Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo, A. J., pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, kuriame nurodo, kad nesutinka su išieškotojo pateiktu prašymu ir prašo jį atmesti Suinteresuotas asmuo A. J. su skolininke A. J. jau nuo 2009 m. nebegyvena kartu, neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir jų santuoka yra faktiškai iširusi. Jau 2010 m. Rokiškio rajono apylinkės teisme buvo iškelta suinteresuoto asmens A. J. (ieškovo) ir skolininkės A. J. (atsakovės) santuokos nutraukimo byla, civilinės bylos Nr. 2-604-233/2010, 2-9-233/2011. Šioje byloje skolininkė A. J. (atsakovė) 2010-11-28 pateikė priešieškinį, kuriuo patvirtino teismui, jog jų santuoka yra iširusi, kad šalys kartu negyvena, o tai patvirtina nurodyti skirtingi šalių gyvenamosios vietos adresai. Ieškovas šioje byloje tiek pateiktame ieškinyje, tiek atsiliepime į atsakovės priešieškinį nurodė aplinkybę, jog atsakovė be ieškovo žinios ima kreditus, „pridaro skolų“. Šalys byloje buvo nurodę skirtingus gyvenamųjų vietų adresus, buvo pažymėję, jog santuokos atnaujinimui jokių galimybių nėra. Ši civilinė byla buvo užbaigta 2011-02-21 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi, kuria šalių ieškinys ir priešieškinys buvo palikti nenagrinėtais, kadangi šalys tuo metu buvo nutarę parduoti turimą butą ir grąžinti paskolą už butą bankui. Po šios nutarties priėmimo šalys santuokos ryšių neatnaujino, o paskolą bankui grąžino ieškovas. 2014 m. ieškovė E. R. Rokiškio rajono apylinkės teisme pateikė ieškinį A. J. dėl išlaikymo globojamiems vaikams priteisimo, civilinės bylos Nr. 2-935-126/2014, 2-20-126/2015, 2-4-126/2016. Šioje byloje E. R. nurodė skirtingus A. J. ir skolininkės A. J. adresus, byloje buvo nustatyta, jog jie kartu kaip šeima nebegyvena. A. J. ir A. J. šioje byloje pateikė atskirus reikalavimus, prašydami nustatyti vaikų gyvenamąsias vietas atitinkamai su tėvu/motina, o Rokiškio rajono apylinkės teismas 2015-02-02 nutartimi pavedė Didžiosios Britanijos Karališkajam Teisingumo teismui patikrinti A. J. ir A. J. gyvenimo sąlygas ir pateikti išvadą dėl jų tinkamumo nepilnamečiams vaikams gyventi. Teismui negavus įrodymų iš Didžiosios Britanijos apie A. J. ir A. J. gyvenimo sąlygas, civilinės bylos nagrinėjimas užsitęsė, o vėliau, A. J. ir A. J. vaikams, t. y. P. J. ir G. J. išsakius savo nuomonę, jog mergaitės labiausiai norėtų ir toliau likti gyventi Lietuvoje su močiute E. R., E. R., A. J. ir A. J. atsiėmė byloje pateiktus ieškinį ir priešieškinius ir 2016-03-02 nutartimi civilinė byla buvo užbaigta, šalių procesinius dokumentus palikus nenagrinėtais. Po šios bylos užbaigimo šalys santuokos ryšių neatnaujino ir liko gyventi užsienyje, o šalių dukros P. J. ir G. J. liko gyventi Lietuvoje su močiute E. R.. Kadangi santuokos nutraukimo byloje, be visų kitų klausimų, yra būtina išspręsti vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą (CK 3.169 str., CPK 541 str. 2 d.), esant faktinei situacijai, kai tėvai gyvena užsienyje, o vaikai - Lietuvoje, su močiute, A. J. ir A. J. spręsti santuokos nutraukimo klausimo negalėjo. 2020 m. liepos mėnesį A. J. grįžo nuolatos gyventi į Lietuvą. A. J., kiek A. J. papasakojo dukros P. ir G., šiuo metu gyvena Švedijoje, tačiau jos tiksli gyvenamoji ir/ar darbo vieta nėra žinoma. A. J. šiuo metu inicijavo santuokos nutraukimo su A. J. procesą, 2020-11-25 sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu bei 2020-12-11 kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomosios mediacijos procedūros pradėjimo. Pažymi, jog su A. J. negyvena kartu, neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir jų santuoka yra faktiškai iširusi jau nuo 2009 metų, ką patvirtina aukščiau nurodytų