Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų S. P., M. S., A. M., N. S., A. S., J. B., M. T., G. V., S. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų S. P., M. S., A. M., N. S., A. S., J. B., M. T., G. V., S. L. ieškinį atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, S. B., S. B., A. K., N. S., V. Ž., L. G., S. M., E. M., N. V., A. A. V., uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų turtas“, L. Š., akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl buto pirkimo–pardavimo ir hipotekos sutarčių pripažinimo iš dalies negaliojančiomis, trečiasis asmuo viešoji įstaiga Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

6. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų ieškovų ieškinio trūkumų ir ieškovų įpareigojimo šiuos trūkumus pašalinti.

Dėl ieškinio pagrindo ir dalyko, ieškinio ribų

7. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti, be kita ko, nurodė patikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką. Teismas konstatavo, jog tam, kad ieškinio reikalavimas būtų suformuluotas aiškiai ir suprantamai, ieškovai turėtų aiškiai nurodyti, kokios kiekvienos sutarties, akto, liudijimo ar kt. dalys ir dėl kokio turto turėtų būti pripažintos negaliojančiomis. Anot teismo, ieškovai, ginčydami sandorius, nenurodė jų surašymo nepagrįstumo pagrindų. Taip pat teismas pažymėjo, jog ieškovai prašo pripažinti sutartis negaliojančiomis dėl 7,10 kv. m ploto koridoriaus, tačiau reikalavimų dėl sutarčių, liudijimų ir kt. dalių pripažinimo negaliojančiomis patenkinimas nesukurtų materialiųjų teisinių padarinių, t. y. ieškinio tenkinimas ar atmetimas neturės jokios įtakos ieškovų teisėms ir pareigoms dėl 7,10 kv. m ploto koridoriaus.

9. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015).

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Todėl materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Iš to, kas pasakyta, darytina išvada, kad teisme nagrinėtini tik tokie ieškiniai, kurių dalykas yra susijęs su tam tikrų materialinių teisinių padarinių atsiradimu arba pasibaigimu. Todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismą civilinių teisių gynybos (ieškovas), inter alia (be kita ko), ieškinyje turi aiškiai ir konkrečiai apibrėžti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. ieškinyje turi būti įvardytas jo teisės ar kurio nors intereso pažeidimas, kurį būtų galima pašalinti būtent ieškinyje pasirinktu vienu iš CK 1.138 straipsnyje ar kitame įstatyme numatytų būdų.

11. Iš ieškovų ieškinio matyti, jog ieškovai kelia ginčą dėl 7,10 kv. m ploto koridoriaus, žymimo indeksu 1-5, esančio gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), priklausomybės butui Nr. 1, anot jų, tai bendrosios dalinės nuosavybės objektas, todėl prašo pripažinti ieškinyje nurodytus sandorius – pirkimo–pardavimo sutartis, nuosavybės, paveldėjimo teisės liudijimus, turto pardavimo iš varžytynių aktą, hipotekos sandorį – negaliojančiais dėl 7,10 kv. m ploto koridoriaus pardavimo ir nuosavybės teisės perėjimo bei hipotekos, nurodo, jog siekia, kad, pripažinus ginčo sandorius iš dalies negaliojančiais, namo butų savininkų bendrajai dalinei nuosavybei būtų grąžintas ginčo koridorius.

12. 2021 m. sausio 6 d. bei 2021 m. kovo 12 d. VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, jog gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), turi 8 gyvenamąsias patalpas (butus), šie butai nuosavybės teise atitinkamai priklauso 11 asmenų (savininkų), t. y. butas Nr. 1 po 1/2 dalį priklauso atsakovėms S. B. ir S. B.; butas Nr. 2 priklauso ieškovei M. S.; butas Nr. 3 priklauso ieškovui A. S.; buto Nr. 4 5/8, 3/16 ir 3/16 dalys priklauso atitinkamai ieškovėms N. S., J. B. ir A. M.; butas Nr. 5 priklauso ieškovei S. P.; butas Nr. 6 priklauso ieškovui M. T.; butas Nr. 7 priklauso G. V.; butas Nr. 8 priklauso ieškovei S. L..

13. CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

14. Iš ieškinio ir atskirojo skundo argumentų matyti, jog ieškovai ginčo koridorių laiko visų gyvenamojo namo butų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektu, nesutinka su ginčo koridoriaus priskyrimu butui Nr. 1, mano, jog, paneigus ginčo koridoriaus priklausomybę butui Nr. 1, jokio papildomo reikalavimo pripažinti ieškovams nuosavybės teisę į šį koridorių nereikia, nes jiems tokiu atveju atsirastų nuosavybė pagal įstatymą. Tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vien tik ieškinio reikalavimo – pripažinti sandorius negaliojančiais dėl 7,10 kv. m ploto koridoriaus pardavimo ir nuosavybės teisės perėjimo bei hipotekos – patenkinimas nesukurtų materialiųjų teisinių padarinių ieškovams, t. y. ieškinio tenkinimas ar atmetimas neturės jokios įtakos ieškovų teisėms ir pareigoms dėl 7,10 kv. m ploto koridoriaus, kadangi akivaizdu, jog ginčas yra kilęs dėl 1992 m. privatizuoto objekto – valstybinio turto perleidimo privačiam savininkui, tad pripažinus visus sandorius negaliojančiais dėl 7,10 kv. m ploto koridoriaus perleidimo ir nesant papildomo reikalavimo, taikant restituciją, ginčo turtas turėtų atitekti pradinei savininkei – valstybei. Ieškovai nereiškia reikalavimo pripažinti jų nuosavybės teises į ginčo koridorių, neprašo pripažinti, kad daugiabučio gyvenamojo namo privatizavimo metu butų savininkai, įgydami nuosavybės teisę į privatizuotus pagrindinius daiktus – butus, tais pačiais sandoriais įgijo nuosavybės teises ir į tuo metu galbūt butų priklausiniu buvusį ginčo koridorių ir panašiai, o teismui nepriėmus sprendimo dėl to, savaime neatsiras ieškovams daiktinės teisės į ginčo nekilnojamąjį daiktą ir atitinkamai nebus pagrindo daiktinių teisių registravimui Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis).

15. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais: 1) pripažindamas tas teises; 2) atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; 3) užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys); 4) priteisdamas įvykdyti pareigą natūra; 5) nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį; 6) išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius); 7) pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, šio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais; 8) kitais įstatymų numatytais būdais.

16. Į teismą besikreipiantis asmuo neturi pareigos įvardyti pasirinktą civilinių teisių gynimo būdą CK 1.138 straipsnio prasme, t. y. neprivalo savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti. Pakanka, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo. Tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai. Kitaip atsakovui būtų sudėtinga gintis nuo pareikšto reikalavimo, o teismas rizikuotų pažeisti CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas, kurias peržengti leidžiama tik CPK išvardytais atvejais. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju byla yra dispozytivi, teismas šios kategorijos byloje nėra procesiškai aktyvus, todėl negali ex officio peržengti ginčo ribų ir tenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta. Teismas privalo būti nešališkas, jis negali už ieškovus suformuluoti ieškinio dalyko. Todėl pripažįstama, jog teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė anksčiau aptartą ieškinio trūkumą, nes jis negali būti pašalintas parengiamojo posėdžio metu ir užkerta galimybę tolesniam bylos nagrinėjimui, todėl privalo būti pašalintas.

