- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-26
- Bylos Nr.
- e2A-1684-866/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00641-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Urmila Valiukienė, Linas Zinkevičius, Asta Pikelienė
- Ieškovas
- A. V. P.
- Atsakovas
- J. A.
- Trečiasis asmuo
- notaras Tomas Petras Vėlyvis, D. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Urmilos Valiukienės ir Lino Zinkevičiaus apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. P. ieškinį atsakovei J. A. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys notaras Tomas Petras Vėlyvis ir D. P.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus:
1.1. Pripažinti negaliojančia 2004 m. vasario 23 d. buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartį;
1.2. Pripažinti negaliojančia 2006 m. rugpjūčio 19 d. ½ buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartį;
1.3. Taikyti restituciją: grąžinti ieškovui butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei J. A. priteisti 8 978,22 Eur;
1.4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, jog 2004 m. vasario 23 d. su atsakove J. A. bei I. A., kuriuos atstovavo S. L., sudarė buto su rūsiu, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo butas) pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – 2004 m. Sutartis), kuria ieškovas perleido butą su rūsiu už 31 000 Lt arba 8 978,22 Eur. Ieškovo teigimu, sandorio sudarymo metu jis buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl siekia nuginčyti sandorį, sudarytą su valios trūkumu.
3. Taip pat nurodė, jog ieškovas 1996 m. kovo 19 d. teismo sprendimu buvo pripažintas neveiksniu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškovas buvo pripažintas veiksniu, nes pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą asmuo negalėjo būti pripažintas dalinai veiksniu, todėl ieškovas buvo pripažintas veiksniu pilnai, nors tai nereiškia, jog buvo pilnai psichiškai sveikas, galintis pilnai suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kad ieškovas galėjo nesuprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti patvirtina psichiatrinės ekspertizės, atliktos civilinėje byloje Nr. e2-1112-1080/2021, išvada, kurioje nurodyta, jog tiek ginčijamo sandorio sudarymo metu, tiek šiuo metu ieškovui konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija. Ekspertas nurodė, jog nėra objektyvių duomenų nei paneigti, nei patvirtinti, kad sudarant 2002 m. rugsėjo 4 d. sandorį ieškovas negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nors tikėtina, jog taip galėjo būti.
Šalies argumentai
5. Ieškovas nurodė, jog atsakovė nutraukė santuoką su I. A. (duomenys neskelbtini) ir ginčo butą pasidalino po ½ dalį. Vėliau, 2006 m. rugpjūčio 19 d. ½ dalies buto pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau tekste – 2006 m. Sutartis) I. A. už 10 000 Lt perleido savo ginčo buto ½ dalį atsakovei ir atsakovė tapo viso ginčo buto savininke. I. A. mirė (duomenys neskelbtini) Ieškovo nuomone, atsakovė J. A. sudarydama 2006 m. Sutartį buvo nesąžininga, nes sudarydama 2006 m. Sutartį negalėjo nežinoti, jog su buvusiu sutuoktiniu I. A buvo įgijusi ginčo butą iš asmens su psichine negalia. Kadangi 2004 m. Sutartis yra su ieškovo valios trūkumu, todėl taikytina restitucija ir ieškovui grąžintinas ginčo butas, o atsakovei grąžintina už tą ginčo butą gauta suma 31 000 Lt arba 8 978,22 Eur.
Atsiliepimas
6. Atsakovė J. A. pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodė, jog ieškovas nuo 2001 m. balandžio 18 d. buvo pripažintas veiksniu. Ieškovas 2002 m. spalio 10 d. nupirko ginčo butą. 2004 m. Sutartimi ieškovas perleido atsakovei su sutuoktiniu ginčo butą, kurio vertė buvo 23 900 Lt už 31 000 Lt, tikėtina dėl to, kad ginčo butas buvo labai apleistas ir ieškovas galimai neturėjo lėšų jį sutvarkyti. Atsakovė po santuokos nutraukimo 2006 m. Sutartimi iš buvusio sutuoktinio įsigijo ½ ginčo buto, kurį jis buvo gavęs nutraukiant santuoką dalijantis turtą. Byloje nėra duomenų, jog sudarant ginčijamą 2004 m. Sutartį ieškovas negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ieškovo gebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti rodo ieškovo veiksmų nuoseklumas, nes pardavęs butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis pirko ginčo butą (duomenys neskelbtini) ir pardavęs ginčo butą, iš karto nupirko butą (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena šiuo metu. Negebantis suprasti savo veiksmų reikšmės negalėtų elgtis taip protingai ir nuosekliai.
