Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirta bausmė sumažinta 1/3 daliu ir jam paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 2 punktu ir 3 punktu, jis įpareigotas iki 2017 m. gegužės 31 d. atlyginti G. V. turtinę žalą – 300 Eur, bei tęsti darbą;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (13 veikų), 182 straipsnio 3 dalyje (5 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir jam paskirta 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir jam paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, šias bausmes iš dalies sudedant, ir jam paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metų laikotarpiui, įpareigojant jį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, netekus darbo – būti užsiregistravusiam darbo biržoje. Vadovaujantis BK 69, 70 straipsniais, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą; per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi jam paskirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte, – dalyvavimas elgesio pataisos programoje. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutartimi panaikintas jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės;

3) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir jam paskirta galutinė 1 metų ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir jam paskirta galutinė 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (18 veikų), 182 straipsnio 3 dalyje (8 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis ir jam skirta subendrinta 5 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu, iki laisvės atėmimo 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės (6 mėnesius), ir jam paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką visiškai įskaityta laisvės atėmimo bausmės dalis, atlikta pagal Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 3 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis prie Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalis ir nustatyta, kad jis turi atlikti 5 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaitytos jo atliktų bausmių dalys pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžius, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendį (jei pagal šiuos nuosprendžius jis jau atliko dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (trys veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje.

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenamosios vietos nedeklaruojantis, šiuo metu atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. liepos 29 d. 17.50 val., vieną sulaikymo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nepakeista ir palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios;

2) Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta 45 parų arešto bausmė. Taikyta BK 64¹ straipsnio 1 dalis, paskirta bausmė sumažinta 1/3, ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu pagal bausmių keitimo taisykles, numatytas BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktyje, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė, į kurią įskaityta bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendį;

3) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 20 parų arešto bausmė;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir jam paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir jam paskirtos pareigos: 1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas); 2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas); 3) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam K. P. padarytą turtinę 270 Eur žalą (BK 75 straipsnio 6 dalis);

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, laikotarpiais nuo 2020 m. spalio 1 d. 17.00 val. iki 2020 m. spalio 2 d. 12.48 val., nuo 2021 m. vasario 15 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (trys veikos), 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2019 m. spalio 2 d., skelbimų portale (duomenys neskelbtini) patalpinus žinomai melagingą skelbimą apie kompiuterio „Macbook Pro“ pardavimą, 2019 m. spalio 2 d., 12.46 val., skelbime nurodytu kontaktiniu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) dėl parduodamo daikto susisiekusiai V. G. melagingai pažadėjo parduoti kompiuterį „Macbook Pro“ ir nurodė pastarajai į jo atsiųstą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu gautą iš D. J., pervesti 300 eurų už kompiuterį ir 10 eurų už jo siuntimą, pavedimo kopiją atsiunčiant į jam priklausantį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), po ko, V. G. iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) atlikus 310 eurų pavedimą į D. J. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), kompiuterį melagingai jai žadėjo atsiųsti paštomatu, tačiau jo neatsiuntė, pinigų negrąžino, o juos išgryninant pasisavino, t. y. tuo pačiu metu, pasinaudojant tuo, kad D. J. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) pardavinėjo kaljaną, susisiekus iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir apsimetus pirkėju sutarė dėl kaljano pirkimo bei paslaugos, kad pervesdamas pinigus už kaljaną, kurį nori padovanoti draugei, perves papildomai 250 eurų, kuriuos D. J. išgrynins, ir pridėjęs prie kaljano supakuos kaip dovaną, gaudamas papildomai 5 eurus už supakavimą, o vėliau D. J. dovaną atiduos iš anksto nurodytam asmeniui, nurodytu laiku ir adresu, tokiu būdu D. J. neįtardamas apgaulės, vykdė nurodymus, t. y. gavęs 310 eurų pavedimą iš V. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), jų negrynindamas, nes turėjo namuose analogišką sumą, pridėjo 250 eurų prie kaljano ir supakavęs kaip dovaną, 2019 m. spalio 2 d., apie 20.30 val., prie parduotuvės „M.“, adresu (duomenys neskelbtini), ją perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai merginai, tokiu būdu, pasinaudodamas D. J. pasitikėjimu, bendrais veiksmais su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo naudai įgijo svetimą, V. G. priklausantį, turtą – 310 eurų, tuo jai padarydami 310 eurų turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, T. K. pasikėsino savo naudai apgaule įgyti svetimą turtą, o būtent: jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su ten pat bausmę atliekančiu R. R., turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2019 m. spalio 3 d. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) bei jam priklausančioje socialinio tinklalapio „F.“ paskyroje „T.“ patalpino žinomai melagingą skelbimą apie kompiuterio „MSI-GT72S“ pardavimą, po ko, 2019 m. spalio 3 d., apie 10.14 val., skelbime nurodytu kontaktiniu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) dėl parduodamos prekės susisiekusiam D. A., pastarajam melagingai pažadėjo parduoti kompiuterį „MSI-GT72S“ ir nurodė į atsiųstą D. T. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu gautą iš I. T., pervesti 250 eurų už kompiuterį ir 5 eurų už jo siuntimą, pavedimo kopiją atsiunčiant į jam priklausantį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), tačiau D. A. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliekant 255 eurų pavedimą į atsiųstą D. T. sąskaitą (duomenys neskelbtini), pavedime nurodžius ne tą paskirtį, kaip reikalavo pardavėjas, t. y. nurodžius kompiuterio modelį, dėl ko pirkimas neįvyko, o pinigai D. A. buvo grąžinti atgal į sąskaitą, tuo pačiu metu, pasinaudodamas tuo, kad I. T. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) pardavinėjo suvenyrą, susisiekęs su ja telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir apsimetęs pirkėju sutarė dėl suvenyro pirkimo už 25 eurus, tačiau į nurodytą savo sūnaus D. T. sąskaitą (duomenys neskelbtini) I. T. gavusi 250 eurų pavedimą bei SMS žinutę iš pirkėjo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) su prašymu išgryninti pinigus ir pridėti prie suvenyro kaip dovanos, I. T., įtarusi apgaulę, gautus 255 eurus grąžino į D. A. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu nusikalstamos veikos nebaigė, nes I. T., įtarusi apgaulę, grąžino nukentėjusiajam D. A. 255 eurus, o D. A. atsisakė kompiuterio pirkimo, tokiu būdu, bendrais veiksmais su R. R. apgaule savo naudai pasikėsino įgyti svetimą, D. A. priklausantį turtą – 255 eurus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios.

Šiais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, T. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2019 m. spalio 3 d., jam priklausančioje socialinio tinklalapio „F.“ paskyroje „T.“ patalpinus žinomai melagingą skelbimą apie žaidimų konsolės „PS4 PRO“ su priedais pardavimą, po ko, 2019 m. spalio 3 d., apie 16.49 val., per M. programėlę į skelbimą atsiliepusiam S. S., susisiekęs su pastaruoju telefono Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėjo parduoti žaidimų konsolę „PS4 PRO“ su priedais ir nurodė S. S. į atsiųstą sąskaitą (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu gautą iš A. Š., pervesti 250 eurų už kompiuterį ir 10 eurų už jo siuntimą, po ko S. S. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atlikus 260 eurų pavedimą į atsiųstą A. Š. sąskaitą (duomenys neskelbtini), žaidimų konsolę melagingai žadėjo atsiųsti paštu, tačiau jos neatsiuntė, pinigų negrąžino, juos išgryninat pasisavino, t. y. tuo pačiu metu pasinaudojant tuo, kad A. Š. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) pardavinėjo vyrišką piniginę, susisiekus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir apsimetus pirkėju sutarė dėl piniginės pirkimo bei paslaugos, kad pervesdamas pinigus už piniginę, kurią nori padovanoti savo tėvui, perves papildomai 200 eurų, kuriuos A. Š. išgrynins ir pridėjusi prie piniginės, supakuos kaip dovaną, gaudama už tai papildomai 4 eurus už supakavimą, o vėliau dovaną ji atiduos iš anksto nurodytam asmeniui, nurodytu laiku ir adresu, tokiu būdu A. Š., neįtardama apgaulės, vykdė nurodymus, t. y. gavusi 260 eurų pavedimą iš S. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-10-03 išgryninusi 200 eurų „S.“ banko bankomate, (duomenys neskelbtini), ir papildomai paprašius, pridėjusi namuose turėtus 50 eurų, bendrai prie piniginės pridėjo 250 eurų ir supakavusi kaip dovaną, 2019 m. spalio 3 d., apie 22.00 val., prie savo namų, (duomenys neskelbtini), perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai merginai, kuri paimdama supakuotą dovaną su 250 eurų, perdavė A. Š. grynais trūkstamus 10 eurų, tokiu būdu, pasinaudodami A. Š. pasitikėjimu, bendrais veiksmais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo naudai įgijo svetimą, S. S. priklausantį, turtą – 260 eurų, tuo jam padarydami 260 eurų turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, T. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2019 m. spalio 6 d., skelbimų portale (duomenys neskelbtini) patalpinus žinomai melagingą skelbimą apie automobilio „VW Sharan“ pardavimą, 2019 m. spalio 6 d., apie 10.00 val., skelbime nurodytu kontaktiniu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekusiam S. A. melagingai pažadėjo parduoti automobilį „VW Sharan“ ir nurodė į atsiųstą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu gautą iš E. M., sumokėti 200 eurų avansą už busimą automobilio pirkimą, po ko S. A. atlikus 200 eurų pavedimą iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į E. M. sąskaitą (duomenys neskelbtini), melagingai žadėjo susitikti, kad S. A. apžiūrėtų automobilį ir sudarytų pirkimo-pradavimo sutartį, tačiau į susitikimą su S. A. neatvyko, jam automobilio nepardavė ir pinigų negrąžino, o gautus pinigus išgryninant pasisavino, t. y. tuo pačiu metu, pasinaudojant tuo, kad E. M. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) pardavinėjo žaidimų rinkinį „Lego“, susisiekus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir apsimetus pirkėju sutarė dėl žaidimų rinkinio „Lego“ pirkimo bei paslaugos, kad pervesdamas pinigus už žaidimų rinkinį, kurį nori padovanoti savo sūnui, perves papildomai 180 eurų, kuriuos E. M. išgrynins ir pridėjusi prie žaidimų rinkinio supakuos kaip dovaną, o vėliau dovaną atiduos iš anksto nurodytam asmeniui, nurodytu laiku ir adresu, tokiu būdu E. M., neįtardama apgaulės, vykdė nurodymus, t. y. gavusi 200 eurų į savo banko sąskaitą pavedimą iš S. A. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), juos 2019 m. spalio 6 d. išgrynino bankomate, parduotuvėje „M.“, adresu (duomenys neskelbtini), ir pridėjusi prie žaidimų rinkinio „Lego“ 180 eurų, 2019 m. spalio 7 d., apie 10.15 val., prie UAB „N.“, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė prekę ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai merginai, tokiu būdu, pasinaudodamas E. M. pasitikėjimu, bendrais veiksmais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo naudai įgijo svetimą, S. A., priklausantį turtą – 200 eurų, tuo jam padarydami 200 eurų turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

Be to, T. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2019 m. spalio 6 d., skelbimų portale (duomenys neskelbtini) patalpinus žinomai melagingą skelbimą apie žaidimų konsolės „PS4 PRO“ pardavimą, 2019 m. spalio 6 d., apie 15 val., nurodytu skelbime kontaktiniu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prekės susisiekusiam E. T. melagingai pažadėjo jam parduoti žaidimų konsolę „PS4 PRO“ ir nurodė į atsiųstą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu gautą iš A. A. L., pervesti 250 eurų už žaidimų konsolę, pavedimo kopiją atsiunčiant į jam priklausantį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), po ko E. T. iš draugės V. B. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedus 250 eurų į A. A. L. sąskaitą (duomenys neskelbtini), kompiuterį melagingai žadėjo atsiųsti paštomatu, tačiau prekės neatsiuntė ir negrąžino pinigų, juos išgryninant pasisavino, t. y. tuo pačiu metu pasinaudojant tuo, kad A. A. L. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) pardavinėjo žvakidę, susisiekus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir apsimetus pirkėju sutarė dėl žvakidės pirkimo bei paslaugos, kad pervesdamas 25 eurus už žvakidę, kurią nori padovanoti draugei, perves papildomai 210 eurų, kuriuos A. A. L. išgrynins ir pridėjęs prie žvakidės, supakuos kaip dovaną, gaudamas papildomai 15 eurų už paslaugą, o vėliau dovaną A. A. L. atiduos iš anksto nurodytam asmeniui, nurodytu laiku ir adresu, tokiu būdu A. A. L., neįtardamas apgaulės, vykdė nurodymus, t. y. gavęs 250 eurų pavedimą iš V. B. sąskaitos (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 6 d. išgryninęs 250 eurų, bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), ir prie žvakidės pridėjęs 210 eurų, 2019 m. spalio 7 d., laikotarpyje nuo 12 val. iki 14 val., prie savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai merginai, tokiu būdu, pasinaudodamas A. A. L. pasitikėjimu, bendrais veiksmais su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo naudai įgijo svetimą, V. B. priklausantį turtą – 250 eurų, tuo jai padarydami 250 eurų turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

R. R. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su ten pat bausmę atliekančiu T. K. bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta mergina, turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2019 m. spalio 2 d., skelbimų portale (duomenys neskelbtini) patalpinus žinomai melagingą skelbimą apie kompiuterio „Macbook Pro“ pardavimą, 2019 m. spalio 2 d., 12.46 val., skelbime nurodytu kontaktiniu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) dėl parduodamo daikto susisiekusiai V. G. melagingai pažadėjo parduoti kompiuterį „Macbook Pro“ ir nurodė pastarajai į jo atsiųstą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu gautą iš D. J., pervesti 300 eurų už kompiuterį ir 10 eurų už jo siuntimą, pavedimo kopiją atsiunčiant į T. K. priklausantį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), po ko, V. G. iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) atlikus 310 eurų pavedimą į D. J. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), kompiuterį melagingai jai žadėjo atsiųsti paštomatu, tačiau jo neatsiuntė, pinigų negrąžino, o juos išgryninant pasisavino, t. y. tuo pačiu metu, pasinaudojant tuo, kad D. J. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) pardavinėjo kaljaną, susisiekus iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir apsimetus pirkėju sutarė dėl kaljano pirkimo bei paslaugos, kad pervesdamas pinigus už kaljaną, kurį nori padovanoti draugei, perves papildomai 250 eurų, kuriuos D. J. išgrynins ir pridėjęs prie kaljano supakuos kaip dovaną, gaudamas papildomai 5 eurus už supakavimą, o vėliau D. J. dovaną atiduos iš anksto nurodytam asmeniui, nurodytu laiku ir adresu, tokiu būdu D. J. neįtardamas apgaulės, vykdė nurodymus, t. y. gavęs 310 eurų pavedimą iš V. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), jų negrynindamas, nes turėjo namuose analogišką sumą, pridėjo 250 eurų prie kaljano ir supakavęs kaip dovaną, 2019 m. spalio 2 d., apie 20.30 val., prie parduotuvės M., adresu (duomenys neskelbtini), ją perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai merginai, tokiu būdu, pasinaudodamas D. J. pasitikėjimu, bendrais veiksmais su T. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta mergina, apgaule savo naudai įgijo svetimą, V. G. priklausantį, turtą – 310 eurų, tuo jai padarydami 310 eurų turtinę žalą.

Be to, R. R. pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, o būtent: jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su ten pat bausmę atliekančiu T. K., turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2019 m. spalio 3 d., skelbimų portale (duomenys neskelbtini) bei socialinio tinklalapio „F.“ T. K. priklausančioje paskyroje patalpino žinomai melagingą skelbimą apie kompiuterio „MSI-GT72S“ pardavimą, po ko, 2019 m. spalio 3 d., apie 10.14 val., skelbime nurodytu kontaktiniu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) dėl parduodamos prekės susisiekusiam D. A., pastarajam melagingai pažadėjo parduoti kompiuterį „MSI-GT72S“ ir nurodė į atsiųstą D. T. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu gautą iš I. T., pervesti 250 eurų už kompiuterį ir 5 eurų už jo siuntimą, pavedimo kopiją atsiunčiant į T. K. priklausantį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), tačiau D. A. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliekant 255 eurų pavedimą į atsiųstą D. T. sąskaitą (duomenys neskelbtini), pavedime nurodžius ne tą paskirtį, kaip reikalavo pardavėjas, t. y. nurodžius kompiuterio modelį, dėl ko pirkimas neįvyko, o pinigai D. A. buvo grąžinti atgal į sąskaitą, tuo pačiu metu, pasinaudodamas tuo, kad I. T. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) pardavinėjo suvenyrą, susisiekęs su ja telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir apsimetęs pirkėju sutarė dėl suvenyro pirkimo už 25 eurus, tačiau į nurodytą savo sūnaus D. T. sąskaitą (duomenys neskelbtini) I. T. gavusi 250 eurų pavedimą bei SMS žinutę iš pirkėjo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) su prašymu išgryninti pinigus ir pridėti prie suvenyro kaip dovanos, I. T., įtarusi apgaulę, gautus 255 eurus grąžino į D. A. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu nusikalstamos veikos nebaigė, nes I. T., įtarusi apgaulę, grąžino nukentėjusiajam D. A. 255 eurus, o D. A. atsisakė kompiuterio pirkimo, tokiu būdu, bendrais veiksmais su T. K. apgaule savo naudai pasikėsino įgyti svetimą, D. A. priklausantį, turtą – 255 eurus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios.

Šiais savo veiksmais R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. R. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su ten pat bausmę atliekančiu T. K. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta mergina, turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2019 m. spalio 3 d., socialinio tinklalapio „F.“ T. K. priklausančioje paskyroje „T.“ patalpinus žinomai melagingą skelbimą apie žaidimų konsolės „PS4 PRO“ su priedais pardavimą, po ko, 2019 m. spalio 3 d., apie 16.49 val., per M. programėlę į skelbimą atsiliepusiam S. S., susisiekęs su pastaruoju telefono Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėjo parduoti žaidimų konsolę „PS4 PRO“ su priedais ir nurodė S. S. į atsiųstą sąskaitą (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu gautą iš A. Š., pervesti 250 eurų už kompiuterį ir 10 eurų už jo siuntimą, po ko S. S. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atlikus 260 eurų pavedimą į atsiųstą A. Š. sąskaitą (duomenys neskelbtini), žaidimų konsolę melagingai žadėjo atsiųsti paštu, tačiau jos neatsiuntė, pinigų negrąžino, juos išgryninat pasisavino, t. y. tuo pačiu metu pasinaudojant tuo, kad A. Š. skelbimų portale (duomenys neskelbtini), pardavinėjo vyrišką piniginę, susisiekus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir apsimetus pirkėju sutarė dėl piniginės pirkimo bei paslaugos, kad pervesdamas pinigus už piniginę, kurią nori padovanoti savo tėvui, perves papildomai 200 eurų, kuriuos A. Š. išgrynins ir pridėjusi prie piniginės, supakuos kaip dovaną, gaudama už tai papildomai 4 eurus už supakavimą, o vėliau dovaną ji atiduos iš anksto nurodytam asmeniui, nurodytu laiku ir adresu, tokiu būdu A. Š. neįtardamas apgaulės, vykdė nurodymus, t. y. gavusi 260 eurų pavedimą iš S. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-10-03 išgryninusi 200 eurų „S.“ banko bankomate, (duomenys neskelbtini), ir papildomai paprašius, pridėjusi namuose turėtus 50 eurų, bendrai prie piniginės pridėjo 250 eurų ir supakavusi kaip dovaną, 2019 m. spalio 3 d., apie 22.00 val., prie savo namų, (duomenys neskelbtini), perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai merginai, kuri paimdama supakuotą dovaną su 250 eurų, perdavė A. Š. grynais trūkstamus 10 eurų, tokiu būdu, pasinaudodami A. Š. pasitikėjimu, bendrais veiksmais su T. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta mergina, apgaule savo naudai įgijo svetimą, S. S. priklausantį, turtą – 260 eurų, tuo jam padarydami 260 eurų turtinę žalą.

Be to, R. R. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su ten pat bausmę atliekančiu T. K. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta mergina, turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2019 m. spalio 6 d., skelbimų portale (duomenys neskelbtini) patalpinus žinomai melagingą skelbimą apie automobilio „VW Sharan“ pardavimą, 2019 m. spalio 6 d., apie 10.00 val., skelbime nurodytu kontaktiniu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekusiam S. A. melagingai pažadėjo parduoti automobilį „VW Sharan“ ir nurodė į atsiųstą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu gautą iš E. M., sumokėti 200 eurų avansą už busimą automobilio pirkimą, po ko S. A. atlikus 200 eurų pavedimą iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į E. M. sąskaitą (duomenys neskelbtini), melagingai žadėjo susitikti, kad S. A. apžiūrėtų automobilį ir sudarytų pirkimo-pradavimo sutartį, tačiau į susitikimą su S. A. neatvyko, jam automobilio nepardavė ir pinigų negrąžino, o gautus pinigus išgryninant pasisavino, t. y. tuo pačiu metu, pasinaudojant tuo, kad E. M. skelbimų portale (duomenys neskelbtini), pardavinėjo žaidimų rinkinį „Lego“, susisiekus telefono Nr. (duomenys neskelbtini)ir apsimetus pirkėju sutarė dėl žaidimų rinkinio „Lego“ pirkimo bei paslaugos, kad pervesdamas pinigus už žaidimų rinkinį, kurį nori padovanoti savo sūnui, perves papildomai 180 eurų, kuriuos E. M. išgrynins ir pridėjusi prie žaidimų rinkinio supakuos kaip dovaną, o vėliau dovaną atiduos iš anksto nurodytam asmeniui, nurodytu laiku ir adresu, tokiu būdu E. M., neįtardamas apgaulės, vykdė nurodymus, t. y. gavusi 200 eurų į savo banko sąskaitą pavedimą iš S. A. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), juos 2019 m. spalio 6 d. išgrynino bankomate, parduotuvėje „M.“, adresu (duomenys neskelbtini), ir pridėjusi prie žaidimų rinkinio „Lego“ 180 eurų, 2019 m. spalio 7 d., apie 10.15 val., prie UAB „N.“, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė prekę ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai merginai, tokiu būdu, pasinaudodamas E. M. pasitikėjimu, bendrais veiksmais su T. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta mergina, apgaule savo naudai įgijo svetimą, S. A., priklausantį turtą – 200 eurų, tuo jam padarydami 200 eurų turtinę žalą.

