- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-15
- Bylos Nr.
- 2K-42/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valerijus Ciuciulka (pirm.), Rimantas Baumilas, Viktoras Aidukas
- Nuteistasis
- A. L.
- Kategorijos
Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Ciuciulkos, Rimanto Baumilo ir pranešejo Viktoro Aiduko,
teismo posedyje kasacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Dariaus Valio kasacini skunda del Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria Klaipedos apygardos prokuraturos skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestas.
Teiseju kolegija, išklausiusi teisejo pranešima, prokuroro, prašiusio skunda tenkinti, nuteistojo ir jo gynejo, prašiusiu skunda atmesti, paaiškinimu,
Aprašomoji dalis
nustate:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipedos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu A. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dali laisves atemimu penkeriems metams.
A. L. ir V. M. del nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, išteisinti, nenustacius ju dalyvavimo padarant šia nusikalstama veika, o V. M. išteisintas ir del nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, nenustacius jo dalyvavimo padarant šia nusikalstama veika.
Žemesnės instancijos teismas
A. L. nuteistas už tai, kad padare plešima isibroves i patalpa ir panaudojes specialiai žmogui žaloti pritaikyta daikta, t. y. 2008 m. sausio 18 d., apie 19.30 val., budamas apsvaiges nuo alkoholio, veikdamas bendrininku grupe su nenustatytais asmenimis, turedami tiksla iš A. G. pagrobti pinigus, atejo prie A. G. priklausancio gyvenamojo namo, esancio (duomenys neskelbtini) kaime, sulauke sugrižusios namo A. G. ir isibrove i jos gyvenamaji nama. Šio namo kambaryje tarp ju kilus konfliktui, nenustatytas asmuo kaire ranka sugriebe A. G. už kaklo ir ja smauge, o jai pradejus šaukti pagalbos, dešine ranka užspaude burna. A. L. tuo metu reikalavo iš A. G. duoti jam 100 Lt. Po to nenustatytas asmuo iš nugaros puses kirvio pentimi tycia viena karta sudave A. G. per nugara, del to ši nugriuvo ant grindu. Tada A. L., pamates kambaryje ant stalo padeta A. G. rankine, iš jos ištrauke pinigine, iš kurios pagrobe pastarajai priklausancia 100 Lt kupiura.
A. L. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui del to, kad padare nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, o V. M. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui del to, kad padare nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 180 straipsnio 2 dalyje, o butent:
A. L. 2008 m. sausio 18 d., apie 19.30 val., budamas apsvaiges nuo alkoholio, veikdamas bendrininku grupe kartu su V. M., turedami tiksla iš A. G. pagrobti pinigus, atejo prie jai priklausancio gyvenamojo namo, esancio (duomenys neskelbtini) kaime. V. M. pabeldus i laukines duris, A. G. jas atidare ir A. L., pastumdamas A. G., su V. M. užejo i namo vidu. Gyvenamojo namo kambaryje tarp V. M. ir A. G. kilo konfliktas – V. M. kaire ranka sugriebe jai už kaklo ir pradejo smaugti, o šiai pradejus šauktis pagalbos, dešine ranka užspaude burna. A. L. tuo metu reikalavo iš A. G. duoti jam 100 Lt. Jis nuejo i virtuve, kur prie krosnies surades A. G. priklausanti kirvi, ši pasieme ir grižes i kambari iš nugaros puses kirvio pentimi tycia viena karta sudave su V. M. besistumdanciai A. G. per nugara, del to ji kartu su V. M. nugriuvo ant grindu. Tada A. L., pamates kambaryje ant stalo padeta A. G. rankine, ištrauke pinigine ir pagrobe jai priklausancius 100 Lt. Pinigine paslepes lovoje po pagalve, A. L., rankoje laikydamas kirvi, priejo prie ant grindu gulincios A. G., kuri tuo metu grumesi su V. M., ir viena karta kirvio pentimi tycia sudave jai per viršugalvi, del to ši neteko samones. Tada V. M. atsistojo ir pro duris išejo i lauka. A. L., išeidamas iš A. G. namo, ne mažiau kaip penkis kartus tycia kirvio pentimi sudave ant grindu gulinciai A. G. per viršugalvi. A. L. suduodamas kirviu, o V. M. smaugdamas