Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės (toliau ir – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti D. A. turtą), ir jam skirta 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu, prie griežčiausios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, taip pat dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir R. R. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į R. R. paskirtą galutinę subendrintą 3 (trejų) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaityta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nuosprendį ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendį jau atlikta bausmės dalis.

Taip pat R. R. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl V. G. turto įgijimo apgaule), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas);

Taip pat jis išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl S. S. turto įgijimo apgaule), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas);

Taip pat jis išteisintas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl S. A. turto įgijimo apgaule), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas);

Taip pat jis išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl V. B. turto įgijimo apgaule), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas);

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas T. K., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. R. nuteistas už tai, kad pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, o būtent: jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, adresu Pravieniškių g. 5, Pravieniškių II k., Kaišiadorių r. sav., iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su ten pat bausmę atliekančiu T. K., turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2019 m. spalio 3 d., skelbimų portale www.skelbiu.lt bei socialinio tinklalapio „Facebook“ T. K. priklausančioje paskyroje patalpino žinomai melagingą skelbimą apie kompiuterio „MSI-GT72S“ pardavimą, po ko, 2019 m. spalio 3 d., apie 10.14 val., skelbime nurodytu kontaktiniu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) dėl parduodamos prekės susisiekusiam D. A., pastarajam melagingai pažadėjo parduoti kompiuterį „MSI-GT72S“ ir nurodė į atsiųstą D. T. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu gautą iš I. T., pervesti 250 eurų už kompiuterį ir 5 eurų už jo siuntimą, pavedimo kopiją atsiunčiant į T. K. priklausantį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), tačiau D. A. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliekant 255 eurų pavedimą į atsiųstą D. T. sąskaitą (duomenys neskelbtini), pavedime nurodžius ne tą paskirtį, kaip reikalavo pardavėjas, t. y. nurodžius kompiuterio modelį, dėl ko pirkimas neįvyko, o pinigai D. A. buvo grąžinti atgal į sąskaitą, tuo pačiu metu, pasinaudodamas tuo, kad I. T. skelbimų portale www.skelbiu.lt pardavinėjo suvenyrą, susisiekęs su ja telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir apsimetęs pirkėju sutarė dėl suvenyro pirkimo už 25 eurus, tačiau į nurodytą savo sūnaus D. T. sąskaitą (duomenys neskelbtini) I. T. gavusi 250 eurų pavedimą bei SMS žinutę iš pirkėjo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) su prašymu išgryninti pinigus ir pridėti prie suvenyro kaip dovanos, I. T., įtarusi apgaulę, gautus 255 eurus grąžino į D. A. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu nusikalstamos veikos nebaigė, nes I. T., įtarusi apgaulę, grąžino nukentėjusiajam D. A. 255 eurus, o D. A. atsisakė kompiuterio pirkimo, tokiu būdu, bendrais veiksmais su T. K. apgaule savo naudai pasikėsino įgyti svetimą, D. A. priklausantį, turtą – 255 eurus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Šiais savo veiksmais R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