Be to, R. R. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su ten pat bausmę atliekančiu T. K. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta mergina, turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2019 m. spalio 6 d., skelbimų portale (duomenys neskelbtini) patalpinus žinomai melagingą skelbimą apie žaidimų konsolės „PS4 PRO“ pardavimą, 2019 m. spalio 6 d., apie 15 val., nurodytu skelbime kontaktiniu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prekės susisiekusiam E. T. melagingai pažadėjo jam parduoti žaidimų konsolę „PS4 PRO“ ir nurodė į atsiųstą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu gautą iš A. A. L., pervesti 250 eurų už žaidimų konsolę, pavedimo kopiją atsiunčiant į T. K. priklausantį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), po ko E. T. iš draugės V. B. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedus 250 eurų į A. A. L. sąskaitą (duomenys neskelbtini), kompiuterį melagingai žadėjo atsiųsti paštomatu, tačiau prekės neatsiuntė ir negrąžino pinigų, juos išgryninant pasisavino, t. y. tuo pačiu metu pasinaudojant tuo, kad A. A. L. skelbimų portale (duomenys neskelbtini), pardavinėjo žvakidę, susisiekus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir apsimetus pirkėju sutarė dėl žvakidės pirkimo bei paslaugos, kad pervesdamas 25 eurus už žvakidę, kurią nori padovanoti draugei, perves papildomai 210 eurų, kuriuos A. A. L. išgrynins ir pridėjęs prie žvakidės, supakuos kaip dovaną, gaudamas papildomai 15 eurų už paslaugą, o vėliau dovaną A. A. L. atiduos iš anksto nurodytam asmeniui, nurodytu laiku ir adresu, tokiu būdu A. A. L., neįtardamas apgaulės, vykdė nurodymus, t. y. gavęs 250 eurų pavedimą iš V. B. sąskaitos (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 6 d. išgryninęs 250 eurų, bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), ir prie žvakidės pridėjęs 210 eurų, 2019 m. spalio 7 d., laikotarpyje nuo 12 val. iki 14 val., prie savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai merginai, tokiu būdu, pasinaudodamas A. A. L. pasitikėjimu, bendrais veiksmais su T. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta mergina, apgaule savo naudai įgijo svetimą, V. B. priklausantį, turtą – 250 eurų, tuo jai padarydami 250 eurų turtinę žalą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis T. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad jis padarė nusikalstamas veikas, bet ne visas, kurios jam yra inkriminuojamos. Jis nepadarė veikos, susijusios su automobiliu. Jis atlikinėjo bausmę kartu su E. G., kuris yra trečiasis žmogus šioje byloje, tame pačiame būryje. Visus epizodus, kuriais yra kaltinamas, organizavo E. G.. Kaltinamasis įdėdavo skelbimus telefonu, kurį duodavo E. G., paskambindavo žmogui, o E. G. skambindavo tiems, kas parduodavo dovanėles, suvenyrus. Ką jis susitardavo su tais žmonėms, kaltinamasis nežino. Jis kaltinamajam duodavo sąskaitą, į kurią reikėdavo pervesti pinigus. Būdavo nurodytas vardas, pavardė ir sąskaitos numeris. Sąskaitą nurodydavo tiems, kas būdavo susidomėję parduodama preke. Žmonės pervesdavo pinigus, kaltinamasis pasakydavo E. G., kuris pasitikrindavo, ar įkrito pinigai, o po to, ką jis darydavo su pinigais, jis nežino. Kaltinamajam E. G. nesakydavo, kaip jis išgrynindavo pinigus ir ką su jais darydavo, pasakydavo, kad gavo ir viskas, sakydavo, kad kaltinamasis laisvas. Kaltinamasis už tai nieko negaudavo, tik ramybę būryje. Kaltinamasis dėl pirmo epizodo (dėl V. G.) parodė, kad jis 2019 m. spalio 2 d. patalpino skelbimą į (duomenys neskelbtini) su parduodamu kompiuteriu „Macbook Pro“. Skelbimą patalpino telefono pagalba. V. G. paskambino pati. Jai buvo nurodyta pervesti 300 eurų už kompiuterį ir 10 eurų už siuntimą. Kaltinamasis paprašė jos atsiųsti pavedimo kopiją į el. paštą, gali būti, jog į (duomenys neskelbtini). Ji pervedė pinigus ir viskas. Kaltinamasis neatsimena, ar ji po to bandė susisiekti su juo, neatsimena, kam priklausė telefono numeris (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šiose veiklose R. R. nedalyvavo ir šis telefono numeris ne R. R.. Kaltinamasis suprato, kad jis nesiųs kompiuterio V. G., kad įvykdė apgaulę ir, kad V. G. padarė žalą. Kaltinamasis nepažįsta D. J.. Kaltinamasis dėl antro epizodo (dėl D. A.) parodė, kad 2019 m. spalio 3 d. jis patalpino skelbimą į (duomenys neskelbtini) ir „F.“ paskyrą „T.“ su parduodamu kompiuteriu „MSI-GT72S“. Dėdamas skelbimą, kaltinamasis žinojo, kad kompiuterio nepersiųs. Neatsimena, kada sukurta „F.“ paskyra, tačiau tikrai seniau nei 2019 m. spalio 3 d., gal prieš 10 metų. Kaltinamasis neatsimena, kam priklausė telefono numeris (duomenys neskelbtini). D. A. susisiekė su kaltinamuoju. Kaltinamasis neatsimena, kaip jis su juo bendravo, ar skambučiais, ar žinutėmis. Sąskaitą, kurią nurodė D. A., kaltinamajam nurodė E. G.. Nepamena, ar kaltinamasis sakė D. A., kad jis atsiųstų pavedimo kopiją. Gali būti, kad kaltinamasis nurodė el. paštą, t. y., (duomenys neskelbtini), kuris sukurtas kaltinamojo. Kaltinamajam atrodo, kad pavedimo paskirtyje būdavo kažkokie skaičiai. Vienu telefonu įkalinimo įstaigoje naudojosi apie 10 žmonių. Neatsimena, ar buvo kalba su E. G. apie grąžintus pinigus. Nurodė, kad R. R. nedalyvavo šiame epizode. Kaltinamasis nepažįsta D. T.. Kaltinamasis negavo finansinės naudos šiame epizode. Kaltinamasis dėl trečio epizodo (dėl S. S.) parodė, kad „F.“ paskyra „T.“ yra jo, tačiau net neįsivaizduoja, kada ši anketa buvo sukurta. Gali būti, kad yra pakeistas vardas su pavarde ir tai yra ta pati anketa. 2019 m. spalio 3 d. jis patalpino skelbimą „F.“ paskyroje su parduodama žaidimų konsole „PS4 PRO“. Šiuo atveju vyko ta pati schema. Kaltinamasis bendravo su S. S. per „M.“. Kaltinamasis nurodė, kad ji nepažįsta A. Š., jos sąskaitą nurodė E. G.. R. R. nedalyvavo šiame epizode. Kaltinamasis negavo jokio atlygio už tai. Sukčiavo tik dėl to, kad galėtų ramiai gyventi būryje. Kaltinamajam buvo grasinama E. G., jog jeigu jis neperves pinigų, bus sulaužytos kojos, rankos ir pan. Kaltinamasis nesikreipė dėl to į administraciją. Nurodė, kad ne kartą kaltinamasis buvo sumuštas (duomenys neskelbtini). E. G. yra sumušęs kaltinamąjį 2019 m. rugpjūčio mėn. Tuomet taip pat kaltinamasis nesikreipė į administraciją, kreipėsi tik į gydymo įstaigą dėl sumušimo. Kaltinamasis nežino, kada E. G. mirė. R. R. kaltinamajam nedarė jokios įtakos. Kaltinamasis prisipažįsta, jog S. S. padarė žalą, kurią sutinka atlyginti. Kaltinamasis dėl ketvirto epizodo (dėl S. A.) parodė, kad jis neprisipažįsta padaręs šią nusikalstamą veiką. Jis nesusijęs su 2019 m. spalio 6 d. patalpintu skelbimu (duomenys neskelbtini) dėl parduodamo automobilio „VW Sharan“, su S. A. žinutėmis nesusirašinėjo, su juo nebendravo. Šį skelbimą įdėjo E. G. arba kažkas kitas. Kaltinamasis neišmano apie automobilius, jis dėdavo skelbimus tik su tokiomis prekėmis, apie kurias galėdavo papasakoti. Kaltinamasis nežino, kaip buvo gauta E. M. sąskaita. Su ja kalbėjo E. G.. Kaltinamasis žalos nepadarė šiuo atveju, nes nepadarė šios veikos. Kaltinamasis dėl penkto epizodo (dėl E. T. ir V. B.) parodė, kad 2019 m. spalio 6 d. jis patalpinto skelbimą (duomenys neskelbtini) su parduodama žaidimų konsole „PS4 PRO“. Dėdamas skelbimą, jis žinojo, kad nesiųs konsolės. E. G. duodavo telefoną, kad kaltinamasis įdėtų skelbimą arba paskambintų žmonėms. Skelbime būdavo nurodytas kontaktinis numeris. Kaltinamasis nepamena, kaip bendravo su E. T.. Nepamena, ar pavedimo kopija buvo atsiųsta į el. paštą (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis nepažįsta A. A. L., jo sąskaitą nurodė E. G.. Nurodė, kad R. R. šiuose epizoduose nedalyvavo. Kaltinamasis nurodė, kad jis nežino, kur buvo dedami visi daiktai, nežino, kur nukeliaudavo visi pinigai, nes jis nėra gavęs naudos iš šių veikų. Savo poelgius vertina blogai, gailisi dėl to.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. R. neprisipažino padaręs nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra kaltinamas, ir parodė, kad jis anksčiau buvo padaręs nusikalstamas veikas, tačiau už tai jau yra atlikęs bausmę. Nurodė, kad jis atlieka jam paskirtą bausmę (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m., galbūt, vasario mėn. 2019 m. kurį laiką kaltinamasis gyveno su T. K.. Parodė, kad jis gal ir skambindavo kažkam iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Jis skambindavo mamai, sesei, krikšto mamai. Jis nežino, iš kur šis telefono numeris, tačiau būryje juo naudojosi visi. Dėl automobilio epizodo, tai girdisi E. G. balsas. Teismui pagarsinus kaltinamojo R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. t. 6, b. l. 154, 184-185), jis nurodė, kad jis prisipažino ne dėl šių epizodų. Jis pripažįsta dėl tų epizodų, dėl kurių bausmę jau atliko. Nors E. G. liepė pasakyti, kad kaltinamasis ieškojo merginų „F.“, kurios ieško darbo, tačiau jis jų neieškojo. Tuo metu kaltinamasis melavo tyrėjai, o dabar sako tiesą. Kaltinamasis nežino, ar 2021 m. vasario 16 d. E. G. buvo gyvas, žino, jog jis išėjo į laisvę 2020 m. gruodžio 31 d. Kaltinamasis išėjo į laisvę 2020 m. rugpjūčio 13 d. Pažymėjo, kad E. G. turėjo įtakos per visas kaltinamojo apklausas, kurių metu liepė kalbėti, jog vieną epizodą padarė kaltinamasis, todėl jis verčiamas ir prisipažino. Nurodė, kad kaltinamasis paskutinį kartą bendravo su E. G. 2021 m. sausio mėn. Tuo metu jie abu buvo laisvėje. E. G. pasakė, kad „imčiau ant savęs“ ir kaltinamasis prisipažintų. Kaltinamasis gaudavo spaudimą iš E. G., kuris viską organizavo.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis S. S. parodė, kad jis kaltinamųjų asmeniškai nepažįsta, viską išsamiai papasakojo policijoje, praėjo daug laiko, todėl jau primiršo. Nurodė, kad „F.“ platformoje, „M.“ skiltyje, jis pamatė skelbimą, jog yra parduodama „Play Station“ žaidimų konsolė su papildomu šalmu už 250 eurų. Skelbime buvo konsolės nuotrauka, kuri atitiko „Play Station 4“ modelį. Nuotrauka buvo padaryta paprastai, tai nebuvo parduotuvės nuotrauka. Nuotrauka daryta iš kambario. Matėsi, kad žmogus fotografavo kambaryje, todėl susidarė įspūdis, jog konsolė tikrai buvo. „F.“ paskyra vadinosi „T.“. Susirašinėjant buvo sutarta, jog jei nukentėjusysis perves jam pinigus, tada jis jam atsiųs viską su papildomais žaidimais. Skelbimo lokacija buvo (duomenys neskelbtini). Jo „F.“ paskyra buvo sena, 5-7 metų, atsiųsto asmens dokumento duomenys atitiko „F.“ duomenis (to asmens vardą, pavardę, nuotrauką). Asmens dokumento jis paprašė, kad įsitikintų, jog asmuo neapgaus jo. Kai nukentėjusysis paprašė jo, kad šis atsiųstų banko sąskaitos numerį, šis paklausė, ar tinka „S.“, nukentėjusysis pasakė, kad jam tinka „S.“. Kaltinamasis pasakė, kad „S.“ turi mama ar kažkas, todėl nukentėjusiajam pasakė jos sąskaitą. Nukentėjusiajam buvo atsiųstas moters sąskaitos numeris, į kurią jis pervedė pinigus. Pervedė didesnę pinigų sumą, nes buvo siuntimo mokestis. Siuntimo kainą nurodė žmogus, kuris pardavinėjo konsolę. Už siuntimą turėjo papildomai sumokėti 10 eurų. Nuo to laiko buvo žadėta, jog prekė bus atsiųsta, tačiau nukentėjusysis jos taip ir negavo. Jei neklysta, jis visą laiką rašėsi per „F.“, bet, galimai, buvo ir susiskambinę, rašinėjosi žinutėmis, kad būtų raštiškas įrodymas. Jis skambino, rašė kaltinamajam T. K., tačiau atsakymo negavo, o kai prisiskambino, nukentėjusysis uždavė jam klausimus apie siuntą, šis nukentėjusiajam atsiuntė kažkokią nuotrauką su pieštuku, nukentėjusysis perskambino jam ir pasakė, kad šis atsiuntė ne tą nuotrauką, o tada kaltinamasis pasiuntė jį negražiai rusiškai ar lietuviškai. Prieš nukentėjusįjį pasiunčiant, jam girdėjosi pašalinis asmuo, kuris sakė „pasiųsk tu jį“. Po to, kai kaltinamasis jį pasiuntė negražiais žodžiais, jis patikrino T. K. paskyrą. Kažkurį laiką nukentėjusysis buvo užblokuotas kaltinamojo, neliko susirašinėjimo istorijos, bet kažkokį laiko tarpą nukentėjusysis galėjo prieiti prie paskyros. Nukentėjusysis negavo nei siuntimo kodo, nei pačios siuntos. Po to baigėsi kontaktai, nukentėjusysis įsitikino, kad jis negaus nei siuntos, nei pinigų, todėl jis nuėjo į policiją, viską buvo išsisaugojęs ir surinkęs visus įrodymus. Su kaltinamuoju buvo bendrauta telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis palaiko civilinį ieškinį, nori susigrąžinti prarastą turtą. Teismui pagarsinus nukentėjusiojo S. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. t. 4, b. l. 14-15), jis parodė, kad kai T. K. pasikeitė vardą, nukentėjusysis liko atblokuotas. Kaltinamasis prieš tai vadinosi „T.“, o po to jis pasikeitė į „T.“. Tuomet automatiškai pasikeitė susirašinėjimas, po vardo pasikeitimo susirašinėjimas išsitrynė, liko trumpas susirašinėjimas.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji V. G. parodė, kad ji kaltinamųjų R. R. ir T. K. nepažįsta. Nurodė, kad ji skelbimą pamatė (duomenys neskelbtini), bandė įsigyti kompiuterį „Macbook pro“. 2019 m. spalio 2 d. ji skambino skelbime nurodytu numeriu, tačiau neprisiskambino, tuomet parašė žinutę su tekstu „sveiki, neprisiskambinau, rašau dėl kompiuterio“. Ji paklausė, kokiame mieste yra, kaip veikia kamera, tada jai atrašė. Nukentėjusioji paprašė valandos rezervacijos ir po kiek laiko ji parašė, jog ji pirks kompiuterį bei nurodė savo adresą. Nukentėjusiajai žinute atsiuntė banko sąskaitos numerį, į kurią ji turi pervesti pinigus, ir paprašė atsiųsti pavedimo kopiją el. paštu. Ji nepažinojo D. J., su juo nebuvo susisiekusi. Mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta nurodyti „pavedimas“ ir savo telefono numerį. Ji neprisimena, ar ji nurodė tiksliai mokėjimo paskirtyje tai, ko jos buvo prašoma, tačiau ji pervedė į nurodytą sąskaitą apie 310 eurų, t. y. 300 eurų už kompiuterį ir 10 eurų už siuntimą. Po to nukentėjusioji bandė skambinti tuo pačiu numeriu, tačiau atsiliepė vyras, kuris nieko nežinojo apie jos siuntinį. Su tuo vyriškiu buvo kalbama lietuvių kalba. Fone girdėjosi kiti vyriški balsai. Po to ji vėl rašė žinutę, klausė siuntos numerio, tačiau niekas jai nieko nebeatsakė. Kompiuterio ji negavo, atsisako civilinio ieškinio reikalavimo. Teismui pagarsinus nukentėjusiosios V. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. t. 3, b. l. 7-8), ji patvirtino šiuos savo parodymus bei nurodė, jog tuo metu ji buvo apklausta iš karto po įvykio. Nukentėjusioji neprisiminė, ar kompiuterio nuotrauka buvo skelbime. Asmuo žinutėje rašė, kad kompiuteris veikia. Ji kažkiek suvokė, jog tai gali būti apgavystė. Kadangi kompiuterio kaina buvo gera, todėl ji pabandė jį nupirkti. Tuo metu kaina neatrodė akivaizdžiai per maža, nes kompiuteris buvo naudotas. Tai jai atrodė kaip geras pasiūlymas.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis D. A. parodė, kad jis kaltinamųjų R. R. ir T. K. nepažįsta. Nurodė, kad jis pamatė skelbimą (duomenys neskelbtini), jog yra parduodamas kompiuteris „MSI-GT72S“ su defektu. Skelbime buvo kompiuterio nuotraukos. Kompiuterio kaina buvo mažesnė nei rinkos, nes kompiuteris buvo su defektu, todėl kompiuterio kaina buvo adekvati jo būklei. Nukentėjusysis susisiekė su pardavėju. Iš pradžių lyg ir bendravo SMS žinutėmis. Pardavėjas sakė, jog su kompiuteriu viskas gerai, atsiuntė banko sąskaitos numerį, į kurį reikėjo pervesti pinigus. Pavedimo paskirtyje prašė nurodyti kažkokį kodą, tačiau tas kodas nukentėjusiajam asocijavosi su kažkokiu kredito ar lizingo padengimu, todėl nukentėjusysis nenurodė jokio kodo, parašė, kad pavedimas skirtas būtent už to modelio kompiuterį ir pervedė pinigus. Vėliau nukentėjusysis pamatė, kad „F.“ yra įdėtas identiškas skelbimas šiam skelbimui, tačiau jame nurodytas kitas pardavėjas su kitais kontaktiniais duomenimis. „F.“ pardavinėjo T., jis „F.“ paskiroje buvo pasivadinęs „T.“, o (duomenys neskelbtini) pardavinėjo D.. Tuomet nukentėjusysis suprato, kad jis buvo apgautas. Tuomet jis parašė, jog jis apie tai informuos policiją. Nukentėjusiojo pervesti pinigai buvo grąžinti jam, nes nukentėjusysis nenurodė paskirtyje to, kas buvo prašoma jo nurodyti. Teismui pagarsinus nukentėjusiojo D. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. t. 4, b. l. 41-42), jis šiuos parodymus patvirtino ir nurodė, jog jis pirko, nes naiviai pasitikėjo. Suprato, kad jį gali apgauti. Kompiuteris lyg ir buvo su defektu, kuris matėsi skelbimo nuotraukose, tačiau jis būtų tai susitvarkęs. Buvo atsikilęs monitoriaus kraštas, plastmasė, monitorius lyg ir veikė.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis E. T. parodė, kad jis kaltinamųjų R. R. ir T. K. nepažįsta. Nurodė, kad jis, ieškodamas žaidimų konsolės, rado skelbimą (duomenys neskelbtini) ir susiskambino su pardavėjau. Skelbime buvo trys konsolės nuotraukos. Telefonu pardavėjas nukentėjusiajam paaiškino, jog vaikai nebenaudoja žaidimo, todėl jį parduoda, o jo kaina tokia maža, nes nori kuo greičiau jį parduoti. Telefonu kalbėjo vyras, bendravo lietuvių kalba, jokio akcento nesijautė. Susitarus, kad parduos, nukentėjusiajam atsiuntė banko sąskaitos numerį. Banko sąskaitos numerio neatsimena, tačiau lyg ir buvo moters sąskaitos numeris. Pardavėjas nurodė keistą mokėjimo paskirtį, lyg ir skaičių kombinaciją. Pardavėjas nurodė ir keistą elektroninį paštą. Pardavėjui pinigus pervedė nukentėjusiojo žmona V. B., tuo metu ji buvo jo draugė, nes šis jos paprašė. Nukentėjusysis nepažinojo A. A. L., su juo asmeniškai nebendravo. Kai nukentėjusysis norėjo skambučiu informuoti pardavėją apie pinigų pervedimą, pardavėjas nebeatsiliepė ir pradėjo bendrauti žinutėmis. Kai nukentėjusysis parašė, jog pinigai pervesti, pardavėjas nebeatrašė. Sekančios dienos rytą nukentėjusysis bandė skambinti pardavėjui, bet šis nekėlė ragelio, parašė žinutę, jog jis yra darbe, paliko siuntos numerį namuose, grįžęs iš darbo vakare atsiųs. Nukentėjusysis bandė skambinti pardavėjui vakare, tačiau šis jam neatsiliepė, vėl bendravo žinutėmis, sakė, jog yra pavargęs po darbo ir klausė, ar galima atidėti rytojui tą siuntos numerio atsiuntimą. Nieko neįtardamas, nukentėjusysis sutiko. Sekantį rytą pardavėjo telefonas jau buvo išjungtas, nukentėjusiajam pradėjo kilti įtarimas, jog kažkas čia negerai. Jam kilo mintis patikrinti pardavėjo numerį „G.“ paieškoje. Tuomet nukentėjusysis pamatė žmonių komentarus, kuriuose buvo nurodoma, jog tai sukčius ir apgavikas. Tuomet nukentėjusysis paskambino žmonai ir pasakė, kad ji nueitų į policiją ir praneštų apie šį įvykį, kadangi ji pervedinėjo pinigus už konsolę. Nukentėjusysis konsolės negavo. Nukentėjusiajam ir jo žmonai padaryta bendrai 250 eurų žala, tačiau civilinio ieškinio reikalavimo atsisakė.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji V. T. (B.) parodė, kad ji kaltinamųjų R. R. ir T. K. nepažįsta. Nurodė, kad ji buvo kartu su E. T., kuomet jis bandė įsigyti žaidimų konsolę, jie gyveno kartu. Ji į pardavėjo nurodytą banko sąskaitą pervedė 250 eurų, nurodydama pardavėjo prašomą pavedimo paskirtį, tai buvo kažkokia skaičių kombinacija. Nukentėjusioji patvirtino, kad ji pervedė pinigus į A. A. L. sąskaitą. Nurodė, kad jos vyras kalbėjosi telefonu su pardavėju vieną ar du kartus, o vėliau buvo susirašinėjama žinutėmis. Ji nesikišo, viską derino jos vyras, ji tik pervedė pinigus. Nukentėjusioji nesuprato kainų, jos vyras susidomėjo, norėjo skubiai įsigyti tą konsolę, sakė gera komplektacija, gera kaina, todėl ir pirko. Civilinio ieškinio reikalavimo atsisakė.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. Š. parodė, kad kaltinamieji R. R. ir T. K. nėra jos šeimos nariai ar giminaičiai. Nurodė, kad ji pardavinėja naujas pinigines, turėjo keletą vienetų. Jai paskambino vyras, kuris žadėjo pirkti piniginę. Jis jai pasakojo, kad yra jo tėčio gimtadienis, jis šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), jog jis nupirktų piniginę, jis susisieks su draugu, nes jis ne (duomenys neskelbtini) ir jis negali paimti piniginės. Po kiek laiko jai vėl paskambino vyriškis ir pasakė, kad tėčio (duomenys neskelbtini) jubiliejus, kažkaip nenori dovanoti tuščios piniginės ir paklausė, ar ji galėtų į piniginę įdėti pinigų, kuriuos jis jai perves pavedimu, ir ji sutiko. Vėliau jai į jos banko sąskaitą buvo pervesta ne 200 eurų, kaip buvo prašoma, o 250 eurų, kurios ji ir išgrynino. Tuomet jos paprašė į piniginę įdėti 250 eurų. Papildomai paprašė nupirkti atviruką ir dovanų maišelį. Jos klausinėjo, kiek ji išleido už atviruką, kaspinėlį, dovanų maišelį. Už piniginę jai turėjo sumokėti 16 eurų. Pirkėjas buvo nurodęs, jog draugo draugė atvažiuos paimti dovanos. Dovanos paimti atvažiavo mergina, apsigaubusi skara ar šaliku, matėsi tik jos akys. Daiktus iš liudytojos paėmė prie jos namų, šalia (duomenys neskelbtini). Mergina liudytojai perdavė 10 eurų grynais. Po dovanos paėmimo bendravimas nutrūko, telefono numerio, iš kurio buvo skambinta, neišsisaugojo. Su pirkėju buvo bendrauta ir telefonu, ir SMS žinutėmis. Liudytoja nepažįsta S. S..