8. 2004 m. Sutartis sudaryta notarine tvarka ir notaras turėjo įsitikinti asmens veiksnumu. Notarei nekilo abejonių dėl asmens veiksnumo, todėl laikytina, jog ieškovas buvo veiksnus ir galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Ieškovo veiksmai racionalūs. Ieškovas pirko butą 2002 m. spalio 10 d. iš asmens, kuris jį buvo įsigijęs prieš keletą mėnesių – 2002 m. liepos 19 d. iš varžytynių. Ginčo butas buvo labai blogos būklės ir jo remontui reikėjo didelių investicijų, todėl ieškovas priėmė protingą sprendimą parduoti ginčo butą ir įsigyti pigesnį butą, likusias lėšas panaudojant savo poreikiams.
9. Atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti apie ieškovo galimą neveiksnumą, nes notarė tikrino ieškovo veiksnumą, sandorį sudarė atsakovė per atstovą ir nematė ieškovo. Atsakovės sąžiningumą patvirtina faktas, jog ji nesiekė perleisti ginčo buto, tačiau jį nuolat prižiūri, investavo didžiules sumas į remontą, nes ginčo butas buvo labai apleistas. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog ginčo sandorio sudarymo metu jo būklė paūmėjo ir jis tuo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertizė rodo, jog ieškovo psichinė būklė būdavo įvairi, tai paūmėdavo, tai pagerėdavo, bet nėra duomenų, jog sudarant 2004 m. Sutartį psichinės būklė būtų pablogėjusi. Be to, ekspertizė buvo nustatoma apie ieškovo būklę 2002 m. rugsėjo 4 d., o ginčo sandoris buvo sudaromas 2004 m. vasario 23 d. ir duomenų apie ieškovo būklę šią dieną byloje nėra.
10. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą, nes nuo 2004 m. Sutarties sudarymo praėjo 18 metų terminas, t. y. praleistas 10 metų senaties terminas ir nėra svarbių priežasčių, pateisinančių termino praleidimą.
Atsiliepimas
11. Trečiasis asmuo D. P. elektroniniu paštu pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog teisminiame bylos nagrinėjime nedalyvaus, nepažįsta nei vieno byloje dalyvaujančio asmens, neturi sąsajų su byla ir negyvena Lietuvoje.
Žemesnės instancijos teismas
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas šioje byloje 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi kreipėsi į prokuratūrą prašydamas ištirti, ar yra pagrindas inicijuoti procedūrą dėl ieškovo pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje. Gautas prokuratūros 2023 m. vasario 13 d. raštas, kuriame nurodyta, jog tyrimo metu negauta duomenų, kad ieškovas dėl psichikos sutrikimo dabartiniu metu negebėtų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kad liga trukdytų jam įgyvendinti savo teises ir interesus.
13. Ieškovas, po bylos išnagrinėjimo 2023 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje, 2023 m. balandžio 18 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog sutinka atsakovei sumokėti rinkos kainą ir paveldėtojams tiek, kiek nuspręstų teismas. Taip pat prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes ieškovas ilgai sirgo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, atsisakyti priimti ieškovo 2023 m. balandžio 18 d. pateiktą prašymą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, priteisti iš ieškovo atsakovei 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, priteisti iš ieškovo 80,64 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
15. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinyje teigė, jog jo psichinė sveikatos būklė jau buvo tiriama, todėl šio ieškinio pareiškimo metu pakartotinės ekspertizės neprašė ir savo teiginius grindė ekspertizės išvada, esančia prijungtoje byloje. Atsižvelgiant į šią aplinkybę teismas nagrinėjo ir pasisakė tik pagal byloje esančius įrodymus, įskaitant ir prijungtoje byloje pateiktą eksperto išvadą.
16. Teismas nustatė, kad iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. balandžio 18 d. sprendimo, kuriuo ieškovas buvo pripažintas veiksniu, matyti, kad ieškovas nuo 1996 m. kovo 19 d. teismo sprendimo priėmimo buvo pripažintas veiksniu. Teismas sprendime nustatė, jog ieškovas dirba, darbovietėse charakterizuojamas teigiamai, baigė vidurinę mokyklą, turi vairuotojo pažymėjimą; ekspertizė nustatė, jog jis nors ir serga, bet gali suprasti savo veiksmų prasmę ir gali juos valdyti, nustatytas sveikatos pagerėjimas. Pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pilnai gali pasirūpinti savimi, savo iniciatyva perlaiko vidurinio mokslo baigimo egzaminus, siekdamas gauti geresnius pažymius, todėl ieškovas buvo pripažintas veiksniu.