bei stumdydamas A. G. padare jai šiuos sužalojimus: penkias muštines žaizdas galvos skliauto kaireje puseje, susiliejancias galvos skliauto minkštuju audiniu kraujosruvas, daugybinius skeveldrinius ispaustinius kaukoles skliauto kaires puses ir užpakalines dalies bei pamato kaulu lužius, daugybinius galvos smegenu abieju didžiuju pusrutuliu žieves sumušimo ir apardymo židinius, daugybines difuzines ir židinines kraujosruvas galvos smegenu minkštuosiuose dangaluose, veido odos nubrozdinimus ant kaktos, nosies, dešinio skruosto, žando ir smakro, susiliejancias veido poodines–minkštuju audiniu kraujosruvas, smulkias kraujosruvas apatines lupos gleivineje, liežuvio kraujosruvas, poodines kraujosruvas krutines lastos priekiniame paviršiuje ir ant abieju krutu, nugaros kaireje puseje ant mentes ir kairiojo peties sanario užpakaliniame paviršiuje, nedidele ovalia poodine kraujosruva dešinio žasto vidiniame paviršiuje ir abieju plaštaku nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas dešinio alkunes sanario užpakaliniame paviršiuje ir abieju plaštaku nugariniame paviršiuje, dešines plaštakos V piršto poodine kraujosruva ir nedidele paviršine žaizda, smulkias poodines kraujosruvas dešines blauzdos apatinio trecdalio vidiniame paviršiuje ir vidineje kulkšnies puseje. Nuo A. L. kirvio pentimi suduotu ne mažiau kaip penkiu smugiu i galvos kaire puse A. G. buvo padarytas galvos sumušimas ir daugybiniai atviri skeveldriniai ispaustiniai kaukoles skliauto ir pamato kaulu lužiai bei galvos smegenu sumušimas ir apardymas, sukeles sunku sveikatos sutrikdyma, nuo kurio ji mire, t. y. A. L., veikdamas bendrininku grupe kartu su V. M., isibrove i patalpa, naudodami fizini smurta ir specialiai žmogui žaloti pritaikyta daikta, pagrobe svetima turta ir del savanaudišku paskatu tycia nužude A. G.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu kasatorius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. balandžio 19 d. nutarti ir perduoti byla iš naujo nagrineti apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis naikintina del padarytu esminiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimu, kurie sukliude teismui išsamiai ir nešališkai išnagrineti byla bei priimti teisinga sprendima.
Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas del A. L. ir V. M. išteisinimo del pirmiau nurodytu kaltinimu motyvavo tuo, kad byloje nera surinkta irodymu, patvirtinanciu ju dalyvavima nužudant A. G. iš savanaudišku paskatu ir kurie leistu tiksliai nustatyti visas i irodinejimo dalyka ieinancias aplinkybes. Kaltinimas buvo grindžiamas V. M. atviru prisipažinimu, kuri jis jau pirmojoje apklausoje paneige, kaltinamojo A. L., nepilnamecio liudytojo S. M. prieštaringais, labai nenuosekliais parodymais, nesutampanciais su kitais bylos duomenimis. Kaltinamasis A. L. savo skirtinguose parodymuose nurodydavo skirtingus asmenis, dalyvavusius apiplešiant ir nužudant A. G. Teismas pažymejo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo patikrintos visos A. L. nurodytos ivykio versijos. Teismui kele abejoniu tyreju E. G. ir V. V. dalyvavimo atliekant byloje atskirus procesinius veiksmus su itariamaisiais teisetumas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas, atmesdamas prokuroro apeliacini skunda, nutartyje nurode, kad prokuroro argumentai apygardos teismo išvadu del irodymu vertinimo ir V. M. bei A. L. kaltes nepaneigia. Baudžiamojoje byloje esantys irodymai ir aplinkybes nera pakankami nustatyti, kad V. M. ir A. L. dalyvavo nužudant nukentejusiaja iš savanaudišku paskatu. Teismo išvados nuosprendyje negali buti grindžiamos vien tik kaltinamuju prisipažinimu padarius nusikalstama veika, jei ju nepatvirtina kiti irodymai. Teismas pažymejo, kad šioje byloje yra daug abejoniu del kaltinime nurodytu nusikaltimu padarymo aplinkybiu bei juos padariusiu asmenu. Nuosprendyje ir nutartyje aptarti irodymai šiu abejoniu nepašalina, o ju pašalinimui išnaudotos visos galimybes, todel jos vertinamos kaltinamuju naudai.