Teismo posėdžio metu liudytoja R. M. parodė, kad kaltinamieji R. R. ir T. K. nėra jos šeimos nariai ar giminaičiai. Nurodė, kad ji keitė dukros kambaryje lempų gaubtuvus, kurie jai buvo gražūs, ir buvo gaila juos išmesti. Tuomet ji nufotografavo ir įdėjo skelbimą, jog ji dovanoja lempų gaubtuvus. Prie skelbimo el. pašto nebuvo nurodžiusi. Tą patį vakarą jai parašė žmogus ir jie susitarė dėl jų. Jie susitiko (duomenys neskelbtini), prie ,,D.“ galerijos, ji gavo už tai pyrago ir tuo viskas pasibaigė. Po kurio laiko, savaitgalį, pradėjo plaukti žinutės su klausimais, ar turite, ar parduodate kompiuterį, ar dar turite. Liudytoja atrašė, kodėl klausiama ir iš kur gautas jos numeris. Žmogus atsiuntė „skrynšotą“ ir pasakė, kad jos telefono numeris yra nurodytas skelbime, esančiame ,, (duomenys neskelbtini)“. Tuomet ji atidarė skelbimą ir pamatė, jog tuo skelbimu parduodamas kompiuteris, nors tokių dalykų ji gyvenime nėra turėjusi. Kompiuterio kaina buvo įtartinai pigi. Ji telefonu neatsiliepinėjo, tik atrašinėjo į gautas žinutes, jog skelbime nurodytas klaidingas telefono numeris. Skelbimo antroje eilutėje buvo nurodytas kitas telefono numeris, ji bandė juo skambinti, tačiau niekas neatsakė. Žinučių srautas liovėsi. Tuo pačiu ji parašė skelbimų administratoriui, jog šis panaikintų skelbimą, nes jis netikras. Kiek pamena, ji buvo pateikusi, žinutes, telefonus, skambučių nuotraukas tyrėjai. Po kiek laiko ji gavo kvietimą duoti parodymus.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. R. parodė, kad kaltinamieji R. R. ir T. K. nėra jo šeimos nariai ar giminaičiai. Nurodė, kad jis įdėjo skelbimą, jog parduoda piniginę. Jam paskambino pirkėjas vyras, kuris nurodė, jog jis nori nupirkti ją kaip dovaną tėvui ir paklausė, ar jis galėtų į piniginę įdėti 200 eurų, kurios pirkėjas perves jam į jo banko sąskaitą. Liudytojas atsisakė tai daryti, pirkėjas piniginės nenupirko iš jo. Pirkėjas pokalbio metu kalbėjo lietuvių kalba, be akcento. Jis jam sakė, jog piniginė bus skirta jo tėvui kaip dovana, o piniginę dovanoti tuščia nepridera, todėl paprašė liudytojo į piniginę įdėti pinigų, kuriuos būtų pervedęs į sąskaitą už pirkinius. Iš pradžių liudytojas nieko neįtarė ir sutiko, bet vėliau jam kilo įtarimas ir atsisakė tai daryti. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodytas teisingas telefono numeris, iš kurio buvo skambinta. Piniginės taip ir nenupirko iš jo.

Teismo posėdžio metu liudytoja E. M. parodė, kad kaltinamieji R. R. ir T. K. nėra jos šeimos nariai ar giminaičiai. Nurodė, kad ji pardavinėjo vaiko ,,Lego“. Paskambino jai žmogus, kuris norėjo pirkti jį. Tas žmogus pasakė, kad yra jo vaiko gimtadienis ir paklausė, ar jis galėtų pervesti daugiau pinigų jai į sąskaitą, tikslu, jog ji galėtų supakuoti dovaną ir ten įdėti pervestus pinigus. Nurodė, kad jis yra iš kito miesto, su vaiku nebendrauja, vaiko gimtadienio proga ,,Lego“ ir pinigai. Rašė, kad dovanos pasiimti atvažiuos jo draugas vakare. Ji sutiko, nes pati yra mama. Jai į jos banko sąskaitą buvo pervesti 200 eurų, iš kurių 20 eurų ji pasiėmė už „Lego“, o likusius 180 eurų ji įdėjo į voką prie dovanos. Kitą dieną atėjo mergina su vaiku į liudytojos darbą ir pasiėmė ,,Lego“ su voku, kuriame buvo įdėta 180 eurų. Mergina buvo smulkaus sudėjimo, tamsi, jauna. Vaikas buvo mažas, kurį moteris laikė ant rankų, nes jis pats nelabai dar vaikščiojo. Liudytoja nepažinojo S. A., neprisiminė, ar tas vyras pristatė, jog yra S.. Vyras, su kuriuo liudytoja bendravo, kalbėjo lietuvių kalba be akcento.

Teismo posėdžio metu liudytoja I. T. parodė, kad kaltinamieji R. R. ir T. K. nėra jos šeimos nariai ar giminaičiai. Nurodė, kad buvo parduodamas jos vaiko suvenyras. Paskambino jai žmogus, kuris pasakė, jog nori pirkti jį gimtadieniui ir paprašė jį supakuoti. Suvenyras buvo parduodamas už 25 eurų. Liudytoja paprašė, jog pinigai būtų pervedami į jos sūnaus sąskaitą, nes tas daiktas buvo jo. Kadangi pervesta pinigų suma buvo ženkliai didesnė, o įtarimą sukėlė ir pavedimo mokėjimo paskirtis „už kompiuterį“, liudytoja atsisakė parduoti suvenyrą ir gautus pinigus pervedė atgal jam. Liudytoja patvirtino tai, ką nurodė ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė telefono numerį ikiteisminio tyrimo metu. Pirkėjas su ja kalbėjo lietuvių kalba. Ji jam nurodė savo sūnaus banko sąskaitos numerį. Pavedimo paskirtyje buvo nurodytas D. vardas ir paskirtis „už kompiuterį“. Buvo bendrauta žinutėmis.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. J. parodė, kad kaltinamieji R. R. ir T. K. nėra jo šeimos nariai ar giminaičiai. Nurodė, kad jis pardavinėjo kaljaną. Paskambino jam vyras, kuris paklausė, ar liudytojas gali supakuoti kaljaną dovanų jo draugui. Jie susitarė ir liudytojas žinute nusiuntė savo banko sąskaitos numerį pirkėjui. Kaljanas buvo pardavinėjamas už 50 eurų. Liudytojas pavedimu į savo sąskaitą gavo 310 eurų iš moters sąskaitos. Vėliau pradėjo rašyti liudytojui žinutes. Liudytojas nurodė pirkėjui, kad šis pervedė jam per daug. Pirkėjas paklausė jo, ar liudytojas galėtų supakuoti kaljaną jo draugui kaip gimtadienio dovaną su pinigais, t. y. 60 eurų už darbą, o likusieji prie dovanos. Kadangi liudytojas turėjo savo grynųjų pinigų, todėl jis negrynino iš banko sąskaitos. Pavedimo paskirtyje buvo nurodytas telefono numeris. Jie susitarė, jog ateis mergina paimti dovaną su pinigais prie parduotuvės „M.“. Atėjo jauna mergina su juodais plaukais, ryškiais antakiais. Liudytojas padavė jai dovaną su pinigais ir ji išėjo. Su pirkėju buvo kalbama lietuvių kalba.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. Š. parodė, kad kaltinamieji R. R. ir T. K. nėra jo šeimos nariai ar giminaičiai. Nurodė, kad jis rado skelbimą, jog parduodamas playstation. Liudytojas paskambino pardavėjui, pakalbėjo su juo ir paklausė, ar jis gali atvykti ir jį apžiūrėti vietoje. Liudytojas nepamena, ką atsakė žmogus. Liudytojas jam skambino vieną kartą, sakė, kad jis pagalvos. Vėliau liudytojas perskambino ir papildomai uždavė klausimų pardavėjui, su kuriuo jis nesusitarė. Liudytojas nenusipirko playstation. Liudytojas matė „F.“, jog ten pardavinėjamas panašus ar toks pats playstation, pardavinėjančio asmens neprisiminė. Teismui pagarsinus liudytojo A. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. t. 4, b. l. 84), jis patvirtino šiuos savo parodymus ir nurodė, kad pardavėjas su juo kalbėjo lietuvių kalba. Liudytojui pasirodė įtartinai maža playstation kaina, jis klausė pardavėjo, koks playstation stovis, ar gali pasitikrinti ir pats atvažiuoti. Liudytojas nurodė, kad jis dar pagalvos, tačiau daugiau su tuo pardavėju nebendravo.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. Z. parodė, kad kaltinamasis R. R. yra jos krikšto sūnus, jų santykiai vidutiniški, kaltinamojo T. K. nepažįsta. Nurodė, kad R. R. prašydavo jos nusiųsti pinigų arba jų persiųsti. R. R. tuo metu sėdėjo įkalinimo įstaigoje, atlikinėjo jam paskirtą bausmę. Jis jai skambindavo telefonu, numerio nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu ji buvo nurodžiusi jo numerį. R. R. prašydavo jos, jog jai atsiųstus pinigus ji persiųstų jam. Pinigai buvo terminale, liudytoja siųsdavo po 10, 20, 30 eurų į jo nurodytas sąskaitas, kurios būdavo ne jo vardu. Sakydavo, jog jo paprašė jo draugas. Vėliau, kai ji viską sužinojo, ji nustojo bendrauti su juo, iš jo pusės jos atžvilgiu buvo įvairūs keiksmažodžiai. Ji padarė gal 10 pavedimų. Kai policija atvyko pas ją, ji sužinojo, kuo užsiima R. R.. Nuo to laiko ji nelabai bendrauja su juo. Nurodė, kad ji nevažiavo paiminėti pinigų iš žmonių. Ji tik vieną kartą paėmė kvepalus, kuriuos padovanojo kažkam. Teismui pagarsinus liudytojos A. Z. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji šiuos parodymus patvirtino. Liudytoja nurodė, kad ji turėjo nurodyti T. Z., kurio ji nežino ir nesidomėjo, kas tas T.. Ji siųsdavo tik (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Kas yra M. L., jai nesakė ir nesidomėjo, kas ji tokia. R. R. prašydavo jos banko sąskaitos. Liudytoja negaudavo jokio uždarbio, jokio procento sau nepasilikdavo.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. A. L. parodė, kad kaltinamieji R. R. ir T. K. nėra jo šeimos nariai ar giminaičiai. Nurodė, kad jis pardavinėjo dekoratyvinę keramikinę žvakidę per (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko jam paskambino vyras iš (duomenys neskelbtini), kuris pasakė, jog perka žvakidę. Vyriškis kalbėjo lietuvių kalba. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė to vyriškio numerį. Pirkėjas paprašė jo banko sąskaitos, liudytojas jam nusiuntė ją. Pirkėjas dar paprašė jo paslaugos, t. y. ar liudytojas galėtų supakuoti žvakidę kaip dovaną, nes jis nori ją padovanoti. Liudytojas su tuo sutiko. Pirkėjas nurodė, kad dovanos ateis paimti jo žmogus. Liudytojas laukė, kol pirkėjas perves jam pinigus. Pinigai buvo pervesti iš moters V. B. banko sąskaitos, kurios jis nepažįsta. Liudytojas nepamena, kas buvo nurodyta pavedimo paskirtyje. Liudytojui buvo pervesta ar 230, ar 250 eurų. Liudytojas, gavęs pinigus, apsirengė, susitvarkė ir nuvažiavo į parduotuvę nupirkti dovanų maišelio. Liudytojas 210 eurų įdėjo prie žvakidės. Su pirkėju buvo bendraujama žinutėmis. Kai viskas buvo suruošta, liudytojas parašė pirkėjui, kuris pasakė, jog vakare ateis pasiimti dovanos moteris. Savo pinigų dalį liudytojas pasiėmė. Moteris atėjo pasiimti dovanos pas liudytoją į namus. Moteris atėjo su vaiku, kuriam (duomenys neskelbtini). Liudytojas nebendravo su moterimi. Po šio įvykio liudytojas nebendravo su žvakidės pirkėju.

Teismo posėdžio metu civilinis ieškovas E. A. parodė, kad jam yra žinoma, jog jo tėvas, gal prieš 2 metus, skelbime (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), buvo radęs parduodamą automobilį, kuris jį sudomino, ir jis susiekė su pardavėjais, kurie paprašė pervesti avansą. Kiek žino, tėtis pervedė apie 200 eurų avansą. Tėvas su pardavėjais bendravo telefonu. Pervedus avansą, automobilio pardavėjai dingo ir su jais nebuvo įmanoma susisiekti, pinigų negrąžino. Sąskaitos numerio neatsimena, pamena, kad, kai kalbėjo, pardavėjai prašė nenurodyti mokėjimo paskirties, t. y., kad pinigai yra už automobilį, kokia tiksli paskirtis buvo, jis neatsimena. Kiek pamena, sąskaita buvo moters vardu. Tėtis bendravo skambučiais, po to žinutėmis, o po pinigų pervedimo, jis pats bendravo žinutėmis. Bandė skambinti, aiškintis dėl automobilio. Buvo nurodyta nuvažiuoti į kitą miestą atsiimti automobilio. Jis su tėčiu važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tačiau ten nuvažiavęs kartu su tėčiu su pardavėjais nesusisiekė, nieko nerado, taip bendravimas ir nutrūko. Supratus, kad tai sukčiai, kreipėsi su pareiškimu į policiją. Kadangi tėvas miręs, jis yra jo turto paveldėtojas, todėl prašo, kad tie 200 eurai būtų grąžinti jam. Turą paveldėjo kartu su mama A. A.. Iš pardavėjų negavo nei automobilio, nei pinigų, tėvas negavo. Avansas grąžintas nebuvo. Civilinį ieškinį palaiko.

Teismo posėdžio metu liudytoja M. L. parodė, kad ji kaltinamųjų R. R. ir T. K. nepažįsta. Nurodė, kad jos buvęs vyras D. D., su kuriuo dabar nebebendrauja, atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. iki 2021 m. rugpjūčio mėn. Patvirtino, kad buvo atvejų, kuomet ji gaudavo pinigų į savo S. sąskaitą. Visada pinigus pervesdavo buvusio vyro draugai ar pažįstami. Buvęs sutuoktinis aiškino, kad tai yra skolos už telefonus, kuriuos pardavinėja (duomenys neskelbtini). Dažniausiai pinigus reikėdavo pervesti kitiems žmonėms, kuriuos jis įvardindavo. Buvusio vyro prašymu, gal kelis kartus buvo susitikusi dėl pinigų ar daiktų perdavimo. Jis sakė, jog reikia perduoti pinigus draugui, todėl jie susitikdavo tam tikroje vietoje, ji perduodavo pinigus ir viskas. Visada pinigus ji nuimdavo iš savo sąskaitos. Nebuvo atvejų, kuomet jai reikėtų pačiai važiuoti pasiimti pinigų ar daiktų. Pažymėjo, jog jos buvęs sutuoktinis yra kalbėjęs apie T. K., tačiau ką, nepamena. Jai atrodo, kad jie atliko bausmę kartu, bet nėra tikra dėl to. Pamena, kad iš K. gavo pinigų pavedimu. Neatsimena, ką reikėjo su tais pinigais padaryti, t. y. su pinigais, gautais iš K.. Nurodė, kad ji su buvusiu vyru susisiekdavo arba telefonu, arba taksofonu. Numerių buvo labai daug, nes sakydavo, kad kas nors paskolino telefoną. Vieno telefono numerio nebuvo.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. S. parodė, kad ji kaltinamųjų R. R. ir T. K. nepažįsta. Nurodė, kad ji pažįsta M. D., kuris yra jos vyras. Jis atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). Jis ten atlikinėjo bausmę ir 2019 m. gruodį. Ji apie savo vyrą nesidomi jau 3 metai, nežino, su kuo atlikinėja bausmę. Vyras prašydavo jos perduoti pinigus, tai kiek jis prašydavo, tiek ji perduodavo. Pinigai įkrisdavo į jos banko sąskaitą arba į „P.“ terminalą, pati su žmonėmis nesusitikdavo. Ji išgrynindavo pinigus ir juos atiduodavo. Neatsimena, kokiais numeriais jos vyras naudodavosi, tačiau jų būdavo labai daug ir skirtingų. Teismui pagarsinus liudytojos A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. t. 3, b. l. 44), ji juos patvirtino ir nurodė, kad ji pervedinėjo pinigus R. R.. Nurodė, kad ji išgrynintus pinigus persiųsdavo kitiems žmonėms. Ji darydavo taip, kaip sakydavo jos vyras. Gyvai su žmonėmis nesusitikdavo. Būdavo taip, kad jai įkrenta pinigai, ji juos nuima, vyras jai pasako, kam juos pervesti, tada ji pervesdavo pinigus tam, kam reikėdavo. Būdavo, kad ji nešdavo pinigus į „P.“ terminalą ir persiųsdavo tuos pinigus kitiems žmonėms.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. A. parodė, kad 2019 m. spalio 6 d., apie 10 val., internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) rado skelbimą apie parduodamą automobilį „VW Sharan“, 2007-06 metų, kaina buvo 1900 eurų. Skelbime buvo nurodytas pardavėjo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) . Iš peržiūrėtų nuotraukų, šis automobilis jam tiko, tai nusprendė paskambinti nurodytu telefonu. Atsiliepė vyriškis. Su juo šnekėjo apie automobilio būklę ir sutarę, jog jį norės įsigyti, vyriškis pareiškė norą, kad pervestų avansą. Su juo sutarė dėl 200 eurų avanso. Pardavėjas jam į telefoną SMS žinute atsiuntė moters vardą, pavardę ir banko sąskaitos numerį, į kurią turėjo pervesti avansą. Tą pačią dieną, iš savo sąskaitos į nurodytą E. M. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 200 eurų. Norėjo automobilį apžiūrėti tą pačią dieną, tačiau pardavėjas nurodė, kad jis pats yra (duomenys neskelbtini) ir į (duomenys neskelbtini) negrįš. Tada susitarė, kad automobilį apžiūrėti atvyks 2019 m. spalio 7 d., apie 10 val., 2019 m. spalio 7 d., jam važiuojant link (duomenys neskelbtini) jis paskambino pardavėjui ir šis nurodė, kad šiuo meta yra (duomenys neskelbtini) ir netrukus bus (duomenys neskelbtini). Atvykus į (duomenys neskelbtini), jis vėl norėjo prisiskambinti pardavėjui, tačiau į skambučius jis neatsiliepė. Parašė jam SMS žinutę. Tuomet, pardavėjas jam atrašė, kad iki (duomenys neskelbtini) jam liko 44 kilometrai. Nesulaukęs pardavėjo, jis vėl rašė SMS žinutę, tačiau jokio atsakymo negavo. Tada, suprato, kad buvo apgautas ir grįžo į namus. Kadangi buvo apgautas, jo pinigų niekas negražino, jam padaryta turtinė 200 eurų žala. Civilinį ieškinį byloje pareikš tuomet, kai bus nustatytas kaltas asmuo (b. t. 1, b. l. 93-96).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. M. parodė, kad jai nėra žinoma, kam priklauso telefono numeris (duomenys neskelbtini), tačiau su minėtu telefono numeriu, 2019 m. spalio mėn. pradžioje, kontaktavo dėl „Lego“ žaidimo pardavimo. 2019 m. vasaros metu, tikslios datos ir laiko neatsimena, internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) ji patalpino skelbimą dėl „Lego“ žaidimo pardavimo už 19 eurų. 2019 m. spalio 5 d. dieną į savo telefono numerį (duomenys neskelbtini) sulaukė iš nežinomo telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambučio. Paskambino vyras, kuris nurodė, kad skambina pagal skelbimą dėl „Lego“. Pokalbio metu buvo sutarta, kad jis iš jos įsigis „Lego“ už 19 eurų, kurį ji dar supakuos į dovanų popierių. Vyras paprašė atlikti dar vieną paslaugą, tai yra, prie „Lego“ pridėti grynųjų pinigų, kuriuos jis perves, o už suteiktą paslaugą ji gaus papildomai vieną eurą. Supakuotą dovaną ji perduos jo draugui, kuris atvyks jos gyvenamuoju adresu. Pokalbio metu jis nurodė, kad negyvena kartu su vaiku, jis yra iš (duomenys neskelbtini), o motina su vaiku gyvena (duomenys neskelbtini). Tada nepamanė, kad jis meluoja, todėl sutiko jam padėti. Pokalbio metu buvo sutarta, kad ji į tą patį telefono numerį atsiųs SMS žinutę su rekvizitais, į kur jam reiks pervesti pinigus. Po pokalbio, ji iškarto išsiuntė SMS žinutę, kurioje nurodė „Sveiki, E. M., (duomenys neskelbtini). Sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini)“. 2019 m. spalio 6 d. ji gavo SMS žinutę iš aukščiau paminėto, jai nežinomo, telefono numerio (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nurodyta „Pavedima atlikau, nuo s.“. Iškarto ji pasitikrino jai priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną iš S. A. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į jos minėtą banko sąskaitą buvo pervesta 200 eurų. Ji atrašė į gautą SMS žinutę iš telefono numerio (duomenys neskelbtini): „Sveiki, pinigėlius gavau, einu supakuosiu. Kai padarysiu, parašysiu, gal draugas galėtų šiandien užvažiuoti, nes rytoj dirbsiu“. SMS žinučių susirašinėjimo metu su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) buvo sutarta, kad vakare atvyks draugas pasiimti supakuoto „Lego“ ir pinigų. Tą dieną niekas pas ją neatvyko, buvo susirašinėjama SMS žinutėmis su tuo pačiu telefono numeriu bei minėtam numeriui skambinta, bendrauta telefonu su tuo pačiu, jai nežinomu, vyru. Jį atpažino iš balso. Bendravimo metu buvo sutarta, kad supakuotą „Lego“ su pinigais rytoj ji perduos jo draugei, kuri atvyks pas ją į darbą. Kitą dieną išsiuntė SMS žinutę į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė savo darbovietės adresą. 2019 m. spalio 7 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), prie jos priėjo moteris su vaiku. Moteris buvo apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, apie 1.60 metų ūgio, liekno sudėjimo, ilgų tamsių plaukų. Jos išskirtinių bruožų nepastebėjo. Vaikas buvo apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, kitų jo bruožų neįsidėmėjo, nes jį moteris laikė ant rankų. Kai prie jos priėjo minėta moteris su vaiku, ji nepasiteiravo, ar tai ji turi paimti įpakuotą „Lego“ žaidimą su pinigais, nes buvo gavusi SMS žinutę iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kad atvyks draugė su mažu vaiku rankose. Pasisveikinus nurodė, kad reikia praeiti iki jos automobilio, kuriame laikomas supakuotas „Lego“. Jos iškarto priėjo prie jos automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ji iš automobilio išėmė supakuotą „Lego“, o iš savo piniginės išėmė 180 eurų grynųjų pinigų, kuriuos įdėjo į voką ir kartu su supakuotu „Lego“ perdavė minėtai moteriai. Moteris, viską paėmusi, nuėjo jai nežinoma kryptimi. Ji dar paskambino į telefono numerį (duomenys neskelbtini). Atsiliepė tas pats vyras, kuriam nurodė, kad pinigus su „Lego“ perdavė jo draugei. Dėl aukščiau minėto įvykio jau yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate. Minėtame ikiteisminiame tyrime ji jau yra apklausta. Jai nėra daugiau nieko žinoma. Ji mano, kad negalėtų atpažinti moters ar vaiko, kuriems perdavė supakuotą „Lego“ su pinigais, nes jų neįsidėmėjo (b. t. 1, b. l. 126-128).

