Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. N. (E. N.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 91-187 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka E. N., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį (3 veikos), paskirta galutinė 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesiai viešųjų darbų ir 18 MGL dydžio bauda.

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 164 straipsnį, paskirta 4 mėnesiai viešųjų darbų. Paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. balandžio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai viešųjų darbų ir 18 MGL dydžio bauda.

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi pakeista 2014 m. rugsėjo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, paskirta 9 parų arešto bausmė.

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. liepos 2 d. panaikino 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2 veikos) paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį. Paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu ir 2014 m. rugsėjo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, pakeistu 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi, paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė bausmė – 6 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2017 m. rugsėjo 13 d., pabaiga – 2023 m. rugsėjo 13 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. rugsėjo 21 d. priėmė nutarimą Nr. 91-187 netaikyti nuteistajam E. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistasis anksčiau ne kartą teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nesielgė nepriekaištingai ir buvo baustas drausmine tvarka, minimaliai dengia priteistą žalą. Nutarime taip pat nurodyta, kad neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Nuteistasis E. N. skundžia Komisijos nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundas motyvuotas tuo, jog priteistą žalą išieško antstolis, kuris išskaitas atlieka iš jo gaunamo atlyginimo, todėl žalą dengia tiek, kiek gali. Skunde taip pat nurodyta, jog Komisija, vertindama nuteistojo ankstesnius teistumus ir nusikaltimų sunkumą, atliko perteklinį vertinimą. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, dengia žalą, palaiko socialinius ryšius, neturi galiojančių nuobaudų, jo nusikalstamo elgesio rizika – žema, todėl yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skundas atmestinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Komisijos 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 91-187 netaikyti nuteistajam E. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 91-187 netaikyti nuteistajam E. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, slapstėsi nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, dėl ko buvo išduotas Europos arešto orderis, anksčiau teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, nors nuteistasis pripažįsta kaltę dėl nusikaltimų padarymo, tačiau yra linkęs minimizuoti atsakomybę, perkelti ją kitiems. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 22694,64 Eur, išskaičiuota tik 269,07 Eur. Jis neturi santaupų, nepateikia planų, kaip vykdys savo finansinius įsipareigojimus. Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nustatyta, kad nuteistasis vieną kartą baustas drausmine tvarka, nuobauda panaikinta prieš terminą tik 2020 m. liepos 24 d. Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta artima vidutinei – 39 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: ankstesnė (dažna) nusikalstamo elgesio patirtis; praeityje dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose dėl savo veiklos ir draugų rato; sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių; polinkis elgtis lengvabūdiškai, spontaniškai.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, E. N. neatliktos bausmės dalis (2 metai 11 mėnesių 26 dienos), kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą ir jo nusikalstamo elgesio rizika – artima vidutinei, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo skundas dėl Komisijos 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 91-187 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. N. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 91-187 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.