17. Kaip anksčiau minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tam, kad ieškinio reikalavimas būtų suformuluotas aiškiai ir suprantamai, ieškovai turėtų aiškiai nurodyti, kokios kiekvienos sutarties, akto, liudijimo ar kt. dalys turėtų būti pripažintos negaliojančiomis ir dėl kokio turto. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog pakankamai yra aišku, dėl kokio turto vyksta ginčas ir kokia apimtimi prašoma ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais, t. y. ta apimtimi, kuria buvo perleidžiamas 7,10 kv. m ploto ginčo koridorius. Susipažinus su ieškovų pateiktų sandorių kopijomis, nustatyta, jog ieškovai negalėtų įvardyti, kurią konkrečiai sandorio dalį ar punktą prašo panaikinti, kadangi, ginčo sandoriais perleidžiant ginčo koridorių naujiems savininkams, įkeičiant, atskirai ginčo koridorius nebūdavo išskiriamas, perleidžiamas, įkeistas buvo visas butas, esantis (duomenys neskelbtini), 81,66 kv. m bendro naudingojo ploto, vėliau, 2005 m. rugsėjo 20 d. atlikus naujus kadastrinius matavimus, – 85,55 kv. m bendro naudingojo ploto. Todėl reikalavimas aiškiai nurodyti, kokios kiekvienos sutarties, akto, liudijimo ar kt. dalys turėtų būti pripažintos negaliojančiomis, ieškovų negalėtų būti įgyvendintas.

18. Tiek bendruosius, tiek specialiuosius ieškinio formos ir turinio reikalavimus galima suskirstyti į dvi grupes: ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas sudaro kliūtis priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (esminiai trūkumai), ir ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas nesudaro kliūčių priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl ieškinio trūkumų šalinimo institutas paprastai netaikomas (neesminiai trūkumai arba netikslumai) (CPK 115 straipsnio 4 dalis). Kokios kliūtys ir (ar) kiti procesinio dokumento netikslumai yra esminiai tolesnei proceso eigai, t. y. kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, įstatyme detaliau neapibrėžta, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų privalo taikyti atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes. Formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas.

19. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, jog iš ieškinio turinio yra aišku, dėl kokio turto yra ginčijami sandoriai, įvertinęs tai, jog ieškovai negalėtų įvykdyti reikalavimo aiškiai nurodyti, kokios kiekvienos sutarties, akto, liudijimo ar kt. dalys turėtų būti pripažintos negaliojančiomis, toks reikalavimas nepagrįstai ribotų ieškovų teisę ginti savo teises ir interesus teise, nusprendžia, jog šie pirmosios instancijos teismo nustatyti ieškinio trūkumai nelaikytini esminiais, kylantys netikslumai / neaiškumai galėtų būti pašalinti ir parengiamojo teismo posėdžio metu, tačiau kadangi nagrinėjamu atveju yra nustatyti ir esminiai ieškinio trūkumai, kuriuos ieškovai privalo pašalinti, kad ieškinys būtų priimtas, siūlytina ieškovams, siekiant proceso sklandumo ir koncentruotumo, dėl aiškumo prie kiekvieno ginčo sandorio nurodyti, kokia apimtimi sandoris pripažintinas negaliojančiu.

20. Pirmosios instancijos teismas taip pat įpareigojo ieškovus patikslinti ieškinio pagrindą, nurodė, jog ieškovai, ginčydami sandorius (paveldėjimo teisės liudijimą, varžytynių aktą), į bylą neįtraukė asmenų, surašiusių ginčytinus aktus, be kita ko, nenurodė jų surašymo nepagrįstumo pagrindų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ieškinyje ieškovai nurodo, kad privatizavimo sandorio dalis, kuria buvo parduotas bendrojo naudojimo koridorius A. K., prieštarauja Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio reikalavimams, CK normoms, reglamentuojančios bendrąją dalinę nuosavybę, todėl naikintinas CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujanti imperatyviosioms teisės normoms. Ieškovai taip pat nurodo, jog vėliau A. K. galėjo parduoti, perduoti savo nuosavybės teisę tik tokia apimtimi, kuri jai galėjo teisėtai priklausyti (CK 4.48 straipsnio 2 dalis), todėl ir visos kitos vėliau sudarytos sutartys pirkimo–pardavimo objekto atitinkama apimtimi turi būti pripažintos negaliojančiomis. Kaip matyti, ieškovai visus ginčo sandorius iš dalies prašo pripažinti negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu – imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog ieškovai nurodė ieškinio pagrindą, todėl šis pirmosios instancijos teismo nustatytas ieškinio trūkumas nelaikytinas esminiu, kylantys netikslumai / neaiškumai galėtų būti pašalinti ir parengiamojo teismo posėdžio metu, tačiau kadangi nagrinėjamu atveju yra nustatyti ir esminiai ieškinio trūkumai, kuriuos ieškovai privalo pašalinti, kad ieškinys būtų priimtas, siūlytina ieškovams, siekiant proceso sklandumo ir koncentruotumo, dėl aiškumo prie kiekvieno ginčo sandorio nurodyti, kokiu pagrindu sandoris pripažintinas negaliojančiu.