Liudytojos E. M. banko „S.“ sąskaitos išraše laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 5 d. iki 2019 m. spalio 8 d. užfiksuotos visos atliktos bankinės operacijos (b. t. 1, b. l. 147-148).

Banko „S.“ pateiktose pinigų išdavimo iš E. M. banko „S.“ sąskaitos bankomate užfiksuotose fotonuotraukose užfiksuota moteris, vykdanti bankinę operaciją (b. t. 1, b. l. 151, 152-154).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. B. parodė, kad 2019 m. spalio 6 d., apie 15.00 val., būdama namuose, adresu (duomenys neskelbtini), skelbimų svetainės portale (duomenys neskelbtini) pastebėjo skelbimą apie parduodamą „PS4 PRO“ žaidimų kompiuterį. Skelbime buvo nurodytas pardavėjo telefonu numeris (duomenys neskelbtini). Daugiau kontaktinių duomenų skelbime nurodyta nebuvo. Susisiekus nurodytu telefonu su pardavėju sutarė, kad iš savo asmeninės „S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ji perves 250 eurų už kompiuterį į pardavėjo banko sąskaitą ir, tada, pardavėjas iš (duomenys neskelbtini), sekančią dieną atsiųs kompiuterį į „O.“ paštomatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 6 d., apie 15.30 val. iš savo asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko pavedimą A. A. L. į sąskaitą Nr.: (duomenys neskelbtini). Siunta turėjo būti išsiųsta E. T. (V. B. sugyventinio) vardu. 2019 m. spalio 6 d., apie 15.37 val., jos draugas E., elektroninio paštu (duomenys neskelbtini) pervedė banko mokėjimo pavedimo išrašą į el. paštą (duomenys neskelbtini). A. A. L. informavo, kad pinigus gavo, o prekę išsiųs kitą dieną ir nurodys siuntos numerį. 2019 m. spalio 7 d., apie 11.50 val., ji bendravo su pardavėju telefono žinutėmis, kuriomis jis nurodė, kad kompiuterį „PS4 Pro“ išsiuntė, o po darbo atsiųs siuntos Nr., tačiau siuntos numerio nesulaukė, tel. (duomenys neskelbtini) susisiekti nebepavyko. El. paštu pardavėjas taip pat neatsakė. Jai buvo padaryta žala 250 eurų (b. t. 2, b. l. 11-23).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. B. papildomai parodė, kad su tariamu pardavėju visą laiką bendravo telefonu, tai yra ir kalbėjo, ir SMS pranešimais susirašinėjo jos sugyventinis E. T., ji tik pinigus pervedė iš savo sąskaitos. Su E. jie gyvena kartu, veda bendrą ūkį, todėl nors pinigai ir buvo jos sąskaitoje, tačiau tai yra jų bendri pinigai. Ir pats žaidimų kompiuteris buvo reikalingas E., jis ir skelbimą susirado, ir bendravo su tariamu pardavėju, tik pinigus pervedė iš jos sąskaitos. E. T. telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), iš šio numerio ir bendravo su tariamu pardavėju, taip pat E. ir elektroninį laišką rašė iš savo telefono savo elektroninio gmail pašto (b. t. 2, b. l. 29-31).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. T. parodė, kad su V. B. yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį, viską perka kartu, planuoja išlaidas taip pat kartu. Jis norėjo nusipirkti žaidimų kompiuterį, todėl jau kurį laiką vis žiūrinėjo skelbimus internetiniuose portaluose. 2019 m. spalio 6 d., apie 15.00 val., skelbimų svetainės portale (duomenys neskelbtini) pastebėjo skelbimą apie parduodamą „PS4 PRO“ žaidimų kompiuterį. Skelbime buvo nurodytas pardavėjo telefonu numeris (duomenys neskelbtini). Jis visų pirma iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini) parašė SMS pranešimą nurodytu skelbime numeriu. Po kelių minučių jam paskambino iš to paties telefono numerio. Tai buvo vyras, iš balso mano, kad vyrui virš (duomenys neskelbtini) metų, kalbėjo lietuviškai be jokio akcento, jokių balso išskirtinių požymių nebuvo, tačiau, mano, kad galėtų atpažinti jį iš balso. Kalbėjo apie patį žaidimų kompiuterį, jis teiravosi jį dominančių dalykų, susitarė, kad pirks jo parduodamą kompiuterį už 250 eurų. Pabaigus kalbėti, po kelių minučių, vyras vėl paskambino, pasakė, kad kadangi jis nori, kad atsiųstų per paštomatą, tai turi sumokėti dar 10 eurų už paštomato paslaugas. Jis pradėjo derėtis, tai vyras pasakė, kad sumokės pats. Vyras dar paklausė, iš kokio banko sąskaitos mokės, paprašė, kad gal galėtų mokėti iš „S.“. Tada jis ir nusprendė su V. pinigus pervesti būtent iš jos sąskaitos, nes jo banko sąskaita yra kitame banke. Nors sąskaita V. vardu, tačiau, kadangi veda bendrą ūkį, tai ir bankuose esančios lėšos yra jų bendros. Tariamas pardavėjas atsiuntė jam į jo telefoną SMS su savo duomenimis ir sąskaitos numerį, taip pat nurodė savo elektroninio pašto adresą ,,(duomenys neskelbtini)“, prašė, kad atsiųstų pavedimo kopiją, kai perves pinigus. 2019 m. spalio 6 d., apie 15.30 val., iš V. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė A. A. L. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) sutartus 250 eurų. Siunta turėjo būti išsiųsta jo vardu į „O.“ paštomatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 6 d., apie 15.37 val., jis iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė pavedimo kopiją į el. paštą (duomenys neskelbtini). A. A. L. telefonu informavo, kad pinigus gavo, o prekę išsiųs kitą dieną ir nurodys siuntos numerį. 2019 m. spalio 7 d., apie 11.50 val., dar bendravo su pardavėju telefono žinutėmis, kuriomis nurodė, kad kompiuterį „PS4 Pro“ išsiuntė, o po darbo atsiųs siuntos numerį, tačiau siuntos numerio nesulaukė, vėliau tel. (duomenys neskelbtini) susisiekti nebepavyko. El. paštu pardavėjas taip pat neatsakė, pažadėto kompiuterio neatsiuntė, pinigų negrąžino. Dėl šio įvykio prašo atlikti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti jį nukentėjusiuoju, kadangi jis asmeniškai buvo apgautas, jam padaryta turtinė žala, kadangi jų su V. turtas yra bendras (b. t. 2, b. l. 47-50).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. M. parodė, kad mobiliojo ryšio telefono abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ji naudojasi daug metų, nuo pat operatoriaus „B.“ atsiradimo. Numeris priklauso jai asmeniškai, juo naudojasi pati viena, niekas kitas juo nesinaudoja. 2019 m. spalio 6 d., 14.31 val., į jos mobiliojo ryšio telefoną jai parašė SMS pranešimą iš nežinomo numerio (duomenys neskelbtini) ir klausė, ar ji dar turi parduodamą kompiuterį. Ji niekur jokio skelbimo apie parduodamą kompiuterį nebuvo patalpinusi, todėl atrašė, kad jokio kompiuterio neparduoda. Tą pačią dieną, 15.09 val., paskambino iš nežinomo numerio (duomenys neskelbtini) vyras ir taip pat teiravosi dėl parduodamo kompiuterio. Ji paaiškino, kad jokio kompiuterio nepardavinėja ir paklausė, kur jis rado informaciją kad ji parduoda kompiuterį. Vyras jai atsiuntė SMS pranešimą su nuoroda apie patalpintą skelbimą svetainėje (duomenys neskelbtini), nurodė skelbimo numerį (duomenys neskelbtini). Ji susirado šį skelbimą ir pamatė, kad yra nurodytas jos numeris ir dar kitas numeris (duomenys neskelbtini) kontaktavimui. Skambino šiuo nurodytu numeriu, tačiau niekas neatsiliepė, todėl parašė SMS pranešimą, kad pataisytų skelbimą ir pašalintų jos telefono numerį. Galvojo, kad kažkas apsiriko, nurodydamas savo numerį. Po to jai dar rašė SMS pranešimą 15.43 val. iš numerio (duomenys neskelbtini), 15.48 val. iš numerio (duomenys neskelbtini), 18.04 val. iš numerio (duomenys neskelbtini), visi teiravosi apie parduodamą kompiuterį. Galiausiai, ji parašė pranešimą į (duomenys neskelbtini) ir paprašė, kad pašalintų jos telefoną iš skelbimo, nes ji jokio skelbimo netalpino ir kompiuterio nepardavinėjo. Kas galėjo pasinaudoti jos telefono numeriu, ji nežino, mano, kad jos telefonas buvo paimtas iš jos anksčiau įdėto skelbimo. 2019 metų rugsėjo 9 d. ji internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) buvo patalpinusi skelbimą apie tai, kad dovanoja lempas. Skelbime nurodė savo mobiliojo ryšio telefono numerį. Jai skambino ir rašė daug žmonių, lempas padovanojo, tai yra atidavė jau kitą dieną nepažįstamam vyrui, po to skelbimą pašalino. Matyt, kažkas ir pasinaudojo jos nurodytu telefono numeriu. Pridėjimui prie ikiteisminio tyrimo persiunčia tyrėjos elektroninio pašto adresu gautų SMS pranešimų, skelbimo kopijas. Elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) jai nežinomas, kam priklausė telefono numeris (duomenys neskelbtini), taip pat nežino (b. t. 2, b. l. 74-77).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. L. parodė, kad tikslios datos ir laiko neatsimena, internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) jis patalpino skelbimą dėl žvakidės pardavimo. Prisimina, kad minėtą skelbimą buvo pavadinęs „Žvakidė senis“. Tikslios datos ir laiko neatsimena, galimai 2019 m. spalio mėnesio pradžioje, į jo telefono numerį (duomenys neskelbtini) paskambino jam nežinomas vyras, iš telefono numeris (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu jis nurodė, kad skambina pagal skelbimą dėl žvakidės senio, kurią nori padovanoti draugei. Vyras nurodė, kad yra iš (duomenys neskelbtini) bei neturi laiko pasiimti dovanos. Pridūrė, kad jam greitai reikia gauti jo parduodamą žvakidę. Jis nurodė vyrui, kad parduodamą prekę gali išsiųsti. Vyras atsisakė, nurodė, kad neturi laiko. Pokalbio metu buvo sutarta, kad atvyks vyro draugas pasiimti parduodamą jo žvakidę. Pradėjus kalbėti apie parduodamos prekės kainą, vyras nurodė, kad nori paprašyti dar vienos paslaugos. Nurodė, kad nori į jam priklausančią banko sąskaitą pervesti 250 eurų, tuomet gautus pinigus jis išgrynintų, iš jų pasiimtų 25 eurus už parduodamą žvakidę ir dar 15 eurų už papildomai teikiamą paslaugą, o likusius 210 eurų įdėtų į voką ir kartu su parduodama žvakide gražiai įpakuotų ir perduotų draugui. Jis sutiko su vyro papildomu pasiūlymu. Pokalbio metu buvo sutarta, kad jis į tą patį telefono numerį nusiųs SMS žinutę, kurioje nurodys banko sąskaitą, į kurią asmuo perves minėtus 250 eurų. Iš karto, po telefoninio pokalbio, 2019 m. spalio 5 d., 16.11 val., jis į telefono numerį (duomenys neskelbtini) iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė SMS žinutę, kurioje nurodė „A. A. L. (duomenys neskelbtini)“. Po kurio laiko jis sulaukė to paties asmens skambučio iš to paties telefono numerio, jį atpažino iš balso. Pokalbio metu vyras nurodė, kad pinigus jau pervedė. Jis pasitikrinęs savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė, kad 2019 m. spalio 6 d. iš V. B. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į jo minėtą banko sąskaitą buvo pervesta 250 eurų. Tą pačią dieną iš telefono numerio (duomenys neskelbtini): „Is drauges pervedziau, s..taj gawote jau?“. Jis vyrui atrašė, kad gavo ir važiuoja pirkti. Tą pačią dieną iš to paties numerio gavo SMS žinutę: „Apie 7-8 val. draugas paims“. Jis atrašė: „Gerai. Padariau kaip prašėt. Pinigai viduj.“ Apie 20 val. niekas pas jį neatvyko, todėl SMS žinute informavo, kad eina ilsėtis. Kitą dieną sulaukė iš to paties asmens telefoninio skambučio. Pokalbio metu susitarė, kad tą pačią dieną pas jį atvyks moteris pasiimti prekės. Prieš tai jau telefoninių pokalbių metu jis jau buvo nurodęs, kad prekę reiks pasiimti adresu (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 7 d., tikslaus laiko nežino, laikotarpiu nuo 12 val. iki 14 val., jam paskambino tas pats asmuo ir informavo, kad jau ateina moteris pasiimti prekės. Jis, išėjęs į (duomenys neskelbtini) laiptinę, adresu (duomenys neskelbtini), laukė atvykstančios moters. Po kelių minučių į laiptinę įėjo jam nepažįstama moteris, apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, apie 1,60 metrų ūgio, liekno sudėjimo, tamsių plaukų, užsidėjusi ant galvos tamsios spalvos šalį ar skarelę, pilkos, juodos spalvos striukę, kurios veido bruožų neįsidėmėjo. Ji buvo kartu su berniuku, apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, 50-60 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, su spalvota kepure, kurio veido bruožų neįsidėmėjo. Jis atėjusios moters ir vaiko negalėtų atpažinti. Jis nieko nesakęs jai perdavė įpakuotą žvakidę su voku, kuriame buvo įdėta 210 eurų. Ji, nieko nesakiusi, paėmė. Po perdavimo jie išsiskyrė. Jis nematė, ar atvykusi moteris su vaiku atvažiavo automobiliu, ar jų kažkas laukė namo kieme, tik matė, kad ji nuėjo nuo namo pėsčiomis. Daugiau nesulaukė jokių skambučių iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Jam daugiau nieko nėra žinoma. Jis turi išsisaugojęs visas SMS žinutes iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Jis nebeturi aukščiau minėto skelbimo dėl žvakidės pardavimo. Jį iškarto ištrynė, po pardavimo (b. t. 2, b. l. 92-94).

