Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame nuotoliniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. P. ieškinį atsakovei J. A., dalyvaujant tretiesiems asmenims: notarui Tomui Petrui Vėlyviui ir D. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka

1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):

1.1. Pripažinti negaliojančia 2004 m. vasario 23 d. buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartį.

1.2. Pripažinti negaliojančia 2006 m. rugpjūčio 19 d. ½ buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartį.

1.3. Taikyti restituciją: grąžinti ieškovui butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei J. A. priteisti 8 978,22 EUR.

1.4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, jog 2004 m. vasario 23 d. su atsakove J. A. bei I. A., kuriuos atstovavo S. L., sudarė buto su rūsiu, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau tekste ginčo butas) pirkimo-pardavimo sutartį (toliau tekste – 2004 Sutartis), kuria ieškovas perleido butą su rūsiu už 31 000 LTL arba 8978,22 EUR.

3. Ieškovo teigimu, sandorio sudarymo metu jis buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl siekia nuginčyti sandorį, sudarytą su valios trūkumu.

4. Ieškovas nurodė, jog 1996 m. kovo 19 d. teismo sprendimu buvo pripažintas neveiksniu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškovas buvo pripažintas veiksniu, nes pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą asmuo negalėjo būti pripažintas dalinai veiksniu, todėl ieškovas buvo pripažintas veiksniu pilnai, nors tai nereiškia, jog buvo pilnai psichiškai sveikas, galintis pilnai suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Ginčijama 2004 Sutartis buvo sudaryta praėjus trejiems metams ir aštuoniems mėnesiams po sprendimo pripažinti ieškovą veiksniu.

5. Kad ieškovas galėjo nesuprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti patvirtina psichiatrinės ekspertizės, atliktos civilinėje byloje Nr. e2-1112-1080/2021, išvada, kurioje nurodyta, jog tiek 202 m. rugsėjo 4 d. ginčijamo sandorio sudarymo metu, tiek šiuo metu ieškovui konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija. Ekspertas nurodė, jog nėra objektyvių duomenų nei paneigti, nei patvirtinti, kad sudarant 2002 m. rugsėjo 4 d. sandorį ieškovas negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nors tikėtina, jog taip galėjo būti. Dabartiniu metu dėl ieškovo psichinės būklės jo parodymus teismas turėtų vertinti kritiškai.

6. Ieškovas nurodė, jog atsakovė nutraukė santuoką su I. A. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu ir ginčo butą pasidalino po ½ dalį. Vėliau, 2006 m. rugpjūčio 19 d. ½ dalies buto pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau tekste – 2006 Sutartis) I. A. už 10 000 LTL perleido savo ginčo buto ½ dalį atsakovei ir atsakovė tapo viso ginčo buto savininke. I. A. mirė 2010 m. rugpjūčio 11 d.

7. Ieškovo nuomone, atsakovė J. A. sudarydama 2006 Sutartį buvo nesąžininga, nes sudarydama 2006 Sutartį negalėjo nežinoti, jog su buvusiu sutuoktiniu I. A. buvo įgijusi ginčo butą iš asmens su psichine negalia.

8. Kadangi 2004 Sutartis yra su ieškovo valios trūkumu, todėl taikytina restitucija ir ieškovui grąžintinas ginčo butas, o atsakovei grąžintina už tą ginčo butą gauta suma 31 000 LTL arba 8 978,22 EUR.

II. Atsakovės atsikirtimų santrauka

9. Atsakovė J. A. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Atsakovė nurodė, jog ieškovas nuo 2001 m. balandžio 18 d. buvo pripažintas veiksniu. Ieškovas 2002 m. spalio 10 d. nupirko ginčo butą. 2004 Sutartimi ieškovas perleido atsakovei sus sutuoktiniu ginčo butą, kurio vertė buvo 23 900 LTL už 31 000 LTL, tikėtina dėl to, kad ginčo butas buvo labai apleistas ir ieškovas galimai neturėjo lėšų jį sutvarkyti. Atsakovė po santuokos nutraukimo 2006 Sutartimi iš buvusio sutuoktinio įsigijo ½ ginčo buto, kurį jis buvo gavęs nutraukiant santuoką dalijantis turtą.