Apeliacines instancijos teismas iš esmes neanalizavo ir nevertino prokuroro apeliaciniame skunde išdestytu esminiu argumentu, kuriais irodinejama, kad A. L. ir V. M. veikoje yra jiems inkriminuotu nusikalstamu veiku sudetys.
Pirma. Prokuroro apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas Lietuvos kriminalines policijos biuro pareigunu E. G. ir V. V. atliktus veiksmus ir veiksmus, kurie buvo atlikti jiems dalyvaujant, nepagristai pripažino neteisetais. Apeliacines instancijos teismas apsiribojo tik bendrojo pobudžio teiginiais, kad skundo argumentai del šiu pareigunu veiksmu teisetumo kelia abejoniu, o ju atliktu veiksmu negalima laikyti tik duomenu šaltiniu paieška, neribojancia itariamuju teisiu. Taciau liko neivertinti prokuroro skundo argumentai, kad nurodyti pareigunai atliko vien neprocesinius (BPK nenumatytus) veiksmus, siekdami surasti duomenu šaltinius, bet patys jokiu ikiteisminio tyrimo veiksmu neatlikinejo, o tik parode apie nenustatytu asmenu konkrecius veiksmus nusikaltimo darymo metu. Be to, liko neišnagrineti ir skundo argumentai del skirtingu ikiteisminio tyrimo istaigu pareigunu dalyvavimo atliekant ikiteismini tyrima baudžiamojoje byloje teisetumo. Pažymetina, kad teismas nepadare išvados, ar nurodytu pareigunu dalyvavimas bylos tyrime yra aiškiai neteisetas ir kuo pasireiške neteisetumas. Be to, teismas nevertino šiu pareigunu parodymu apie ju atliktus veiksmus šios bylos ikiteisminio tyrimo metu bei ju dalyvavimo juose pagrindus. Taigi apeliacines instancijos teismo nutartyje neatsakyta i apeliacinio skundo argumentus del minetu pareigunu procesines padeties ikiteisminio tyrimo atlikimo šioje baudžiamojoje byloje metu.