Liudytojo A. A. L. banko „S.“ sąskaitos išraše laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. spalio 15 d. užfiksuotos atliktos bankinės operacijos (b. t. 2, b. l. 130-132).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. G. parodė, kad 2019 m. spalio 2 d. internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), ji pamatė skelbimą, kad parduodamas kompiuteris „Macbook Pro“, kaina 300 eurų, siuntimas 10 eurų. Tos pačios dienos, apie 12.46 val., ji susisiekė su minėto kompiuterio pardavėju SMS žinute skelbime nurodytu kontaktiniu tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiteiravo, ar asmuo vis dar parduoda minėtą kompiuterį. Asmeniui rašė sms žinutę, kadangi į tel. skambutį asmuo neatsiliepė. 2019 m. spalio 2 d., apie12. 54 val., ji prisiskambino minėtam asmeniui. Ragelį pakėlė vyras, neprisistatė. Iš jo balso sprendė, kad jam nuo (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Jis jai pasakė, kad kompiuterį vis dar turi, kompiuteris yra veikiantis, kamera taip pat. 2019 m. spalio 2 d., apie 14.00 val., susitarė, kad ji pirks iš to vyro kompiuterį. Susitarė, kad po to, kai ji padarys pavedimą, jo kopiją ji atsiųs iš savo el. pašto (duomenys neskelbtini) į pardavėjo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), o tada minėtas vyras išsiųs jai minėtą kompiuterį paštomatu. 2019 m. spalio 2 d., iš karto po pokalbio, ji nusiuntė sms žinutę iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) į tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kur nurodė savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Po šitos jos sms žinutės, minėtas vyras atsiuntė banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), į kurią ji turėjo padaryti pavedimą iš savo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pardavėjui, nurodant gavėją D. J., tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Asmuo nurodė, kad siuntą ji turėtų gauti 2019 m. spalio 3 d., vėliausiai 2019 m. spalio 4 d. 2019 m. spalio 3 d., apie 18.17 val., ji parašė sms žinutę iš savo tel. Nr. į pardavėjo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiteiravo, koks yra siuntos Nr., kadangi siuntos vis dar negavo, bet į sms jokio atsakymo negavo. 2019 m. spalio 5 d. ji skambino iš savo tel. Nr. į pardavėjo tel. Nr., ragelį jai pakėlė. Ji klausė siuntos Nr., bet atsakymo negavo. 2019 m. spalio 7 d., apie 12. 46 val., ji paskambino tuo pačiu Nr., bet ragelį pakėlė kitas žmogus. Kad ragelį pakėlė kitas žmogus, ji sprendė iš kalbėjimo manieros. Ji vėl paprašė, kad jai pasakytų jos siuntos Nr., bet žmogus pasimėtė, pavadino ją kitos merginos vardu, kokiu, nepamena. Tuo metu, kai šnekėjo su kitu asmeniu, bet tuo pačiu telefono Nr., fone girdėjo kitus, vyriškus, balsus. Tada, ji išgirdo, kaip kažkas paminėjo jos vardą, pavardę, kas ją nustebino, nes savo vardo ir pavardės nei pirmam, nei antram vyrui telefonu nesakė, tik sms žinutėje, o ir, be to, kai skambino minėtu tel. Nr., 2019 m. spalio 7 d. ir klausė dėl siuntos Nr., atsiliepęs asmuo pasakė, kad jisai ištrynė jos susirašinėjimą ir negali pateikti informacijos apie jos pirkimą, galiausiai numetė ragelį. 2019 m. spalio 11 d. ji vėl skambino minėtu numeriu, bet mobiliojo ryšio telefonas buvo išjungtas. Jai padaryta 310 eurų turtinė žala (b. t. 3, b. l. 7-9).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. L. parodė, kad ji draugauja su D. D., kuris šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini). Ji yra davusi D. D. savo banko sąskaitą, nes jis jos prašė, sakydamas, kad jo mama perves jam pinigus, o ji tada perves į (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Po to, jis jai pasakė, kad nupirko telefoną ir jį vėliau pardavė brangiau, ir kad jai į sąskaitą „įkris“ pinigai. Į jos banko sąskaitą buvo pervedami pinigai iš skirtingų žmonių. Jai D. pasakė, kad pardavinėja telefonus (duomenys neskelbtini), todėl į jos sąskaitą ir pervedami pinigai. Ji visiškai tiki D.. Ji žino, kad yra kalinių, kurie skolingi D. už telefonus ir jie turi kažkaip gauti pinigų, ir jam atiduoti skolą, vienas iš jų E. M.. Pastarasis buvo D. skolingas nemažai pinigų ir turėjo gauti pinigų, greičiausiai, apgaulės būdu, ir atiduoti juos D. D.. Gal prieš kokius 2-3 mėnesius jai D. D. pasakė, jog reikės jai kažkam perduoti pinigus. Prieš tai jai kažkas pervedė, nepamena, kokią pinigų sumą, kurią išgrynino. D. jai liepė laukti prie (duomenys neskelbtini), kur atvažiavo mašina, senos markės „Audi“ automobilis, tamsios spalvos, iš kurio išlipęs vyras buvo aukštesnis už ją, apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, apsirengęs tamsios spalvos striukę, pilkos spalvos džinsus. Jis paklausė, ar ji yra M.. Ji atsakė, kad taip. Jam perdavė pinigus, kokią sumą, neprisimena. Jis nuvažiavo. Kiek atsimena, jai nemažai kartų teko perdavinėti pinigus, vis skirtingiems žmonėms. D. D. jai skambina vis iš skirtingų numerių. Ji niekada nėjo paimti iš žmonių pinigų, tik perdavinėdavo (b. t. 3, b. l. 22-24).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. L. papildomai parodė, kad ji 2019 metų rudenį draugavo su D. D., kuris tuo metu atliko bausmę (duomenys neskelbtini). Tuo metu ji D. D. buvo davusi savo „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nes jis jos prašė, sakydamas, kad jo mama perves jai pinigus, o ji, tada, perves į (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Ji neprisimena, kokia buvo pervesta pinigų suma, neva nuo jo mamos. Kitą kartą jis jai pasakė, kad nupirko telefoną (kokį, nenurodė) ir jį vėl pardavė brangiau, ir kad jai į sąskaitą „įkris“ pinigai. Ji neprisimena, kokia pinigų suma ir nuo ko buvo pervesta už telefoną, bet pastebėjo, kad į jos banko sąskaitą ateidavo pinigai iš skirtingų žmonių. Kai pasiteiravo D., jis paaiškino, jog pardavinėja telefonus (duomenys neskelbtini), todėl į jos sąskaitą ir eina pinigai. Kadangi D. ji visiškai pasitikėjo, jo žodžiais tikėjo. Taip pat iš jo žodžių žinojo, kad kiti kaliniai jam skolingi, neva, už telefonus. Kokiu būdu kiti kaliniai gauna pinigus, jai jis nepasakojo ir ji nežino. D. D. jai yra sakęs, kad jam daugiausiai skolingas yra E. M.. Tuo pačiu laikotarpiu, t. y. 2019 metų rudenį, tikslaus mėnesio neatsimena, jai D. D. paskambino telefonu, kurio numerio neturi, nes buvo skambinta iš skirtingų numerių, ir pasakė, jog reikės kažkam perduoti pinigus. Prieš tai jai kažkas pervedė, nepamena, kokią pinigų sumą, kurią ji išgrynino prekybos centre „M.“, adresu (duomenys neskelbtini), esančiame „S.“ bankomate. D. D. pasiteiravo, kelintą valandą ji galės nuvykti prie (duomenys neskelbtini), ir tuomet liepė ten laukti. Jis jai pasakė, kad privažiuos vyras su automobiliu. Jai stovint ir laukiant prie jos privažiavo senos markės „Audi“ automobilis, tamsios spalvos, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Iš automobilio išlipo vyras, kuris buvo aukštesnis už ją, apie (duomenys neskelbtini) amžiaus. Jis vilkėjo tamsios spalvos striukę, pilkos spalvos džinsus. Vyras paklausė, ar ji yra M., ji atsakė, kad taip. Tuomet vyras pasakė, kad ji jam kažką turi. Tada ji jam perdavė, neatsimena, kokią pinigų sumą, ir jis nuvažiavo. Kiek atsimena, jai nemažai kartų teko perdavinėti pinigus, kiek tiksliai, nurodyti negali, nepamena, pinigus paimdavo vis skirtingi jai nepažįstami žmonės. Dažniausiai pinigus perduodavo (duomenys neskelbtini). D. D. jai skambino vis iš skirtingų numerių, kokių, neatsimena. Iš žmonių pinigų neimdavo, pinigus tik grynindavo iš bankomatų, iš kokių, tiksliai jau nepamena, dažniausiai tai buvo, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu D. D. yra jos vyras, jis toliau atlieka bausmę (duomenys neskelbtini). Su juo palaiko ryši, jį lanko (duomenys neskelbtini). Kai jam pasakė, kad pareigūnai domisi pinigais, įeinančiais į jos sąskaitą, jis paaiškino, kad nieko tokio, jog tie pinigai yra už telefonus, kuriuos jis pardavinėja. Tuo metu apie tai, kad telefonai yra draudžiami (duomenys neskelbtini), ji nepagalvojo ir tikrai nemanė, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu. Apie R. R. niekada nėra nieko girdėjusi, jo nepažįsta, jos vyras apie jį niekada neminėjo, apie T. K. yra girdėjusi tik iš savo vyro, asmeniškai jo nepažįsta, atsimena, kad maždaug tuo pačiu laikotarpiu, t. y. 2019 m. rudenį, tikslios datos neatsimena, D. D. jai pasakė, kad T. K. jam yra skolingas už telefoną, kad į jos sąskaitą perves T. K. mama minėtą skolą, atsimena, kad buvo atliktas pavedimas K. vardu. Ji neatsimena, kaip išgrynino ir kur pinigus perdavė ar pervedė. Nežino, ar tuo metu T. K. kartu atlikinėjo bausmę su jos vyru, galimai ir atlikinėjo. Apie jokius sukčiavimus, atliekamus (duomenys neskelbtini), ji nieko nežino. Nori paaiškinti, kad po to, kai buvo apklausta policijos pareigūnų, ji savo vyrui pasakė, jog į jos sąskaitą daugiau pavedimų niekas nedarytų, nes nenori nemalonumų su policija. Šiuo metu į jos sąskaitą pinigų pervedimai nevyksta (b. t. 3, b. l. 37-40).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. S. parodė, kad jos vyras M. D. atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) kartu su R. R.. Jos vyras M. D. šiuo metu atlieka bausmę už sukčiavimą (duomenys neskelbtini) kartu su R. R.. Ji su vyru matosi dažnai, taip pat ir bendrauja dažnai telefonu, kiekvieną dieną vis iš kito numerio, žino tikrai, kad jis naudojosi numeriu (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dažniausiai keičia numerį. Vyrui ji perdavinėja pinigus per P. terminalą, bankiniu pavedimu arba duoda grynais, kai susitinka. Bankiniu pavedimu ne kartą pervedė pinigus į M. L. sąskaitą (duomenys neskelbtini), pavedimus darė savo vyro prašymu, jis sakė, kad tai draugo žmonos sąskaita, tai, kiek paprašo, tiek perveda pinigų. Ji niekuomet nėjo paimti iš žmonių pinigų, gyvai, dažniausiai, per P. terminalą vesdavo, bet šiuo metu ji užsidariusi P. terminalą, kad negalėtų gauti pinigų iš kitų žmonių, o tik pati galėtų persiųsti. Pinigai vyrui reikalingi tam, kad susimokėtų už sim kortelę, mobiliojo ryšio telefoną, todėl ir darydavo pavedimus, nesigilindama kam. Jeigu ji turi pinigų, tai ir perveda, nes nori bendrauti su vyru (b. t. 3, b. l. 44-45).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. S. parodė, kad 2019 m. spalio 3 d., rado skelbimą „F.“, jog asmuo, save pavadinęs ,,T.“ vardu, parduoda žaidimų konsolę „PS4“, į komplektaciją įeina: PS4PRO konsolė, VR akiniai, 2 pulteliai, judesio lazdelės, kamera, žaidimai. Galutinė jo kaina 250 eurų. Per „M.“ parašė laišką ,,T.“, ar jis parduoda žaidimų konsolę. Po ko, pastarasis paklausė jo, ar gali jam paskambinti? Tuomet jis nurodė savo telefono numerį. Po ko, sulaukė skambučio iš tel. numerio (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu jis susitarė su T., kad pirks žaidimų konsolę „PS4“ su komplektacija už 250 eurų ir 10 eurų už siuntimą. Pirkimą dar patvirtino sms žinute per „M.“, o būtent, ką jis jam parduos: žaidimų konsolę „PS4“, į kurios komplektaciją įeina: PS4PRO konsolė, VR akiniai, 2 pulteliai, judesio lazdelės, kamera, žaidimai bei nurodė, kad pirks už 250 eurų ir plius siuntimas 10 eurų. T. nurodė, kad šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), todėl perduoti siuntą negalės, o išsiųs paštu. Jis pardavėjui nurodė savo darbovietės adresą (duomenys neskelbtini). Iš karto jam nekilo jokių abejonių, kad pastarasis nori jį apgauti, nes „F.“ profilis buvo sukurtas (duomenys neskelbtini), be to, pagal jo prašymą, pardavėjas atsiuntė savo nuotrauką su paso nuotrauka, kuriame buvo jo duomenys, o būtent: T. K., gimęs (duomenys neskelbtini), bei nuotrauka pase atitiko. T. atsiuntė banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), A. Š. vardu, per „M.“. Iš anksto nurodė, kad tai bus mamos ar merginos banko sąskaita, nes prieš tai T. pasiteiravo, kuriame banke jis turi sąskaitą ir, sužinojęs, kad „S.“ banke, nurodė, kad pateiks to paties banko sąskaitą, kad greičiau gauti pinigus. Vėliau jis nepatikslino, kieno banko sąskaitą jam atsiuntė, mamos ar merginos. Iš karto jis pervedė 260 eurų į jo nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei patvirtinimą išsiuntė T.. Prašė T., kad jis atsiųstų jam siuntos numerį, nes pagal susitarimą tai turėtų būti registruotas siuntinys, bet siuntos numerio kaip ir žaidimų konsolės iki šiol negavo. 2019 m. spalio 4 d. jis paskambino T. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei pasiteiravo, kada gaus siuntinį. T. nurodė, kad žaidimo konsolę išsiuntė šiandien, t. y. 2019 m. spalio 4 d., tačiau su savimi neturi siuntimo numerio ir pasakė, kad jį vėliau jam atsiųs. 2019 m. spalio 5 d. jis paprašė T. atsiųsti siuntimo numerį. Pastarasis atsiuntė sekančią dieną pieštuko nuotrauką. Kai 2019 m. spalio 6 d. jis paskambinęs apie tai jam pasakė, tai jis pasakė, kad negali būti, aiškindamas, kad siuntė jam numerį, o pokalbio gale nurodė, jog šiuo metu yra darbe, paprašys brolio, kad jam atsiųstų numerį, o galiausiai pavadino jį necenzūriniais žodžiais ir numetė ragelį. Tada jis suprato, kad jį apgavo. Šiuo metu T. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) yra išjungtas. Iš karto jis buvo užblokuotas jo „F.“ paskyroje ir jis savo profilį iš ,,T.“ pakeitė į ,,T.“. Jam padaryta 260 eurų turtinė žala. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prideda žaidimo konsolės skelbimo nuotrauką, ,,T.“ profilio nuotrauką ir T. darytą nuotrauką, kuriame yra jo pasas, bei susirašinėjimo su T. pranešimus, pavedimo nuotrauką (b. t. 4, b. l. 4, 14-17).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. A. parodė, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini), tačiau jis yra šio telefono numerio naudotojas, šiuo numeriu naudojasi ir asmeniniais reikalais. 2019 m. spalio 3d. jis pamatė skelbimą tiek socialiniame tinklalapyje „F.“, tiek (duomenys neskelbtini), kad parduodamas kompiuteris „MSI-GT72S“, kompiuterio kaina buvo nurodyta 250 eurų. Prie skelbimo portale (duomenys neskelbtini) buvo nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini), o „F.“ pardavinėjo asmuo, kuris buvo pasivadinęs „T.“ (paskyros nuotrauką prideda). Jis paskambino (duomenys neskelbtini) nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), susitarė su pardavėju dėl kompiuterio pirkimo. Pardavėjas buvo vyras. Tiek telefonu, tiek per „F.“ programėlę „M.“ jis bendravo su kompiuterio pardavėju, kaip suprato, kompiuterio pardavėjo vardas ir pavardė buvo T. K.. Pokalbių metu ir susirašinėjimų metu pats pardavėjas jam neprisistatė, nesakė nei savo vardo, nei pavardės. Kompiuterio pardavėjas jam nurodė sąskaitą, į kurią jis turėjo pervesti pinigus už kompiuterį, sąskaita buvo D. T. vardu. Jis pervedė pinigus į nurodytą sąskaitą – 250 eurus už kompiuterį ir 5 eurus už siuntimą, šiuo metu sąskaitos numerio nepamena, bet gali pateikti sąskaitos apmokėjimo kopiją. Pardavėjas pasakė, kad tai yra jo draugo sąskaita. Sąskaitos numerį, pavedimo duomenis pardavėjas siuntė jam arba per „M.“, arba sms žinutėmis. Jis, darydamas pavedimą, nurodė ne tą mokėjimo paskirtį, kurį jam atsiuntė pardavėjas, nes jis nurodė kažkokius skaičius, o jis nurodė perkamo kompiuterio modelį. Po kurio laiko, tą pačią dieną, neatsimena tiksliai, ar pardavėjas jam paskambino, ar parašė, tačiau jis jam pasakė, kad pinigus gražins, nes jis neteisingai nurodė mokėjimo paskirtį. Pinigai buvo grąžinti į jo sąskaitą. Taip pat nori parodyti, kad naršydamas (duomenys neskelbtini) rado tokią pat kompiuterio nuotrauką, tik buvo nurodytas kitas pardavėjas ir kaina buvo žymiai didesnė, jam tai sukėlė įtarimą. Dėl šio įvykio jis turtinės žalos nepatyrė, nes kompiuterio pirkimas neįvyko, pinigai jam buvo grąžinti. Asmeniškai su asmeniu, kurio sąskaita jam buvo pateikta, tai yra su D. T., jis nebendravo, nežino, kas tai per asmuo, jo nepažįsta. Jis įrašė visus pokalbius su kompiuterio pardavėju, juos pateiks prie bylos (b. t. 4, b. l. 41-44).

Nukentėjusiojo D. A. elektroninis laiškas su priedais patvirtina, jog nukentėjusysis pateikė pokalbius, užfiksuotus telefone įrašančia programa, su kompiuterio pardavėju (b. t. 4, b. l. 70).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. T. parodė, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas jos vyro vardu, tačiau šiuo telefono numeriu naudojasi ji. (duomenys neskelbtini) ji patalpino skelbimą, kad parduoda suvenyrą, nurodė kainą – 25 eurai. 2019 m. spalio 3 d. į jos telefono numerį (duomenys neskelbtini) paskambino vyras iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), pasakė, kad jis nori pirkti iš jos parduodamą suvenyrą, paminėjo, jog tai yra dovana sūnui. Vyras neprisistatė, jo vardo ir pavardės ji nežino. 2019 m. spalio 3 d., apie 14.30 val., ji išsiuntė jam savo sūnaus D. T. banko sąskaitą, į kurią iš karto atėjo pinigai. Ji pamatė, kad į sūnaus sąskaitą buvo pervesta daugiau pinigų, nei žmogus turėjo jai sumokėti už suvenyrą. Į sąskaitą buvo pervesta apie 250 eurų, taip pat mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta „už kompiuterį“. Tiksliai neatsimena, ar ji paskambino, ar vyras jai paskambino, tačiau pokalbio metu ji paklausė, kodėl pervesta tiek daug pinigų bei mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad tai yra pinigai už kompiuterį. Vyras jai atsakė, kad lyg tai abu tarėsi, nors apie nieką su tuo vyru ji nesitarė, jog jis perves jai daugiau pinigų, o ji supakuos suvenyrą, nuims pinigus ir pridės prie suvenyro, nes šį suvenyrą jis nori padovanoti sūnui ir pridėti pinigų prie dovanos. Vyras pasakė, kad vėliau jo draugas atvažiuos pasiimti suvenyro, nes jis pats yra ne vietinis. Ji tam vyrui atsakė, kad apie pinigų išgryninimą jie nesitarė, be to, mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad tai yra pinigai už kompiuterį. Ji vyrui pasakė, kad pinigus jam grąžins. Jai sukėlė tai įtarimą, kad buvo pervesta didesnė pinigų suma ir buvo prašoma juos išgryninti, be to, mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta, jog tai yra pinigai už kompiuterį. Ji nuėjo į banką ir grąžino pinigus į tą sąskaitą, iš kurios jai buvo pervesti. Daugiau su tuo asmeniu ji nebendravo, apie jį nieko nežino (b. t. 4, b. l. 76-79, 80-81).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. parodė, kad jam priklauso telefono numeris (duomenys neskelbtini). Tikslios datos neatsimena, bet tai galėjo būti 2019 m. spalio 3 d., jis „F.“ pamatė skelbimą, kad parduodama „Play station 4“ žaidimo konsolė, buvo nurodyta kaina 250 eurų. Jį šis skelbimas sudomino, todėl pradėjo domėtis. Skelbimą apie tos pačios žaidimo konsolės pardavimą rado ir (duomenys neskelbtini). Jam atrodo, tiek „F.“, tiek (duomenys neskelbtini) buvo nurodytas tas pats pardavėjo telefono numeris (duomenys neskelbtini). „F.“ konsolę pardavinėjo asmuo, kuris buvo pasivadinęs „T.“ vardu, profilio nuotraukoje, jam atrodo, buvo pavaizduotas šuniukas. Jis skambino ar rašė sms pranešimus pardavėjui, susirašinėjimo neišsaugojo, tačiau, kiek pamena, po pokalbio su pardavėju jam pasirodė šis skelbimas įtartinas, kaina buvo per maža, todėl jis nusprendė nepirkti žaidimo konsolės. Telefonu su juo kalbėjo vyras, sprendžiant iš balso, jis buvo apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, kalbėjo lietuvišku akcentu. Apie save pardavėjas jokios informacijos nesakė, nei iš kur jis, nei savo vardo nesakė, o jis neklausė (b. t. 4, b. l. 84-86).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. R. parodė, kad jis patalpino skelbimą (duomenys neskelbtini), jog parduoda piniginę, piniginės kainą nurodė 15 ar 20 eurų, tiksliai nepamena. Tikslios datos neatsimena, bet tai galėjo būti 2019 m. spalio 3 d., jam paskambino asmuo, kuris pasakė, jog nori iš jo pirkti piniginę. Iš kokio numerio skambino, šiuo metu nepamena, bet galėjo būti telefono numeris (duomenys neskelbtini). Asmuo, kuris jam skambino dėl piniginės pirkimo, neprisistatė, jo nei vardo, nei pavardės nežino. Kiek pamena, asmuo pasakė, kad yra iš (duomenys neskelbtini). Asmuo, kuris norėjo pirkti iš jo piniginę, paprašė jo, kad į piniginę įdėtų tam tikrą pinigų sumą, atrodo, 200 eurų, kad jis piniginę supakuotų, nes tai, neva, yra dovana, o vėliau pirkėjo pažįstamas atvažiuos ir paims iš jo piniginę su pinigais. Pinigų sumą, kurią jis turėtų įdėti į piniginę, asmuo sakė perves jam, todėl savų pinigų jam nereikės dėti. Iš pradžių, jis kaip ir sutiko, bet vėliau, pagalvojęs, suprato, kad tai gali būti apgaulė ir pasakė asmeniui, kad taip nedarys. Kai atsisakė, daugiau su tuo asmeniu nebendravo, piniginės jis iš jo nebepirko. Telefonu su juo bendravo vyras. Kaip sakė, jis neprisistatė, jokių jo duomenų nežino (b. t. 4, b. l. 88-90).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. Š. parodė, kad jai priklauso „S.“ banko sąskaita (duomenys neskelbtini), naudojasi ja daug metų, tiksliai kiek, nurodyti negali. 2019 m. spalio 3 d., vakare, tikslaus laiko neatsimena, į jos minėtą banko sąskaitą asmuo, vardu S. S., pervedė 260 eurų. Ji per skelbimus tinklalapyje (duomenys neskelbtini) pardavinėjo naudotas ir nenaudotas prekes. Tikslios datos neatsimena, ji patalpino skelbimą tinklalapyje (duomenys neskelbtini), kad parduoda vyrišką piniginę. Prie skelbimo ji nurodė savo telefono numerį, elektroninio pašto adresą. Piniginės kaina buvo nurodyta 16 eurų. Jos nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) paskambino vyras, kurį sudomino jos parduodama piniginė. Tuo metu asmuo neprisistatė. Vyras pasakė, kad jam reikia šios piniginės, tačiau šiuo metu jis yra ne (duomenys neskelbtini), paminėjo, kad lyg tai (duomenys neskelbtini), tačiau yra jo tėvo jubiliejus, (duomenys neskelbtini), ir jis nori šią piniginę padovanoti tėvui. Tėvo vardo ir pavardės neminėjo. Vyras pasakė, kad kadangi jis ne (duomenys neskelbtini), piniginės atvažiuos pasiimti kas nors iš jo draugų. Jos mama gyvena (duomenys neskelbtini), o ji (duomenys neskelbtini), ji pamanė, kad žmonėms nereikėtų važiuoti į užmiestį, o jos mama (duomenys neskelbtini) taip pat turėjo tokią pat piniginę, kokią pardavinėjo ir ji, ji pamanė, kad susitars, jog mama perduos piniginę. Susiskambino su mama, ji sutiko, paprašė duoti pirkėjo telefono numerį, ji su juo susiskambins, susitars su pirkėju ir paduos pirkėjui piniginę sutartoje vietoje. Po kurio laiko vyras vėl jai paskambino, pasakė, kad kadangi yra tėvo jubiliejus, kaip dovanoti tuščią piniginę, paklausė, ar galėtų mama įdėti į piniginę 200 eurų, o jis perves jai tuos 200 eurus. Mamai reikės tik nuimti tuos pinigus ir įdėti į piniginę. Ji pasikalbėjo su mama, jos mama nesutiko. Ji vyrui pasakė, kad nesiuntinės mamos, kad nuiminėtų pinigus iš bankomato, pasakė, kad ji gali tik paduoti piniginę. Kadangi mama atsisakė nuimti pinigus iš bankomato, ji mamai to vyro telefono numerio nedavė, mama su juo nebendravo. Ji vyrui pasakė, kad jeigu jam atstumas yra nesvarbu, jis arba jo draugai gali atvažiuoti pas ją į (duomenys neskelbtini), ir atsiimti piniginę iš jos. Vyras sutiko, taip ir sutarė, kad vyras perves jai pinigus, 200 eurų, ji juos nuims ir įdės į piniginę, o kas nors iš jo draugų atvažiuos ir paims piniginę. Ji vyrui SMS pranešimu išsiuntė savo sąskaitos numerį, į kurią jis turėjo pervesti pinigus. Be to, vyras paprašė jos supakuoti piniginę kaip dovaną, kadangi, kaip sakė vyras, tai yra dovana tėčiui jubiliejaus proga. Ji vyro prašymu piniginę supakavo, vyras paprašė nupirkti atviruką su žodžiais, dovanų maišelį, ji perrišo piniginę dovanų juostele. Pokalbis su vyru vyko vakare. Ji laukė pervedimo į banką, kai gavo banko pavedimą, vyras pervedė jai 260 eurų. Ji nuėmė 200 eurų „S.“ banko bankomate, (duomenys neskelbtini), prekybos cente „I.“. Po to ji nupirko viską, ko prašė vyras. Vyras prieš tai sakė, kad apie 21.00 val. atvažiuos jo draugas prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), prie prekybos cento „I.“, ir ten atsiims piniginę. Vėliau vyras pasakė, kad atvažiuos ne draugas, o jo draugo mergina. Ji supakavo piniginę, į piniginę įdėjo 200 eurų, laukė kol atvyks mergina, kuri paims iš jos piniginę. Po to jai paskambino tas pats vyras, pasakė, kad piniginės atvažiuos vėliau. Tada ji nusprendė parduotuvėje jau nelaukti, pasakė vyrui, kad atvažiuotų pasiimti piniginę iš jos namų, (duomenys neskelbtini). Ji grįžo namo, laukė kol atvyks, kas nors paimti piniginės. Jai būnant namuose vėl paskambino tas pats vyras ir paklausė, ar galėtų įdėti į piniginę 250 eurų. Ji pasakė, kad nuėmė tik 200 eurų, kad neturi grynų pinigų. Kadangi ji grynų pinigų neturėjo, ji paėmė iš savo vyro 50 eurų, nes matė, kad vyras į jos sąskaitą pervedė 260 eurų, nors tarėsi, kad vyras perves 200 eurų, kuriuos ji turėjo įdėti į piniginę. Vyras turėjo pervesti apie 220 eurų, tačiau jis pervedė 260 eurų. Kadangi matė, kad vyras jai pervedė daugiau pinigų, todėl paimtus iš savo vyro 50 eurų įdėjo į piniginę, nes sąskaitoje buvo daugiau pinigų. Tuo metu jai jau pasidarė keista, kad vyras pervedė daugiau pinigų, nei tarėsi. Ji išpakavo piniginę, įdėjo dar 50 eurų ir laukė, kol kas nors atvažiuos pasiimti piniginės. Kadangi vyras jai pervedė 260 eurų, 250 eurų ji įdėjo į piniginę, o už piniginę vyras turėjo sumokėti 16 eurų, tai vyras pasakė, kad draugo mergina, kai atvažiuos pasiimti piniginės, sumokės jai dar 10 eurų grynais. Be to, vyras labai klausinėjo, kiek sumokėjo už atviruką, maišelį, juostelę, ji jam surašė žinute kiekvieno daikto kainą. Apie 22.00 val. vyras jai paskambino, kad jos prie jos namų jau laukia mergina. Ji vis pažiūrėdavo pro langą, tačiau nematė jokio automobilio, kuris būtų privažiavęs prie jos namų. Tačiau vyras dar kartą paskambinęs patvirtino, kad mergina laukia jos. Tada ji išėjo iš savo namų, prie jos namų jokio automobilio nebuvo, tačiau pamatė, kad gatvės gale stovi automobilis, buvo įjungtos automobilio šviesos. Kadangi buvo tamsu, automobilis stovėjo toli nuo jos namo, ji nematė nei automobilio spalvos, nei modelio, nei valstybinio numerio. Nuo to automobilio link jos atėjo mergina ar moteris, ji ant galvos turėjo ar skarą, ar šaliką, buvo užsirišusi juo taip, kad veido nesimatė, matėsi tik akys, nors buvo šiltas oras. Ji jai padavė dovanų maišelį su pinigine, mergina padavė jai 10 eurų ir nuėjo link automobilio. Aprašyti merginos ji negali, nes veido nematė, be to, buvo tamsu, atpažinti jos negalėtų. Po to, neatsimena, ar ji paskambino vyrui, ar jis jai, tačiau atsimena, kad jis patvirtino, jog piniginę gavo, padėkojo už tai, kad ji jam taip padėjo. Daugiau su tuo vyru nebendravo. Su vyru ji susirašinėjo SMS žinutėmis, be to, tiek jis, tiek ji jam skambino, tačiau jo telefono numerio neišsaugojo, maždaug po dviejų savaičių jo telefono numerį ištrynė. Viskas vyko tą pačią dieną, kai jai buvo pervesti pinigai, tai galėjo būti 2019 m. spalio 3 d. Į socialinį tinklalapį „F.“ ji niekada skelbimų nedėjo, nepardavinėjo žaidimų konsolių. Asmens, pasivadinusio socialiniame tinkle vardu „T.“, ji nepažįsta. Asmens, vardu T. K., ji taip pat nepažįsta. Nepažįsta asmenų, kurie atlikinėtų bausmę (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) (b. t. 4, b. l. 118-122).