11. Byloje nėra duomenų, jog sudarant ginčijamą 2004 Sutartį ieškovas negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertizėje nurodyta, kad tikėtina, kad 2002 m. rugsėjo 4 d. ieškovas negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, tačiau negali to nei kategoriškai patvirtinti arba paneigti, nes nėra jokių objektyvių duomenų.

12. Ieškovo gebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti rodo ieškovo veiksmų nuoseklumas, nes pardavęs butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis pirko ginčo butą (duomenys neskelbtini) ir pardavęs ginčo butą, iš karto nupirko butą (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena šiuo metu. Negebantis suprasti savo veiksmų reikšmės negalėtų elgtis taip protingai ir nuosekliai.

13. 2004 Sutartis sudaryta notarine tvarka ir notaras turėjo įsitikinti asmens veiksnumu. Notarei nekilo abejonių dėl asmens veiksnumo, todėl laikytina, jog ieškovas buvo veiksnus ir galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

14. Ieškovo veiksmai racionalūs. Ieškovas pirko butą 2002 m. spalio 10 d. iš asmens, kuris jį buvo įsigijęs prieš keletą mėnesių – 2002 m. liepos 19 d. iš varžytynių. Ginčo butas buvo labai blogos būklės ir jo remontui reikėjo didelių investicijų, todėl ieškovas priėmė protingą sprendimą parduoti ginčo butą ir įsigyti pigesnį butą, likusias lėšas panaudojant savo poreikiams.

15. Atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti apie ieškovo galimą neveiksnumą, nes notarė tikrino ieškovo veiksnumą, sandorį sudarė atsakovė per atstovą ir nematė ieškovo. Atsakovės sąžiningumą patvirtina faktas, jog ji nesiekė perleisti ginčo buto, tačiau jį nuolat prižiūri, investavo didžiules sumas į remontą, nes ginčo butas buvo labai apleistas.

16. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog ginčo sandorio sudarymo metu jo būklė paūmėjo ir jis tuo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertizė rodo, jog ieškovo psichinė būklė būdavo įvairi, tai paūmėdavo, tai pagerėdavo, bet nėra duomenų, jog sudarant 2004 Sutartį psichinės būklė būtų pablogėjusi. Be to, ekspertizė buvo nustatoma apie ieškovo būklę 2002 m. rugsėjo 4 d., o ginčo sandoris buvo sudaromas 2004 m. vasario 23 d. ir duomenų apie ieškovo būklę šią dieną byloje nėra.

17. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą, nes nuo 2004 Sutarties sudarymo praėjo 18 metų terminas, t. y. praleistas 10 metų senaties terminas ir nėra svarbių priežasčių, pateisinančių termino praleidimą.

III. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimų santrauka

18. Tretysis asmuo D. P. elektroniniu paštu pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog teisminiame bylos nagrinėjime nedalyvaus, nepažįsta nė vieno byloje dalyvaujančio asmens, neturi sąsajų su byla ir negyvena Lietuvoje.

IV. Procesiniai sprendimai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos

19. Vilniaus miesto apylinkės teismas šioje byloje 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi kreipėsi į prokuratūrą prašydamas iš tirti, ar yra pagrindas inicijuoti procedūrą dėl ieškovo pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje. Gautas prokuratūros 2023 m. vasario 13 d. raštas, kuriame nurodyta, jog tyrimo metu negauta duomenų, kad ieškovas dėl psichikos sutrikimo dabartiniu metu negebėtų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kad liga trukdytų jam įgyvendinti savo teises ir interesus.

20. Ieškovas, po bylos išnagrinėjimo 2023 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje, 2023 m. balandžio 18 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog sutinka atsakovei sumokėti rinkos kainą ir paveldėtojams tiek, kiek nuspręstų teismas. Taip pat prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes ieškovas ilgai sirgo.