2. R. R. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, adresu Pravieniškių g. 5, Pravieniškių II k., Kaišiadorių r. sav., iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su ten pat bausmę atliekančiu T. K. bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta mergina, turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2019 m. spalio 2 d., skelbimų portale www.skelbiu.lt patalpinus žinomai melagingą skelbimą apie kompiuterio „Macbook Pro“ pardavimą, 2019 m. spalio 2 d., 12.46 val., skelbime nurodytu kontaktiniu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) dėl parduodamo daikto susisiekusiai V. G. melagingai pažadėjo parduoti kompiuterį „Macbook Pro“ ir nurodė pastarajai į jo atsiųstą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu gautą iš D. J., pervesti 300 eurų už kompiuterį ir 10 eurų už jo siuntimą, pavedimo kopiją atsiunčiant į T. K. priklausantį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), po ko, V. G. iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) atlikus 310 eurų pavedimą į D. J. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), kompiuterį melagingai jai žadėjo atsiųsti paštomatu, tačiau jo neatsiuntė, pinigų negrąžino, o juos išgryninant pasisavino, t. y. tuo pačiu metu, pasinaudojant tuo, kad D. J. skelbimų portale www.skelbiu.lt pardavinėjo kaljaną, susisiekus iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir apsimetus pirkėju sutarė dėl kaljano pirkimo bei paslaugos, kad pervesdamas pinigus už kaljaną, kurį nori padovanoti draugei, perves papildomai 250 eurų, kuriuos D. J. išgrynins ir pridėjęs prie kaljano supakuos kaip dovaną, gaudamas papildomai 5 eurus už supakavimą, o vėliau D. J. dovaną atiduos iš anksto nurodytam asmeniui, nurodytu laiku ir adresu, tokiu būdu D. J. neįtardamas apgaulės vykdė nurodymus, t. y. gavęs 310 eurų pavedimą iš V. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), jų negrynindamas, nes turėjo namuose analogišką sumą, pridėjo 250 eurų prie kaljano ir supakavęs kaip dovaną 2019 m. spalio 2 d., apie 20.30 val., prie parduotuvės „Maxima“, adresu Tiškevičiaus g. 22, Vilniuje, ją perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai merginai, tokiu būdu, pasinaudodamas D. J. pasitikėjimu, bendrais veiksmais su T. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta mergina, apgaule savo naudai įgijo svetimą, V. G. priklausantį, turtą – 310 eurų, tuo jai padarydami 310 eurų turtinę žalą.

3. Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, adresu Pravieniškių g. 5, Pravieniškių II k., Kaišiadorių r. sav., iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su ten pat bausmę atliekančiu T. K. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta mergina, turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2019 m. spalio 3 d., socialinio tinklalapio „Facebook“ T. K. priklausančioje paskyroje (duomenys neskelbtini) patalpinus žinomai melagingą skelbimą apie žaidimų konsolės „PS4 PRO“ su priedais pardavimą, po ko, 2019 m. spalio 3 d., apie 16.49 val., per Messenger programėlę į skelbimą atsiliepusiam S. S., susisiekęs su pastaruoju telefono Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėjo parduoti žaidimų konsolę „PS4 PRO“ su priedais ir nurodė S. S. į atsiųstą sąskaitą (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu gautą iš A. Š., pervesti 250 eurų už kompiuterį ir 10 eurų už jo siuntimą, po ko S. S. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atlikus 260 eurų pavedimą į atsiųstą A. Š. sąskaitą (duomenys neskelbtini), žaidimų konsolę melagingai žadėjo atsiųsti paštu, tačiau jos neatsiuntė, pinigų negrąžino, juos išgryninat pasisavino, t. y. tuo pačiu metu pasinaudojant tuo, kad A. Š. skelbimų portale www.skelbiu.lt, pardavinėjo vyrišką piniginę, susisiekus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir apsimetus pirkėju sutarė dėl piniginės pirkimo bei paslaugos, kad pervesdamas pinigus už piniginę, kurią nori padovanoti savo tėvui, perves papildomai 200 eurų, kuriuos A. Š. išgrynins ir pridėjusi prie piniginės, supakuos kaip dovaną, gaudama už tai papildomai 4 eurus už supakavimą, o vėliau dovaną ji atiduos iš anksto nurodytam asmeniui, nurodytu laiku ir adresu, tokiu būdu A. Š. neįtardama apgaulės, vykdė nurodymus, t. y. gavusi 260 eurų pavedimą iš S. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-10-03 išgryninusi 200 eurų SEB banko bankomate, Molėtų g. 13, Didžiojoje Riešėje, ir papildomai paprašius, pridėjusi namuose turėtus 50 eurų, bendrai prie piniginės pridėjo 250 eurų ir supakavusi kaip dovaną, 2019 m. spalio 3 d., apie 22.00 val., prie savo namų, (duomenys neskelbtini), perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai merginai, kuri paimdama supakuotą dovaną su 250 eurų, perdavė A. Š. grynais trūkstamus 10 eurų, tokiu būdu, pasinaudodami A. Š. pasitikėjimu, bendrais veiksmais su T. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta mergina, apgaule savo naudai įgijo svetimą, S. S. priklausantį, turtą – 260 eurų, tuo jam padarydami 260 eurų turtinę žalą.

4. Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, adresu Pravieniškių g. 5, Pravieniškių II k., Kaišiadorių r. sav., iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su ten pat bausmę atliekančiu T. K. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta mergina, turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2019 m. spalio 6 d., skelbimų portale www.autoplius.lt patalpinus žinomai melagingą skelbimą apie automobilio „VW Sharan“ pardavimą, 2019 m. spalio 6 d., apie 10.00 val., skelbime nurodytu kontaktiniu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekusiam S. A. melagingai pažadėjo parduoti automobilį „VW Sharan“ ir nurodė į atsiųstą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu gautą iš E. M., sumokėti 200 eurų avansą už būsimą automobilio pirkimą, po ko S. A. atlikus 200 eurų pavedimą iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į E. M. sąskaitą (duomenys neskelbtini), melagingai žadėjo susitikti, kad S. A. apžiūrėtų automobilį ir sudarytų pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau į susitikimą su S. A. neatvyko, jam automobilio nepardavė ir pinigų negrąžino, o gautus pinigus išgryninant pasisavino, t. y. tuo pačiu metu, pasinaudojant tuo, kad E. M. skelbimų portale www.skelbiu.lt pardavinėjo žaidimų rinkinį „Lego“, susisiekus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir apsimetus pirkėju sutarė dėl žaidimų rinkinio „Lego“ pirkimo bei paslaugos, kad pervesdamas pinigus už žaidimų rinkinį, kurį nori padovanoti savo sūnui, perves papildomai 180 eurų, kuriuos E. M. išgrynins ir pridėjusi prie žaidimų rinkinio supakuos kaip dovaną, o vėliau dovaną atiduos iš anksto nurodytam asmeniui, nurodytu laiku ir adresu, tokiu būdu E. M., neįtardama apgaulės, vykdė nurodymus, t. y. gavusi 200 eurų į savo banko sąskaitą pavedimą iš S. A. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), juos 2019 m. spalio 6 d. išgrynino bankomate, parduotuvėje „Maxima“, adresu Pergalės g. 42, Vilniuje, ir pridėjusi prie žaidimų rinkinio „Lego“ 180 eurų, 2019 m. spalio 7 d., apie 10.15 val., prie UAB „Norfos mažmena“, adresu Ukmergės g. 298, Vilniuje, perdavė prekę ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai merginai, tokiu būdu, pasinaudodamas E. M. pasitikėjimu, bendrais veiksmais su T. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta mergina, apgaule savo naudai įgijo svetimą, S. A., priklausantį, turtą – 200 eurų, tuo jam padarydami 200 eurų turtinę žalą.

5. Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, adresu Pravieniškių g. 5, Pravieniškių II k., Kaišiadorių r. sav., iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su ten pat bausmę atliekančiu T. K. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta mergina, turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2019 m. spalio 6 d., skelbimų portale www.skelbiu.lt patalpinus žinomai melagingą skelbimą apie žaidimų konsolės „PS4 PRO“ pardavimą, 2019 m. spalio 6 d., apie 15 val., nurodytu skelbime kontaktiniu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prekės susisiekusiam E. T. melagingai pažadėjo jam parduoti žaidimų konsolę „PS4 PRO“ ir nurodė į atsiųstą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu gautą iš A. A. L., pervesti 250 eurų už žaidimų konsolę, pavedimo kopiją atsiunčiant į T. K. priklausantį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), po ko E. T. iš draugės V. B. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedus 250 eurų į A. A. L. sąskaitą (duomenys neskelbtini), kompiuterį melagingai žadėjo atsiųsti paštomatu, tačiau prekės neatsiuntė ir negrąžino pinigų, juos išgryninant pasisavino, t. y. tuo pačiu metu pasinaudojant tuo, kad A. A. L. skelbimų portale www.skelbiu.lt, pardavinėjo žvakidę, susisiekus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir apsimetus pirkėju sutarė dėl žvakidės pirkimo bei paslaugos, kad pervesdamas 25 eurus už žvakidę, kurią nori padovanoti draugei, perves papildomai 210 eurų, kuriuos A. A. L. išgrynins ir pridėjęs prie žvakidės, supakuos kaip dovaną, gaudamas papildomai 15 eurų už paslaugą, o vėliau dovaną A. A. L. atiduos iš anksto nurodytam asmeniui, nurodytu laiku ir adresu, tokiu būdu A. A. L., neįtardamas apgaulės, vykdė nurodymus, t. y. gavęs 250 eurų pavedimą iš V. B. sąskaitos (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 6 d. išgryninęs 250 eurų, bankomate, adresu Didlaukio g. 80A, Vilniuje, ir prie žvakidės pridėjęs 210 eurų, 2019 m. spalio 7 d., laikotarpyje nuo 12 val. iki 14 val., prie savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai merginai, tokiu būdu, pasinaudodamas A. A. L. pasitikėjimu, bendrais veiksmais su T. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta mergina apgaule savo naudai įgijo svetimą, V. B. priklausantį, turtą – 250 eurų, tuo jai padarydami 250 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6.4. Teisminio bylos nagrinėjimo metu R. R. neprisipažino padaręs nusikalstamų veikų, kurių padarymu buvo kaltinamas, ir parodė, kad jis anksčiau buvo padaręs nusikalstamas veikas, tačiau už tai jau yra atlikęs bausmę. Kaip matyti, jis aiškiai bei detaliai nenurodė nei savo parodymų atsisakymo motyvų, nei aplinkybių dėl jau duotų parodymų ir pan. Teismui pagarsinus kaltinamojo R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis iš esmės vien patikino, kad prisipažino ne dėl šių epizodų, nepaisant to, kad ikiteisminio tyrimo metu aiškiai nupasakojo būtent minėtų nusikalstamų veikų schemas. Taip pat jis nurodė, jog gaudavo spaudimą iš E. G., kuris viską organizavo, bei būtent E. G. liepė pasakyti, kad jis ieškojo merginų „Facebook“, kurios ieško darbo. Teisme duotus R. R. parodymus reikėtų vertinti kritiškai, kadangi jis, duodamas tokius parodymus, siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl penkių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Jo parodymai, duoti teismo posėdžio metu, yra nelogiški ir prieštaraujantys kitiems bylos įrodymams. Prokurorės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad jis kelis kartus keitė parodymus, negalima spręsti, kaip jis pats nurodė, kad „dabar jis sako teisybę, o tyrimo metu melavo“. Iš 2020 m. sausio 29 d. R. R. apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, aišku, kad tuo metu jis savo kaltės nepripažino, 2021 m. vasario 16 d. jis savo kaltę pilnai pripažino, tačiau teismo posėdžio metu ir vėl kaltės nepripažino. Atkreipiamas dėmesys, kad 2020 m. sausio 29 d. apklausos ir teismo posėdžio metu kaltės nepripažinimo motyvai ir nurodomos aplinkybės yra visiškai skirtingos. Tik teismo posėdžio metu R. R. parodė, kad duoti jam nepalankius parodymus ikiteisminio tyrimo metu jį privertė E. G.. Pabrėžiama, kad 2021 m. vasario 8 d. E. G. mirė, todėl iš esmės išsiaiškinti minėtų aplinkybių nėra galimybės. Nepaisant to, teiginiai, jog E. G. darė įtaką duoti ikiteisminio tyrimo metu tokius parodymus, akivaizdžiai nelogiški, nes tuose parodymuose R. R. nurodo ir paties E. G. vaidmenį nusikaltimuose. Jeigu E. G. būtų privertęs R. R. duoti tokius parodymus, akivaizdu, jog lieptų neminėti jo paties (E. G.) dalyvavimo nusikalstamose veikose arba lieptų žymiai sumenkinti jo vaidmenį. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad, 2021 m. vasario 16 d. R. R. ikiteisminio tyrimo metu duodant parodymus E. G. jau buvo miręs, todėl, vis dėlto, spręstina, kad E. G. negalėjo daryti įtakos R. R. parodymams. R. R. nenuoširdumą, duodant parodymus teisme, įrodo ir ta aplinkybė, jog jis visiškai nepripažino, jog epizode pasikėsinant apgaule įgyti D. A. turtą, garso įraše įrašytas jo balsas, neigdamas fonoskopinės ekspertizės išvadą, teigė, jog garso įraše užfiksuotas E. G. balsas. Apibendrinus daroma išvada, kad R. R. parodymai yra nenuoseklūs bei prieštaringi, todėl turėtų būti vertinami kritiškai, atsižvelgiant į kitus objektyvius įrodymus byloje. Jo parodymai išsiskiria pateiktų įvykio versijų gausa, kas rodo jo parodymų nenuoseklumą ir nenuoširdumą.