Liudytojos A. Š. banko „S. bankas“ sąskaitos išraše laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 18 d. bei mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo ataskaitoje užfiksuotos atliktos bankinės operacijos (b. t. 4, b. l. 133-140, 141-143, 150-155, 156-173, 174-183).

Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. parodė, kad įtarimo esmę suprato, savo kaltės nepripažįsta. Jos sūnėnas yra R. R., kuris šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini). Jis jai dažnai skambina iš (duomenys neskelbtini), vis iš skirtingų telefono numerių. Ji stengiasi su juo ryšių nepalaikyti ir numerius blokuoti. Jis naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir skambino jai 2019 m. spalio 1 d., 2019 m. spalio 2 d., 2019 m. spalio 5 d., 2019 m. spalio 6 d., kol galiausiai, 2019 m. spalio 7 d. ji užblokavo jo telefono numerį. Paskambinęs jis jos prašė pinigų, kad ji jam jų atsiųstų. Jis jai jau yra atsibodęs. Ji jam tiesiai šviesiai pasakė: „atsipisk tu nuo manęs“, bet jis vis skambino iš kito numerio. R. jai skambindavo ir prašydavo pinigų, sakydavo: „Tau ateis žinutė su pinigais per P. terminalą arba įplauks jai į sąskaitą, o tu nusiųsk toliau pinigus, kur aš pasakysiu“. Šių metų spalio 10 d. ji norėjo susitikti su R., bet taip ir nenuvažiavo. Plius minus, prieš 3 savaites, ji siuntė R. siuntą į (duomenys neskelbtini), drabužius. 2019 m. spalio mėnesį ji galutinai nutraukė su juo ryšius, nes jau atsibodo, kad jis ją įvelia į visokias nesąmones. Jau seniai ji jam darė pinigų perlaidą. Pagrinde pinigus pervedinėdavo į R. prašomą M. L. sąskaitą (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodydavo T. Z.. R. jai minėjo, kad susirašinėja su kažkokia mergina. Pinigų iš jokių žmonių ji tikrai neėmė, R. perlaidas darydavo per P. terminalą. Ji nežino, kas gyvena kartu su R. kameroje. Apie ką susirašinėjo ir kalbėjo su R. 2019 m. spalio 2 d., apie 21.30 val., ji neatsimena, išlikusių žinučių neturi, bet gali paimti pokalbių ir sms žinučių išklotines, tada bus aiškiau (b. t. 6, b. l. 40-42).

Ikiteisminio tyrimo metu D. J. parodė, kad įtarimo esmę suprato, savo kaltės nepripažįsta, nes jis nieko panašaus nedarė. Maždaug nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio jis buvo įkėlęs skelbimą portale (duomenys neskelbtini), jog parduoda kaljaną už 45 eurus. 2019 m. spalio 2 d., ryte, jam paskambino asmuo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Paskambinęs, sako: „Matau parduodat kaljaną, aš noriu draugei padovanoti, gražiai supakuokite“. Jis skambinusiam pasakė, jog už pakavimą paims 5 eurus. Vyras atsakė, jog gerai. Tada jis pasakė, jog bus 50 eurų. Vyras pasakė, jog nebegali kalbėti. Tada tas vyras jam parašė sms žinutę, kad prie kaljano dar nori grynais pinigais įdėti 250 eurų, tik gražiomis kupiūromis. Jis jam sms žinute nusiuntė savo sąskaitos numerį. 2019 m. spalio 2 d., apie 14.21 val., iš V. G. sąskaitos gavo pavedimą 310 eurų. Iš pervestų pinigų, jis jam prie kaljano pridėjo 250 eurų. Jis nežino, kas ta mergina, vardu V. G.. Pinigų negrynino iš bankomato, nes tokią sumą turėjo grynaisiais pinigais. Jis tam vyrui parašė, kad dovaną gali pasiimti prie prekybos centro „M.“, adresu (duomenys neskelbtini). Tas vyras jam parašė, jog jis turi laukti 20.30 val. prie „M.“ durų, kur prieis mergina paimti dovanos. Apie 20.30 val. atėjo mergina, juodais plaukais, ryškiais juodais antakiais, apsivyniojusi veidą šaliku. Atėjus merginai, jis paklausė jos, ar dėl dovanos. Tada ji kažką sumykė, pasiėmė dovaną ir dingo už balto autobusiuko, už kurio stovėjo automobilis, koks tai automobilis, jis neįsidėmėjo. Prie ikiteisminio tyrimo prideda savo ir to asmens susirašinėjimą. Pats yra apgautas šitoje situacijoje, apie kurią sužinojo tik apklausos metu (b. t. 6, b. l. 6-8).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2020 m. gruodžio 20 d. nutarimu D. J. atžvilgiu dalis ikiteisminio tyrimo bylos nutraukta (b. t. 6, b. l. 75-84).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. J. parodė, kad jis kažkur nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio yra įkėlęs skelbimą į (duomenys neskelbtini) portalą, jog parduoda kaljaną, už 45 eurus. 2019 m. spalio 2 d. į jo telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino ryte vyras iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinęs sako: „matau parduodat kaljaną, aš noriu draugei padovanoti, gražiai supakuokite“. Jis pasakė, jog už pakavimą 5 eurai, žmogus atsakė gerai, tada bus 50 eurų ir pasakė, jog nebegali kalbėti. Tada vyras jam parašė SMS žinutę, kad prie kaljano dar nori grynais pinigais įdėti 250 eurų, tik gražiomis kupiūromis. Jis vyrui žinute nusiuntė savo sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), į kurią 2019 m. spalio 2 d., 14.21 val., iš V. G. sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) gavo pavedimą 310 eurų. Jis tikrai nežinojo, kas ta mergina, vardu V. G.. Jis supakavo kaljaną ir prie jo pridėjo 250 eurų. Pinigų negrynino iš bankomato, nes tokią sumą turėjo grynaisiais pinigais. Jis vyrui parašė, kad dovaną gali pasiimti prie prekybos centro „M.“, adresu (duomenys neskelbtini). Vyras parašė, jog po 20-30 min. jis jau lauktų prie „M.“ durų, ten prieis mergina paimti dovanos, kokia mergina, nekonkretizavo. Tuo metu, kai susirašinėjo dėl dovanos perdavimo, jis paprašė vyro „F.“ paskyros, kad galėtų atsiųsti įrodymą, kad dovaną supakavo ir pinigus pridėjo. Paskyros jam neatsiuntė, bet SMS žinutėje nurodė el. paštą „(duomenys neskelbtini)“. Sutartu laiku jis laukė prie prekybos centro „M.“, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 20.30 val. atėjo mergina, juodais plaukais, ryškiais juodais antakiais, apsivyniojusi veidą šaliku, ik (duomenys neskelbtini), smulkaus sudėjimo. Priėjus merginai paklausė, ar ji dėl dovanos, tada ji kažką sumykė, pasiėmė dovaną ir dingo už balto autobusiuko. Jis nepastebėjo, kur ji pasišalino. Kadangi mergina buvo apsivyniojusi veidą šaliku, pilnai jos veidas nesimatė, matėsi tik nosis, akys ir antakiai, todėl praėjus daugiau nei metams po įvykio, jis negali būti tikras, kad pamatęs gyvai, atpažintų būtent tą merginą, todėl jos atpažinti negalės. Prie ikiteisminio tyrimo yra pridėjęs savo ir to asmens susirašinėjimą. Pats yra apgautas šitoje situacijoje, apie kurią sužinojo tik pirmos apklausos metu, pats dėl šio įvykio nenukentėjo (b. t. 6, b. l. 93-96).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuota, kaip D. J. iš jam pateiktų keturių merginų nuotraukų atpažino M. L., iš antakių tamsių ir akių formos, tamsių plaukų ir veido formos, kaip merginą, kuri buvo atėjusi paimti iš jo pinigų (b. t. 6, b. l. 20-26, 28-33).

Liudytojo D. J. banko „S.“ sąskaitos išraše laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. spalio 15 d. užfiksuotos atliktos bankinės operacijos (b. t. 3, b. l. 69-70).

Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. parodė, kad įtarimo esmę suprato, savo kaltės nepripažįsta. Jos sūnėnas yra R. R., kuris šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini). Jis jai dažnai skambina iš (duomenys neskelbtini), vis iš skirtingų telefono numerių. Ji stengiasi su juo ryšių nepalaikyti ir numerius blokuoti. Jis naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir skambino jai 2019 m. spalio 1 d., 2019 m. spalio 2 d., 2019 m. spalio 5 d., 2019 m. spalio 6 d., kol galiausiai 2019 m. spalio 7 d. ji užblokavo jo telefono numerį. Paskambinęs jis jos prašė pinigų, kad ji jam atsiųstų. Jis jai jau yra atsibodęs. Ji jam tiesiai šviesiai pasakė: „atsipisk tu nuo manęs“, bet jis vis skambino iš kito numerio. R. jai skambindavo ir prašydavo pinigų, sakydavo: „Tau ateis žinutė su pinigais per P. terminalą arba įplauks jai į sąskaitą, o tu nusiųsk toliau pinigus, kur aš pasakysiu“. Šių metų spalio 10 d. ji norėjo susitikti su R., bet taip ir nenuvažiavo. Plius minus, prieš 3 savaites, ji siuntė R. siuntą į (duomenys neskelbtini), drabužius. 2019 m. spalio mėnesį ji galutinai nutraukė su juo ryšius, nes jau atsibodo, kad jis ją įvelia į visokias nesąmones. Jau seniai ji jam darė pinigų perlaidą. Pagrinde pinigus pervedinėdavo į R. prašomą M. L. sąskaitą (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodydavo T. Z.. R. jai minėjo, kad susirašinėja su kažkokia mergina. Pinigų iš jokių žmonių ji tikrai neėmė, R. perlaidas darydavo per P. terminalą. Ji nežino, kas gyvena kartu su R. kameroje. Apie ką susirašinėjo ir kalbėjo su R. 2019 m. spalio 2 d., apie 21.30 val., ji neatsimena, išlikusių žinučių neturi, bet gali paimti pokalbių ir sms žinučių išklotines, tada bus aiškiau (b. t. 6, b. l. 40-42).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2020 m. gruodžio 20 d. nutarimu A. Z. atžvilgiu dalis ikiteisminio tyrimo bylos nutraukta (b. t. 6, b. l. 75-84).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. Z. parodė, kad jos sūnėnas R. R. 2019 m. rudenį atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini), tikslaus laikotarpio nuo kada iki kada neatsimena, 2020 m., maždaug prieš 2-3 mėnesius, jis buvo grįžęs iš (duomenys neskelbtini), šiuo metu jis vėl (duomenys neskelbtini) atlikinėja 20 parų arešto bausmę, paleisti jį turi gruodžio 23 d. Kai R. R. grįš iš (duomenys neskelbtini), gyvens (duomenys neskelbtini), gyvens su savo močiute, kurią kartu ir prižiūrės. 2019 m., būdamas (duomenys neskelbtini), jis jai skambindavo skirtingais telefono numeriais, ji stengėsi su juo ryšių nepalaikyti ir numerius blokuoti. Naudojosi jis ir (duomenys neskelbtini) numeriu, ir skambino jis jai 2019 m. spalio 1 d., 2019 m. spalio 2 d., 2019 m. spalio 5 d., 2019 m. spalio 6 d., kol galiausiai 2019 m. spalio 7 d. ji užblokavo jo numerį. Paskambinęs jos prašydavo pinigų, kad ji jam atsiųstų, pinigų prašydavo savo reikmėms, rūbams ir pan. Jai jis jau buvo atsibodęs ir ji jam tiesiai šviesiai pasakė, kad atstotų, bet jis tada skambindavo iš kito numerio. Kai R. jai skambindavo ir prašydavo pinigų, sakydavo, kad jai ateis žinutė su pinigais per P. terminalą arba įkris į jos sąskaitą, o ji turės nusiųsti toliau pinigus, kur jis pasakys. Taip ji yra padariusi maždaug tris kartus, gavusi į savo sąskaitą pinigų, juos persiuntė R. nurodytam asmeniui į jo nurodytą sąskaitą. Pagrinde pinigus pervedinėdavo į R. prašomą M. L. sąskaitą (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodydavo T. Z.. Kaip minėjo, tai buvo tik keli vienetiniai atvejai, nieko įtartino tuo metu nematė. R. buvo davusi savo sąskaitos numerį, kodėl davė, jau neatsimena, po minėtų pervedimų liepė jam ištrinti jos sąskaitos Nr. ir jos niekur nenaudoti. 2019 m., jam atliekant bausmę (duomenys neskelbtini), pas jį nuvykusi nebuvo, yra nusiuntusi vieną kartą siuntinį, kelis kartus siuntė jam pinigų į bendrą (duomenys neskelbtini) sąskaitą. 2019 m. spalio mėnesį, kai iš policijos sužinojo, kad būdamas (duomenys neskelbtini), jis užsiiminėjo sukčiavimu, t. y. apgaudinėdavo žmones, ir pinigai, kuriuos jai pervesdavo, galėjo būti gauti nusikalstamu būdu, ji galutinai nutraukė su juo ryšius, nes jau atsibodo, kad jis ją įvelia į visokias nesąmones. Pinigų iš jokių žmonių tikrai neėmė, R. perlaidas darydavo per P. terminalą. Su kuo R. gyveno kameroje, ji nežino. Ką susirašinėjo ir kalbėjo su R. 2019 m. spalio 2 d., apie 21.30 val., ji neatsimena, išlikusių žinučių neturi. Kai 2020 m. jis grįžo iš (duomenys neskelbtini), ji bandė su juo kalbėti dėl jo darytų sukčiavimų (duomenys neskelbtini), tačiau jis šia tema kalbėti nenorėjo ir nieko jai nesakė (b. t. 6, b. l. 99-101).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo atlikta A. Z. mobiliojo ryšio telefono „Samsung A10“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra, iš kurios matyti, jog jame rasti skambučiai iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat rastos SMS žinutės, rašytos R. R. su prašymais persiųsti pinigus nurodytais kontaktais, SMS žinutės buvo rašomos ir iš kitų telefonų numerių – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. t. 6, b. l. 45).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo atlikta socialinio tinklo „F.“ paskyros, pavadintos „T.“, apžiūra (b. t. 4, b. l. 186-190).

Ikiteisminio tyrimo metu E. G. parodė, kad pasinaudos savo teise ir parodymus duos tik teisme, teisiamajame posėdyje. Balso pavyzdžius lyginamajam tyrimui duoti sutinka. E. G. neapklaustas, nes 2021 m. vasario 8 d. mirė (b. t. 6, b. l. 65-66).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2020 m. gruodžio 20 d. nutarimu E. G. atžvilgiu dalis ikiteisminio tyrimo bylos nutraukta (b. t. 6, b. l. 75-84).

2020 m. lapkričio 18 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog: 1) Tiriamuosiuose garso įrašuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančiuose DVD plokštelėje TITANUM, užfiksuotas T. K. balsas ir kalba. Tikėtina, kad tiriamajame garso įraše (duomenys neskelbtini), esančiame DVD plokštelėje TITANUM, užfiksuotas T. K. balsas ir kalba. 2) Tiriamajame garso įraše (duomenys neskelbtini), esančiame DVD plokštelėje TITANUM, užfiksuotas R. R. balsas ir kalba (b. t. 6, b. l. 113-131).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. R. 2020 m. sausio 29 d. parodė, kad įtarimo esmę suprato, savo kaltės nepripažįsta. Nori parodyti, kad nuo 2019 m. vasario mėn. jis atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). Jis jokio skelbimo į internetinę svetainę (duomenys neskelbtini) nekėlė, jokio kompiuterio nepardavinėjo. Su V. G. jis nebendravo, jos nepažįsta. Jis nežino, kam priklauso tel. Nr. (duomenys neskelbtini), juo nesinaudoja. Jis neprisimena, su kokiais asmenimis gyveno gyvenamojoje patalpoje nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d., nes žmonės dažnai keičiasi. Su krikšto mama A. Z. jis bendrauja, skambindamas jai iš taksofono. A. Z. jam pinigus perveda į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, kad jis galėtų nusipirkti reikiamų prekių ir produktų. Asmenų, vardais D. J., M. L. ir A. S., jis nepažįsta, su jais nėra bendravęs. Atliekant bausmę, jis kartais iš kitų nuteistųjų į skolą paima cigarečių, o jie jam po to nurodo, į kokią sąskaitą pervesti pinigus, kaip skolą už cigaretes. Jis nesigilina ir paprašo krikšto mamos tai padaryti. Daugiau nieko parodyti negali, įtarime nurodytos nusikalstamos veikos nedarė, kas tai galėjo padaryti, jis nežino (b. t. 6, b. l. 154-156).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. R. 2021 m. vasario 16d. papildomai parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo prisipažįsta pilnai. 2019 m. rudenį, spalio mėnesį, atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini), tuo pačiu metu tuose pačiuose (duomenys neskelbtini) bausmę atlikinėjo ir T. K. bei E. G., jie buvo skirtingose kamerose, bet tame pačiame būryje, todėl kiekvieną dieną susitikdavo ir bendraudavo. Minėtu metu, tikslios datos neatsimena, T. K. pasiūlė sukčiavimo būdu užsidirbti pinigų ir jis sutiko. E. G. kartu su T. K. sugalvojo schemą, kuri surašyta įtarime, kokiu būdu įgyti pinigus, jis į tai nesikišo, organizavo viską T. K. kartu su E. G., jie kartu įdėdavo skelbimą, surasdavo pirkėjus, tarėsi dėl sąskaitų, siuntinėjo žinutes, bendraudavo telefonu su „pirkėjais“ ir „dovanų pardavėjais“, ir panašiai, jo buvo tik viena rolė, surasti, kas atsiims pinigus, tai yra jau supakuotą dovaną kartu su apgaulės būdu pervestais ir išgrynintais pinigais. Jis pats niekada nebendravo nei su žmonėmis, kurie atsiliepdavo į T. K. ar E. G. įdėtą skelbimą, nei telefonu, nei per „M.“, nei SMS žinutėmis, taip pat nebendravo ir su asmenimis, kurie to nežinodami išgrynindavo pinigus, tai buvo T. K. ir E. G. darbas, todėl nežino nei tų asmenų duomenų, nei tikslių aplinkybių, t. y. kokį daiktą tiksliai T. K. apgaulingai pardavinėdavo įkeltame skelbime, bet sutinka, kad viskas galėjo būti būtent taip, kaip surašyta įtarime. Jis per „F.“ surasdavo merginas, kurios ieškodavo pajamų, pasiūlydavo maždaug 20-30 eurų atlygį už tai, kad nuvažiuos į jo nurodytą vietą ir pasiims dovaną, kurią po to atiduos jo nurodytam žmogui, kokie jo duomenys, jis neatsimena. Jos nežinodavo, kad tai sukčiavimo būdu įgyti pinigai ir, kad dalyvauja sukčiavime, jos paimdavo „dovaną“ su pinigais ir už tai gaudavo pinigus, jis sakydavo, kad yra (duomenys neskelbtini) ir, kad nori kažkam padovanoti dovaną, pavyzdžiui merginai, bet negali to padaryti, todėl reikalinga pagalba. Jis iš T. K. arba E. G. sužinodavo adresą ir laiką, kada ir iš kur reikia atsiimti „dovaną“ su pinigais, jis tą informaciją perduodavo savo surastai merginai, bendraudamas per „M.“ programėlę, po to, kai mergina atsiimdavo dovaną su pinigais, ją pristatydavo jo nurodytam žmogui, nurodytu adresu ir sutartu laiku. Visais atvejais pristatydavo tuo pačiu adresu, tačiau kokiu, neatsimena. „Lego“ žaidimo, piniginės ir žvakidės atsiėmimą kartu su įtarime nurodytomis pinigų sumomis, kokios tiksliai jos buvo, jis pats jau neatsimena, organizavo jis, o kaljano atsiėmimą iki galo organizavo pats T. K., tačiau jis apie tai žinojo, buvo ir daugiau tokių atvejų, kiek tiksliai, neatsimena, ne mažiau dešimt, bet negali įvardinti nei tiksliai kada, nei iš kokių žmonių, nei kokiu tiksliai būdu tai buvo padaryta. Žmogus, kuris visais atvejais buvo tas pats, kaip ir minėjo, neatsimena jo duomenų, kuriam jo surasta mergina atiduodavo pinigus kartu su dovana, jai sumokėdavo už pristatymą, tada dovanas, t. y. „Lego“ žaidimą, piniginę ir žvakidę išmesdavo, o likusius pinigus padalindavo į tris dalis, jo dalį atsiųsdavo jam į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, o T. K. ir E. G. siųsdavo atskirai. Kokiu būdu jiems persiųsdavo, tiksliai nežino. Jis pilnai prisipažįsta, kad dalyvavo minėtuose sukčiavimuose, kad apgaulės būdu gavo finansinę naudą, dėl to labai gailisi (b. t. 6, b. l. 184-187).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. K. parodė, kad savo poziciją ir parodymus duos teisme, teisminiame procese. Apie foto nuotrauką ir išduotą asmens tapatybės kortelę taip pat pasisakys teismo metu. Šiuo metu, bet kokius parodymus duoti atsisako (b. t. 7, b. l. 18-20).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. K. papildomai parodė, kad parodymus duos vėliau teisme, kai susipažins su visais kitais parodymais (b. t. 7, b. l. 63).

