- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- e2S-595-643/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00641-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė (pirm.)
- Ieškovas
- A. V. P.
- Atsakovas
- J. A.
- Kategorijos
- 3.1.7.1.3Žyminio mokesčio primokėjimas
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovo A. V. P. ieškinio priėmimo klausimą atsakovei J. A. dėl sandorių nuginčijimo ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiomis sutartis: 2004 m. vasario 23 d. buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartį ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. 1/2 dalies buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartį bei taikyti abišalę restituciją: grąžinti į ieškovo asmeninę nuosavybę butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti iš ieškovo atsakovės J. A. naudai 8 978,22 Eur. Taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių į butą (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2022 m. sausio 14 d. nutartimi nutarė nustatyti ieškovui A. V. P. 7 (septynių) kalendorinių dienų terminą trūkumams, nurodytiems šioje nutartyje, pašalinti: trūkstamai žyminio mokesčio sumai už pateiktą ieškinį sumokėti bei dokumentui, įrodančiam žyminio mokesčio sumokėjimo faktą, pateikti.
3. Teismas nutartyje nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad turtiniuose ginčuose mokamas žyminio mokesčio dydis lygus 3 proc. nuo prašomos priteisti sumos, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Pateikiant procesinius dokumentus ir jų priedus tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio sumos. CPK 82 straipsnyje nustatyta, kad žyminis mokestis (išskyrus apskaičiuojamą procentais) yra indeksuojamas, atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Šiuo metu žyminiam mokesčiui taikomas indeksas 113,30.
4. Taip pat pažymėjo, kad turtiniuose ginčuose ieškinio suma, nuo kurios mokėtinas žyminis mokestis, nustatoma pagal atsakovės grąžintino turto vertę. Ieškovo nurodoma aplinkybė, jog prieš 17 metų turto vertė buvo mažesnė, nėra pagrindas laikyti turto vertę mažesne, nes ieškinio tenkinimo atveju, ieškovas įgytų turtą tokios vertės, kokios yra šiuo metu, o ne koks buvo prieš 17 metų. VĮ Registrų centro duomenimis, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 27 400 Eur. Todėl, atsižvelgiant į indeksaciją ir į tai, kad ieškinys pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis bei įvertinus tai, kad ieškovas 15 proc. atleidžiamas nuo žyminio mokesčio pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. (8.4Mr)TP-21-T-2916-10733, byloje mokėtinas 524 Eur žyminis mokestis. Už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgiant į indeksaciją ir į tai, kad ieškinys pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis mokėtinas 43 Eur žyminis mokestis, tačiau įvertinus tai, kad ieškovas 15 proc. atleidžiamas nuo žyminio mokesčio, mokėtinas 37 Eur žyminis mokestis, bendra byloje mokėtina žyminio mokesčio suma yra 561 Eur. Ieškovas sumokėjo 203,58 Eur žyminį mokestį, todėl turėtų primokėti trūkstamą 357,42 Eur žyminio mokesčio dalį.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Ieškovas pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
6. Apeliantas nurodo, kad CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas tiesiogiai nenurodo, apie kokio momento „atsakovo grąžintino turto rinkos vertę“ yra kalbama - apie turto vertę ginčijamo sandorio sudarymo metu ar ieškinio pareiškimo metu. CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas turėtų būti aiškinamas sistemiškai su materialiosios teisės normomis. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal, sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra - atlyginti to vertę pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 str. 2 d.)). Piniginis ekvivalentas yra apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti (CK 6.147 str. 1 d.). Įstatymų leidėjas neatsižvelgia į turto vertės pokyčius po negaliojančio sandorio sudarymo, preziumuojama, kad turto vertė lieka nepakitusi. Dėl šios priežasties ieškovas, formuluodamas reikalavimus, nurodė, kad taikant restituciją atsakovei turi grąžinti tik sumą, kurią sumokėjo sudarydamas ginčo sandorį, neatsižvelgdamas į vėlesnius nekilnojamojo turto rinkos vertės pokyčius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovas įpareigotas primokėti trūkstamą žyminį mokestį.
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
10. CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, jog ieškinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Proceso įstatyme įtvirtinta mišrioji – proporcinio ir paprastojo žyminio mokesčio – sistema. Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 straipsnis 1 dalies 1 punktas). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma ir nepriklauso nuo ginčo dalyko vertės. Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga ar iš viso neįmanoma. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2001). Ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar lėšas.
11. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2014). Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai suprantami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2012). Neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu; ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011).
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatant turo vertę, o atitinkamai ir mokėtino žyminio mokesčio dydį, privaloma atsižvelgti į ieškovo pareikšto ieškinio tikslą. Kaip matyti, ieškovas siekia įgyti atitinkamos vertės turtą, kurio vertė pagal VĮ Registrų centro duomenimis yra 27 400 Eur. Pažymėtina, kad kreipimasis į teismą nėra savitikslis, juo siekiama apginti savo ginčijamą teisę arba saugomą interesą, šiuo atveju, toks ieškovo interesas yra konkrečios vertės turtas, kurį siekiama įgyti. Priešingu atveju, vadovaujantis apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais, jog grąžinama tik sumokėta suma, nepriklausomai nuo turto vertės pokyčio, susiklostytų teisiškai ydinga situacija (CPK 3 straipsnio 7–8 dalys), kuomet ieškovas, restitucijos būdu grąžinęs atsakovei 8 978,22 Eur, įgytų nekilnojamąjį turtą, kurio vidutinė rinkos vertė šiuo metu yra 27 400 Eur, grąžintinas turtas būtų ženkliai pagerintas ar pan., taigi pagerėtų ieškovo turtinė padėtis.
13. Tokios pozicijos, kad apskaičiuojant mokėtino žyminio mokesčio dydį vadovaujamasi ne ginčijamuose sandoriuose nurodyta kaina, o ji nustatoma vadovaujantis aktualiais byloje esančiais įrodymais pagal kreipimosi į teismą metu nustatytą realią vertę, iš esmės laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1375-273/2021; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1076-413/2021; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-589-796/2021; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-97-431/2020).
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio sumą, nuo kurios skaičiuotinas žyminis mokestis, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo A. V. P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui naują 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties kopijos įteikimo dienos, įvardytiems ieškinio trūkumams pašalinti.