17. Teismas nurodė, kad iš 2004 m Sutarties 3.2 punkto ir VĮ Registro centro 2004 m. gegužės 13 d. Pažymėjimo matyti, kad ginčo buto rinkos vertė buvo 23 900 Lt. Iš 2004 m. Sutarties matyti, kad įsigytas už 31 000 Lt, t. y. sumokėta kaina didesnė nei rinkos vertė. VĮ Registrų centro nustatyta ginčo buto rinkos kaina 2004 m. vasario 6 d., t. y. prieš pat sudarant 2004 Sutartį. Byloje nėra duomenų, jog ginčo turto vertė pardavimo metu esmingai neatitiko rinkos kainos. Atsakovės atstovas nurodė, jog ginčo butas buvo apleistas ir jam buvo reikalingas didelis remontas, kurį atliko atsakovė su sutuoktiniu. Ieškovas neginčijo aplinkybės, jog ginčo butui perleidimo metu buvo reikalingas remontas. Ieškovas neįrodinėjo, jog ginčo butas buvo perleistas už mažesnę nei rinkos kainą. Todėl teismas padarė išvadą, jog ginčo butas pardavimo metu buvo parduotas už didesnę nei rinkos vertę, t. y. 2004 m. Sutartis negali būti vertinama kaip ieškovui finansiškai nenaudinga.
18. Iš 2004 m. Sutarties 4.6 punkto matyti, kad šalys sutarė, jog ieškovas iš buto išsikels iki 2004 m. balandžio 23 d. Teismas vertino, kad ši aplinkybė leidžia teigti, jog ieškovas veikė racionaliai, siekdamas susirasti kitą gyvenamąją vietą numatė galimybę dar du mėnesius gyventi perleistame ginčo bute.
19. Teismas nustatė, kad byloje reiškiamas reikalavimas dėl 2004 m. Sutarties pripažinimo negaliojančia tuo pagrindu, kad sutarties sudarymo metu ieškovas buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. 2006 m. Sutarties negaliojimas grindžiamas 2004 m. Sutarties negaliojimu, t. y. 2006 m. Sutarties negaliojimas grindžiamas ne savarankišku pagrindu, bet tiesiogiai priklauso nuo 2004 m. Sutarties galiojimo, todėl 2006 m. Sutarties negaliojimas gali būti svarstomas tik pripažinus 2004 Sutartį negaliojančia.
20. Prie bylos buvo prijungta Vilniaus miesto apylinkės teismo byla Nr. e2-314-1080/2022, kurioje buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Teismas vertino, kad nei ekspertizės akte Nr. 78TPK-20/2021, nei byloje, be ieškovo teiginių, nėra duomenų, kad ieškovas galėjo nesuprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti 2004 m. vasario 23 d. byloje nagrinėjamos 2004 m. Sutarties sudarymo metu.
21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-112-1080/2021 kreipėsi į Visagino savivaldybės Socialinės paramos skyrių dėl ieškovo pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje. Visagino savivaldybės Socialinės paramos skyrius 2021 m. gruodžio 3 d. raštu atsisakė inicijuoti ieškovo pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, nes nenustatė tam pagrindo. Teismas šioje byloje 2022 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į prokuratūrą prašydamas esant pagrindui tirti, ar ieškovas šiuo metu yra veiksnus. Gautas 2023 m. vasario 13 d. raštas, kuriame nurodyta, jog tyrimo metu negauta duomenų, kad ieškovas dėl psichikos sutrikimo dabartiniu metu negebėtų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kad liga trukdytų jam įgyvendinti savo teises ir interesus. Taigi, teismas nurodė, kad nors ieškovas ir serga bei nuolat gydosi, nėra pagrindo teigti, jog ieškovas šiuo metu galėtų nesuprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Ši aplinkybė patvirtina, jog tiek pati liga, tiek gydymasis savaime nereiškia, jog asmuo yra neveiksnus ar ribotai veiksnus tam tikrose srityse.
22. Teismas pažymėjo, jog ekspertai ekspertizės akte nurodė, jog liga progresuojanti. Nors liga yra progresuojanti, tačiau šiuo metu nėra pagrindo inicijuoti ieškovo pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje procedūros. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina labiausiai tikėtina išvada, jog jei nėra pagrindo pripažinti ieškovo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse šiuo metu, kai liga jau yra progresavusi, tai tuo labiau nėra pagrindo laikyti ieškovą buvus neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje prieš 18 metų pasirašant 2004 m. Sutartį.
23. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė medicinos dokumentus iš kurių matyti, jog ieškovui buvo ligos paūmėjimas 2010 m. kovo 19 d. – 2010 m. balandžio 26 d., 2011 m. sausio 12 d. – 2011 m. vasario 22 d., 2013 m. liepos 31 d. – 2013 m. rugpjūčio 9 d. buvo gydytas, 2014 m. spalio mėn. – 2016 m. rugsėjo mėn. buvo pas gydytoją konsultacijų. Ligos paūmėjimai buvo praėjus maždaug 6 metams po 2004 m. Sutarties sudarymo, todėl teismas vertino, kad jie neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl 2004 m. Sutarties pripažinimo negaliojančia dėl valios trūkumo. Aplinkybė, jog ieškovas nuolat lankėsi pas gydytojus, nepatvirtina, jog ieškovo veiksmai gali būti su valios trūkumais, nes pats lankymasis pas gydytoją nei patvirtina, nei paneigia fakto, kad liga trukdytų jam įgyvendinti savo teises ir interesus. Pats ieškovo lankymasis pas gydytoją patvirtina, jog ieškovas buvo pakankamai sąmoningas suprasti, jog jam reikia gydytis ir gydėsi pagal gydytojų nurodymus. Aplinkybė, jog ieškovas tris mėnesius gydėsi ligoninėje, galėtų būti svarbi sprendžiant ieškinio senaties termino klausimus.
24. Nors ieškovas teigia, kad 2004 m. Sutartį sudarydamas jis nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, kad 2001-2005 m. buvo nustatytas jo ligos simptomų pagerėjimas. 2001 m. sausio 23 d. ieškovui buvo atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios pagrindu ieškovas teismo 2001 m. balandžio 18 d. sprendimu buvo pripažintas veiksniu. Teismas vertino, kad vien ieškovo nurodoma aplinkybė, kad sandoris sudarytas praėjus maždaug trejiems metams po sprendimo pripažinti jį veiksniu, įsiteisėjimo, niekaip negali patvirtinti ar paneigti, kad 2004 m. Sutartis neatitiko ieškovo tikrosios valios.
25. Prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-314-1080/2022 ieškovas ginčijo 2002 m. rugsėjo 4 d. sutartį, kuria pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šį butą ieškovas įsigijo 2002 m. spalio 10 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. RJ-6219, tačiau šios buto ginčo įsigijimo sutarties, nors ir sudarytos tik po vieno mėnesio nuo sutarties su, ieškovo teigimu, valios trūkumais sudarymo, neginčija ir neteigia, jog ji su valios trūkumais. Teismas nurodė, kad iš LITEKO duomenų bazės matyti, jog ieškovas civilinėje byloje Nr. e2-444-937/2023 ginčija ir 2004 m. gruodžio 23 d. turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį buvo įsigijęs 2004 m. rugpjūčio 30 d. Taigi, ieškovas teigia, jog pardavimo sandoriai yra su jo valios trūkumais, o pirkimo sandoriai nėra su valios trūkumais. Teismas vertino, kad ši aplinkybė kelia abejones ieškovo teiginių pagrįstumu.
26. Nors ieškovas teigia, kad sudarydamas 2004 m. Sutartį jis nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, tačiau teismas pažymėjo, kad 2001-2005 m. buvo nustatytas jo ligos simptomų pagerėjimas. Be to, iki šiol liga nėra progresavusi tiek, jog būtų pagrindas ieškovą pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu kokioje nors srityje. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas 2004 m. Sutarties sudarymo metu būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Iš Eksperto išvados matyti, jog 2004 m. sausio 27 d. gydytojo konsultacijos įraše nurodoma, jog „nori pasitari, ar jam verta parduoti butą čia ir pirkti Rusijoje (važiuoti pas tėvą) <...>“. 2004 m. kovo 26 d. įraše nurodyta: „buvo išvykęs į Rusiją, bendravo su tėvu ir jo giminėm. Nusprendė kreiptis į Rusijos ambasadą dėl pilietybės <...>“. 2004 m. Sutartis buvo sudaryta 2004 m. vasario 23 d. Taigi, pagal bylos duomenis ieškovo sprendimas parduoti ginčo butą, t. y. sudaryti 2004 m. Sutartį, yra logiškas jo siekiamam tikslui, pardavus butą išvažiuoti pas tėvą į Rusiją, įgyti pilietybę ir nusipirkti gyvenamąją vietą Rusijoje. Atsižvelgiant į ieškovo siekiamą tikslą darytina išvada, jog 2004 m. Sutarties sudarymas atitiko ieškovo valią ir tuo metu buvusius planus. Teismas nenustatė, kad sandorio sudarymas tuo metu ieškovui buvo žalingas ar nuostolingas. Taigi, teismas sprendė, kad reikalavimas pripažinti negaliojančia 2004 m. Sutartį negali būti tenkinamas, todėl atmestinas. Atmetus pagrindinį reikalavimą, atmestini ir išvestiniai ieškinio reikalavimai - dėl 2006 m. Sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, t. y. ieškinys atmestinas pilna apimtimi.