Iš (duomenys neskelbtini) bei UAB „D.“ pateiktų atsakymų matyti, jog skelbimas talpintas paskyroje, registruotoje Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), vartotojo SMS mokėjimai buvo iš Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 157-170, b. t. 2, b. l. 103-113).

Iš UAB „D.“ pateiktų atsakymų matyti, jog skelbimas talpintas paskyroje, registruotoje Nr. (duomenys neskelbtini), vartotojo SMS mokėjimai buvo iš Nr. (duomenys neskelbtini), dėl žaidimų konsolės „Ps4 Pro Vr“, kompiuterio Apple MacBookPro pardavimo (b. t. 3, b. l. 73-83).

Iš tarnybinių pranešimų matyti, jog išanalizavus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotines nustatyta, kad SIM kortelė su minėtu abonentiniu numeriu aktyvuota 2019 m. spalio 1 d. ir veikė iki 2019 m. spalio 7 d., kortelė buvo naudojama mobiliojo ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), abonentas prieš nusikaltimų ir jų padarymo metu veikė bokšto veikimo zonoje (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 177, b. t. 2, b. l. 133, b. t. 3, b. l. 90-92, 103-128).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog išanalizavus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotines nustatyta, kad abonentas nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 3 d. visus veiksmus atliko būdamas (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 192).

Tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija dėl telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių sujungimo celių bei sujungimo su konkrečiais telefono numeriais, laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2019 m. spalio 7 d. (b. t. 1, b. l. 194-197).

Iš 2019 m spalio 22 d. Tarnybinio pranešimo nustatyta, kad jame yra išanalizuotos telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo bendrauta su nukentėjusiąja V. G., telefoninių pokalbių išklotinės laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. spalio 15 d. (b. t. 3, b. l. 90-93).

Iš (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 6 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jame yra nurodyta, jog nuteistieji R. R., T. K., R. G. laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki šio rašto rengimo dienos laisvės atėmimo bausmę atliko (duomenys neskelbtini). Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose, todėl gali nevaržomai tarpusavyje bendrauti (b. t. 3, b. l. 140),

Iš „G.“ atsakymo matyti, jog pateikta informacija kada ir prie kokių IP adresų jungėsi iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) (b. t. 2, b. l. 150).

Iš „F.“ atsakymo matyti, jog pateikta informacija apie paskyros naudotoją T. K., kurio paskyra buvo užregistruota iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), bei iš kokio IP adreso jungtasi prie šios paskyros (b. t. 5, b. l. 28-34).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nustatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Konstatuojant sukčiavimą būtina nustatyti ne tik vieną iš alternatyvių veikos požymių – svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą ar turtinės prievolės panaikinimą, bet ir tai, kad tokia veika buvo padaryta panaudojant apgaulę. Apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas yra esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia įvairiais veiksmais, pavyzdžiui, minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92-648/2019, 2K-108-788/2018). Būtent esminė apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu turint tyčią nevykdyti savo prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-152-895-2019). Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-648/2019, 2K-108-788/2018, 2K-305-693/2017, 2K-225-303/2019).

Dėl svetimo nukentėjusiosios V. G. turto įgijimo apgaule

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad T. K. kaltė padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra visiškai įrodyta. Iš kaltinamojo T. K. parodymų teisme, nukentėjusiosios V. G., iš dalies liudytojo D. J. parodymų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo D. J. banko „S.“ sąskaitos išrašo, kuriame yra užfiksuota, kad V. G. 2019 m. spalio 2 d. pervedė jam 310 eurų (b. t. 3, b. l. 69-70), 2019 m spalio 22 d. Tarnybinio pranešimo, kuriame išanalizuotos telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo bendrauta su nukentėjusiąja V. G., telefoninių pokalbių išklotinės bei nurodyta, kad SIM kortelė su minėtu abonentiniu numeriu laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 7 d. veikė bokšto veikimo zonoje (duomenys neskelbtini) (b. t. 3, b. l. 90 – 93), nukentėjusiosios V. G. susirašinėjimo su asmeniu, kuris naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini), turinio (b. t. 3, b. l. 53 – 58), „F.“ atsakymo, iš kurio matyti, jog paskyros naudotojas T. K. šią paskyrą užregistravo naudodamasis elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (b. t. 5, b. l. 28-34), „G.“ atsakymo apie elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) naudojimą (b. t. 2, b. l. 150) turinio, D.“ pateiktos informacijos apie skelbimų portale „(duomenys neskelbtini)“ patalpinimą (b. t. 3, b. l. 73-83) nustatyta, kad T. K. tyčia apgaule įgijo svetimą nukentėjusiajai V. G. priklausantį 310 eurų vertės turtą. Iš T. K. parodymų teisme, kitų byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad jam tariantis su V. G. dėl kompiuterio „Macbook Pro“ pirkimo – pardavimo, pinigų pervedimo, jis jokios prekės V. G. perduoti neketino, suvokė, kad apgaule esmingai suklaidinęs V. G. neteisėtai įgyja svetimas pinigines lėšas, numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusioji patirs turtinę žalą, ir to norėjo bei siekė.

Kaltinamasis T. K. teisme nurodė, kad R. R. šios nusikalstamos veikos vykdyme nedalyvavo. Kaltinamasis R. R. teisme taip pat neigė apgaule įgijęs V. G. priklausantį turtą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. R. 2021 m. vasario 16 d. apklausoje nurodė, kad T. K. ir E. G. sugalvojo ir organizavo įtarime nurodytą pinigų įgijimo schemą, o T. K. organizavo kalijano atsiėmimą. Teismo vertinimu, jokių objektyvių duomenų, kad minėtos nusikalstamos veikos padaryme dalyvavo ir R. R. byloje nėra. Vien aplinkybė, kad R. R. naudojosi mobilaus ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), skambindamas savo tetai A. Z., savaime nepatvirtina, kad jis dalyvavo apgaule įgyjant nukentėjusiosios V. G. turtą, nes iš byloje surinktų duomenų matyti, kad A. Z. jis skambindavo iš skirtingų telefono numerių, o telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), atlikdami laisvės atėmimo bausmę naudojosi ne tik R. R., bet ir T. K. bei kiti asmenys (b. t. 5, b. l. 71). Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Konstitucijos 31 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013). Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia R. R. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinti neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, jog byloje yra įrodyta, kad T. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2019 m. spalio 2 d., skelbimų portale (duomenys neskelbtini) patalpinus žinomai melagingą skelbimą apie kompiuterio „Macbook Pro“ pardavimą, 2019 m. spalio 2 d., 12.46 val., skelbime nurodytu kontaktiniu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) dėl parduodamo daikto susisiekusiai V. G. melagingai pažadėjo parduoti kompiuterį „Macbook Pro“ ir nurodė pastarajai į jo atsiųstą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu gautą iš D. J., pervesti 300 eurų už kompiuterį ir 10 eurų už jo siuntimą, pavedimo kopiją atsiunčiant į jam priklausantį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), po ko, V. G. iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) atlikus 310 eurų pavedimą į D. J. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), kompiuterį melagingai jai žadėjo atsiųsti paštomatu, tačiau jo neatsiuntė, pinigų negrąžino, o juos išgryninant pasisavino, t. y. tuo pačiu metu, pasinaudojant tuo, kad D. J. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) pardavinėjo kaljaną, susisiekus iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir apsimetus pirkėju sutarė dėl kaljano pirkimo bei paslaugos, kad pervesdamas pinigus už kaljaną, kurį nori padovanoti draugei, perves papildomai 250 eurų, kuriuos D. J. išgrynins, ir pridėjęs prie kaljano supakuos kaip dovaną, gaudamas papildomai 5 eurus už supakavimą, o vėliau D. J. dovaną atiduos iš anksto nurodytam asmeniui, nurodytu laiku ir adresu, tokiu būdu D. J. neįtardamas apgaulės, vykdė nurodymus, t. y. gavęs 310 eurų pavedimą iš V. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), jų negrynindamas, nes turėjo namuose analogišką sumą, pridėjo 250 eurų prie kaljano ir supakavęs kaip dovaną, 2019 m. spalio 2 d., apie 20.30 val., prie parduotuvės „M.“, adresu (duomenys neskelbtini), ją perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai merginai, tokiu būdu, pasinaudodamas D. J. pasitikėjimu, bendrais veiksmais su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo naudai įgijo svetimą, V. G. priklausantį, turtą – 310 eurų, tuo jai padarydami 310 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Dėl pasikėsinimo apgaule įgyti svetimą nukentėjusiojo D. A. turtą

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad T. K. kaltė padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra visiškai įrodyta. Iš kaltinamojo T. K. parodymų teisme, nukentėjusiojo D. A., iš dalies liudytojos I. T. parodymų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo D. A. pateikto susirašinėjimo su asmeniu, kuris naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini), turinio (b. t. 4, b. l. 50 – 59), liudytojo D. A. pateiktų telefone įrašančia programa užfiksuotų pokalbių su kompiuterio pardavėju įrašų (b. t. 4, b. l. 70, byloje esantis diskas su garso įrašais), 2020 m. lapkričio 18 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, jog tiriamuosiuose garso įrašuose užfiksuotas T. K. balsas ir kalba, liudytojos I. T. susirašinėjimo su asmeniu, kuris naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini), turinio (b. t. 4, b. l. 80 – 81), S. mokėjimo nurodymo, iš kurio matyti, kad 2019 m. spalio 3 d. iš D. T. sąskaitos į D. A. sąskaitą buvo pervesti 255 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „Gražinamas klaidingas pavedimas“, kopijos (b. t. 4, b. l. 71), 2019 m. spalio 22 d. Tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, kad SIM kortelė su abonentiniu numeriu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 7 d. veikė bokšto veikimo zonoje (duomenys neskelbtini) (b. t. 3, b. l. 90 – 93), „F.“ atsakymo, iš kurio matyti, jog paskyros naudotojas T. K. šią paskyrą užregistravo naudodamasis elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (b. t. 5, b. l. 28-34), „G.“ atsakymo apie elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) naudojimą (b. t. 2, b. l. 150) turinio, nustatyta, kad T. K. pasikėsino tyčia apgaule įgyti svetimą nukentėjusiajam D. A. priklausantį 255 eurų vertės turtą.

Kaltinamasis T. K. teisme nurodė, kad R. R. šios nusikalstamos veikos vykdyme nedalyvavo. Kaltinamasis R. R. teisme taip pat neigė pasikėsinęs apgaule įgyti D. A. priklausantį turtą. Tačiau, teismo vertinimu, šiuos kaltinamųjų parodymus paneigia kiti byloje surinkti duomenys. 2020 m. lapkričio 18 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra aiškiai konstatuota, kad tiriamajame garso įraše (kurį padarė nukentėjusysis D. A. bendraudamas su tariamais kompiuterio „MSI-GT72S“ pardavėjais) yra užfiksuotas R. R. balsas ir kalba (b. t. 6, b. l. 113-131). Iš minėto garso įrašo akivaizdu, kad R. R. kalbėjo su nukentėjusiuoju apie skelbimą dėl prekės pardavimo, prekės fotografavimą, pinigų pervedimą, pinigų persiuntimą atgal D. A. ir pan. (b. t. 6, b. l. 131). Atsižvelgiant į tai bei susiejus šiuos įrodymus su aukščiau aptartais byloje surinktais T. K. kaltę pagrindžiančiais duomenimis, darytina išvada, kad byloje yra nustatyta, jog R. R. veikdamas bendrai su T. K. dalyvavo minėtos nusikalstamos veikos padaryme, t. y. pasikėsino tyčia apgaule įgyti svetimą nukentėjusiajam D. A. priklausantį 255 eurų vertės turtą.

Teismo vertinimu, iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad tiek T. K., tiek R. R. tariantis su D. A. dėl kompiuterio MSI-GT72S“ pirkimo – pardavimo, pinigų pervedimo, jokios prekės D. A. perduoti neketino, suvokė, kad apgaule esmingai suklaidindami D. A. neteisėtai įgis svetimas pinigines lėšas, numatė, kad dėl jų veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to norėjo bei siekė, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, D. A. turto neįgijo dėl nuo kaltinamųjų valios nepriklausiusių priežasčių. Kaltinamųjų T. K., R. R. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl svetimo nukentėjusiojo S. S. turto įgijimo apgaule

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad T. K. kaltė padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra visiškai įrodyta. Iš kaltinamojo T. K. parodymų teisme, nukentėjusiojo S. S., iš dalies liudytojos A. Š. parodymų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos A. Š. banke „S.“ esančios sąskaitos išrašo, kuriame yra užfiksuota, kad S. S. 2019 m. spalio 3 d. pervedė jai 260 eurų (b. t. 4, b. l. 135 – 139), nukentėjusiojo S. S. susirašinėjimo su asmeniu tariamai pardavinėjusiu žaidimų konsolę „PS4 PRO“ su priedais turinio (b. t. 4, b. l. 31 – 32, 34 – 38), aplinkybės, kad nukentėjusiajam S. S. prekės pardavėjas atsiuntė T. K. paso nuotrauką (b. t. 4, b. l. 33), 2019 m. spalio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo, iš kurio matyti, kad buvo atlikta F.“ paskyros „T.“ apžiūra (b. t. 4, b. l. 186 – 191), 2019 m spalio 22 d. Tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, kad SIM kortelė su abonentiniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, nukentėjusiojo teigimu, buvo su juo bendrauta, laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 7 d. veikė bokšto veikimo zonoje (duomenys neskelbtini) (b. t. 3, b. l. 90 – 93) nustatyta, kad T. K. tyčia apgaule įgijo svetimą nukentėjusiajam S. S. priklausantį 260 eurų vertės turtą. Iš T. K. parodymų teisme, kitų byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad jam tariantis su S. S. dėl žaidimų konsolės „PS4 PRO“ su priedais pirkimo – pardavimo, pinigų pervedimo, jis šios prekės S. S. perduoti neketino, suvokė, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį neteisėtai įgyja svetimas pinigines lėšas, numatė, kad dėl jo veiksmų S. S. patirs turtinę žalą, ir to norėjo bei siekė.

Kaltinamasis T. K. teisme nurodė, kad R. R. šios nusikalstamos veikos padaryme nedalyvavo. Kaltinamasis R. R. teisme taip pat neigė apgaule įgijęs S. S. priklausantį turtą. R. R. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 16 d. vykusioje apklausoje nurodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo prisipažįsta pilnai, paaiškino, jog T. K. ir E. G. sugalvojo ir organizavo įtarime nurodytą pinigų įgijimo schemą, o R. R. turėjo surasti, kas atsiims pinigus, tai yra jau supakuotą dovaną kartu su apgaulės būdu pervestais ir išgrynintais pinigais, todėl jis per „F.“ surasdavo merginas, kurios ieškodavo pajamų, pasiūlydavo maždaug 20-30 eurų atlygį už tai, kad nuvažiuos į jo nurodytą vietą ir pasiims dovaną, kurią po to atiduos jo nurodytam žmogui, kokie jo duomenys, jis neatsimena. Jis iš T. K. arba E. G. sužinodavo adresą ir laiką, kada ir iš kur reikia atsiimti „dovaną“ su pinigais, jis tą informaciją perduodavo savo surastai merginai, bendraudamas per „M.“ programėlę, po to, kai mergina atsiimdavo dovaną su pinigais, ją pristatydavo jo nurodytam žmogui, nurodytu adresu ir sutartu laiku. Visais atvejais pristatydavo tuo pačiu adresu, tačiau kokiu, neatsimena. „Lego“ žaidimo, piniginės ir žvakidės atsiėmimą kartu su įtarime nurodytomis pinigų sumomis, kokios tiksliai jos buvo, jis pats jau neatsimena, organizavo jis, o kaljano atsiėmimą iki galo organizavo pats T. K., tačiau jis apie tai žinojo, buvo ir daugiau tokių atvejų, kiek tiksliai, neatsimena, ne mažiau dešimt, bet negali įvardinti nei tiksliai kada, nei iš kokių žmonių, nei kokiu tiksliai būdu tai buvo padaryta. Žmogus, kuris visais atvejais buvo tas pats, kaip ir minėjo, neatsimena jo duomenų, kuriam jo surasta mergina atiduodavo pinigus kartu su dovana, jai sumokėdavo už pristatymą, tada dovanas, t. y. „Lego“ žaidimą, piniginę ir žvakidę išmesdavo, o likusius pinigus padalindavo į tris dalis, jo dalį atsiųsdavo jam į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, o T. K. ir E. G. siųsdavo atskirai. Jis pilnai prisipažįsta, kad dalyvavo minėtuose sukčiavimuose, kad apgaulės būdu gavo finansinę naudą, dėl to labai gailisi (b. t. 6, b. l. 184-187). Teisme pagarsinus kaltinamojo R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. t. 6, b. l. 154, 184-185), kaltinamasis nurodė, kad jis prisipažino ne dėl šių epizodų, o dėl tų epizodų, dėl kurių bausmę jau atliko, be to E. G. jam darė spaudimą, liepė pasakyti, kad kaltinamasis ieškojo merginų „F.“, kurios ieško darbo, tačiau jis jų neieškojo. Kaltinamojo teigimu, jis teisme sako tiesą. Taigi akivaizdu, kad kaltinamojo R. R. parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 16 d. vykusioje apklausoje iš esmės skiriasi. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas vien tik kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jei jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42/2011). Jokių objektyvių duomenų, kad minėtos nusikalstamos veikos padaryme dalyvavo ir R. R. byloje nėra. Vien aplinkybė, kad R. R. naudojosi mobilaus ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), skambindamas savo tetai A. Z., savaime nepatvirtina, kad jis dalyvavo apgaule įgyjant nukentėjusiojo S. S. turtą, nes, kaip jau buvo minėta šiame nuosprendyje, iš byloje surinktų duomenų matyti, kad A. Z. jis skambindavo iš skirtingų telefono numerių, o telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), atlikdami laisvės atėmimo bausmę naudojosi ne tik R. R., bet ir T. K. bei kiti asmenys (b. t. 5, b. l. 71). Pažymėtina, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, jog kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Šiuo atveju vien tik kaltinamojo R. R. prisipažinimo ikiteisminio tyrimo metu nepakanka tam, kad būtų galima padaryti neginčijamą išvadą apie kaltinamojo kaltumą, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Todėl kaltinamasis R. R. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisintinas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, jog byloje yra įrodyta, kad T. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2019 m. spalio 3 d., jam priklausančioje socialinio tinklalapio „F.“ paskyroje „T.“ patalpinus žinomai melagingą skelbimą apie žaidimų konsolės „PS4 PRO“ su priedais pardavimą, po ko, 2019 m. spalio 3 d., apie 16.49 val., per M. programėlę į skelbimą atsiliepusiam S. S., susisiekęs su pastaruoju telefono Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėjo parduoti žaidimų konsolę „PS4 PRO“ su priedais ir nurodė S. S. į atsiųstą sąskaitą (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu gautą iš A. Š., pervesti 250 eurų už kompiuterį ir 10 eurų už jo siuntimą, po ko S. S. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atlikus 260 eurų pavedimą į atsiųstą A. Š. sąskaitą (duomenys neskelbtini), žaidimų konsolę melagingai žadėjo atsiųsti paštu, tačiau jos neatsiuntė, pinigų negrąžino, juos išgryninat pasisavino, t. y. tuo pačiu metu pasinaudojant tuo, kad A. Š. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) pardavinėjo vyrišką piniginę, susisiekus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir apsimetus pirkėju sutarė dėl piniginės pirkimo bei paslaugos, kad pervesdamas pinigus už piniginę, kurią nori padovanoti savo tėvui, perves papildomai 200 eurų, kuriuos A. Š. išgrynins ir pridėjusi prie piniginės, supakuos kaip dovaną, gaudama už tai papildomai 4 eurus už supakavimą, o vėliau dovaną ji atiduos iš anksto nurodytam asmeniui, nurodytu laiku ir adresu, tokiu būdu A. Š., neįtardamas apgaulės, vykdė nurodymus, t. y. gavusi 260 eurų pavedimą iš S. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-10-03 išgryninusi 200 eurų „S.“ banko bankomate, (duomenys neskelbtini), ir papildomai paprašius, pridėjusi namuose turėtus 50 eurų, bendrai prie piniginės pridėjo 250 eurų ir supakavusi kaip dovaną, 2019 m. spalio 3 d., apie 22.00 val., prie savo namų, (duomenys neskelbtini), perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai merginai, kuri paimdama supakuotą dovaną su 250 eurų, perdavė A. Š. grynais trūkstamus 10 eurų, tokiu būdu, pasinaudodami A. Š. pasitikėjimu, bendrais veiksmais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo naudai įgijo svetimą, S. S. priklausantį, turtą – 260 eurų, tuo jam padarydami 260 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Dėl svetimo nukentėjusiojo S. A. turto įgijimo apgaule

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad T. K. kaltė padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra visiškai įrodyta. Kaltinamasis T. K. neprisipažino apgaule įgijęs S. A. turtą, nurodė, kad jis nėra susijęs su 2019 m. spalio 6 d. skelbimo (duomenys neskelbtini) dėl parduodamo automobilio „VW Sharan“ patalpintu, su S. A. žinutėmis nesusirašinėjo, su juo nebendravo, šį skelbimą, kaltinamojo teigimu, įdėjo E. G. arba kažkas kitas. Tačiau, teismo vertinimu, šiuos kaltinamojo parodymus paneigia byloje surinkti įrodymai. Iš UAB „D.“ pateiktos informacijos nustatyta, kad skelbimas (duomenys neskelbtini) portale dėl automobilio „VW Sharan“ pardavimo patalpintas paskyroje, registruotoje telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (šis telefono numeris nurodytas ir kaip telefonas pasiteirauti), skelbime nurodytas elektroninis paštas – (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 157-158). Kaltinamasis T. K. teisme nurodė, kad būtent jis sukūrė elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio „F.“ atsakymo taip pat matyti, kad paskyros naudotojas T. K. šią paskyrą užregistravo naudodamasis elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (b. t. 5, b. l. 28-34). UAB „D.“ pateikti duomenys patvirtina, kad aptariamo skelbimo portale (duomenys neskelbtini) patalpinimo data 2019 m. spalio 5 d. 10:31 val., paskutinio skelbimo redagavimo IP: (duomenys neskelbtini), paskutinio prisijungimo laikas 2019 m. spalio 6 d., paskutinio prisijungimo IP: (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 157-158), ši informacija sutampa su „G.“ pateiktame atsakyme apie elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) naudojimą (naudotojo prisijungimo laiką, IP adresus ir kt.) (b. t. 2, b. l. 150) pateikta informacija. Byloje nustatyta, kad SIM kortelė su abonentiniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo bendrauta su nukentėjusiuoju S. A. dėl automobilio „VW Sharan“ pardavimo nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 7 d. veikė bokšto veikimo zonoje (duomenys neskelbtini) (b. t. 3, b. l. 90 – 93), kur laisvės atėmimo bausmę tuo metu atliko kaltinamasis T. K.. Iš byloje surinktų duomenų taip pat matyti, kad T. K. šiuo telefono numeriu aktyviai naudojosi vykdydamas kitas šiame nuosprendyje nagrinėjamas analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (tarp jų ir įvykdytą 2019 m. spalio 6 d. kito nukentėjusiojo atžvilgiu). Todėl teismas atsižvelgdamas į šiuos argumentus, aptartus byloje surinktus duomenis, taip pat įvertinęs nukentėjusiojo S. A. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos E. M. parodymus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos E. M. „S.“ AB esančios sąskaitos išrašą, kuriame yra užfiksuota, kad S. A. 2019 m. spalio 6 d. pervedė jai 200 eurų (b. t. 1, b. l. 147 – 148), nukentėjusiojo S. A. susirašinėjimo su asmeniu tariamai pardavinėjusiu automobilį turinį (b. t. 1, b. l. 75 – 81), liudytojos E. M. susirašinėjimo su asmeniu, kuris naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini), turinį (b. t. 1, b. l. 129 – 134), sprendžia, kad byloje yra nustatyta, kad T. K. tyčia apgaule įgijo svetimą nukentėjusiajam S. A. priklausantį 200 eurų vertės turtą.