6.5. Prokurorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad R. R., suteikus jam paskutinį žodį teismo posėdžio metu, nei neigė, nei patvirtino nusikalstamų veikų padarymą, nesigailėjo, o tik paprašė skirti švelnesnę bausmę, kas taip pat rodo jo nenuoširdumą.

6.6. Pasak prokurorės, pažymėtina ir tai, kad R. R. ne kartą buvo teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Prokurorė sutinka, kad minėta aplinkybė neturi tiesioginės reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui, tačiau tai parodo, jog jis nėra linkęs laikytis visuomenės elgesio taisyklių, kas leidžia jį charakterizuoti neigiamai. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad abu kaltinamieji nusikalstamų veikų padarymo metu atlikinėjo bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Taigi, jie turėjo galimybę bendrauti ir bendravo pataisos įstaigoje. Teisiamajame posėdyje nustatyti ir patikrinti faktiniai duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad R. R. tyčia bei sąmoningai dalyvavo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme.

6.7. Principas in dubio pro reo gali būti taikomas tik tada, kai pagrįstai konstatuojama, jog nėra galimybės abejonių ir neaiškumų pašalinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-719/2019). Atkreipiamas dėmesys, kad minėtas vienas svarbiausių nekaltumo prezumpcijos postulatų nepaneigia to, kad kiekvienas netiesioginis ar netvirtas įrodymas vis dėlto tam tikra tikimybe leidžia pagrįsti kaltinamojo kaltę. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą dėl R. R. pareikšto kaltinimo pagrįstumo nuosprendyje kritiškai nevertino duotų parodymų bei jų gynybinių versijų, taip pat neįvertino parodymų kitų objektyvių byloje esančių įrodymų kontekste, ir dėl to padarė klaidingą išvadą, jog byloje jokie duomenys nepatvirtina R. R. pareikšto kaltinimo, išskyrus epizodą dėl pasikėsinimo apgaule įgyti svetimą nukentėjusiojo D. A. turtą.

6.8. Įvertinus kritiškai R. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus visų byloje ištirtų įrodymų kontekste, nepritartina nuosprendžio daliai išteisinti R. R. pagal jam pareikštą kaltinimą, jog jis dalyvavo padarant nusikaltimas veikas (dėl V. G., S. S., S. A. ir V. B. turto įgijimo apgaule), taip pat nepritartina nuosprendžio daliai priteisti 260 eurų turtinės žalos atlyginimo S. S. naudai bei 150 eurų turtinės žalos atlyginimo E. A. naudai tik iš T. K..

2. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

3. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, R. R. ir jo gynėjas prašė skundą atmesti, T. K. ir jo gynėjas prašė sprendimą dėl skundo priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

5. Nagrinėjamu atveju, apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo priimtu nuosprendžiu, iš esmės motyvuojant tuo, kad apylinkės teismas, išteisindamas R. R. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl V. G. turto įgijimo apgaule), BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl S. S. turto įgijimo apgaule), BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl S. A. turto įgijimo apgaule), BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl V. B. turto įgijimo apgaule), neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.

6. Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys). Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas, kaip ir tikrinimas, iš esmės yra subjektyvus ir logikos dėsniais grindžiamas procesas, kuris vyksta pagal baudžiamojo proceso įstatymo normas. Esminis reikalavimas įrodymų vertinimo procesui yra išsamus, nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ir tai, kad turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.). Pažymėtina, jog pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad A. R. dalyvavo padarant BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl V. G. turto įgijimo apgaule), BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl S. S. turto įgijimo apgaule), BK 182 straipsnio 3 dalyje (dėl S. A. turto įgijimo apgaule), BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl V. B. turto įgijimo apgaule) numatytas nusikalstamas veikas ir jį pagal minėtus baudžiamojo įstatymo straipsnius išteisindamas, baudžiamojo proceso įstatymo, be kita ko, ir įrodymų vertinimo taisyklių, nepažeidė. Apylinkės teismas savo išvadas grindė teisiamajame posėdyje tiesiogiai išnagrinėtų ir įvertintų įrodymų visuma, skundžiamame nuosprendyje išsamiai išanalizuodamas ir motyvuotai pasisakydamas, kodėl teismas nusprendė išteisinti R. R. dėl minėtų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo iš esmės kitaip vertinti byloje esančių įrodymų visumos ir daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ir su šiomis išvadomis iš esmės sutinka.

8. Apeliaciniame skunde prokurorė R. R. kaltę pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl V. G. turto įgijimo apgaule), BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl S. S. turto įgijimo apgaule), BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl S. A. turto įgijimo apgaule), BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl V. B. turto įgijimo apgaule) grindžia paties R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais R. R. prisipažino padaręs minėtas nusikalstamas veikas, tuo, kad R. R. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti D. A. turtą), dėl kurios padarymo teismas skundžiamu nuosprendžiu R. R. pripažino kaltu, yra identiška nusikalstamoms veikoms, dėl kurių R. R. yra išteisintas, teismo posėdžio metu duotų parodymų nelogiškumu ir prieštaringumu, nenuoseklumu ir nenuoširdumu, tuo, kad R. R. ne kartą buvo teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia neabejotinai konstatuoti, kad R. R. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl V. G. turto įgijimo apgaule), BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl S. S. turto įgijimo apgaule), BK 182 straipsnio 3 dalyje (dėl S. A. turto įgijimo apgaule), BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl V. B. turto įgijimo apgaule) numatytas nusikalstamas veikas.

9. Pastebėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 2 straipsnį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir jei jo veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Teismo apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą. Pažymėtina, kad teismas turi nustatyti visas aplinkybes, kurios yra privalomos inkriminuojant kaltinamajam atitinkamą BK straipsnį, o konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą turi tuomet, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr. pvz. kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-511/2021).

10. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato asmens pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką tvarką. Ši tvarka grindžiama konstituciniais teisėtumo, lygybės įstatymui ir teismui, nekaltumo prezumpcijos, viešo ir teisingo bylos nagrinėjimo, teismo ir teisėjo nešališkumo ir nepriklausomumo, teisės į gynybą garantavimo ir kitais principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai). Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina, kad kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nekaltumo prezumpcija reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos negalima jam perkelti, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kai byloje yra įrodymų prieštaravimų, teismas privalo imtis priemonių jiems pašalinti, kadangi konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.

11. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis T. K. teisme teigė, kad R. R. nedalyvavo BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl V. G. turto įgijimo apgaule), BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl S. S. turto įgijimo apgaule), BK 182 straipsnio 3 dalyje (dėl S. A. turto įgijimo apgaule), BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl V. B. turto įgijimo apgaule) numatytų nusikalstamų veikų padaryme. R. R. teismo posėdžio metu taip pat neigė padaręs minėtas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, be kita ko, nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu prisipažino dėl tų nusikalstamų veikų padarymo, dėl kurių jau atliko bausmę. Taip pat nurodė, kad jam darė spaudimą E. G., kuris taip pat atlikinėjo bausmę ir organizavo minėtų sukčiavimo veikų darymą, liepdamas pasakyti, kad R. R. ieškojo merginų „Facebook“ socialiniame tinkle, kurios ieško darbo, tačiau, pasak R. R., jis jų neieškojo ir prie T. K. ir E. G. nusikalstamų veikų neprisidėjo. Nustatyta, kad E. G. mirė 2021-02-08 ir dėl R. R. nurodytų aplinkybių apklaustas nebuvo, taigi nėra galimybių pašalinti abejonių dėl prieštaringų R. R. parodymų proceso metu.

12. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje atsižvelgė į tai, kad R. R. parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu iš esmės skiriasi, tačiau pagrįstai sprendė, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas vien tik kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jei jo nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Šiuo atveju jokių objektyvių duomenų, kad minėtų nusikalstamų veikų padaryme dalyvavo ir R. R., byloje nėra. Teismas pagrįstai nelaikė aplinkybės, kad V. R. naudojosi mobilaus ryšio telefonu, kuris, be kita ko, buvo naudojamas ir nusikalstamoms veikoms daryti, kaltinimą patvirtinančiu įrodymu, kadangi šiuo telefonu naudojosi ir kiti asmenys, taip pat ir nuteistasis T. K., o R. R., kaip nustatyta, savo tetai A. Z. pataisos įstaigoje skambindavo ne tik minėtu telefonu, tačiau ir kitais telefonais. Šiame kontekste pritartina prokurorės pozicijai, kad kaltinamojo kaltę galima pagrįsti ir netiesioginiais įrodymais. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Dėl šios priežasties teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi vienodą įrodomąją vertę. Nors įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, jis leidžia nustatyti tokias bylos aplinkybes, kurioms trūksta tiesioginių įrodymų, tačiau pastebėtina, kad netiesioginiai įrodymai turi sudaryti sistemą, nepaliekančią jokių abejonių dėl remiantis netiesioginiais įrodymais padarytų išvadų pagrįstumo.

13. Vis dėlto, šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatytas net ir toks netiesioginių įrodymų visetas, kuris būtų pakankamas apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti. Prokurorės nurodomos aplinkybės dėl R. R. parodymų prieštaringumo, nusikalstamų veikų sistemiškumo ir identiškumo, ankstesnių asmens teistumų, kaip minėta, pačios savaime nepatvirtina R. R. kaltės dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo. Kaip minėta, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos jam perkelti negalima. Šiame kontekste pastebėtina, kad R. R. savo kaltę pripažino apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, o įtariamojo parodymai paprastai nelaikytini įrodymais. Įtariamasis yra ikiteisminio tyrimo stadijos dalyvis, kuris nėra apklausiamas teisme, todėl jo parodymų teismas negali tiesiogiai išgirsti ir vertinti. Dėl šios priežasties įtariamojo parodymai negali būti įrodymai, o tik ikiteisminio tyrimo duomenys, kuriais ikiteisminio tyrimo stadijoje gali būti grindžiamas tam tikrų sprendimų priėmimas. Atitinkamai kaltinamojo parodymų prigimtis yra kitokia nei kitų įrodymų – kaltinamasis yra suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis, todėl pateikiama informacija gali būti šališka, kaltinamasis turi teisę iš viso neduoti jokių parodymų, gali sąmoningai duoti neteisingus parodymus, nerizikuodamas, kad už tai gaus kokią nors sankciją. Taigi, nors įtariamojo, kaltinamojo kaip betarpiško nagrinėjamo įvykio dalyvio pateikiama informacija gali būti svarbi nagrinėjant bylą, ji dėl minėtų priežasčių, net asmeniui ir pripažįstant kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nesant tai patvirtinančių kitų duomenų, gali būti neobjektyvi. Nagrinėjamu atveju, nesant papildomų duomenų, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti R. R. nurodytas aplinkybes, taip pat nuteistojo T. K. nurodytą aplinkybę, kad R. R. nedalyvavo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, apkaltinamasis nuosprendis dėl įrodymų nepakankamumo negali būti priimtas. Šiuo atveju abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių nėra galimybės pašalinti, taigi nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

14. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų visetą bei padarė pagrįstą išvadą dėl R. R. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl V. G. turto įgijimo apgaule), BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl S. S. turto įgijimo apgaule), BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl S. A. turto įgijimo apgaule), BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl V. B. turto įgijimo apgaule), kuri neprieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas ir su jomis sutinka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei nenustačius pirmosios instancijos teismo esminių bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų, darytina išvada, jog naikinti skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėjo nuo jos paskelbimo dienos.