27. Pasisakant dėl ieškinio senaties taikymo, teismas nurodė, kad ieškinys pareikštas praėjus beveik 8 metams po ieškinio senaties termino pabaigos. Teismas nurodė, kad esant praleistam terminui daugiau nei 8 metais, kelių mėnesių laikotarpis, kuriuo ieškovas gydėsi ligoninėje negali būti pagrindu manyti, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovas ir jo atstovas paaiškinimuose dėl senaties taikymo nurodė, kad senaties terminas negalėjo prasidėti nuo 2004 m. Sutarties sudarymo. Teigia, kad jei būtų supratęs savo veiksmų reikšmę, tai nebūtų sudaręs 2004 m. Sutarties. Mano, kad senaties terminas skaičiuotinas nuo psichinės sveikatos būklės pagerėjo pakankamai (2018 m. spalio 10 d. ir vėliau), kad suprastų 2004 m. Sutarties esmę ir jos pasekmes. Su šiais teiginiais teismas nesutiko ir nurodė, kad be ieškovo paaiškinimų, byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad ieškovas nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas nors ir serga tam tikra psichine liga, tačiau nuolat gydosi ir iki šiol nėra pagrindo pradėti asmens pripažinimo neveiksniu procedūros.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
28. Apeliantas (ieškovas) A. V. P. pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
29. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų ieškovo ieškinyje išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų dėl ieškovo negebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti 2004 m. vasario 23 d. Buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai taikė savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu reglamentuojančias materialinės teisės normas ir ieškinio senaties terminą bei šio termino pabaigos teisines pasekmes (termino atnaujinimą) reglamentuojančias materialinės teisės normas.
30. Nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, medicininius duomenis, įskaitant ir 2021 m. sausio 28 – vasario 25 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 78TPK-20/21, (ekspertizė buvo atlikta kitoje civilinėje byloje Nr. Nr. e2-1112-1080/2021). Vertinant ekspertizės aktą, matyti, kad ekspertų daroma išvada, kad ieškovas nesuvokė sandorio sudarymo esmės ir prasmės, dėl to darytina išvada, kad ieškovo valios sudaryti sandorį nebuvo.
31. Ieškovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į šiuos ieškovo argumentus:
31.1. 2004 m. vasario 23 d. sandoris buvo sudarytas praėjus trejiems metams ir aštuoniems mėnesiams po sprendimo pripažinti ieškovą veiksniu (ieškovas 1996 m. kovo 19 d. teismo sprendimu buvo pripažintas neveiksniu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškovas buvo pripažintas veiksniu, nes pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą asmuo negalėjo būti pripažintas dalinai veiksniu, todėl ieškovas buvo pripažintas veiksniu pilnai, nors tai nereiškia, jog buvo pilnai psichiškai sveikas, galintis pilnai suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti);
31.2. 2004 m. vasario 23 d. sandoris buvo sudarytas ieškovui nenaudingomis sąlygomis už mažesnę nei rinkoje tuo metu buvusią kainą;
31.3. Atsakovė 2006 įsigijusi ginčo butą nuosavybėn, buvo nesąžininga, nes sudarydama 2006 m. Sutartį negalėjo nežinoti, jog su buvusiu sutuoktiniu buvo įgijusi ginčo butą iš asmens su psichine negalia.
32. Taip pat, apelianto teigimu, teismas padarė šias nepagrįstas išvadas, iš kurių sprendė, kad ieškovas 2004 m. vasario 23 d. Buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutarties sandorio sudarymo metu esą buvo veiksnus:
Žemesnės instancijos teismas
32.1. Teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovas pardavęs butą 2004 m. metais iškart įsigijo kitą butą Visagine, pagrindžia tai, kad ieškovas buvo priverstas įsigyti mažesnės vertės turtą kitame mieste, todėl, kad pardavus butą Vilniuje, jokios kitos galimybės nusipirkti kitą turtą Vilniuje ieškovas neturėjo, nes tam nepakako lėšų. Savo ruožtu tai taip pat pagrindžia aplinkybę, kad ieškovas sudarė sau nenaudingą sandorį, dėl ko netgi buvo priverstas gyventi kitame mieste.
