- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- e2S-191-252/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00217-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. J., (duomenys neskelbtini)
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės Rokiškio rūmų 2020-12-30 nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-11303-233/2020 pagal pareiškėjos (išieškotojos) akcinės bendrovės SEB banko prašymą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys A. J., A. J. ir (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas pirmosios instancijos teismui pateiktu prašymu prašė nustatyti, kad skolininkei kad A. J. priklauso ½ dalis A. J. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio pajamų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atliekanti priverstinio vykdymo veiksmus pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-347-233/2013, kurioje skolininkė yra A. J., o išieškotoja - AB SEB bankas, informavo, kad skolininkė turi sutuoktinį A. J. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad jie būtų sudarę vedybų sutartį ar nutraukę santuoką.
3. Įsiskolinimas nuo (duomenys neskelbtini) m. nėra išieškotas, skolininkė nedirba, turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi, tad būtina nukreipti išieškojimą į turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, preziumuojant, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2020-12-30 nutartimi Pareiškėjos AB SEB banko prašymą tenkino. Nustatė, kad skolininkei A. J. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio A. J. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio pajamų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.
5. Teismas nustatė, kad antstolė skolininkės atžvilgiu vykdo išieškojimą dar šešiose vykdomosiose bylose. Skolininkė lėšų ir turto, į kurį būtų galima nukreipti skolų išieškojimus neturi, šiuo metu nedirba. Nustatyta, kad skolininkės sutuoktinis A. J. dirba ir gauna darbo užmokestį, todėl (duomenys neskelbtini) patvarkymu antstolė areštavo ½ dalį jam priklausančio darbo užmokesčio ir darbdaviui nurodė areštuotas pinigines lėšas saugoti iki atskiro antstolio patvarkymo.
6. Teismas atkreipė dėmesį, kad skolininkė antstolės nustatytu terminu nepateikė užpildyto sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, todėl (duomenys neskelbtini) pasiūlymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė pasiūlė išieškotojai, kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su sutuoktiniu nustatymo.
7. Teismas pasisakė, kad Vedybų sutarčių registro duomenimis, skolininkė su sutuoktiniu nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Be to, informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis jų santuoka nėra nutraukta. Skolininkės vardu registruotų transporto priemonių nėra, vienintelis jai priklausantis nekilnojamasis turtas (kartu su sutuoktiniu) – butas, yra areštuotas.
8. Teismas nenustatęs aplinkybių, kurios paneigtų sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, laikė, kad skolininkės sutuoktinio darbo užmokestis yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir abiem sutuoktiniams nuosavybės teisėmis priklauso lygiomis dalimis ir į ją gali būti nukreiptas išieškojimas vykdomojoje byloje, kurioje skolininkė yra A. J..
9. Teismas aplinkybes, kad A. J. su skolininke kartu negyvena, neveda bendro ūkio, vertino kaip nekeičiančias turto teisinio režimo, nes sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. J. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-12-30 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
11. Nurodo, jog jo ir skolininkės A. J. santuoka faktiškai iširusi nuo (duomenys neskelbtini) m. Jie negyvena kartu ir neveda bendro ūkio. (duomenys neskelbtini) m. jis buvo pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Šalys byloje buvo nurodę skirtingus gyvenamųjų vietų adresus, pažymėję, jog santuokos atnaujinimui jokių galimybių nėra. Ši civilinė byla buvo užbaigta (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi, kuria šalių ieškinys ir priešieškinys palikti nenagrinėtais, kadangi buvo siekiama parduoti turimą butą ir grąžinti paskolą už butą bankui. Po šios nutarties priėmimo šalys santuokos ryšių neatnaujino, o paskolą bankui grąžino ieškovas.
12. Be to, (duomenys neskelbtini) m. Rokiškio rajono apylinkės teisme buvo pateiktas E. R. ieškinys A. J. dėl išlaikymo globojamiems vaikams, t. y. jo ir A. J. vaikams priteisimo. Šioje byloje taip buvo nustatyta, kad šalys negyvena kartu. Jis tuo metu gyveno užsienyje.
13. Kadangi santuokos nutraukimo byloje, be visų kitų klausimų, yra būtina išspręsti vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, esant faktinei situacijai, kai tėvai gyvena užsienyje, o vaikai - Lietuvoje, su močiute, A. J. ir A. J. spręsti santuokos nutraukimo klausimo negalėjo. Jis į Lietuvą grįžo gyventi (duomenys neskelbtini) mėnesį, o skolininkė jo žiniomis gyvena (duomenys neskelbtini).