21. Kadangi prašymas pateiktas po bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl negali būti priimtas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

V. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai išplėtotoje teismų praktikoje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

23. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.). Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad teismo motyvai gali būti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu kanceliariniu stiliumi. Vienas iš teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo išvadas nurodo kaip vienintelį logišką nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2010).

25. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

26. Pagal Civilinio kodekso 1.89 straipsnio pirmąją dalį, fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį.

27. Remiantis kasacinio teismo praktika, sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015). Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

28. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog jo psichinė sveikatos būklė jau buvo tiriama, todėl šio ieškinio pareiškimo metu pakartotinės ekspertizės neprašo ir savo teiginius grindžia ekspertizės išvada, esančia prijungtoje byloje. Atsižvelgiant į šią aplinkybę teismas nagrinėja ir pasisako tik pagal byloje esančius įrodymus, įskaitant ir prijungtoje byloje pateiktą eksperto išvadą.

29. Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. balandžio 18 d. sprendimo, kuriuo ieškovas buvo pripažintas veiksniu, matyti, kad ieškovas nuo 1996 m. kovo 19 d. teismo sprendimo priėmimo ieškovas buvo pripažintas neveiksniu. Teismas sprendime nustatė, jog ieškovas dirba, darbovietėse charakterizuojamas teigiamai, baigė vidurinę mokyklą, turi vairuotojo pažymėjimą, ekspertizė nustatė, jog jis nors ir serga, bet gali suprasti savo veiksmų prasmę ir gali juos valdyti, nustatytas sveikatos pagerėjimas. Pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pilnai gali pasirūpinti savimi, savo iniciatyva perlaiko vidurinio mokslo baigimo egzaminus, siekdamas gauti geresnius pažymius, todėl ieškovas buvo pripažintas veiksniu.

30. 2004 m. vasario 23 d. Buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartimi (2004 Sutartis) ieškovas perleido atsakovei ir jos buvusiam sutuoktiniui I. A. butą su rūsiu, esančius S(duomenys neskelbtini). 2004 Sutartį pirkėjai (atsakovė su sutuoktiniu) sudarė per įgaliotą atstovą.

31. Iš 2004 m Sutarties 3.2 punkto ir VĮ Registro centro 2004 m. gegužės 13 d. Pažymėjimo matyti, kad ginčo buto rinkos vertė buvo 23 900 LTL. Iš 2004 Sutarties matyti, kad įsigytas už 31 000 LTL, t. y. sumokėta kaina didesnė nei rinkos vertė. VĮ Registrų centro nustatyta ginčo buto rinkos kaina 2004 m. vasario 6 d., t. y. prieš pat sudarant 2004 Sutartį. Byloje nėra duomenų, jog ginčo turto vertė pardavimo metu esmingai neatitiko rinkos kainos. Atsakovės atstovas nurodė, jog ginčo butas buvo apleistas ir jam buvo reikalingas didelis remontas, kurį atliko atsakovė su sutuoktiniu. Ieškovas neginčijo aplinkybės, jog ginčo butui perleidimo metu buvo reikalingas remontas. Ieškovas neįrodinėjo, jog ginčo butas buvo perleistas už mažesnę nei rinkos kainą. Todėl darytina išvada, jog ginčo butas pardavimo metu buvo parduotas už didesnę nei rinkos vertę, t. y. 2004 Sutartis negali būti vertinama kaip ieškovui finansiškai nenaudinga.

32. Iš 2004 m. Sutarties 4.6 punkto matyti, kad šalys sutarė, jog ieškovas iš buto išsikels iki 2004 m. balandžio 23 d. Ši aplinkybė leidžia teigti, jog ieškovas veikė racionaliai, siekdamas susirasti kitą gyvenamąją vietą numatė galimybę dar du mėnesius gyventi perleistame ginčo bute.

33. Iš Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimo matyti, kad atsakovės ir I. A. santuoka buvo nutraukta ir ginčo butas buvo padalintas buvusiems sutuoktiniams po ½ dalį.