21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).

Dėl ieškinio kvalifikavimo (turtinis / neturtinis), ieškinio sumos, žyminio mokesčio

22. Ieškovai nesutinka su teismo vertinimu, jog pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, anot jų, kadangi privatizuojant butus ginčo koridorius nebuvo įkainotas, todėl ir ieškinys apmokėtas kaip neturtinis ir nenurodyta ieškinio suma. Mano, jog, teismui nesutinkant su ieškovų pozicija dėl neturtinio ieškinio, ieškinio suma rašytinio proceso tvarka turėjo būti nustatyta teismo (CPK 85 straipsnio 2 dalis). Be to, teismo reikalavimas sumokėti žyminį mokestį už kiekvieną ginčijamą sandorį yra nepagrįstas ir prieštaraujantis CPK 85 straipsnio 3 daliai, kurioje nurodyta, kad reikalaujant pripažinti negaliojančiais kelis sandorius dėl to paties turto perleidimo yra laikoma, kad reiškiamas vienas reikalavimas.

23. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu, o neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008; 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-706/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1774-186/2015). Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).

24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad nagrinėjamoje byloje ieškiniu reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio. Nors ieškovai ir nurodo priešingai, iš ieškinio matyti, kad ieškovai siekia turtinio pobūdžio padarinių – nuosavybės teisių į ginčo objektą. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu būtų priimtas atsakovėms nepalankus teismo sprendimas, jų turtinė padėtis pablogėtų. Todėl pripažįstama, kad pagal reikalavimo turinį ir siekiamus padarinius ieškovai siekia tam tikros turtinės naudos, todėl ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis.

25. Pasisakydamas dėl žyminio mokesčio dydžio, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, rėmėsi CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame reglamentuota, jog ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) mokamas 200,00 Eur žyminis mokestis, išskyrus ginčus dėl sutarčių turtinio pobūdžio nuostatų modifikavimo. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieškovai prašo modifikuoti / pakeisti 11 sutarčių, aktų, liudijimų ir kt., todėl atitinkamai už kiekvieną sutarties, akto, liudijimo ir kt. modifikavimą / pakeitimą turėtų būti sumokėtas atitinkamas žyminis mokestis. Taip pat pirmosios instancijos teismas rėmėsi CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, kurios numato mokėtiną žyminio mokesčio proporcinę sumą turtiniuose ginčuose, įpareigojo ieškovus nurodyti ieškinio sumą ir sumokėti atitinkamą žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog pirmosios instancijos teismo motyvai dėl žyminio mokesčio yra prieštaringi, teismas neišaiškino ieškovams, kuriuo CPK 80 straipsnio 1 dalies punktu (1 ar 2 punktu) vadovaudamiesi ieškovai privalo sumokėti žyminį mokestį, pasisako dėl sutarčių modifikavimo ginčų ir turtinių ginčų atskyrimo. Teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ir kaip juos reikėtų taisyti.

