Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. N. (toliau – E. N.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarimo netaikyti nuteistajam E. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. N. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 2 dalį galutine 6 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos įstaigoje.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. rugsėjo 13 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugsėjo 13 d.

3. Komisijos 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 95-509 nutarta netaikyti nuteistajam E. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija pabrėžė, kad nors ir nuteistasis E. N. yra ne kartą skatintas ir vykdo savo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau yra vieną kartą baustas drausmine tvarka, išlikusi vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika bei kriminogeniniai veiksniai neleidžia daryti išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje.

4. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, nuteistasis pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartimi nuteistojo E. N. skundas buvo atmestas. Teismas konstatavo, kad Komisijos nutarimas motyvuotas, pagrįstas ir nekeliantis jokių abejonių, jame nurodytos visos sprendimui priimti svarbios aplinkybės. Teismas nurodė, kad Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina išvadą, jog nuteistojo elgesys įkalinimo metu nebuvo nepriekaištingas, o jo pastangos vis dar nėra pakankamos daryti išvadą, kad pataisos procesas nuteistajam E. N. jau yra užtikrintas ir yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą.

5. Nuteistasis E. N. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. nutartį ir priimti naują nutartį – taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Nuteistasis teigia, kad tiek Komisija, tiek ir Kauno apylinkės teismas atsižvelgė tik į neigiamai jį charakterizuojančius požymius, neatsižvelgė į jo pokyčius pataisos įstaigoje, o vertino tik jo praeityje padarytus neigiamus veiksmus.

5.2. Skunde nuteistasis nesutinka su tuo, kad Komisija sureikšmino jo vieną drausminę nuobaudą, kuri yra panaikinta, neatsižvelgė į tai, kad jis skatintas 8 kartus, taip pat nurodo, kad BVK nuostatose nėra įtvirtinta, jog drausmine tvarka baustam asmeniui negalima taikyti lygtinio paleidimo.

5.3. Skunde kritikuojamas teismo perteklinis kriminologinių veiksnių vertinimas, nuteistasis teigia, kad kai kurių kriminologinių veiksnių nėra įmanoma panaikinti, nes jie atsiradę dėl jo praeityje padarytų nusikalstamų veikų, todėl tai neturėtų būti naudojama kaip argumentai, dėl ko, jo atžvilgiu, nėra taikomas lygtinio paleidimo institutas.

Nuteistojo E. N. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būtų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis pataisos procesas jau gali būti tęsiamas asmens neizoliavus nuo visuomenės pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, pritardamas Komisijos išvadoms, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis E. N. gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, joje tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nuteistojo E. N. skundas dėl Komisijos nutarimo buvo atmestas, yra pagrįsti – teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį pagrindo nėra.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. N. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Iš teismui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų matyti, kad E. N. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis dirbo VĮ „Mūsų amatai“ nuo 2019 m. liepos 29 d., iki kol buvo atleistas 2021 m. liepos 2 d. dėl cecho užsidarymo. Nuteistasis bausmę atlieka lengvojoje grupėje, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, skatintas 8 kartus. E. N. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turės gyvenamąją vietą. Pataisos įstaigoje dalyvauja pataisos įstaigoje rengiamuose veiklose. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, E. N. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo ir tai nėra absoliutus pagrindas jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, juolab, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ne visada buvo nepriekaištingas, jo pastangos koreguoti savo elgesį teigiama linkme nebuvo nuoseklios. Pabrėžtina, kad asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas, visos bausmės atlikimo metu turi elgtis nepriekaištingai ir savo elgesiu įrodyti, jog jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, o E. N. elgesys, kaip ir minėta, nebuvo nepriekaištingas.

9. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad atlikus vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistajam E. N. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, vertinant šią aplinkybę BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad tokiu atveju būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Ji turi būti įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tuo tarpu, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, nuteistasis E. N. per bausmės atlikimo laikotarpį yra 1 (vieną) kartą baustas drausmine tvarka. Nuteistasis savo skunde argumentavo, kad nuobauda buvo panaikinta, o Komisija ir apylinkės teismas pertekliniai vertino ją, kaip vieną pagrindinių motyvų, kodėl jam nebuvo taikomas lygtinis paleidimas. Teisėjų kolegija šioje vietoje pažymi, kad nors ši nuobauda yra vienintelė ir buvo panaikinta prieš terminą, tačiau ji negali būti sumenkinta ir yra vertinama visame nuteistąjį apibūdinančių duomenų kontekste. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinamos tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, o turi būti vertinamas asmens elgesys per visą bausmės atlikimo laiką, kadangi asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Tai, kad nuteistasis E. N., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, jog nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką ir išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Tuo labiau, kad šis teistumas jam nėra pirmasis, į ką pagrįstai atsižvelgė ir apylinkės teismas. Praeityje nuteistajam buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas, kaip ir teisingai konstatavo apylinkės teismas, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, bei rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto neatsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nors tiek padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas ir įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui taikyti/netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus ir neatliktos bausmės dydį atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį ir įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus nurodytas aplinkybes, abejotina, kad ir šiuo atveju paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu. Juo labiau, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, E. N. kriminalinė istorija, teisės pažeidimų modelis yra kriminogeninis veiksnys, galintis paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

10. Abejonių, kad E. N. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals kelia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti jo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – neturi ar turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų bei menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai. Nuteistasis pagal vykdomuosius raštus privalo išmokėti 26333,67 Eur, iš kurių išmokėjęs tik labai nedidelę dalį, taip pat turi mokėti alimentus, kurių nemoka ir iki šios dienos nėra sumokėjęs bent dalies. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis turėjo sunkumų susijusių su finansais, kai kurios jo nusikalstamos veikos buvo padarytos dėl finansinių motyvų. Įvertinus turimų finansinių įsipareigojimų dydį, taip pat, kad yra įvykdęs ir turtinio pobūdžio nusikaltimų, teisėjų kolegijai kyla abejonių, ar E. N. išėjęs į laisvę ir susidūręs su dar didesniais finansiniais sunkumais, sugebės problemas spręsti tik teisėtais būdais. Todėl darytina išvada, kad būtent nuteistojo skolos, jo požiūris į jas jų nedengiant, vėlgi parodo nuteistojo požiūrį į jam priskirtus įsipareigojimus ir lygtinio paleidimo atveju galėtų lemti pakartotinį nusikalstamumą.

11. Abejonių tinkamu E. N. pasirengimu toliau savo elgesį koreguoti laisvėje, teisėjų kolegijai kelia ir jo kriminogeninių veiksnių skaičius. Nuteistajam, be anksčiau įvardintų, nustatyta daugiau nei 10 kriminogeninių veiksnių – kriminalinė istorija; smurtinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; nepastovi gyvenamoji vieta; apsunkinti/konfliktiški santykiai su artimaisiais; problemiški santykiai su partnere; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos/probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; priežiūros/apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Tai, kad nuteistajam vis dar išskiriami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, taip pat neduoda pagrindo išvadai, kad E. N. daro akivaizdžią pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

12. Vertinant visas aptartas aplinkybes galima daryti išvadą, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Anksčiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis šiuo metu jau sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų.

13. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią E. N. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. N. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo E. N. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.