- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- 2S-1076-413/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12726-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- B. T.
- Trečiasis asmuo
- I. R., E. T., Luminor Bank AS
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-2840-1126/2021 pagal ieškovės B. T. ieškinį atsakovei antstolei J. Ž., tretiesiems asmenims I. R., E. T., Luminor Bank AS dėl varžytinių ir turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė B. T. 2020 m. gruodžio 23 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytines Nr. 192344 neteisėtomis ir negaliojančiomis; 2) pripažinti 2020 m. rugpjūčio 6 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-20-161-5633 negaliojančiu ir taikyti restituciją; 3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė taip pat prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinio padavimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo tenkino iš dalies ir įpareigojo ieškovę per 14 (keturiolikos) dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos sumokėti 700 Eur dydžio žyminį mokestį.
3. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartį pakeitė, atleido ieškovę B. T. nuo 1090 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė ieškovei terminą iki 2021 m. vasario 25 d. sumokėti 100 Eur dydžio žyminį mokestį už ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškinio suma – 44 800 Eur, todėl už ieškinį turėtų būti sumokėtas 1190 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 12 d. nutartimi ieškovės B. T. ieškinį laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog iki 2021 m. vasario 25 d. sumokėjo 100 Eur dydžio žyminį mokestį už ieškinį.
Šalies argumentai
5. Ieškovė 2021 m. kovo 26 d. pateikė teismui įrodymus, jog už ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, prašė teismo, kad teismas laikytų, jog žyminis mokestis sumokėtas laiku ir tinkamai, bei prašė ieškinį priimti. Taip pat pateikė atskirąjį skundą dėl 2021 m. kovo 12 d. nutarties, kuriuo, be kita ko, prašė atnaujinti 2021 m. vasario 11 d. nutartimi nustatytą terminą ir laikyti, jog 100 Eur žyminis mokestis sumokėtas laiku.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi pasinaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 12 d. nutartį ir atsisakė priimti ieškovės B. T. ieškinį kaip neteismingą šiam teismui, išaiškino ieškovei, kad su ieškiniu ji turi teisę kreiptis į Kauno apygardos teismą.
7. Teismas iš antstolės J. Ž. 2020 m. rugpjūčio 6 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-20-161-5633 nustatė, kad 2 kambarių buto, kurio plotas 53,85 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo suma yra 44 800,00 Eur.
8. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
9. Kadangi ieškovės bendra ieškinio suma viršija 40 000 Eur sumą, vadovaudamasis CPK 27 straipsnio 1 punktu, teismas konstatavo, kad byla teisminga Kauno apygardos teismui, todėl ieškinį atsisakė priimti ir jį grąžino ieškovei (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovė B. T. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Byloje susiklostė situacija, kai dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu į teismą pirmą kartą buvo kreiptasi dar 2020 m. rugpjūčio 12 d., o praėjus septyniems mėnesiams po pirmo kreipimosi šis klausimas net nepradėtas nagrinėti, tačiau ieškinys grąžintas ieškovei, pasiūlius jai kreiptis kitur (net neperduodant dokumentų kitam teismui). Tai rodo akivaizdų bylos vilkinimą, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų pažeidimą, teismo aplaidumą bei nenorą imtis bylos ir klausimą išspręsti iš esmės. Tokiu būdu yra nuolat pažeidžiami ieškovės interesai apginti jos pažeistas teises teisme.
10.2. Nors CPK 27 straipsnio 1 punkte numatyta, jog apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, tačiau pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę galėjo patikrinti ir nustatyti daug anksčiau, tiek 2020 m. lapkričio 19 d., kuomet įpareigojo patikslinti procesinį dokumentą, tiek 2020 m. gruodžio 29 d., kuomet įpareigojo sumokėti dalį žyminio mokesčio.
10.3. Per šį laikotarpį ieškovei įvykdžius teismo nurodymus, Kauno apylinkės teismas privalėjo išspręsti ieškinio priėmimo klausimą ir tik tuomet perduoti bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui, bet ne visiškai atsisakyti priimti ieškinį, kai žyminis mokestis jau sumokėtas ir pateiktas patikslintas procesinis dokumentas.