26. Sutarties pakeitimu (modifikavimu) yra laikomas kitoks, nei buvo pirminėje sutartyje, tam tikrų jos sąlygų nustatymas, pavyzdžiui, kainos sumažinimas ar padidinimas, atsiskaitymų tvarkos, įvykdymo vietos, terminų pakeitimas, ir panašiai. Sutarties modifikavimas suprantamas kaip galiojančios sutarties sąlygų pakeitimas. Tuo tarpu ieškovai prašo pakeisti ne sudarytų sandorių sąlygas, o patį teisinį santykį – pripažinti iš dalies sandorius negaliojančiais, tad sandorių pripažinimas negaliojančiais nelaikytinas sutarties sąlygų pakeitimu / modifikavimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovų reikalavimą laikė reikalavimu dėl sutarties modifikavimo ir nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieškovai prašo modifikuoti / pakeisti 11 sutarčių, aktų, liudijimų ir kt., todėl atitinkamai už kiekvieną sutarties, akto, liudijimo ir kt. modifikavimą / pakeitimą turėtų būti sumokėtas atitinkamas žyminis mokestis. Ieškovų reikalavimas kvalifikuotinas kaip turtinis, todėl ieškovai privalo sumokėti už ieškinį proporcinį žyminį mokestį, skaičiuojamą nuo ieškinio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnis).

27. CPK 85 straipsnis reglamentuoja ieškinio sumos nustatymo būdus. Šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, jog ieškinio suma bylose dėl daiktinių teisių į turtą nustatoma pagal turto rinkos vertę; 11 punkte nustatyta, jog bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais – pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Be to, CPK 85 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog kai byloje prašoma pripažinti negaliojančiais kelis sandorius dėl to paties turto perleidimo, laikoma, kad reiškiamas vienas reikalavimas, ir ieškinio suma nustatoma šio straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytu būdu.

28. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovų pozicija, jog ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka turėjo nustatyti teismas, kadangi CPK 85 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas. Taigi, pareiga nurodyti ieškinio sumą tenka ieškovams, o ne teismui.

29. Nors ieškovai apeliuoja tuo, kad privatizuojant butus ginčo koridorius nebuvo įkainotas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju yra aktuali ne 1992 m. buvusi ginčo koridoriaus vertė, o šiuo metu esanti jo rinkos vertė. Ieškovai turėtų nuspręsti, kokiu būdu nustatytina ginčo koridoriaus rinkos vertė, kuri atitiktų tikrąją, realią ginčo turto vertę, t. y. atliekant turto vertinimą, remiantis byloje esančiais duomenimis apie ginčo buto rinkos vertę ir atitinkamai apskaičiuojant ginčo koridoriaus rinkos vertę ir pan.

30. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareikštas reikalavimas yra turtinis, todėl ieškovai privalo nurodyti ieškinio sumą ir, vadovaudamiesi CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sumokėti proporcinį žyminį mokestį.

31. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovai yra sumokėję 75,00 Eur žyminį mokestį, tačiau iš kartu su ieškiniu pateikto 2021 m. balandžio 21 d. mokėjimo nurodymo Nr. 1089 matyti, kad ieškovų atstovė advokatė V. L. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėjo 113,00 Eur. Ieškovai privalo tiksliai nusistatyti, kokia trūkstama žyminio mokesčio dalis turi būti papildomai sumokėta, ir pašalinti šį ieškinio trūkumą, kuris laikytinas esminiu.

32. Pažymėtina ir tai, jog tuo atveju, jeigu ieškovai šalindami ieškinio trūkumus pareikš papildomus reikalavimus, žyminis mokestis turi būti sumokėtas už visus ieškinio reikalavimus.

Dėl aiškaus ir suprantamo ieškinio priedo pateikimo

33. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovų prie ieškinio pridėto priedo „Buto privatizavimo dokumentai“ skaitmeninė kopija yra neįskaitoma, netinkamos kokybės, todėl pareikalavo iš ieškovų pateikti aiškų ir suprantamą priedą.

34. Anot ieškovų, iš esmės neįskaitoma yra tik buto privatizavimo sutartis, tačiau ta pati sutartis, gauta iš VĮ Registrų centro ir geros kokybės, yra pridėta prie ieškinio. Mano, jog šis neesminis trūkumas negali būti pagrindu taikyti trūkumų šalinimo institutą, tokiems neaiškumams pašalinti yra skirtas parengiamasis teismo posėdis. Su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies.