32.2. Kitas teismo argumentas, kad neva tai 2004 m. Sutartis sudaryta notarine tvarka ir notaras turėjo įsitikinti asmens veiksnumu yra neobjektyvus, nes vien tai, kad notarė patvirtino sandorį, nereiškia, kad ieškovas suprato sandorio esmę, prasmę bei šio sandorio ekonominę reikšmę ieškovui. Būdamas nuovokiu bei suvokdamas sudaryto sandorio esmę, ieškovas nebūtų žemesne nei rinkos kaina pardavęs turtą Vilniaus mieste ir įsigijęs kitą turtą Visagine. Toks ieškovo elgesys neabejotinai buvo neracionalus, o vertinant ieškovo turimas diagnozes, psichinės sveikatos ligos istoriją, labiau tikėtina, kad ieškovas, būdamas veiksniu, sandorio nebūtų sudaręs.
32.3. Ieškovo veiksmai neturėtų būti laikomi racionalūs vertinant aplinkybę, kad ieškovas pirko butą 2002 m. spalio 10 d. iš asmens, kuris jį buvo įsigijęs prieš keletą mėnesių – 2002 m. liepos 19 d. iš varžytynių.
33. Pasisakant dėl ieškinio senaties, nurodo, kad ieškovas sirgo, jo sveikatos būklę pagrindžiantys duomenys yra nagrinėjamoje byloje. Todėl, apelianto teigimu, nepagrįstai nebuvo atnaujintas ieškinio senaties terminas sandoriui nuginčyti.
Atsiliepimas
34. Atsakovė J. A. pateikė atsiliepimą ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
35. Teigia, kad apelianto prašymas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą CPK 327 straipsnio pagrindu yra nepagrįstas, nes apeliantas neprašo panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui dėl tos priežasties, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, antra, teismas iš tikrųjų tinkamai atskleidė bylos esmę, išnagrinėjo visas esmines aplinkybes bei įrodymus. Ekspertizės akte nėra jokių objektyvių ir neabejotinų duomenų apie apelianto sveikatos būseną 2004 m. vasario 23 d. Priešingai apelianto nuomonei, pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė bylos esmę.
36. Nurodo, jog byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad būtent 2004 m. vasario 23 d. apeliantas buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Nurodo, kad apeliantas sąmoningai painioja datas – Ekspertizės akte vertinama 2002 m. rugsėjo 4 d. datą painioja su 2004 m. vasario 23 d., ginčo sandorio sudarymo data. Atsakovė taip pat remiasi pirmosios instancijos teismo aptartomis aplinkybėmis dėl kreipimosi į Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyrių bei analizuoja Ekspertizės akto turinį. Nurodo, kad teismas išsamiai ištyrė Ekspertizės aktą ir kitus byloje esančius įrodymus ir neabejotinai nustatė, kad 2004 metais apelianto sveikatos būsena buvo pagerėjusi, o ne pablogėjusi, kaip melagingai teigia apeliantas. Nurodo, kad tenkinus apeliacinį skundą, bus pažeisti CK 1.2, 1.5 straipsniai, atsakovės teisėti lūkesčiai, nes atsakovė visiškai pagrįstai tikėjosi, kad nusipirkus iš apelianto ginčo butą, turės nuosavybę į būstą. Atsakovė jau virš 19 metų sąžiningai valdo ir rūpinasi butu, jį prižiūri.
37. Pasisakant dėl ieškinio senaties taikymo, atsakovė pažymi, kad bylos nagrinėjimu metu apeliantas apskritai neprašė teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes nepagrįstai teigė ir nuosekliai laikėsi tos pozicijos, kad ieškinio senaties terminas apskritai nepraleistas, nes ieškinio senaties termino eiga prasidėjo tik 2018 metais. Apeliantas pateikė teismui prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą tik po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi, nesant apelianto prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą bylos nagrinėjimo metu, teismui nebuvo jokio pagrindo sprendimu atnaujinti apeliantui ieškinio senaties terminą. Taip pat apeliantas neįrodė, kad ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbios priežasties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
39. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
40. 2023 m. liepos 17 d. teisme gautas ieškovo pateiktas 2023 m. liepos 10 d. dokumentas, pavadintas prašymu – pranešimu. Jame yra nurodoma, kad ieškovas 2023 m. liepos 13 d. negalės pateikti dokumentų, kurie galėtų pratęsti praleistą senaties terminą ieškiniui paduoti. Nurodo, kad prideda medicininę pažymą, įrodančią, jog ieškovas serga, todėl prašo nepriimti teismo sprendimo ne ieškovo naudai, nes dėl ligos prie ieškinio negali pridėti dokumentų, įrodančių, kad ieškovas buvo nestabilios psichikos, kai sudarė pirkimo pardavimo sau nenaudingą sandorį.