14. Pabrėžia, kad šalys naudojasi kiekvienas savo gaunamomis pajamomis ir nepretenduoja į kito pajamas. Skolos, kurios yra išieškomos antstolės yra asmeninės A. J. skolos, tad turi būti išieškomos iš jos turto. Jis yra iniciavęs santuokos nutraukimo procesą.
Atsiliepimas
15. Suinteresuotas asmuo – AB SEB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti.
16. Nurodo, kad nepaisant to, jog A. J. galimai gyvena atskirai nuo skolininkės, tai jokiu būdu nepanaikina sutuoktinių turto teisinio režimo - turtas įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vien tai, kad šiuo metu iš naujo yra inicijuojama santuokos nutraukimo byla dar nereiškia, jog ji iš tikro bus nutraukta. Taip jau yra nutikę dar prieš 10 metų, kaip nurodo pats pareiškėjas - jų ieškiniai dėl santuokos nutraukimo buvo palikti nenagrinėti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis).
18. Apeliacinės instancijos teismas vertina pirmosios instancijos teismo nutarties dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, teisėtumą ir pagrįstumą. Po atskirojo skundo pateikimo, apeliantas papildomai pateikė prašymą, kuriame suformulavo naują reikalavimą - sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-1611-233/2021, kurioje nagrinėjamas apelianto ieškinys dėl santuokos nutraukimo, o taip pat duomenis apie šios bylos nagrinėjimo eigą.
19. Nesant byloje duomenų, kad tokio pobūdžio procesinis prašymas apelianto būtų pateiktas pirmosios instancijos teismui ir dėl jo skundžiama nutartimi būtų pasisakęs teismas, konstatuotina, kad toks prašymas negali būti apeliacijos dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jo plačiau nepasisako (CPK 312 straipsnis). Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad esant tokiai teisinei situacijai, jis turi teisę kreiptis dėl vykdymo veiksmų sustabdymo tiesiogiai į antstolę.
20. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atlieka vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose skolininkė yra A. J.. Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) vykdoma dėl skolos išieškojimo pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banko, naudai. Skolininkė A. J. yra sudariusi santuoką su suinteresuotu asmeniu A. J.. Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skolininkės A. J. sutuoktinio A. J. darbo užmokesčio arešto“, A. J. areštuota ½ darbo užmokesčio dalis, esanti (būsianti) UAB (duomenys neskelbtini), kuriai nurodyta areštuotas pinigines lėšas – A. J. priklausiančią ½ darbo užmokesčiu dalį, saugoti iki atskiro antstolės nurodymo. Antstolė tą pačią dieną teikė siūlymą skolininkei per 20 dienų nuo patvarkymo dėl darbo užmokesčio arešto gavimo dienos pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tačiau skolininkė į antstolę šiuo klausimu per nustatytą 20 dienų terminą nesikreipė.
21. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys). Nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.116-3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2005-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005).
22. Šiuo atveju reikšminga tai, kad pagal teisinį reguliavimą, kai sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis) (LAT 2005-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos; taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (LAT 2011-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).
23. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, kai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 3.100 straipsnis).
24. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindus. Taip pat nėra duomenų apie sudarytą vedybinę (povedybinę) sutartį ar turto padalijimą, todėl skolininko ir jo sutuoktinės turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos.
25. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo netaikyti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, tad suinteresuoto asmens A. J. gaunamos pajamos, nepaisant to, kad jis su A. J. nebegyvena yra sutuoktinės bendrosios jungtinės nuosavybės dalimi, į kurią būtų galima nukreipti išieškojimą. Nesant teismo sprendimo dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, taip pat nesant nutrauktai jų santuokai ir padalytam turtui, teisiškai aplinkybė dėl atskiro gyvenimo neturi jokios reikšmės ir nereiškia, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pasibaigusi.
26. Apelianto deklaruojamos pastangos dar nuo (duomenys neskelbtini) metų nutraukti santuoką su skolininke pirmiau aptarto vertinimo nekeičia. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO matyti, kad mediacijos procesas dėl santuokos nutraukimo užbaigtas (duomenys neskelbtini), o ieškinys teismui pateiktas (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad santuokos nutraukimo procesą apeliantas inicijavo praėjus pakankamai ilgam laikui po to, kai (duomenys neskelbtini) antstolė areštavo jo gaunamo (gautino) atlyginimo ½ dalį ir apeliantui turint informaciją apie jam ir sutuoktinei priklausančio nekilnojamojo turto, kuriame jis pats ir gyvena, apsunkinimą areštu bei jau po ginčijamos teismo nutarties priėmimo.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo yra pateikęs teismui prašymą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir be kita ko, prievolę AB SEB bankui, pripažinti asmenine A. J. prievole, savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
28. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino prašymą dėl skolininkės turto dalies nustatymo, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkintinas ir skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-12-30 nutartį palikti nepakeistą.