34. Iš 2006 m. rugpjūčio 19 d. ½ dalies buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutarties (2006 Sutartis) matyti, jog atsakovė iš buvusio sutuoktinio I. A. įsigijo ½ ginčo buto už 10 000 LTL arba 2 896,20 EUR (2006 Sutarties 2.1 punktas).

35. I. A. mirė 2010 m. rugpjūčio 11 d. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad I. A. palikimą priėmė D. P.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi D. P. įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nes byloje sprendžiamas klausimas dėl 2006 Sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl teismo sprendimas gali turėti įtakos jos, kaip I. A. paveldėtojos, teisėms ir/ar pareigoms ar teisėtiems interesams.

36. Byloje reiškiamas reikalavimas dėl 2004 Sutarties pripažinimo negaliojančia tuo pagrindu, kad sutarties sudarymo metu ieškovas buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. 2006 Sutarties negaliojimas grindžiamas 2004 Sutarties negaliojimu, t. y. 2006 Sutarties negaliojimas grindžiamas ne savarankišku pagrindu, bet tiesiogiai priklauso nuo 2004 Sutarties galiojimo, todėl 2006 Sutarties negaliojimas gali būti svarstomas tik pripažinus 2004 Sutartį negaliojančia.

37. Prie šios bylos buvo prijungta Vilniaus miesto apylinkės teismo byla Nr. e2-314-1080/2022, kurioje buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Iš 2021 m. sausio 28 – vasario 25 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-20/2021 matyti, kad tiek 2002 m. rugsėjo 4 d. sandorio sudarymo metu, tiek šiuo metu (2021 m. sausį – vasarį) ieškovui konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija. Ekspertai nurodė, jog tikėtina, kad 2002 m. rugsėjo 4 d. sandorio sudarymo metu ieškovas negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, tačiau to negalima nei kategoriškai patvirtinti, nei paneigti, nes nėra jokių objektyvių duomenų apie 2002 m. sandorio sudarymo aplinkybes. Ekspertai nurodė, jog asmens civilinio veiksnumo klausimas retrospektyviai nėra sprendžiamas. Šioje išvadoje nėra duomenų, kad 2004 Sutarties sudarymo metu būtų ryškus ieškovo ligos paūmėjimas, priešingai iš 2004 m. gegužės 24 d. gydytojo konsultacijos įrašo matyti, kad: „be dinamikos. Mokėsi buhalterijos kursuose, planuoja dirbti statybose“.

38. Nei ekspertizės akte, nei byloje, be ieškovo teiginių, nėra duomenų, kad ieškovas galėjo nesuprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti 2004 m. vasario 23 d. byloje nagrinėjamos 2004 Sutarties sudarymo metu.

39. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-112-1080/2021 kreipėsi į Visagino savivaldybės Socialinės paramos skyrių dėl ieškovo pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje. Visagino savivaldybės Socialinės paramos skyrius 2021 m. gruodžio 3 d. raštu atsisakė inicijuoti ieškovo pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, nes nenustatė tam pagrindo. Teismas šioje byloje 2022 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į prokuratūra prašydamas esant pagrindui tirti, ar ieškovas šiuo metu yra veiksnus. Gautas 2023 m. vasario 13 d. raštas, kuriame nurodyta, jog tyrimo metu negauta duomenų, kad ieškovas dėl psichikos sutrikimo dabartiniu metu negebėtų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kad liga trukdytų jam įgyvendinti savo teises ir interesus. Taigi, nors ieškovas ir serga bei nuolat gydosi nėra pagrindo teigti, jog ieškovas šiuo metu galėtų nesuprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Ši aplinkybė patvirtina, jog tiek pati liga, tiek gydymasis savaime nereiškia, jog asmuo yra neveiksnus ar ribotai veiksnus tam tikrose srityse. Pažymėtina, jog ekspertai ekspertizės akte nurodė, jog liga progresuojanti. Nors liga yra progresuojanti, tačiau šiuo metu nėra pagrindo inicijuoti ieškovo pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje procedūros. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina labiausiai tikėtina išvada, jog jei nėra pagrindo pripažinti ieškovo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse šiuo metu, kai liga jau yra progresavusi, tai tuo labiau nėra pagrindo laikyti ieškovą buvus neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje prieš 18 metų pasirašydamas 2004 Sutartį.

