesnius teistumus, nesudaro pagrindo naikinti apylinkės teismo nutartį. Nors tiek padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas ir įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/ netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus ir neatliktos bausmės dydį atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį ir įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Visa tai nesudaro jokio teisėto pagrindo teigti, jog vertindami nuteistojo asmenybę, jo padarytus nusikaltimus, jų pobūdį ir pavojingumą, ir šių duomenų visumoje atsisakydami nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Komisija ir pirmosios instancijos teismas nuteistąjį baudė antrą kartą ar netinkamais motyvais grindė nutarimą ir nutartį. Kaip matyti iš Komisijos nutarimo ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio, aplinkybės apie nuteistojo teistumus, likusią atlikti bausmės dalį, buvo įvertintos kitų duomenų kontekste, kas neprieštarauja BVK 157 straipsnio nuostatoms ir formuojamai teismų praktikai. Nagrinėjamu atveju, Komisija ir žemesnės instancijos teismas įvertino E. N. elgesį per visą pataisos proceso laikotarpį, bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad jo pažanga šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

13. Teisėjų kolegijai abejonių dėl to, kad E. N. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kelia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti kiti kriminogeniniai rizikos veiksniai: praeityje dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose dėl savo veiklos ir draugų rato; sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių; polinkis elgtis lengvabūdiškai, spontaniškai. Nors nuteistasis žino savo veikos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina. Kaltę dėl nusikaltimų pripažįsta, tačiau linkęs atsakomybę minimalizuoti, perkelti kitiems. Nuteistojo teigimu, dėl plėšimo kaltas netinkamas draugas, o dėl muštynių, jo nuomone, auka tiesiog norėjo žalos atlyginimo. Nusikaltimų padarymo metu gebėjo apgalvoti savo veiksmus, juos planavo.

14. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tačiau, įvertinus E. N. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

15. Taip pat vis dar atkreipiamas dėmesys į nuteistojo lėšų tvarkymą ir pajamas. Pataisos įstaigoje yra gauti vykdomieji raštai 22 694,64 Eur sumai, tačiau šiuo metu padengta vos 269,07 Eur. Be to, nuteistasis turi mažametį vaiką, prie kurio išlaikymo taip pat turi prisidėti. Sutiktina su skundo argumentu, kad pagal BVK nuteistasis neprivalo pateikti plano, kaip vykdys savo finansinius įsipareigojimus pagal vykdomuosius dokumentus bei neprivalo nurodyti ar turi santaupų, o vien priteista didelė žala negali lemti lygtinio paleidimo instituto netaikymo. Vis dėlto, turimų finansinių įsipareigojimų dengimas įvertintinas visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių kontekste. Įvertinus šį kriterijų spręstina, kad nuteistasis nededa pakankamai pastangų mažindamas turimus didelius finansinius įsipareigojimus.

16. Taigi, įvertinus E. N. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog, nuteistasis, jam taikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals, teisinio pagrindo vis tik nėra. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo artimaisiais. Neabejotina, jog šis faktorius gali veikti kaip apsauginis nuo galimo pakartotinio nuteistųjų nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė, t. y. šeimos buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog E. N. būnant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

17. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad Komisija ir pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamų Komisijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių E. N. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Tam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. N. (E. N.) skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas GiedraitisDarius KantaravičiusNerijus Meilutis