civilinių bylų medžiaga. Šalys naudojasi kiekvienas savo gaunamomis pajamomis ir nepretenduoja į kito pajamas. Skolos, kurios yra išieškomos antstolės Irenos Bakšienės kontoroje yra A. J. asmeninės skolos, yra priteistos tik iš A. J., tad turi būti išieškomos iš jos turto. Teismų praktikoje panašiose bylose yra išaiškinta, jog kai sprendžiamos kito sutuoktinio turtinės teisės, kai teismo sprendimu, kuriuo priteista skola iš skolininko nėra konstatuota, kad tai yra abiejų sutuoktinių prievolė, kad ji būtų naudota šeimos poreikių tenkinimui, kad kitas sutuoktinis būtų žinojęs apie tokios paskolos suteikimą, aplinkybės, ar skolininkė ir jos sutuoktinis gyvena skyrium, ar byloje, kurioje yra priteista skola iš vieno sutuoktinio, nėra duomenų, kad tai yra asmeninė vieno iš sutuoktinio prievolė ir t. t. yra svarbios (pvz., Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-740-252/2019). Čia akcentuotina, jog ir remiantis įstatymu (CK 3.67 str. 2 d.), sutuoktinis gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Šiuo atveju A. J. yra pradėjęs santuokos su skolininke nutraukimo procedūrą, tačiau tam, kad pradėti teisminį santuokos nutraukimo procesą, reikalinga praeiti teisminį meditacijos procesą.

Pareiškėjas AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atsiliepimą, kuriame nurodo, kad esminis A. J. nesutikimo su išieškotojo prašymu yra ta, kad A. J. su skolininke A. J. kartu negyvena nuo 2009, neveda bendro ūkio ir jo teigimu santuoka yra faktiškai iširusi. Nepaisant to, kad A. J. galimai gyvena atskirai nuo skolininkės, tai jokiu būdu nepanaikina Civiliniame kodekse aiškiai apibrėžto sutuoktinio turto teisinio režimo - turtas įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė nuosavybė. Kadangi skolininkė ir A. J. nepateikė antstolei sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintų notarine tvarka, antstolė patvarkymu pasiūlė išieškotojai per vieną mėnesį nuo siūlymo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine, nustatymo. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalį) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006-06-21 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006). Byloje nėra pateikta įrodymų, jog santuoka tarp suinteresuotų asmenų nutraukta, kad jie būtų sudarę vedybų ar povedybinę sutartį, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnis). Nors A. J. ir nurodo, kad nors kartu jie negyvena, tačiau santuoka teisiškai nėra nutraukta. Kadangi teismui nenurodyta aplinkybių ir nepateikta CK 3.117 straipsnyje numatytą lygių sutuoktinių turto dalių prezumpciją paneigiančių įrodymų, išieškotojo nuomone, teismas neturi pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo. Vien tai, kad skolininkė ir A. J. savo santuokos nenutraukė daugiau nei 11 metų nuo galimo gyvenimo atskirai momento, nepaneigia turto bendrosios jungtinės nuosavybės režimo. Šią aplinkybę patvirtina ir Klaipėdos apygardos teismas 2019-04-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-559-796/2019 yra nurodęs, jog tai, kad sutuoktiniai gyvena atskirai, nesant teismo sprendimo dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, taip pat nesant nutrauktai jų santuokai ir padalytam turtui, teisiškai neturi jokios reikšmės ir nereiškia, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pasibaigusi. Išieškotojo nuomone, susiformavusi teismų praktika analogiškose bylose tik patvirtina, kad išieškotojo prašymas turėtų būti patenkintas. Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis CPK 666, 667 str., CK 3.117 str. 1 ir 2 d., prašo nustatyti, kad A. J. priklauso ¹/₂ dalis A. J. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio pajamų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.