Kaltinamasis R. R. teisme neigė apgaule įgijęs S. A. priklausantį turtą. R. R. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 16 d. vykusioje apklausoje nurodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo prisipažįsta pilnai, apgaulės būdu gavo finansinę naudą, dėl to labai gailisi (b. t. 6, b. l. 184-187). Teisme pagarsinus kaltinamojo R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. t. 6, b. l. 154, 184-185), kaltinamasis nurodė, kad teisme jis sako tiesą, o ikiteisminio tyrimo metu prisipažino ne dėl šių epizodų, o dėl tų epizodų, dėl kurių bausmę jau atliko, be to E. G. jam darė spaudimą, liepė pasakyti, kad kaltinamasis ieškojo merginų „F.“, kurios ieško darbo, tačiau jis jų neieškojo. Teismas pažymi, kad, nors kaltinamojo R. R. parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 16 d. vykusioje iš esmės skiriasi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas vien tik kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jei jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42/2011). Jokių objektyvių duomenų, kad minėtos nusikalstamos veikos padaryme dalyvavo ir R. R. byloje nėra. O vien aplinkybė, kad R. R. naudojosi mobilaus ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), skambindamas savo tetai A. Z., savaime nepatvirtina, kad jis dalyvavo apgaule įgyjant nukentėjusiojo S. S. turtą, nes, kaip jau ne kartą buvo minėta šiame nuosprendyje, iš byloje surinktų duomenų matyti, kad A. Z. jis skambindavo iš skirtingų telefono numerių, o telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), atlikdami laisvės atėmimo bausmę naudojosi ne tik R. R., bet ir T. K. bei kiti asmenys (b. t. 5, b. l. 71). Teismas atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, vadovaudamasis in dubio pro reo principu, sprendžia, kad vien kaltinamojo R. R. prisipažinimo ikiteisminio tyrimo metu nepakanka tam, kad būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, kaltinamojo kaltumą padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Todėl kaltinamasis R. R. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį išteisintinas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, jog byloje yra įrodyta, kad T. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2019 m. spalio 6 d., skelbimų portale (duomenys neskelbtini) patalpinus žinomai melagingą skelbimą apie automobilio „VW Sharan“ pardavimą, 2019 m. spalio 6 d., apie 10.00 val., skelbime nurodytu kontaktiniu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekusiam S. A. melagingai pažadėjo parduoti automobilį „VW Sharan“ ir nurodė į atsiųstą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu gautą iš E. M., sumokėti 200 eurų avansą už busimą automobilio pirkimą, po ko S. A. atlikus 200 eurų pavedimą iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į E. M. sąskaitą (duomenys neskelbtini), melagingai žadėjo susitikti, kad S. A. apžiūrėtų automobilį ir sudarytų pirkimo-pradavimo sutartį, tačiau į susitikimą su S. A. neatvyko, jam automobilio nepardavė ir pinigų negrąžino, o gautus pinigus išgryninant pasisavino, t. y. tuo pačiu metu, pasinaudojant tuo, kad E. M. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) pardavinėjo žaidimų rinkinį „Lego“, susisiekus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir apsimetus pirkėju sutarė dėl žaidimų rinkinio „Lego“ pirkimo bei paslaugos, kad pervesdamas pinigus už žaidimų rinkinį, kurį nori padovanoti savo sūnui, perves papildomai 180 eurų, kuriuos E. M. išgrynins ir pridėjusi prie žaidimų rinkinio supakuos kaip dovaną, o vėliau dovaną atiduos iš anksto nurodytam asmeniui, nurodytu laiku ir adresu, tokiu būdu E. M., neįtardama apgaulės, vykdė nurodymus, t. y. gavusi 200 eurų į savo banko sąskaitą pavedimą iš S. A. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), juos 2019 m. spalio 6 d. išgrynino bankomate, parduotuvėje „M.“, adresu (duomenys neskelbtini), ir pridėjusi prie žaidimų rinkinio „Lego“ 180 eurų, 2019 m. spalio 7 d., apie 10.15 val., prie UAB „N.“, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė prekę ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai merginai, tokiu būdu, pasinaudodamas E. M. pasitikėjimu, bendrais veiksmais su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo naudai įgijo svetimą, S. A., priklausantį turtą – 200 eurų, tuo jam padarydami 200 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

Dėl svetimo nukentėjusiosios V. B. turto įgijimo apgaule

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad T. K. kaltė padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra visiškai įrodyta. Iš kaltinamojo T. K. parodymų teisme, nukentėjusiųjų V. T. (ankstesnė pavardė B.), E. T., iš dalies liudytojo A. A. L. parodymų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo A. A. L. „S.“ AB esančios sąskaitos išrašo, kuriame yra užfiksuota, kad V. B. 2019 m. spalio 6 d. pervedė jam 250 eurų (b. t. 2, b. l. 130 – 131), nukentėjusiojo E. T. susirašinėjimo su asmeniu tariamai pardavinėjusiu žaidimų konsolę „PS4 PRO“ turinio (b. t. 2, b. l. 64 – 66, 70), 2019 m spalio 22 d. Tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, kad SIM kortelė su abonentiniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo bendrauta su nukentėjusiuoju, laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 7 d. veikė bokšto veikimo zonoje (duomenys neskelbtini) (b. t. 3, b. l. 90 – 93) nustatyta, kad T. K. tyčia apgaule įgijo svetimą nukentėjusiajai V. B. priklausantį 250 eurų vertės turtą. Iš T. K. parodymų teisme, kitų byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad jam tariantis su nukentėjusiuoju E. T. dėl žaidimų konsolės „PS4 PRO“ pirkimo – pardavimo, pinigų pervedimo, jis šios prekės nukentėjusiajam perduoti neketino, suvokė, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį neteisėtai įgyja svetimas pinigines lėšas, to norėjo bei siekė.

Kaltinamasis T. K. teisme nurodė, kad R. R. šios nusikalstamos veikos vykdyme nedalyvavo. Kaltinamasis R. R. teisme taip pat neigė apgaule įgijęs V. B. priklausantį turtą. R. R. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 16 d. vykusioje apklausoje dėl jam pareikšto įtarimo prisipažino (b. t. 6, b. l. 184-187). Teisme pagarsinus kaltinamojo R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. t. 6, b. l. 154, 184-185), kaltinamasis nurodė, kad jis teisme sako tiesą, o ikiteisminio tyrimo metu prisipažino ne dėl šių epizodų, o dėl tų epizodų, dėl kurių bausmę jau atliko, be to E. G. jam darė spaudimą, liepė pasakyti, kad kaltinamasis ieškojo merginų „F.“, kurios ieško darbo, tačiau jis jų neieškojo. Taigi akivaizdu, kad kaltinamojo R. R. parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 16 d. vykusioje iš esmės skiriasi. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas vien tik kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jei jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42/2011). Jokių objektyvių duomenų, kad minėtos nusikalstamos veikos padaryme dalyvavo ir R. R. byloje nėra. Vien aplinkybė, kad R. R. naudojosi mobilaus ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), skambindamas savo tetai A. Z., savaime nepatvirtina, kad jis dalyvavo apgaule įgyjant nukentėjusiosios V. B. turtą, nes iš byloje surinktų duomenų matyti, kad telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), atlikdami laisvės atėmimo bausmę naudojosi ne tik R. R., bet ir T. K. bei kiti asmenys (b. t. 5, b. l. 71). Teismas atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, aplinkybę, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes, vadovaudamasis in dubio pro reo principu, sprendžia kad vien tik kaltinamojo R. R. prisipažinimo ikiteisminio tyrimo metu nepakanka tam, kad būtų galima padaryti neginčijamą išvadą apie kaltinamojo kaltumą, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Todėl kaltinamasis R. R. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisintinas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, jog byloje yra įrodyta, kad T. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2019 m. spalio 6 d., skelbimų portale (duomenys neskelbtini) patalpinus žinomai melagingą skelbimą apie žaidimų konsolės „PS4 PRO“ pardavimą, 2019 m. spalio 6 d., apie 15 val., nurodytu skelbime kontaktiniu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prekės susisiekusiam E. T. melagingai pažadėjo jam parduoti žaidimų konsolę „PS4 PRO“ ir nurodė į atsiųstą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu gautą iš A. A. L., pervesti 250 eurų už žaidimų konsolę, pavedimo kopiją atsiunčiant į jam priklausantį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), po ko E. T. iš draugės V. B. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedus 250 eurų į A. A. L. sąskaitą (duomenys neskelbtini), kompiuterį melagingai žadėjo atsiųsti paštomatu, tačiau prekės neatsiuntė ir negrąžino pinigų, juos išgryninant pasisavino, t. y. tuo pačiu metu pasinaudojant tuo, kad A. A. L. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) pardavinėjo žvakidę, susisiekus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir apsimetus pirkėju sutarė dėl žvakidės pirkimo bei paslaugos, kad pervesdamas 25 eurus už žvakidę, kurią nori padovanoti draugei, perves papildomai 210 eurų, kuriuos A. A. L. išgrynins ir pridėjęs prie žvakidės, supakuos kaip dovaną, gaudamas papildomai 15 eurų už paslaugą, o vėliau dovaną A. A. L. atiduos iš anksto nurodytam asmeniui, nurodytu laiku ir adresu, tokiu būdu A. A. L., neįtardamas apgaulės, vykdė nurodymus, t. y. gavęs 250 eurų pavedimą iš V. B. sąskaitos (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 6 d. išgryninęs 250 eurų, bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), ir prie žvakidės pridėjęs 210 eurų, 2019 m. spalio 7 d., laikotarpyje nuo 12 val. iki 14 val., prie savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai merginai, tokiu būdu, pasinaudodamas A. A. L. pasitikėjimu, bendrais veiksmais su ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis apgaule savo naudai įgijo svetimą, V. B. priklausantį, turtą – 250 eurų, tuo jai padarydami 250 eurų turtinę žalą. Teismas, atsižvelgdamas į apgaulę įgyto turto vertę (250 eurų), vadovaudamasis BK 190 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinančia, kad BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4, 5 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (redakcija galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu), sprendžia, kad šiais veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

Pažymėtina, kad kaltinamasis T. K. buvo kaltinamas padaręs BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, tačiau teismas įvertinęs jo apgaule įgyto turto vertę savo iniciatyva šią veiką perkvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, tai yra pagal įstatymo straipsnį, numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką nei numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, apie tai teismo posėdyje kaltinamojo neįspėjęs. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime konstatavo, jog situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, nustatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, kai nusikalstamos veikos perkvalifikavimas buvo padarytas neįspėjus kaltinamojo ir jo gynėjo iš anksto, tokio neįspėjimo pripažinimas esminiu, t. y. suvaržiusiu įstatymų garantuotas kaltinamojo teises, priklauso nuo to, ar gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar nusikalstamos veikos kvalifikavimo galėtų būti kitokia, ar gynyba turėjo galimybę ginčyti naują kvalifikavimą fakto ir teisės aspektu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014,2K-P-36/2010, 2K-7-304-976/2016, 2K-236-648/2020). Šiuo atveju teismas sunkesnę veiką perkvalifikavo į lengvesnę, nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės iš viso nepasikeitė, nusikalstama veika kvalifikuota pagal tą patį BK 182 straipsnį, tik pagal kitą šio straipsnio dalį, todėl nagrinėjamu atveju nepranešimas apie nusikalstamos veikos perkvalifikavimo galimybę iš esmės nesuvaržė kaltinamojo T. K. teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir jo galimybės veiksmingai gintis nuo kaltinimo.

Dėl bausmių skyrimo

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje įtvirtinta, kad šią nusikalstamą veiką padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Skirdamas bausmes T. K. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų skaičių, pobūdį ir pavojingumą – padaryti trys tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, du baudžiamieji nusižengimai nuosavybei. Teismas nustatė ir skirdamas bausmę atsižvelgia ir į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors T. K. prisipažino padaręs keturias nusikalstamas veikas, tačiau kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje akcentuojama, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-479/2014, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2018). Teismų praktikoje akcentuojama, kad tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015). Teismo vertinimu, kaltinamojo T. K. prisipažinimas buvo deklaratyvus ir formalus, jokios kritikos savo elgesiui nenustatyta, kaltinamasis nukentėjusiųjų neatsiprašė, tuo labiau nesiėmė jokių veiksmų atlyginti visą ar nors dalį jiems padarytos žalos.

Teismas taip pat įvertina byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį T. K. – anksčiau ne kartą teistas (taip pat ir už nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymą), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (b. t. 7, b. l. 71 – l81), daug kartų baustas administracine tvarka (tarp jų ir už administracinių nusižengimų, numatytų Administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalyje padarymą), informacijos apie skirtų baudų sumokėjimą nėra (b. t. 7, b. l. 82 – 97), nedirbantis (b. t. 7, b. l. 98). Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė turi atitikti jai keliamus tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). T. K. šiame teismo nuosprendyje aptariamas nusikalstamas veikas padarė atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Nurodytos aplinkybės rodo, jog T. K. jokių išvadų dėl savo netinkamo elgesio iš ankstesnių teistumų nepadarė. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skyrus laisvės atėmimo bausmes, o už BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą arešto bausmes. Teismo vertinimu, būtent tokios bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei T. K. asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos.

BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas numato, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2005, 2K-380/2013). Teismas įvertindamas T. K. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, aplinkybę, kad jų padarymo būdas buvo iš esmės analogiškas, apgaule įgyto turto vertės skiriasi labai nežymiai, sprendžia, jog T. K. įvykdytos nusikalstamos veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą, todėl šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartimi nutarta subendrinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-444-1083/2019 ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-512-620/2019 T. K. paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis prie Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-444-1083/2019 T. K. paskirtos 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-512-620/2019 jam paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalį ir nustatyti, kad T. K. turi atlikti 5 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti T. K. atliktų bausmių dalis pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. ir 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžius, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendį (jei pagal šiuos nuosprendžius T. K. jau atliko dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės). Taigi, T. K. šiame nuosprendyje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Atsižvelgiant į tai, šiuo nuosprendžiu skiriama galutinė bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartimi nustatyta bausme, iš dalies šiuo nuosprendžiu skiriamą bausmę sudedant su T. K. paskirtos neatliktos bausmės dalimi (BK 64 straipsnio 3 dalis).

Skirdamas bausmę R. R. teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas nuosavybei, nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Teismas nustatė ir skirdamas bausmę atsižvelgia ir į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. R. – anksčiau ne kartą teistas (taip pat ir už nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymą), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (b. t. 6, b. l. 189 – 192), daug kartų baustas administracine tvarka (b. t. 6, b. l. 193 – 195). Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės rodo, kad nors kaltinamasis R. R. yra jauno amžiaus, tačiau jo elgesys, priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms, nėra atsitiktinis. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Teismo vertinimu, tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei R. R. asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazės nustatyta, kad R. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jam paskirta laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas buvo 1 (vieneriems) metams, skiriant jam teismo nuosprendyje nurodytas pareigas (šis nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 4 d.). Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazės taip pat nustatyta, kad R. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, laikotarpiais nuo 2020 m. spalio 1 d. 17.00 val. iki 2020 m. spalio 2 d. 12.48 val., nuo 2021 m. vasario 15 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (šis nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 15 d.).

Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bendrintinos taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, t. y. prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (1 metai laisvės atėmimo) dalis – 5 mėnesiai laisvės atėmimo ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis - 5 mėnesiai laisvės atėmimo ir R. R. paskirtina galutinė subendrinta 3 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai (Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 12 d. nuosprendyje į bausmę įkaitytinų laikotarpių nenurodė), taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nuosprendį, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendį jau atlikta bausmės dalis.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. G. civiliniu ieškiniu prašė iš kaltinamojo priteisti 310 eurų turtinei žalai atlyginti (b. t. 3, b. l. 15, 16). Teisiamojo posėdžio metu ji pareikšto civilinio ieškinio reikalavimų atsisakė. Teisme jai buvo išaiškinta, kad jai atsisakius civilinio ieškinio, ji vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 294 straipsnio 2 dalis). BPK 112 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 113 straipsnio 2 dalimi, CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu V. G. atsisakymas nuo civilinio ieškinio yra priimtinas ir byla dalyje dėl jos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktina.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. T. (B.) civiliniu ieškiniu prašė iš kaltinamojo priteisti 250 eurų turtinei žalai atlyginti (b. t. 2, b. l. 43, 44). Teisiamojo posėdžio metu ji pareikšto civilinio ieškinio reikalavimų atsisakė (teisme jai buvo išaiškinta, kad jai atsisakius civilinio ieškinio, ji vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalės (CPK 294 straipsnio 2 dalis)). Teismas, atsižvelgdamas į tai, vadovaudamasis BPK 112 straipsnio 3 dalimi, BPK 113 straipsnio 2 dalimi, CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sprendžia, kad V. T. (B.) atsisakymas nuo civilinio ieškinio yra priimtinas ir byla dalyje dėl jos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktina.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. S. civiliniu ieškiniu prašė iš kaltinamojo priteisti 260 eurų turtinei žalai atlyginti (b. t. 4, b. l. 24-25). Byloje nustatyta, kad T. K. apgaule įgijo svetimą S. S. turtą – 260 eurų, todėl jam tenka pareiga atlyginti šią S. S. padarytą žalą. Padarytos žalos dydis yra pagrįstas byloje surinktais duomenimis. Dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio byloje ginčas nekilo, kaltinamasis T. K. sutiko su ieškiniu ir jo dydžiu, pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįsti ir visiškai tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo T. K. 260 Eur S. S. naudai (CK 6.245 – 6.249 straipsniai, CK 6.263 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas E. A. civiliniu ieškiniu prašė iš kaltinamojo priteisti 200 eurų turtinei žalai atlyginti (b. t. 1, b. l. 108, 109). Byloje nustatyta, kad T. K. apgaule įgijo svetimą S. A. turtą – 200 eurų, padarytos žalos dydis yra pagrįstas byloje surinktais duomenimis (nukentėjusiojo S. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos E. M. parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos E. M. „S.“ AB esančios sąskaitos išrašas, kuriame yra užfiksuota, kad S. A. 2019 m. spalio 6 d. pervedė jai 200 eurų (b. t. 1, b. l. 147 – 148) ir kt.). S. A. 2020 m. sausio 9 d. mirė. CK 5.1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Iš E. A. teismui pateikto 2020 m. gegužės 15 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo nustatyta, kad S. A. turtą paveldėjo A. A. (vieną ketvirtąją dalį palikėjo turto) ir E. A. (tris ketvirtąsias palikėjo turto). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad S. A. turtas buvo paveldėtas pagal įstatymą dviejų įpėdinių, įvertindamas įpėdinių A. A. ir E. A. paveldimo turto dalis, sprendžia, kad E. A. civilinis ieškinys yra tenkintinas iš dalies ir jam iš kaltinamojo T. K. yra priteistinos trys ketvirtosios prašomos priteisti 200 eurų sumos, t. y. 150 eurų (CK 6.245 – 6.249 straipsniai, CK 6.263 straipsnis).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl gynėjų dalyvavimo išieškojimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas, kuriose nurodė, kad vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš kaltinamojo T. K. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma – 675,75 Eur, o iš R. R. priteistina 621,11 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis T. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 2 dalimi pripažino, kad jo gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme yra būtinas. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į tai, kad T. K. gynėjo dalyvavimas teisme buvo pripažintas būtinu, siekdamas, kad tarp kaltinamųjų gynybos interesų nebūtų prieštaravimų, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu pripažino, kad nagrinėjant bylą teisme yra būtinas ir kaltinamojo R. R. gynėjo dalyvavimas. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis T. K. bylos nagrinėjimo teisme metu atlikinėjo jam skirtą laisvės atėmimo bausmė, R. R. buvo suimtas, o vėliau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę kitoje baudžiamojoje byloje. Tokiu būdu buvo suvaržyta jų laisvė bei galimybė pasirinkti gynėją, duomenų, jog kaltinamieji turėtų teisinį išsilavinimą ir savarankiškai galėtų realizuoti teisę į gynybą, nėra. Todėl tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu siekiant užtikrinti BPK 7 straipsnio 2 dalyje numatytą rungimosi principą bei šalių lygias teises, siekiant įgyvendinti kaltinamųjų teisę į gynybą, gynėjų dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo kaltinamųjų valios, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamųjų nepriteistinos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esantys vokai su CD diskais,– nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Kaltinamajam T. K. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla yra išnagrinėta, kardomoji priemonė neskirtina ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam R. R. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. R. šiuo metu atlieka kitoje byloje jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, minėta kardomoji priemonė panaikinta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 302-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl V. G. turto įgijimo apgaule), ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti D. A. turtą), ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl S. S. turto įgijimo apgaule), ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (dėl S. A. turto įgijimo apgaule), ir skirti jam 30 parų arešto bausmę.

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (dėl V. B. turto įgijimo apgaule), ir skirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti taikant dalinį bausmių sudėjimą ir T. K. skirti subendrintą 2 (dvejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartimi nustatyta bausme prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartimi nustatytos neatliktos bausmės dalį ir T. K. paskirti galutinę subendrintą 3 metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

T. K. skirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

R. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl V. G. turto įgijimo apgaule) išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

R. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl S. S. turto įgijimo apgaule) išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

R. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (dėl S. A. turto įgijimo apgaule) išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

R. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl V. B. turto įgijimo apgaule) išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti D. A. turtą), ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu, prie griežčiausios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, taip pat dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir R. R. paskirti galutinę subendrintą 3 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į R. R. paskirtą galutinę subendrintą 3 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nuosprendį ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendį jau atliktą bausmės dalį.

R. R. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priimti V. G. civilinio ieškinio atsisakymą ir bylą dalyje dėl V. G. civilinio ieškinio nutraukti.

Priimti V. T. (buvusi pavardė – B.) civilinio ieškinio atsisakymą ir bylą dalyje dėl V. T. civilinio ieškinio nutraukti.

Visiškai tenkinti civilinio ieškovo S. S. civilinį ieškinį ir priteisti jam iš kaltinamojo T. K. 260 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Iš dalies tenkinti civilinio ieškovo E. A. civilinį ieškinį ir priteisti jam iš kaltinamojo T. K. 150 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš T. K. netenkinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš R. R. netenkinti.

R. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esančius vokus su CD diskais,– nuosprendžiui įsiteisėjus, paliki saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.