10.4. Naujai paduotas ieškinys Kauno apygardos teismui būtų visiškai naujas klausimas, teismas iš naujo nagrinėtų pateiktus dokumentus, gilintųsi į pateiktus reikalavimus, iš naujo spręstų dėl žyminio mokesčio, nors dėl jo jau buvo išspręsta 2021 m. vasario 12 d. nutartimi (bet tai jau bus kita byla, todėl teismas šiuos veiksmus turės spręsti iš naujo). Tai rodo, jog vienam teismui jau atlikus daugybę veiksmų siekiama, jog tuos pačius veiksmus dar kartą atliktų Kauno apygardos teismas iš naujo.
10.5. Tokie veiksmai akivaizdžiai prieštarauja bet kokiems protingumo, teisingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo ir proceso koncentruotumo principams, neužtikrinama asmens teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinėje byloje sprendžiami proceso teisės normų, reglamentuojančių atsisakymą priimti ieškinį kaip neteismingą tam teismui, taikymo ir aiškinimo klausimai.
Žemesnės instancijos teismas
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė J. Ž., vykdomosiose bylose Nr. 0161/15/01526 ir 0161/15/01525 vykdydama skolų išieškojimą iš atsakovės, 2020 m. liepos 7 d. vykusiose varžytinėse pardavė I. R. už 44 800 Eur ieškovei ir trečiajam asmeniui lygiomis dalimis priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. surašė varžytinių aktą.
13. Pareiškėja B. T. 2020 m. rugpjūčio 12 d. pateikė antstolei J. Ž. ir Kauno apylinkės teismui skundą, kuriuo prašė pripažinti ginčo buto pardavimo varžytynes Nr. 192344 neteisėtomis ir negaliojančiomis, pripažinti 2020 m. rugpjūčio 6 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-20-161-5633 negaliojančiu.
14. Pareiškėja skundu taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti 2020m. rugpjūčio 6 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-20-161-5633 galiojimą, uždrausti ginčo buto nuosavybės teisę įregistruoti naujos pirkėjos I. R. vardu, atlikti įrašą viešame registre dėl ginčo buto nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
Žemesnės instancijos teismas
15. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjos B. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, panaikino Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 13 d. pateikto procesinio dokumento, registracijos Nr. CBP-16353, priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje nurodė, kad iš pareiškėjos pateikto skundo nėra aišku, koks procesinis dokumentas teismui yra teikiamas – prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikiant skundą dėl antstolio veiksmų, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo ar ieškinys dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ginčo teisenos tvarka. Teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjos prašymą ir nustatęs, kad jis neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, turėjo spręsti jo trūkumų pašalinimo klausimą.
16. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi nustatė pareiškėjai B. T. 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus ir išaiškino jai, kad dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teismui turi būti pateiktas ieškinys ir sumokėtas žyminis mokestis.
17. Ieškovė, šalindama teismo nutartimi nustatytus trūkumus, 2020 m. gruodžio 23 d. pateikė teismui ieškinį ir kitus dokumentus. Ieškovė ieškinyje, be kita ko, nurodė, kad ginčijama suma yra 44 800 Eur, t. y. suma, už kurią buvo parduotas iš varžytynių ieškovei ir trečiajam asmeniui E. T. priklausęs ginčo butas.
18. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, reiškia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą.
Žemesnės instancijos teismas
19. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio (pagal pareigas) įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ieškinys paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-306-302/2021).
20. CPK 27 straipsnio 1 punkte numatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas bei bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
21. Sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą, esminę reikšmę turi ieškinio dalyko suformulavimas. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
22. CPK 85 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio sumos nustatymo būdus, 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Todėl atsižvelgiant į ieškovės pareikšto ieškinio tikslą bei CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą, darytina išvada, kad šiuo atveju ieškinio suma turi būti nustatoma pagal grąžintino turto vertę ir ji šiuo atveju yra 44 800 Eur, t. y. suma, už kurią iš varžytynių buvo parduotas turtas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad reikalavimas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu yra turtinio pobūdžio reikalavimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio sumai esant didesnei nei keturiasdešimt tūkstančių eurų, ieškinys yra teismingas apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas).
23. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ieškinys nėra teismingas apylinkės teismui, atsisakė jį priimti ir nurodė, jog ieškovė su tokiu ieškiniu turi teisę kreiptis į Kauno apygardos teismą.