Antra. Iš tiesu byloje nera tiesioginiu objektyviu irodymu, kad A. L. ir V. M. ivykde nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, o V. M. dar ir BK 180 straipsnio 2 dalyje, taciau apeliacines instancijos teismo nutartyje liko neivertintas netiesioginiu irodymu visetas. Tiesioginiai irodymai neturi jokio pranašumo prieš netiesioginius ir šie yra ne mažiau reikšmingi irodinejimo procese negu tiesioginiai. Šios instancijos teismo nutartyje teisingai nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis negali buti grindžiamas vien tik kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikaltima ar baudžiamaji nusižengima, jei ju nepatvirtina kiti bylos irodymai, taciau butent kiti irodymai ir liko teismo tinkamai neivertinti. Apeliacines instancijos teismas, nagrinedamas prokuroro apeliacinio skundo argumentus del A. L. parodymu vertinimo, apsiribojo tik jo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotu parodymu išdestymu ir konstatavimu, kad jie yra labai nenuoseklus, prieštaringi ir ne vienu iš ju nepatvirtina kiti bylos irodymai. Taciau teismas neišnagrinejo, kuriais nuteistojo parodymais reikia vadovautis nustatant faktines ivykio aplinkybes ir dalyvavusius nusikaltimu padaryme asmenis, nesvarste aplinkybiu, patvirtinanciu A. L. 2008 m. spalio 17 d. itariamojo apklausos protokole nurodytus duomenis del jo ir V. M. dalyvavimo nužudant A. G. del savanaudišku paskatu bei kiekvieno iš ju atliktu konkreciu veiksmu nusikalstamu veiku vykdymo metu (T. 3, b. l. 155–157), o butent A. L. parodymu patikrinimo vietoje protokolo duomenu (patvirtino 2008 m. spalio 17 d. savo parodymus bei nurode apie V. M. grasinimus neprasitarti del padarytos veikos), 2008 m. lapkricio 24 d. akistatos su V. M. bei jo 2008 m. spalio 21 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teiseja protokolu duomenu (T. 3, b. l. 161–163, 164–187; T. 4, b. l. 1–6). Pažymetina, kad teismas neivertino prokuroro skunde nurodytos labai svarbios aplinkybes, kad A. L. šiu apklausu metu tiksliai nurode vieta (vandens kanala), i kuria išmete nusikaltimo iranki (kirvi), kuriuo buvo suduoti smugiai nukentejusiajai i galva. Butent toje vietoje šis nusikaltimo irankis ir buvo rastas papildomos ivykio vietos apžiuros metu (T. 1, b. l. 68–86). Kita apeliacines instancijos teismo neivertinta aplinkybe yra nuteistojo A. L. nurodytas nukentejusiosios A. G. apiplešimo motyvas – jos pareiškimas, kuriuo remiantis jis buvo patrauktas administracinen atsakomyben ir iš jo priteista 100 Lt už nukentejusiosios striukes vagyste. Teismas nesusiejo (nepalygino) minetu A. L. parodymu su kitais objektyviais bylos duomenimis, kaip to buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde: ivykio vietos, lavono apžiuros ir apžiuros protokolu duomenimis (lavono, pinigines, kirvio radimo vietos (T. 1, b. l. 10–35, 68–86), teismo medicinos specialisto išvadomis del sužalojimu lokalizacijos ir padarymo mechanizmo (daugybiniai paviršiniai sužalojimai veide, krutineje, rankose, kojose ir lupu gleivineje, nugaroje, daugybiniai kaukoles skliauto lužiai (T. 1, b. l. 41–68), taip pat nevertino A. L. parodymu pakeitimo motyvu. Tik ivertines šiuos duomenis kaip visuma teismas galejo daryti vienokia ar kitokia išvada del galimybes remtis minetais A. L. parodymais ir pareikšto jam bei V. M. kaltinimo pagristumo.
Trecia. Analogiškai, apsiribodamas bendrojo pobudžio teiginiais, apeliacines instancijos teismas pasisake ir del prokuroro skundo argumentu, susijusiu su liudytojo S. M. parodymu netinkamu vertinimu, nurodydamas tik tai, kad šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotu tyrejui ir ikiteisminio tyrimo teisejui parodymu (T. 3, b. l. 19–21, 30–32) nepakanka A. G. nužudymui del savanaudišku paskatu A. L. ir V. M. bei kvalifikuoto plešimo V. M. inkriminuoti. Teismas, atmesdamas S. M. parodymus apie jo tevo ir A. L. dalyvavima nusikalstamu veiku padaryme, kaip nepatvirtintus kitais bylos irodymais, neivertino prokuroro skundo argumentu, kad S. M. šiu apklausu metu detaliai papasakojo apie A. L. ir V. M. atliktus smurtinius veiksmus prieš nukentejusiaja bei patvirtino šias savo nurodytas aplinkybes 2008 m. spalio 17 d. teismo posedžio metu (T. 3, b. l. 26–27, 34–44). Atliekant visus šiuos veiksmus su itariamuoju S. M. dalyvavo gyneja. Pažymetina, kad S. M. pirmosios instancijos teismo posedžio metu paneigus pirmiau nurodytus A. L. ir V. M. kaltinancius parodymus bei paaiškinus, kad jis buvo verciamas ikiteismini tyrima atlikusiu pareigunu duoti prieš šiuos asmenis melagingus parodymus, teismas nekonstatavo pareigunu veiksmuose neteisetos veikos požymiu. Šiu prokuroro skunde nurodytu aplinkybiu apeliacines instancijos teismas taip pat neivertino ir nepateike del ju motyvuotu išvadu.