35. Iš ieškinio priedo „Buto privatizavimo dokumentai“ matyti, jog neįskaitoma yra 1992 m. birželio 24 d. sutartis, kurios registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ta pati sutartis buvo pateikta kaip atskiras ieškinio priedas „1992-06-24 pirkimo-pardavimo pagal LRĮ Nr.I-1374 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)“, šio priedo kokybė yra gera, dokumentas įskaitomas, todėl reikalauti, kad ieškovai dar kartą pateiktų šią sutartį, nėra jokio pagrindo.

36. Kita vertus, pakankamai neaiškios kokybės yra paskutinis priedo „Buto privatizavimo dokumentai“ lapas, tikėtina šio dokumento sudarymo data „1991 m. spalio 21 d.“. Atskirai šis priedas ir įskaitomos kokybės nėra pateiktas. Ieškovai nurodo, jog šis dokumentas buvo gautas iš Klaipėdos regioninio valstybės archyvo popierine forma, todėl padaryti geresnės kokybės skaitmeninę kopiją nėra galimybės. Apeliacinės instancijos teismas šio pirmosios instancijos teismo nustatyto trūkumo nelaiko esminiu, kadangi šalys turi teisę teikti įrodymus, o ne pareigą (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Tačiau kadangi buvo nustatyti kiti esminiai ieškinio trūkumai, kuriuos ieškovai privalo ištaisyti, kad ieškinys būtų priimtas, siūlytina ieškovams, esant galimybei, pateikti šį dokumentą įskaitomos kokybės, iš naujo padarius jo skaitmeninę kopiją, o galbūt pateikti teismui popierinę šio dokumento kopiją. Pažymėtina, jog, ieškovams neturint galimybės pateikti geresnės kokybės dokumentą, tai negali būti pagrindas laikyti, kad nėra pašalinti ieškinio trūkumai, kadangi šis ieškinio trūkumas nėra esminis, be to, ieškovai negali būti verčiami teismui pateikti kokybiškų, įskaitomų dokumentų, kurių jie galbūt net neturi.

Dėl trečiųjų asmenų neįtraukimo į bylą

37. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovai, ginčydami sandorius (paveldėjimo teisės liudijimą, varžytynių aktą), į bylą neįtraukė asmenų, surašiusių ginčytinus aktus, todėl teismas nurodė ieškovams įtraukti į bylą suinteresuotus asmenis.

38. Ieškovai mano, jog notarai, sudarę ir tvirtinę ginčijamus sandorius, šioje byloje neturi pagrindo būti trečiaisiais asmenimis, bylos sprendimas neturės jokios įtakos jų teisėms ir pareigoms. Pažymi, jog ieškinio reikalavimai nėra grindžiami kaltais šių asmenų veiksmais, sandoriai iš dalies yra nepagrįsti ne dėl juos tvirtinusių ir sudariusių asmenų veiksmų, o dėl Klaipėdos miesto valdybos nepagrįsto privatizavimo objekto suformavimo, įtraukiant į buto sudėtį bendrą namo koridorių. Notarų įtraukimas į bylą būtų perteklinis, o jų neįtraukimas į ieškinį negali būti laikomas ieškinio trūkumu. Be to, remiantis CPK 47 straipsnio 1 dalimi, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

39. Dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto trūkumo – trečiųjų asmenų neįtraukimo į bylą – apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovui tenka pareiga ieškinyje nurodyti ne tik atsakovą, bet ir išvardyti visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesinę padėtį (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, priešingai negu atsakovo, nenurodymas, nėra esminis ieškinio trūkumas, dėl kurio civilinė byla negali būti iškeliama netaikant ieškinio trūkumų šalinimo. Duomenų apie trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, nepateikimas ieškinyje jo trūkumu gali būti pripažintas tik išimtiniu atveju, kai iš ieškinio turinio aišku, kad byla yra susijusi su kitų asmenų teisėmis ir pareigomis, o šie asmenys ieškinyje neįvardyti kaip byloje dalyvaujantys asmenys. Asmenų, kurie akivaizdžiai turi materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, nenurodymas teismui pateiktame pareiškime laikytinas esminiu šio procesinio dokumento trūkumu, nes jie netenka galimybės iš karto pasinaudoti procesinėmis teisėmis. Jeigu iš teismui pateikto ieškinio turinio nėra akivaizdu, kad ieškinyje turi būti nurodomi ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, tokių asmenų nenurodymas nelaikytinas ieškinio trūkumu, sudarančiu kliūtis priimti ieškinį, ir ieškinio trūkumų šalinimo institutas šiuo atveju netaikomas.

40. Pažymėtina, kad, prieš taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą ieškinyje nenurodžius visų, teismo nuomone, bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, būtina atsižvelgti į tai, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, į bylą gali būti įtraukiami vėliau. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jų pačių iniciatyva, motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis) į procesą gali būti įtraukti ir iškėlus civilinę bylą. Be to, pasirengimo stadijoje teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 225 straipsnio 5 punktas). Tačiau nurodytos galimybės trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, į procesą įtraukti iškėlus civilinę bylą nepaneigia ieškovo pareigos trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, iš karto nurodyti ieškinyje, nes naujų byloje dalyvaujančių asmenų įtraukimas sunkina procesą ir kenkia bylos nagrinėjimo koncentruotumui (CPK 7 straips­nis). Bendroji civilinio proceso taisyklė, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis), reiškia, kad ieškovas, laisvai disponuodamas savo procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), sprendžia, kam pareikšti savo materialinį teisinį reikalavimą. Dėl to tam tikro asmens, kuris, teismo nuomone, taip pat turėtų atsakyti pagal ieškinį, nenurodymas neturėtų būti kvalifikuojamas kaip ieškinio trūkumas ir neturėtų būti taikomi tokio kvalifikavimo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, Teismų praktika Nr. 36).

41. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip esminį ieškinio trūkumą kvalifikavo trečiųjų asmenų, kurie, teismo nuomone, turėtų dalyvauti byloje, nenurodymą ieškinyje. Toks ieškinio trūkumas gali būti taisomas teismo ir jis nelaikytinas esminiu trūkumu, dėl kurio ieškinys negalėtų būti priimtas. Todėl ieškovams siūlytina, taisant esminius ieškinio trukumus, siekiant proceso koncentracijos, nurodyti ir trečiuosius asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, tačiau, ieškovams šių asmenų nenurodžius, tai negali būti pagrindas laikyti, kad nėra pašalinti ieškinio trūkumai, kadangi šis ieškinio trūkumas nėra esminis, be to, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, į bylą gali būti įtraukiami vėliau jų pačių iniciatyva, motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

Dėl procesinės bylos baigties

42. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio trūkumus ir taikydamas trūkumų šalinimo institutą, kiek tai susiję su esminiais ieškinio trūkumais, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti, ieškovams nustatytinas naujas procesinis terminas esminiams pirmosios instancijos teismo nustatytiems ir šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje aptartiems ieškinio trūkumams pašalinti. Be to, siekiant proceso sklandumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo, siekiant neužvilkinti proceso, siūlytina ieškovams šalinant esminius ieškinio trūkumus ištaisyti ir neesminius pirmosios instancijos teismo nustatytus ir šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje aptartus ieškinio trūkumus.

43. Papildomai išaiškintina, jog nepašalinus esminių ieškinio trūkumų ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovams S. P., M. S., A. M., N. S., A. S., J. B., M. T., G. V., S. L. 10 dienų terminą nuo šios Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti esminius ieškinio trūkumus.

Pasiūlyti ieškovams S. P., M. S., A. M., N. S., A. S., J. B., M. T., G. V., S. L. per 10 dienų terminą nuo šios Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti neesminius ieškinio trūkumus.