24. Šiuo atveju sutiktina su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas dar 2020 m. gruodžio 29 d., kuomet įpareigojo ieškovę sumokėti dalį žyminio mokesčio, turėjo galimybę nustatyti, jog pareikštas ieškinys nėra teismingas apylinkės teismui, nes ieškovė aiškiai ieškinyje nurodė ieškinio sumą. Tačiau teismas šios aplinkybės nenustatė ir 2020 m. gruodžio 29 d. nutartyje nurodė vienintelį ieškinio trūkumą – nesumokėtą reikiamo dydžio žyminį mokestį. Šį trūkumą apeliantė po ilgai trukusio teisminio proceso (pirminis procesinis dokumentas teismui pateiktas 2020 m. rugpjūčio 13 d.) ištaisė ir 2021 m. kovo 26 d. pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus (b. l. 118–119). Kitų ieškinio trūkumų pirmosios instancijos teismas nenustatė, todėl, kaip teisingai pažymėjo apeliantė, pirmosios instancijos teismas galėjo priimti ieškinį ir, paaiškėjus aplinkybei, kad byla nėra teisminga apylinkės teismui, ją perduoti pagal teismingumą nagrinėti Kauno apygardos teismui.
25. Pagal CPK 2 straipsnį civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Taigi, vienas pagrindinių civilinio proceso tikslų, nurodomų įstatyme, yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Civilinio proceso normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į bendruosius civilinio proceso tikslus ir jų įgyvendinimui skirtus principus.
26. Todėl ir civilinio proceso normos, reglamentuojančios bylos perdavimo iš vieno teismo kitam pagal teismingumo taisykles, aiškintinos atsižvelgiant į CPK įtvirtintus proceso principus, tame tarpe – koncentracijos bei ekonomiškumo principus, reiškiančius, jog teismas imasi CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo viename posėdyje, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis).
27. CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas reikalauja, kad byla būtų išnagrinėta ir teismo sprendimas įvykdytas kuo greičiau ir kuo mažesnėmis laiko ir kitomis sąnaudomis. Teismų sistema ir jos funkcionavimas brangiai kainuoja, todėl neabejotinai egzistuoja teismo pareiga kiek įmanoma ekonomiškiau naudoti tiek valstybės, tiek proceso šalių lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje e2-376-330/2015).
28. Paminėtina, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Tuo atveju, jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, teismas nutartimi turi perduoti bylą pagal teismingumo taisykles teismui, kuriam ji teisminga (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktą, be kita ko, būtina atsižvelgti ir į vieną iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), taip pat vadovautis bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 2 dalis), civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Sprendžiant dėl bylos perdavimo kitam teismui galimybės, turi būti vertinama, kokia procesinių veiksmų apimtis jau yra atlikta, kokią dar būtina atlikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1493-186/2018; 2021 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-346-585/2021).
29. Taigi, norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.
30. Nagrinėjamu atveju iš prieš tai nustatytų aplinkybių yra pagrindas spręsti, kad teismas, nors ir teisingai nustatė, jog ieškovės B. T. ieškinys nėra teismingas apylinkės teismui, tačiau po ilgai trukusių teisminių procesų ir ieškovei pašalinus visus teismo nustatytus ieškinio trūkumus, vadovaudamasis prieš tai nurodytais civilinio proceso principais, turėjo ieškinį priimti ir bylą pagal teismingumą perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir ieškovės B. T. ieškinį (b. l. 67–71) priimti bei, vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, civilinę bylą pagal teismingumą perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui, nes tokiu būdu byla bus greičiau, ekonomiškiau ir teisingai išnagrinėta, bus sutaupytas tiek proceso dalyvių, tiek teismo laikas, tai atitiks civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų reikalavimus (CPK 7 str.) ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1. 5 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės B. T. 2020 m. gruodžio 23 d. pateiktą ieškinį (DOK-154453) priimti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinę bylą Nr. 2SP-2840-1126/2021 pagal ieškovės B. T. ieškinį atsakovei antstolei J. Ž., tretiesiems asmenims I. R., E. T., Luminor Bank AS dėl varžytinių ir turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiais pagal teismingumą pirmąja instancija perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.