40. Ieškovas pateikė medicinos dokumentus iš kurių matyti, jog ieškovui buvo ligos paūmėjimas 2010 m. kovo 19 d. – 2010 m. balandžio 26 d., 2011 m. sausio 12 d. – 2011 m. vasario 22 d., 2013 m. liepos 31 d. – 2013 m. rugpjūčio 9 d. buvo gydytas, 2014 m. spalio mėn. – 2016 m. rugsėjo mėn. buvo pas gydytoją konsultacijų. Ligos paūmėjimai buvo praėjus maždaug 6 metams po 2004 Sutarties sudarymo, todėl neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl 2004 Sutarties pripažinimo negaliojančia dėl valios trūkumo. Aplinkybė, jog ieškovas nuolat lankėsi pas gydytojus, nepatvirtina, jog ieškovo veiksmai gali būti su valios trūkumais, nes pats lankymasis pas gydytoją nei patvirtina, nei paneigia fakto, kad liga trukdytų jam įgyvendinti savo teises ir interesus. Pats ieškovo lankymasis pas gydytoją patvirtina, jog ieškovas buvo pakankamai sąmoningas suprasti, jog jam reikia gydytis ir gydėsi pagal gydytojų nurodymus. Aplinkybė, jog ieškovas tris mėnesius gydėsi ligoninėje, galėtų būti svarbi sprendžiant ieškinio senaties termino klausimus, dėl ko bus pasisakyta žemiau.

41. Ieškovas teigia, kad 2004 Sutartį sudarydamas jis nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti Iš bylos duomenų matyti, kad 2001-2005 m. buvo nustatytas jo ligos simptomų pagerėjimas. 2001 m. sausio 23 d. ieškovui buvo atlikta ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios pagrindu ieškovas teismo 2001 m. balandžio 18 d. sprendimu buvo pripažintas veiksniu. Vien ieškovo nurodoma aplinkybė, kad sandoris sudarytas praėjus maždaug trejiems metams po sprendimo pripažinti jį veiksniu, įsiteisėjimo, niekaip negali patvirtinti ar paneigti, kad 2004 Sutartis neatitiko ieškovo tikrosios valios.

42. Prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-314-1080/2022 ieškovas ginčijo 2002 m. rugsėjo 4 d. sutartį, kuria pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šį ginčo butą ieškovas įsigijo 2002 m. spalio 10 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. RJ-6219, tačiau šios buto ginčo įsigijimo sutarties, nors ir sudarytos tik po vieno mėnesio nuo sutarties su, ieškovo teigimu, valios trūkumais sudarymo, neginčija ir neteigia, jog ji su valios trūkumais. Iš LITEKO duomenų bazės matyti, jog ieškovas civilinėje byloje Nr. e2-444-937/2023 ginčija ir 2004-12-23 turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį buvo įsigijęs 2004 m. rugpjūčio 30 d. Taigi, ieškovas teigia, jog pardavimo sandoriai yra su jo valios trūkumais, o pirkimo sandoriai nėra su valios trūkumais. Ši aplinkybė kelia abejones ieškovo teiginių pagrįstumu.

43. Nors ieškovas teigia, kad sudarydamas 2004 Sutartį jis nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, tačiau pažymėtina, kad 2001-2005 m. buvo nustatytas jo ligos simptomų pagerėjimas. Be to, iki šiol liga iki šiol nėra progresavusi tiek, jog būtų pagrindas ieškovą pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu kokioje nors srityje.

44. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas 2004 Sutarties sudarymo metu būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Iš Eksperto išvados matyti, jog 2004 m. sausio 27 d. gydytojo konsultacijos įraše nurodoma, jog „nori pasitari, ar jam verta parduoti butą čia ir pirkti Rusijoje (važiuoti pas tėvą) <...>“. 2004 m. kovo 26 d. įraše nurodyta: „buvo išvykęs į Rusiją, bendravo su tėvu ir jo giminėm. Nusprendė kreiptis į Rusijos ambasadą dėl pilietybės <...>“. 2004 Sutartis buvo sudaryta 2004 m. vasario 23 d. Taigi, pagal bylos duomenis ieškovo sprendimas parduoti ginčo butą, t. y. sudaryti 2004 Sutartį, yra logiškas jo siekiamam tikslui, pardavus butą išvažiuoti pas tėvą į Rusiją, įgyti pilietybę ir nusipirkti gyvenamąją vietą Rusijoje. Atsižvelgiant į ieškovo siekiamą tikslą darytina išvada, jog 2004 Sutarties sudarymas atitiko ieškovo valią ir tuo metu buvusius planus.

45. Teismas nenustatė, kad sandorio sudarymas tuo metu ieškovui buvo žalingas ar nuostolingas.

46. Teismas nustatė, kad nors ieškovas 2004 Sutarties sudarymo metu ir sirgo, tačiau ieškovas neįrodė (CPK 178 straipsnis), kad 2004 Sutarties sudarymo metu jis buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Atsižvelgiant į tai ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia 2004 Sutartį negali būti tenkinamas, todėl atmestinas. Atmetus pagrindinį reikalavimą, atmestini ir išvestiniai ieškinio reikalavimai - dėl 2006 Sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, t. y. ieškinys atmestinas pilna apimtimi.

Dėl ieškinio senaties termino

47. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir šiuo savarankišku pagrindu atmesti ieškinį. Ieškovas laikosi pozicijos, kad ieškinio senatis yra nepraleista, nes pasirašęs 2004 Sutartį dėl sveikatos problemų nesuprato, kad suklydo, nes jei būtų supratęs, tokio sandorio ieškovas iš viso nebūtų pasirašęs.

48. Pagal Civilinio kodekso 1.25 straipsnio 1 dalį, bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų.

49. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti įstatymai.

50. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

51. Ieškovas ieškinį pareiškė 2022 m. sausio 11 d. Ginčijama 2004 Sutartis buvo sudaryta 2004 m. vasario 23 d., todėl senaties terminas baigėsi 2014 m. vasario 23 d. Taigi, ieškinys pareikštas praėjus beveik 18 metų nuo 2004 Sutarties sudarymo ir praėjus beveik 8 metams po ieškinio senaties termino pabaigos. Kaip jau minėta, esant praleistam terminui daugiau nei 8 metais, kelių mėnesių laikotarpis, kuriuo ieškovas gydėsi ligoninėje negali būti pagrindu manyti, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

52. Ieškovas ir jo atstovas paaiškinimuose dėl senaties taikymo nurodė, kad senaties terminas negalėjo prasidėti nuo 2004 Sutarties sudarymo. Teigia, kad jei būtų supratęs savo veiksmų reikšmę, tai nebūtų sudaręs 2004 Sutarties. Mano, kad senaties terminas skaičiuotinas nuo psichinės sveikatos būklės pagerėjo pakankamai (2018 m. spalio 10 d. ir vėliau), kad suprastų 2004 Sutarties esmę ir jos pasekmes. Su šiais teiginiais nesutiktina. Be ieškovo paaiškinimų, byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad ieškovas nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas nors ir serga tam tikra psichine liga, tačiau nuolat gydosi ir iki šiol nėra pagrindo pradėti asmens pripažinimo neveiksniu procedūros.

53. Kaip jau minėta, prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-314-1080/2022 ieškovas ginčijo 2002 m. rugsėjo 4 d. sutartį, kuria pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šį ginčo butą ieškovas įsigijo 2002 m. spalio 10 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. RJ-6219, tačiau šios buto ginčo įsigijimo sutarties, nors ir sudarytos tik po vieno mėnesio nuo sutarties su, ieškovo teigimu, valios trūkumais sudarymo, neginčija ir neteigia, jog ji su valios trūkumais. Iš LITEKO duomenų bazės matyti, jog ieškovas civilinėje byloje Nr. e2-444-937/2023 ginčija ir 2004-12-23 turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), prieš tai įsigytą 2004 m. rugpjūčio 30d. Taigi, ieškovas teigia, jog pardavimo sandoriai yra su jo valios trūkumais, o pirkimo sandoriai nėra su valios trūkumais. Ši aplinkybė kelia abejones ieškovo teiginių pagrįstumu, kad ieškovas nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti.