Teismas neisigilino ir i liudytoju V. L., L. M. ir A. P. ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posedžio metu duotus parodymus (T. 2, b. l. 141–143, 144–147, 152–154; T. 5, b. l. 2–3, 38–39, 125–126), kaip to buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde. Šiu liudytoju apytiksliai nurodytas išteisintojo V. M. ir liudytojo S. M. atvykimo 2008 m. sausio 18 d. pas V. L. laikas (kur V. M. praleido visa vakara ir nakti) tarp 19 val. ir 21 val. nepaneigia kaltinamajame akte nurodytos aplinkybes, kad V. M. su S. M. nusikaltimo vietoje buvo apie 19.30 val.
Ketvirta. A. L. apeliacines instancijos teismo posedžio metu (T. 6, b. l. 30–31) paaiškino, kad nurodyti, jog su juo kartu nužudant ir apiplešiant A. G. dalyvavo V. M., liepe Skuodo rajono policijos komisariato Nusikaltimu tyrimo skyriaus tyrejai E. G. ir V. L., kurie verte ji duoti melagingus parodymus bei naudojo neleistinus apklausos metodus (užmove jam ant galvos dujokauke, užsideje odines pirštines muše per inkstus). Teismas atmete prokuroro prašyma apklausti šiuos pareigunus. Minetu pareigunu parodymai butu buve svarbus duomenys vertinant A. L. parodymus bei nustatant, kuriais iš ju teismas turetu vadovautis.
Išdestyti argumentai patvirtina, kad apeliacines instancijos teismo nutarties motyvai, kuriais remiantis pritarta pirmosios instancijos teismo išvadai, paneigianciai kaltinimo argumentus, pernelyg siauri. Tik išsamiai išnagrinejus visas bylos aplinkybes bei ivertinus irodymu viseta, butu galima spresti apie irodymu pakankamuma ir atsakyti i prokuroro apeliacinio skundo argumenta del irodymu vertinimo taisykliu pažeidimo ir teismo išvadu atitikties faktinems bylos aplinkybems.
Apeliacines instancijos teismas, nepateikdamas motyvuotu išvadu del esminiu apeliacinio skundo argumentu, paliko skunda neišnagrineta, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Tai esminis BPK reikalavimu pažeidimas, nes del jo apeliacines instancijos teismo priimtos nutarties negalima laikyti teiseta (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro kasacinis skundas tenkintinas. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. balandžio 19 d. nutartis naikintina del esminiu baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 320 straipsnio 3 dalis), o byla perduotina iš naujo nagrineti apeliacine tvarka.
Del BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo
BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytos bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribos – teismas patikrina byla tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacines instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje turi buti išdestomos motyvuotos išvados del apeliacinio skundo. Del to, nesant tokiu apeliacines instancijos teismo motyvuotu išvadu bent del dalies apeliacinio skundo prašymu ar esminiu argumentu, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinetas. Be to, teismas privalo imtis visu istatymo numatytu priemoniu, kad butu išsamiai, nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybes, išaiškintos tiek kaltinancios, tiek teisinancios aplinkybes ir tik tuomet ivertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 20 straipsnis, 324 straipsnio 6 dalis). Iš naujo tirti bylos aplinkybes ir pateikti nauja ju vertinima yra apeliacines instancijos teismo kompetencija, todel, nagrinedamas byla, šis teismas turi ypac atidžiai patikrinti nuosprendžio pagristuma: ar teismo išvadas patvirtina irodymai, išnagrineti teisiamajame posedyje, ar teismas atsižvelge i visas bylos aplinkybes, galincias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posedyje išnagrinetu irodymu pakanka teismo išvadoms padaryti, ar irodymai yra teisingai ivertinti, ir pan.
Prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagristas, nes šis teismas neišsamiai ištyre bylos aplinkybes, neteisingai ivertino bylos duomenis (Baudžiamojo proceso kodekso ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotus ir teisme ištirtus A. L., S. M. parodymus (esmines apklausas pas ikiteisminio tyrimo teiseja), kurie byloje patvirtinti objektyviais ivykio vietos bei A. G. lavono tyrimo duomenimis, ju parodymu patikrinimo protokolais, A. L. ir V. M. akistatos protokolu, liudytoju V. L. ir A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais ir teisme BPK 274 straipsnio 4 dalies pagrindu paskelbtais parodymais, patvirtinanciais minetus duomenis, bei liudytoju E. G., V. V., V. L., R. L., V. L. parodymais). Taigi nuosprendyje išdestytos teismo išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu. Vertinant irodymus šiuo požiuriu, pirmiausia turi buti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai irodymams yra išdestyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad irodymais gali buti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent viena aplinkybe, turincia reikšmes byla išspresti teisingai. Remdamasi šia nuostata, teiseju kolegija konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai irodymai turi irodomaja verte. Ar irodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus ju gavimo tvarka bei palyginus juos su kitais byloje esanciais irodymais. Pagal baudžiamojo proceso istatyma irodymai turi buti tik teisetais budais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso istatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingu šaltiniu.
Kolegijos nuomone, apeliacines instancijos teismas nutartyje teisingai pažymejo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali buti grindžiamas vien tik kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikaltima ar baudžiamaji nusižengima, jei ju nepatvirtina kiti bylos irodymai.
Šioje byloje nera tiesioginiu irodymu, kad A. L. ir V. M. padare nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, o V. M. dar ir BK 180 straipsnio 2 dalyje, taciau apeliacines instancijos teismo nutartyje liko neivertintas netiesioginiu irodymu visetas. Kaip buvo mineta, tiesioginiai irodymai neturi jokio pranašumo prieš netiesioginius, kurie yra ne mažiau reikšmingi irodinejimo procese. Apeliacines instancijos teismas, nagrinedamas apeliacinio skundo argumentus del A. L. parodymu vertinimo, apsiribojo tik jo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotu parodymu išdestymu bei konstatavimu, kad jie yra labai nenuoseklus, prieštaringi ir ne vienu iš ju nepatvirtina kiti bylos irodymai. Teismas neišnagrinejo prokuroro skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, spresdamas, kuriais nuteistojo parodymais reikia vadovautis nustatant ivykio aplinkybes ir dalyvavusius nusikaltimu padaryme asmenis, nesvarste aplinkybiu, patvirtinanciu A. L. 2008 m. spalio 17 d. itariamojo apklausos protokole nurodytus duomenis del jo ir V. M. dalyvavimo nužudant A. G. iš savanaudišku paskatu bei kiekvieno iš ju atliktu konkreciu veiksmu nusikalstamu veiku atlikimo metu. Teismas nesusiejo (nepalygino) minetu A. L. parodymu su kitais objektyviais bylos duomenimis, kaip to buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde: ivykio vietos apžiuros, lavono apžiuros protokolu duomenimis, teismo medicinos specialisto išvadomis del sužalojimu lokalizacijos bei padarymo mechanizmo ir nevertino A. L. parodymu pakeitimo motyvu. Tik ivertines šiuos duomenis kaip visuma teismas galejo daryti vienokia ar kitokia išvada del galimybes remtis minetais A. L. parodymais.
