Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens N. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims S. V., N. V., antstoliui Aleksandrui Selezniovui dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnyje nurodyta, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

11. CPK 314 straipsnis numato dvi išimtis iš bendro naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimo: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tokius įrodymus priimti ir kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas paminėtas proceso teisės nuostatas, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir kt.). Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).

12. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2018 m. lapkričio 22 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių kopiją; 2018 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo kopiją; apeliantė taip pat pridėjo prie bylos 2011 m. gegužės 25 d. Vilniaus mieto 4-ojo apylinkės teismo sprendimo kopiją, kuriuo iš S. V. buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui 2018 m. spalio 25 d. Antstolio Donato Kisieliaus užklausą „Dėl vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini)“ (dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui iš skolininko išieškojimo) kopiją. 2018 m. rugsėjo 26 d. Antstolio Vytauto Mitkaus „Dėl informacijos pateikimo“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 818,81 Eur skolos 5 proc. dydžio metinių palūkanų, 14,25 proc. ir 15 proc. dydžio sutartinių palūkanų išieškojimo iš skolininko S. V. išieškotojai UAB „Gelvora“ pažymos kopiją; 2018 m. rugsėjo 18 d. antstolės Linos Pužienės „Dėl informacijos pateikimo“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 750,47 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš S. V. išieškotojai UAB „SB lizingas“ pažymos kopiją; 2018 m. rugsėjo 18 d. antstolės Redos Vizgaudienės apie vykdomą išieškojimą (duomenys neskelbtini) iš S. V. pažymėjimo kopija. Kadangi šie įrodymai nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo ir neturi esminės reikšmės nagrinėjamo ginčo baigčiai, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti. Pažymėtina, kad apeliantės teismui pateikta 2018 m. lapkričio 22 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių kopija neatitinka dokumentui keliamų reikalavimų, nėra šalių pasirašyta. Kartu su apeliaciniu skundu pateikta 2018 m. rugpjūčio 31 d. antstolio Aleksandro Selezniovo Turto arešto akto (duomenys neskelbtini), skolininkas S. V., kopija jau yra byloje, todėl prie bylos nepridėtina.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

13. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 671 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005).

14. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kai skolininko dalis dar nėra nustatyta, tik tuomet, kai šį turtą areštavus bei aprašius, yra nustatoma skolininko dalis šiame turte. Kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo antstolis gali pasiūlyti suinteresuotiems asmenims tuomet, kai turtas (šiuo atveju – skolininko sutuoktinės) yra aprašytas ir areštuotas.

15. Preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip (CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nuo kurių dydžio nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 str. 1 d., 2 d.).

16. CPK 736 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. To paties straipsnio 3 d. nustatyta, kad jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos.

17. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad skolininkas S. V. ir suinteresuotas asmuo N. V. 2000 m. rugsėjo 16 d. sudarė santuoką. Byloje duomenų apie santuokos nutraukimą, vedybų ar povedybinės sutarčių sudarymą, turto padalijimo faktų nėra. Byloje nustatyta, kad vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini) antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-17568-639/2017 dėl 18 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko S. V. išieškotojai valstybei, atstovaujamai VMI prie FM. Vykdydamas išieškojimą antstolis 2018 m. rugpjūčio 31 d. turto arešto aktu (duomenys neskelbtini) areštavo skolininko sutuoktinei N. V. įmonėje (duomenys neskelbtini)“ mokamą darbo užmokestį, išskaičiuojant ½ dalį nuo 70 procentų gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesio algą (toliau – MMA), ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA. 2018 m. rugpjūčio 31 patvarkymu (duomenys neskelbtini) skolininkui pasiūlyta per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto sudarymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatyto ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

18. Kadangi skolininkas nepateikė antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintų notarine tvarka, antstolis 2018 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu (duomenys neskelbtini) pasiūlė išieškotojai per vieną mėnesį nuo siūlymo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine N. V., nustatymo.

19. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą, skundžiama nutartimi jį tenkino ir nustatė, kad skolininkui S. V. kaip bendroji jungtinė nuosavybė su sutuoktine N. V. priklauso ½ dalis sutuoktinei N. V. mokamo darbo užmokesčio.

20. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą motyvuoja tuo, jog nuo 2010 metų sutuoktiniai kartu nebegyvena, nuo 2017 m. rengia dokumentus dėl santuokos nutraukimo, tačiau skyrybų proceso vilkinimui įtakos turėjo kreditiniai įsipareigojimai ir jų išieškojimas, kurie atsirado šalims gyvenant skyrium. Šiuo metu N. V. gyvena su A. B. ir veda bendrą ūkį. S. V. įsiskolinimas VMI atsirado šalims gyvenant skyrium, dėl to N. V. negali atsakyti už S. V. prievoles. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

21. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010).

22. CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (kai, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 st. 1 d.) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

23. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog santuoka tarp suinteresuotų asmenų S. V. N. V. nutraukta, kad jie būtų sudarę vedybų ar povedybinę sutartį, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnis). Apeliantė pati nurodė, kad nors kartu jie negyvena, tačiau santuoka teisiškai nėra nutraukta. Kadangi teismui nenurodyta aplinkybių ir nepateikta CK 3.117 straipsnyje numatytą lygių sutuoktinių turto dalių prezumpciją paneigiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą.

24. Sutuoktiniai nepateikė antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi nutarė nustatyti, kad skolininkui S. V. kaip bendroji jungtinė nuosavybė su sutuoktine N. V. priklauso ½ dalis sutuoktinei N. V. mokamo darbo užmokesčio. Vadinasi, antstolis, vykdydamas išieškojimą iš skolininko ir jo sutuoktinės darbo užmokesčio, turi vadovautis nurodytose bylose padarytomis išvadomis, kad skolininkui nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės N. V. pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos.

25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tai, kad sutuoktiniai S. V. ir N. V. gyvena atskirai, nesant teismo sprendimo dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, taip pat nesant nutrauktai jų santuokai ir padalytam turtui, teisiškai neturi jokios reikšmės ir nereiškia, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pasibaigusi.

26. Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog šiuo metu nedirba, jos pajamų šaltinis yra socialinės išmokos. Pažymėtina, kad antstolis, išieškodamas skolą tiek iš skolininko, tiek ir iš jo sutuoktinio, turi vadovautis CPK 739 straipsniu, t. y., spręsti klausimą dėl galimumo išieškoti iš atitinkamų sumų, nustatydamas, ar šios sumos nepatenka į sumų, iš kurių išieškojimas yra draudžiamas, sąrašą. Vadovaujantis CPK 739 straipsnio 6 punktu, negalima išieškoti iš išmokų, mokamų pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitų tikslinių socialinių išmokų, pašalpų ir kompensacijų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nustatė, kad skolininkui S. V. kaip bendroji jungtinė nuosavybė su sutuoktine N. V. priklauso ½ dalis sutuoktinei N. V. mokamo darbo užmokesčio. Darbo užmokestis nėra priskiriamas prie išmokų, iš kurių išieškojimas pagal CPK 739 straipsnio nuostatas nėra galimas. Be to, iš vykdomojoje byloje esančio (duomenys neskelbtini), rašto nustatyta, jog N. V. yra vaiko priežiūros atostogose nuo 2017 m. rugsėjo 19 iki 2012 m. liepos 12 d. Byloje duomenų, kad išskaitos būtų daromos iš N. V. mokamos vaiko priežiūros išmokos, nėra, tokių duomenų nepateikė ir N. V..

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantės N. V. nurodytos aplinkybės, susijusios su jos turtine šeimos padėtimi, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, jos būtų aktualios sprendžiant klausimą dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo nustatant skolininko dalį, tačiau apeliantė klausimo dėl skolininko dalies nustatymo, nukrypstant nuo lygių dalių principo, nei pirmosios instancijos teisme, nei atskirajame skunde nekėlė ir jo neįrodinėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisako (CPK 312 straipsnis, 338 straipsnis). Pažymėtina, kad vykdymo procese turi būti užtikrinta tiek skolininko, tiek kreditorių interesų pusiausvyra, todėl nėra pagrindo neleisti nukreipti išieškojimą į apeliantės N. V. mokamą darbo užmokestį.

28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.