54. Iš 2021 m. sausio 28 – vasario 25 d. Ekspertizės akto Nr. 78TPK-20/2021 matyti, jog ieškovas serga psichine liga nuo vaikystės, tačiau liga nėra tokia sunki, kad ieškovas būtų pripažįstamas neveiksniu, todėl, 2001 m. sausio 23 d. atlikus ekspertizę, jis 2001 m. balandžio 30 d. teismo sprendimu buvo pripažintas veiksniu. Iš ekspertizės akto matyti, jog ieškovas nuolat buvo gydomas, tačiau nebuvo nustatyta būklė leidžianti inicijuoti ieškovo pripažinimo neveiksniu procedūrą. Ekspertizės akte nurodyta, kad psichiatro 2018 m. spalio 10 d. įraše nurodyta, jog ieškovas jaučiasi gerai, planuoja mokytis, ieškovas 2019 m. gegužės 24 d. konsultuotas Visagino psichikos sveikatos centre, jos psichinė būklė stabili, tokia ji nurodyta ir 2019 m. rugpjūčio 1 d., rugsėjo 13 d., lapkričio 15 d. ir kt. įrašuose.

55. Ieškovas pateikė teismui medicininius duomenis, tačiau neprašė skirti ekspertizės, kuri galėtų pateisinti jo veiksmų suvokimą ginti savo interesus nuo būklės pagerėjimo 2018 m. spalio 10 d., 2019 m. gegužės 24 d. ar kitu laikotarpiu. Iš Ekspertizės akto matyti, kad esminių sveikatos pablogėjimų nėra, nors ieškovas nuolat turėjo sveikatos problemų.

56. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes nėra pagrindo skaičiuoti ieškinio senaties termino nei nuo 2018 m. spalio 10 d., nei nuo 2019 m. gegužės 24 d., nei nuo kokio nors kito termino, kaip nurodo ieškovas. Teismas nenustatė aplinkybių leidžiančių atnaujinti ieškinio senaties terminą, todėl nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą.

57. Kaip minėta, ieškinys teismui buvo pateiktas 2022 m. sausio 11 d. Ginčijama 2004 Sutartis buvo sudaryta 2004 m. vasario 23 d., šiame sprendime nustatyta, kad sudaryta 2004 Sutartis neturi ieškovo valios trūkumų, t. y. todėl senaties terminas prasidėjo 2004 m. vasario 23 d. ir baigėsi 2014 m. vasario 23 d. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atsakovei prašant taikyti ieškinio senaties terminą, ieškinys atmestinas savarankišku pagrindu, t. y. kaip pareikštas praleidus 10 metų senaties terminą (CK 1.131 str.).

58. Netenkinus ieškinio pirmo reikalavimo dėl 2004 Sutarties pripažinimo negaliojančia, negali būti tenkinami ir kiti išvestiniai ieškinio reikalavimai dėl 2006 Sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Atsižvelgiant į tai ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas pilna apimtimi.

59. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

60. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 14 d. nutartimi buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones.

61. CPK 150 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

62. Ieškinį atmetus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

64. Atsakovė patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 900 EUR. Ieškinį atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

65. Teismas patyrė 80,64 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. ieškinį atmetus priteistinos iš ieškovo.

66. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atsisakyti priimti ieškovo A. V. P. 2023 m. balandžio 18 d. pateiktą prašymą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Atmesti ieškinį.

Priteisti iš ieškovo A. V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 900 EUR (devynis šimtus euro) bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo atliktas įrašas VĮ Registrų centre dėl J. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo turto - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

Priteisti iš ieškovo A. V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 80,64 EUR (aštuoniasdešimt euro ir 64 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.