- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- e2-306-302/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00008-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- D. D., E. K.
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
- 3.1.2.3Civilinių bylų teismingumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių D. D. ir E. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-292-357/2021 pagal ieškovių D. D. ir E. K. ieškinį atsakovei A. V. dėl testamento ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais bei nuosavybės teisės į turtą priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė R. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės D. D. ir E. K. pateikė ieškinį atsakovei A. V., kuriuo prašė: 1) išreikalauti iš Radviliškio rajono 1-ojo notarių biuro, esančio Vasario 16-os g. 4-6, Radviliškyje, A. V., mirusio (duomenys neskelbtini), testamento, sudaryto (duomenys neskelbtini), kopiją; 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą A. V. po V. V. mirties į nurodytą palikimo dalį; 3) pripažinti negaliojančiu A. V., mirusio (duomenys neskelbtini), testamentą, sudarytą (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti negaliojančiu 2013 m. gegužės 13 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, išduotą Radviliškio rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. P. po A. V. mirties V. V.; 5) priteisti ieškovei D. D. ir ieškovei E. K. nuosavybės teisę į nurodytą turtą; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Kadangi ieškiniu yra prašoma priteisti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, ieškovių teigimu, ieškinys laikytinas turtiniu, o ieškinio suma apskaičiuotina pagal prašomo priteisti turto vertę. Atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu prašomo priteisti turto vertė pagal Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenis iš viso sudaro 43 281,81 Eur, ieškinys teismingas Šiaulių apygardos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. sausio 18 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, nurodė, kad ieškinys teismingas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.
4. Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką asmuo, pretenduojantis į palikimą, yra tik tas asmuo, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Teismo vertinimu, ieškovės nelaikytinos asmenimis, turinčiais teisę ginčyti paveldėjimą CK 5.8 straipsnio prasme.
5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tik tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir / ar teisėti interesai yra pažeisti. Kadangi šiuo atveju ieškovės nėra pareiškusios reikalavimo atnaujinti terminą A. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti ir nėra pareiškusios reikalavimo atnaujinti terminą 2013 m. gegužės 13 d. paveldėjimo teisės liudijimui nuginčyti, teismas darė išvadą, kad ieškovės neįrodė, jog jų teisės ir / ar teisėti interesai yra pažeidžiami.
6. Be to, teismo vertinimu, ieškovės neturi reikalavimo teisės į atsakovės disponuojamo turto nuosavybės pripažinimą, todėl laikytina, kad jos pasirinko netinkamą procesinį teisių gynimo būdą.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimai dėl testamento ir paveldėjimo teisės liudijimo yra savarankiški, neturtiniai reikalavimai, todėl nagrinėtini pagal bendrąsias teismingumo taisykles.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovės D. D. ir E. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartį. Nurodo šiuos esminius argumentus:
8.1. Tai, kad ieškovės ginčija A. V. testamentą bei jo pagrindu V. V. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, nepaneigia fakto, jog ieškovės yra priėmusios A. V. palikimą bei įstojusios į paveldėjimo teisinius santykius. Su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad A. V. tik dalį turto paliko testamentu, o likusį turtą pagal įstatymą lygiomis dalimis paveldėjo ieškovės ir jų brolis V. V., tai reiškia, kad ieškovės išreiškė valią priimti palikimą ir jį priėmė. Ieškinys yra reiškiamas ne dėl viso A. V. palikimo, o tik dėl to palikimo, kuris buvo paliktas V. V. testamentu. Kadangi pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, priimdamos joms tenkančią palikimo dalį pagal įstatymą, ieškovės priėmė visą joms tenkančią palikimo dalį, įskaitant ir tą dalį, kuri neteisėto testamento pagrindu buvo palikta V. V..
8.2. Ieškovės yra priėmusios A. V. palikimą pagal įstatymą, todėl jos laikytinos įpėdinėmis, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusiomis paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusios nuosavybės teises į palikimą, o ne asmenimis, kurie pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas dešimties metų ieškinio senaties terminas.
8.3. Remdamasis klaidinga prielaida, kad ieškovės nėra priėmusios palikimo, teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovės neturi teisės reikalauti nuosavybės priteisimo. Be to, klausimas dėl reikalavimo teisės egzistavimo spręstinas nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne ieškinio priėmimo stadijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, reiškia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą.
12. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio (pagal pareigas) įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui.
13. CPK IV skyriaus normose numatyta taisyklių sistema, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. CPK 25 straipsnyje įtvirtinta, kad civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, šio kodekso nustatyta tvarka. Remiantis CPK 26 straipsniu, galioja bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šios išimtys įtvirtintos CPK 27–28 straipsniuose.
14. CPK 27 straipsnio 1 punkte numatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas bei bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
15. Sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą, esminę reikšmę turi ieškinio dalyko suformulavimas. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
16. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovės nagrinėjamu atveju suformulavo šiuos materialinius reikalavimus: 1) pripažinti negaliojančiu A. V., mirusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą; 2) pripažinti negaliojančiu 2013 m. gegužės 13 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, išduotą Radviliškio rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. P. po A. V. mirties V. V.; 3) priteisti ieškovei D. D. ir ieškovei E. K. nuosavybės teisę į ieškinyje nurodytą turtą.
17. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, reikalavimai dėl testamento ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais, teismingi apylinkės teismui, tačiau nagrinėjamu atveju reiškiamas ir reikalavimas priteisti ieškovėms nuosavybės teise jų ieškinyje nurodytą turtą.
18. Turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Kai ieškinio dalykas yra reikalavimai dėl daiktinių teisių į turtą, ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę (CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009). Iš su ieškiniu pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad prašomo priteisti nekilnojamojo turto vertė iš viso sudaro 43 281,81 Eur.
19. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad pagal CPK 31 straipsnio 1 dalį ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Kaip patvirtina į bylą pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenys, ginčo nekilnojamasis turtas yra (duomenys neskelbtini).
20. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškinys yra teismingas Šiaulių apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas ir 31 straipsnio 1 dalis).
21. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas nesprendžia, ar asmuo, pareiškęs ieškinį, turi reikalavimo teisę, ar ją nukreipia tinkamam atsakovui ir kitų materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą bei įrodymų pakankamumu, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.
22. Nagrinėjamu atveju tai, ar ieškovės laikytinos asmenimis, turinčiais teisę ginčyti paveldėjimą CK 5.8 straipsnio prasme, ar nepraleistas ieškinio senaties terminas ir ar ieškovės turi reikalavimo teisę prašyti priteisti joms nuosavybės teisę į ginčo turtą, turės būti vertinama bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytų argumentų, susijusių su ieškovių suinteresuotumu ir reikalavimo teisės (ne)turėjimu, nepasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą ir ieškinio teismingumą reglamentuojančias proceso teisės normas, ir, nesant teisinio pagrindo, atsisakė priimti ieškinį, todėl ieškovių atskirasis skundas tenkinamas, o Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.