41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš šio dokumento turinio seka, kad ieškovas prašo nagrinėjamoje byloje nepriimti galutinio procesinio sprendimo tol, kol apeliantas nepateiks tam tikrų prašyme – pranešime neįvardintų įrodymų. Pagal bylos duomenis, apeliantas pateikė naujus rašytinius įrodymus į bylą, todėl tokio prašymo tenkinimas netenka prasmės, apelianto prašymas yra atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia ieškovo dėmesį, kad įrodymai turi būti teikiami pirmosios instancijos teismui (bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme), įrodymų pateikimas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka yra ribojamas (CPK 314 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų pateikimo
42. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
43. Ieškovas A. V. P. pateikė naujus didelės apimties rašytinius įrodymus – (i) VšĮ „Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės“ 2023 m. birželio 20 d. lydraštį ieškovui ir išrašai apie ieškovo gydymą 1995 – 1998 m. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje; (ii) VšĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro“ 2023 m. kovo 14 d. lydraštį ieškovui ir išrašus – epikrizes apie ieškovo gydymą; (iii) Vilniaus regiono archyvo raštą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-571-619/2006; (iv) Vilniaus regiono archyvo raštą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2002 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6734-37/2002; (v) UAB „(duomenys neskelbtini) sanatorija“ 2023 m. birželio 30 d. medicininę pažymą.
44. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad prašymuose, su kuriais yra pateikti anksčiau minėti pirmasis - ketvirtasis rašytiniai įrodymai, nėra pagrindžiama, kodėl šių įrodymų apeliantas negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl anksčiau nurodytus rašytinius įrodymus atsisakoma priimti. Aplinkybė, kad šių įrodymų apeliantas negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui dėl psichinės sveikatos problemų, nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Apeliantas penktojo naujai pateikto įrodymo neprašo priimti, todėl apeliacinės instancijos teismas šio naujai pateikto į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujo įrodymo priėmimo klausimo nesprendžia.
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
45. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu.
46. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad spręsdamas dėl CK 1.89 straipsnio pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017; 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018).
47. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015). Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).
48. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2004 m. vasario 23 d. Buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartimi (2004 m. Sutartis) ieškovas perleido atsakovei ir jos buvusiam sutuoktiniui I A butą su rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini). 2004 m. Sutartį pirkėjai (atsakovė su sutuoktiniu) sudarė per įgaliotą atstovą. Iš Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimo matyti, kad atsakovės ir I A santuoka buvo nutraukta ir ginčo butas buvo padalintas buvusiems sutuoktiniams po ½ dalį. Iš 2006 m. rugpjūčio 19 d. ½ dalies buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutarties (2006 m. Sutartis) matyti, jog atsakovė iš buvusio sutuoktinio I. A. įsigijo ½ ginčo buto už 10 000 Lt arba 2 896,20 Eur (2006 Sutarties 2.1 punktas).
49. Susipažinus su apeliacinio skundo turiniu, nustatyta, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą įrodinėja tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neatsižvelgė į visas apelianto išdėstytas aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus.
50. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, medicininius duomenis, įskaitant ir 2021 m. sausio 28 – vasario 25 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 78TPK-20/21. Ekspertizės akte, apelianto nuomone, yra daroma išvada, jog ieškovas nesuvokė sandorio sudarymo esmės ir dėl to ieškovas teigia, kad jo valios sudaryti sandorį nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde yra išdėstyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai įvertino tam tikrus įrodymus, netinkamai taikė materialines teisės normas, tačiau skunde nėra pateikiama konkrečių pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo, nepagrįstumo motyvų, nėra nurodoma kodėl atitinkamos pirmosios instancijos teismo išvados, apelianto vertinimu, yra neteisingos.
51. Nustatyta, kad prie nagrinėjamos bylos buvo prijungta Vilniaus miesto apylinkės teismo byla Nr. e2-314-1080/2022, kurioje buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, iš 2021 m. sausio 28 – vasario 25 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-20/2021 matyti, kad tiek 2002 m. rugsėjo 4 d. sandorio sudarymo metu, tiek šiuo metu (2021 m. sausį – vasarį) ieškovui konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija. Ekspertai nurodė, jog tikėtina, kad 2002 m. rugsėjo 4 d. sandorio sudarymo metu ieškovas negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, tačiau to negalima nei kategoriškai patvirtinti, nei paneigti, nes nėra jokių objektyvių duomenų apie 2002 m. sandorio sudarymo aplinkybes. Ekspertai nurodė, jog asmens civilinio veiksnumo klausimas retrospektyviai nėra sprendžiamas. Priešingai nei nurodo apeliantas, šioje išvadoje nėra duomenų, kad 2004 Sutarties sudarymo metu būtų ieškovo ligos paūmėjimas, kad tuo metu apeliantas negalėjo suprasti savo veiksmų.
52. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat pažymi, kad vertinant 2004 m. Buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutarties sandorio sudarymo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovo argumentus, kad 2004 m. sandoris buvo sudarytas ieškovui nenaudingomis sąlygomis už mažesnę nei rinkoje tuo metu buvusią kainą.
53. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino ieškovo sudaryto sandorio naudingumą. Nepritartina anksčiau minėtiems apelianto argumentams, nes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į 2004 m Sutarties 3.2 punkto ir VĮ Registro centro 2004 m. gegužės 13 d. Pažymėjimą, iš kurių nustatė, kad ginčo buto rinkos vertė buvo 23 900 Lt, o ginčo turtas įsigytas už 31 000 Lt, t. y. sumokėta kaina didesnė nei rinkos vertė. VĮ Registrų centro nustatyta ginčo buto rinkos kaina 2004 m. vasario 6 d., t. y. prieš pat sudarant 2004 m. Sutartį. Pirmosios instancijos teismas byloje nenustatė duomenų, jog ginčo turto vertė pardavimo metu esmingai neatitiko rinkos kainos. Be to, ieškovas neginčijo aplinkybės, jog ginčo butui perleidimo metu buvo reikalingas remontas. Tuo labiau, ieškovas net neįrodinėjo, jog ginčo butas buvo perleistas už mažesnę nei rinkos kainą. Jokių pagrįstų argumentų, galinčių paneigti šias išvadas, apeliaciniame skunde nėra pateikta.
54. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje, be ieškovo teiginių, nėra duomenų, jog ieškovas galėjo nesuprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti 2004 m. Sutarties sudarymo metu. Priešingai, pagal bylos duomenis, 2001 m. sausio 23 d. ieškovui buvo atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios pagrindu ieškovas 2001 m. balandžio 18 d. teismo sprendimu buvo pripažintas veiksniu, o pirmasis ligos paūmėjimas nustatytas tik 2010 m.
55. Aplinkybė, kad ieškovas serga paranoidine šizofrenija nekeičia nurodyto vertinimo. Šios ligos ir gydymosi aplinkybė savaime nereiškia, jog asmuo yra neveiksnus ar ribotai veiksnus tam tikrose srityse, tai patvirtina tiek Visagino savivaldybės Socialinės paramos skyrius 2021 m. gruodžio 3 d. raštas, kuriuo atsisakyta inicijuoti ieškovo pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, tiek prokuratūros 2023 m. vasario 13 d. raštas, kuriame nurodoma, kad tyrimo metu negauta duomenų, jog ieškovas dėl psichikos sutrikimo dabartiniu metu negebėtų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kad liga trukdytų jam įgyvendinti savo teises ir interesus. Byloje nėra duomenų apie apelianto ligos paūmėjimą 2004 m. Sutarties sudarymo metu. Ieškovas pateikė medicinos dokumentus iš kurių matyti, jog ieškovui buvo ligos paūmėjimas 2010 m. kovo 19 d. – 2010 m. balandžio 26 d., 2011 m. sausio 12 d. – 2011 m. vasario 22 d., 2013 m. liepos 31 d. – 2013 m. rugpjūčio 9 d. buvo gydytas, 2014 m. spalio mėn. – 2016 m. rugsėjo mėn. buvo pas gydytoją konsultacijų. Ligos paūmėjimai buvo praėjus maždaug 6 metams po 2004 m. Sutarties sudarymo, todėl pritartina pirmosios instancijos teismui, kad jie neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl 2004 m. Sutarties pripažinimo negaliojančia.
56. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis įvertino išsamiai ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas galėjo nesuprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti 2004 m. Sutarties sudarymo metu. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tiek į byloje esančius medicininius dokumentus, tiek į faktines sandorio sudarymo aplinkybes ir jo naudingumą, ieškovo veiksmų nuoseklumą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ieškinio senaties taikymo nagrinėjamoje byloje, kaip savarankiško pagrindo ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, jog nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, tačiau jokių pagrįstų teiginių pastarajai paneigti nepateikia.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
57. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies.
58. Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 600 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, taip pat neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių rekomenduojamų dydžių. Taigi, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Dėl procesinės bylos baigties
59. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, tinkamai vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika. Taigi, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
60. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apelianto (ieškovo) A. V. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A V P, a. k. (duomenys neskelbtini), J. A., a. k.( duomenys neskelbtini), 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.