Apeliacines instancijos teismas paliko neivertintas prokuroro apeliaciniame skunde nurodytas ypac svarbios aplinkybes apie tai, kad: 1) A. L. apklausu metu tiksliai nurode vieta (vandens kanala), i kuria išmete nusikaltimo iranki (kirvi); butent toje vietoje nusikaltimo irankis ir buvo rastas papildomos ivykio vietos apžiuros metu; 2) A. L. nurodyta nukentejusiosios A. G. apiplešimo motyva – jos pareiškima, kuriuo remiantis A. L. buvo patrauktas administracinen atsakomyben ir iš jo priteista 100 Lt už nukentejusiosios striukes vagyste; 3) liudytojo S. M. detalius parodymus apie jo tevo (V. M.) ir A. L. atliktus smurtinius veiksmus prieš nukentejusiaja.
Apeliacines instancijos teismo posedžio metu A. L. paaiškino, kad nurodyti, jog su juo kartu nužudant ir apiplešiant A. G. dalyvavo V. M., liepe Skuodo rajono policijos komisariato Nusikaltimu tyrimo skyriaus tyrejai E. G. ir V. L., kurie verte ji duoti melagingus parodymus bei naudojo neleistinus apklausos metodus (užmove jam ant galvos dujokauke ir muše per inkstus). Teismas atmete prokuroro prašyma apklausti šiuos pareigunus, nurodydamas, kad jie jau buvo apklausti pirmosios instancijos teismo posedžio metu. Pažymetina, kad E. G. teisiamajame posedyje nebuvo apklaustas. Šiu pareigunu parodymai yra svarbus duomenys vertinant A. L. parodymus bei nustatant, kuriais iš ju teismas turetu vadovautis.
Be to, prokuroro apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas Lietuvos kriminalines policijos biuro pareigunu E. G. ir V. V. atliktus veiksmus ir veiksmus, kurie buvo atlikti jiems dalyvaujant, nepagristai pripažino neteisetais. Apeliacines instancijos teismas apsiribojo tik bendrojo pobudžio teiginiais, kad skundo argumentai del minetu pareigunu veiksmu teisetumo kelia abejoniu, o ju atliktu veiksmu negalima laikyti tik duomenu šaltiniu paieška, neribojancia itariamuju teisiu. Pažymetina, kad teismas nenurode, kuo pasireiške pareigunu veiksmu neteisetumas.
Teiseju kolegija atkreipia demesi i tai, kad teismas turi ne tik konstatuoti pažeidimus, bet ir juos ivertinti, t. y. ar toks pažeidimas vertintinas kaip formalus, ar kaip esminis BPK pažeidimas, kuris suvarže istatymu garantuotas kaltinamojo teises ar kuris sukliude teismui išsamiai ir nešališkai išnagrineti byla ir priimti teisinga nuosprendi (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Kasacines instancijos teismo teiseju kolegija, išnagrinejusi bylos duomenis, konstatuoja, kad apeliacines instancijos teismo išvados, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyre nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai ivertino byloje surinktus irodymus bei pagristai A. L. pripažino kaltu ir nuteise už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dali, padaryma bei išteisino del veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto, o V. M. del nusikaltimu, numatytu BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 180 straipsnio 2 dalyje, padarytos neišsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes, neišanalizavus ir nepalyginus visu byloje surinktu irodymu ir neatsako i esminius prokuroro apeliacinio skundo argumentus.
Taigi apeliacines instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas), nutartyje nenurode motyvu, kodel atmetami esminiai apeliacinio skundo argumentai, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažistamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3 ir 5 daliu pažeidimai).
Teiseju kolegija konstatuoja, kad mineti baudžiamojo proceso istatymo pažeidimai yra esminiai, jie sukliude apeliacines instancijos teismui išsamiai išnagrineti byla ir priimti teisinga sprendima (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todel apeliacines instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrineti apeliacine tvarka.
Iš naujo nagrinedamas byla apeliacine tvarka teismas privalo patikrinti nuosprendžio pagristuma bei teisetuma, išnagrineti prokuroro apeliaciniame skunde nurodytus esminius argumentus ir savo sprendime del ju pateikti motyvuotas išvadas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. balandžio 19 d. nutarti V. M. ir A. L. byloje ir perduoti byla iš naujo nagrineti apeliacine tvarka.